Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-494-910/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-10
Bylos Nr.: e2A-494-910/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00570-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Laima Ribokaitė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: M. P., R. P.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos

Kategorijos

2.6.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-494-910/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00570-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. P., M. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. P., M. P. ir R. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. P. ir M. P. bei M. P., atstovaujami atstovės pagal įstatymą R. P., (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, (toliau – atsakovė) ieškovei R. P. priteisti 18 342,18 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ieškovams M. P. ir M. P. – po 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Ieškovai nurodė, kad R. P. sutuoktinis ir M. P. bei M. P. tėvas V. P. (toliau – ir pacientas) dėl viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (toliau – ir ligoninė) netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (duomenys neskelbtini) mirė, t. y. nusižudė, (duomenys neskelbtini) ligoninėje, gerokai pablogėjus jo psichinei sveikatai ir neužtikrinus būtino paciento stebėjimo, neleidžiant jam atlikti prieš save nepageidaujamų veiksmų. Pacientui nuotaikų svyravimai, depresijos apraiškos pasireiškė nuo (duomenys neskelbtini) metų, 2011 metais diagnozuota (duomenys neskelbtini). Paciento motina (duomenys neskelbtini), taip pat yra (duomenys neskelbtini) ir jo močiutė (motinos motina). Pačiam pacientui praeityje buvo nustatytos (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini) metais turėjo (duomenys neskelbtini). Pacientas (duomenys neskelbtini) gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Po gydymo stacionare ieškovės sutuoktinis toliau gydėsi ambulatoriškai.

3. Pacientas (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio priemonėmis kreipėsi į gydytoją psichiatrę–psichoterapeutę R. A., dirbančią ligoninėje, ir nurodė, kad jo sveikatos būklė pablogėjo, jį kankina (duomenys neskelbtini), jis yra nusilpęs, pervargęs, o gydytojos paskirti vaistai nuo (duomenys neskelbtini) neveiksmingi. Savo sutuoktinei nurodė, kad negali kentėti (duomenys neskelbtini), yra pavargęs, prašė „(duomenys neskelbtini)“, todėl ieškovė pakartotinai susisiekė su gydytoja, papasakojo apie sutuoktinio būklę. Gydytoja nurodė atvykti į ligoninę. (duomenys neskelbtini) pacientas, lydimas ieškovės, atvyko į ligoninę, kurioje jį priėmė ir jo būklę įvertino gydytoja R. A.. Pacientas gydytojai nurodė, kad neturi (duomenys neskelbtini), teigė, jog nori tik (duomenys neskelbtini) ir grįžti pas šeimą. Gydytojos sprendimu jis buvo hospitalizuotas skubos tvarka Poūmės psichiatrijos skyriuje pagal skubios medicinos pagalbos III kategoriją – (duomenys neskelbtini). Pacientui buvo paskirti tyrimai, vidaus ligų gydytojo ir neurologo konsultacijos bei gydymas medikamentais. Atsižvelgus į paciento būklę, jam nustatyta II dienotvarkė, kai pacientas laisvai vaikšto skyriaus ribose. (duomenys neskelbtini)18.39 val. su ieškove susisiekė įstaigos budintis gydytojas, kuris pranešė, kad jos vyras (duomenys neskelbtini). V. P. (duomenys neskelbtini) 16.50 val. skyriaus pacientams kartu su slaugytojo padėjėja J. K. išėjus vakarieniauti į pastato pirmajame aukšte esančią valgyklą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė pažymėjo, kad pagal jos 2021 m. gruodžio 15 d. prašymą Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir akreditavimo tarnyba) atliko ieškovės sutuoktiniui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą bei 2022 m. rugpjūčio 26 d. ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ataskaita) pateikė išvadas. Remdamasis jomis, akreditavimo tarnybos direktorius 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu pacientui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, bei rekomendavo ligoninei asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui ir (ar) kokybei gerinti patikslinti Pacientų srautų organizavimo procedūros hospitalizacijos į skyrius indikacijas, kai tai susiję su psichiatrinės saugos intensyvumu bei stacionare gydomų pacientų slaugos dienotvarke.

5. Ieškovė pažymėjo, kad su mirusiu sutuoktiniu ją siejo ypač artimas ryšys, jie gyveno santuokoje 12 metų. Sutuoktinio mirtis atėmė iš jos galimybę save toliau realizuoti sutuoktinės vaidmenyje, ji neteko bendrų su mylimu vyru ateities lūkesčių, patyrė psichologinę traumą, iki šiol negali susitaikyti su sutuoktinio netektimi, ją kankiną neteisybės jausmas, dėl patirtos dvasinės skriaudos kreipėsi psichologinės pagalbos, vartoja migdomuosius vaistus, perka įvairius maisto papildus miegui gerinti, stresui mažinti. Be to, ji išgyvena ir dėl savo vaikų ateities, jaučiasi vieniša, yra pervargusi, jaučiasi praradusi dalį gyvenimo prasmės. Ieškovai – mirusiojo vaikai – labai mylėjo savo tėvą, juos siejo nuoširdūs, artimi jausmai, tėvas rūpinosi sūnumi ir dukra, jų ugdymu, formavo vaikų gyvenimo supratimą, kartu leido laisvalaikį. Tėvo netektis sutrikdė vaikų visavertę emocinę ir socialinę raidą, saugumą, apsunkino gebėjimą pasitikėti aplinka, žmonėmis ir savimi. Tėvo netektis sukėlė jiems didelį sukrėtimą, išgąstį, pasimetimą, liūdesį. Vaikai neteko jiems svarbaus žmogaus, galimybės augti su abiem tėvais ir patirti tėvišką rūpestį bei padrąsinimą, kurio labai reikia tokio amžiaus vaikams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė; iš ieškovų lygiomis dalimis priteisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas, spręsdamas dėl pacientui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, įvertinant jo būseną, nustatant anamnezę ir skiriant vaistus, išanalizavo byloje esančius duomenis, išklausė šalių bei trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus. Teismas akcentavo, kad ataskaitoje yra pažymėta, jog paciento psichikos būklės aprašymas apžiūrų metu neatitiko situacijos, kai asmuo ketina žudytis, apibrėžties, iš paciento elgesio sveikatos priežiūros specialistai negalėjo prognozuoti suicidinių paciento ketinimų. Kadangi tokia rizika įtarta nebuvo, nebuvo imtasi priemonių tokiai rizikai suvaldyti. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad akreditavimo tarnybos ataskaitoje yra konstatuota tam tikrų pažeidimų, tačiau nurodė, jog pripažįsta pagrįsta atsakovės poziciją, jog pažeidimai yra formalūs, smulkūs ir priežastiniu ryšiu nesusiję su pasekmėmis.

8. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad nagrinėjamu atveju realios grėsmės, kuri leistų nuspręsti, jog pacientas savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei, gydytojai negalėjo įžvelgti, tam nebuvo pagrindo, vertinant tiek paciento hospitalizavimo metu išsakytas mintis, kad jis nori pasveikti, grįžti namo, tiek jo bendradarbiavimą, savanorišką atvykimą į ligoninę, tiek jo bei ieškovės bendrą sprendimą į ligoninę nevykti skubiai.

9. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas) 8 straipsnyje numatytų pacientų teisių apribojimas yra galimas tik atsižvelgus į paciento psichikos būklę, nagrinėjamu atveju paciento psichikos būklė nebuvo grėsminga, todėl nebuvo nei medicininio, nei teisinio pagrindo taikyti jam ligoninėje papildomus apribojimus. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog ligoninė užtikrino paciento saugumą, pagrįstai hospitalizavo jį Poūmės psichiatrijos skyriuje, o taikyti jam kokių nors suvaržymo, stebėjimo ar daiktų atėmimo priemonių nebuvo pagrindo. Paciento teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kyla reali grėsmė, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ir (ar) aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tokių veiksnių, paciento psichikos būklė nebuvo grėsminga. Teismas nurodė, kad byloje išnagrinėtos aplinkybės leido teismui neabejotinai įsitikinti, kad iš paciento elgesio nei gydytojai, nei slaugos personalas negalėjo prognozuoti suicidinių ketinimų.

10. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog hospitalizuojant pacientą ligoninėje jo būsena buvo įvertinta tinkamai, taip pat numatytas adekvatus gydymas; objektyvių duomenų dėl suicido nebuvo, gydytojai jo įžvelgti negalėjo. Teismas pažymėjo, kad byloje neįmanoma nustatyti, kas nulėmė paciento apsisprendimą atimti sau gyvybę, nors jis buvo gydomas tinkamai, tragiškų pasekmių nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai, nėra pagrindo priteisti ieškovų prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Apeliantai (ieškovai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; iš atsakovės ieškovei R. P. priteisti 18 342,18 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės ieškovams M. P. ir M. P. priteisti po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės priteisti ieškovei R. P. visas šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas nustatytus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimus nepagrįstai įvertino kaip formalius ir priežastiniu ryšiu nesusijusius su paciento mirtimi. Teismas pasirinko poziciją pritarti atsakovo ir trečiojo asmens argumentams, visus neaiškumus vertino ieškovų ir paciento nenaudai, nors turėjo daryti atvirkščiai.

11.2. Teismas tinkamai neįvertino ligoninės padarytų pažeidimų visumos, kuri rodo, kad paciento mirties buvo galima išvengti, jeigu ligoninė būtų užtikrinusi tokią priežiūrą, kokios reikalavo paciento būklė. Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad ligoninė nuo (duomenys neskelbtini) netinkamai įvertino V. P. psichikos sveikatos būklę, neįžvelgė suicido rizikos, neįvertino jo šeimos istorijos bei buvusio bandymo nusižudyti (duomenys neskelbtini) metais, nekoregavo gydymo vaistais. Būtent dėl šių ligoninės veiksmų V. P. nusižudė.

11.3. Priešingai nei nurodė teismas, iš akreditavimo tarnybos ataskaitos ir patikrinimo akto matyti, kad ligoninės ir gydytojų atlikti pažeidimai nebuvo tik formalūs, nes šių pažeidimų visuma nulėmė, jog pacientas (duomenys neskelbtini). Apeliantų įsitikinimu, tiek ieškovės gydytojai nurodytos aplinkybės (kad pacientas nebegali kentėti, kad prašė „(duomenys neskelbtini)“), tiek gydytojams žinomos aplinkybės ((duomenys neskelbtini); jam nustatyta (duomenys neskelbtini), diagnozuota (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) m. buvo suicidinių ketinimų; (duomenys neskelbtini) m. pacientas buvo hospitalizuotas VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre; pacientas, (duomenys neskelbtini) atvykęs į ligoninę, aiškiai išsakė bejėgiškumo jausmą, baimę, kad jį paliks sutuoktinė, negalėjo reguliuoti (duomenys neskelbtini)) gydytojams turėjo sukelti įtarimą, jog pacientas gali bandyti nusižudyti, ypač kai yra iškankintas (duomenys neskelbtini). Apeliantų vertinimu, šių išvadų nepaneigia teismo posėdyje apklaustų gydytojų R. M. ir V. V. parodymai, nes liudytojai kalbėjo abstrakčiai, neįsigilino į konkrečią paciento situaciją, neanalizavo, kaip paciento savijauta galėjo kisti dėl jį kamuojančios (duomenys neskelbtini), tuo labiau, kad jis pats prašė gydytojų pagalbos, nebegalėdamas pakelti (duomenys neskelbtini).

11.4. Teismas ignoravo ir nevertino akreditavimo tarnybos ataskaitoje fiksuotos reikšmingos informacijos: pačios ligoninės Nepageidaujamų įvykių registravimo žurnale (duomenys neskelbtini) įrašytų duomenų, kad pacientas galimai kryptingai disimuliavo suicidines mintis arba veiksmas buvo impulsyvus; papildoma nelaimingo įvykio priežastis – aplinkos įtaka (grotuota pertvara prie lifto trečiame aukšte) bei ligoninės veikloje nustatytų spragų ir trūkumų, nulėmusių nelaimingą įvykį; po paciento savižudybės numatytų imtis priemonių, nukreiptų į ligoninės aplinką, personalo darbą bei patį pacientą.

11.5. Teismas ignoravo akreditavimo tarnybos išvadas dėl vaistų pacientui skyrimo, rėmėsi tuo, kad vaistų tinkamumą patvirtino teismo posėdyje apklausti gydytojai. Tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu šių specialistų nuomonę dėl vaistų skyrimo pacientui teismas laikė teisingesne už tarnybos išvadoje pateiktą specialisto vertinimą. Teismas nepašalino prieštaravimų dėl skirtingų specialistų pateiktų paaiškinimų vaistų parinkimo aspektu.

11.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad paciento psichikos būklė nebuvo grėsminga, todėl nebuvo nei teisinio, nei medicininio pagrindo jam ligoninėje taikyti papildomų apribojimų. Teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, kad pacientas buvo pagrįstai hospitalizuotas į Poūmės psichiatrijos skyrių, jog jam paskirta pakankama priežiūra ir slauga. Apeliantų įsitikinimu, gydytoja psichiatrė R. A., įvertinusi paciento būklę, jo ligos istoriją, galėjo paimti iš paciento (duomenys neskelbtini), o slaugos personalas turėjo pareigą ir galimybę užtikrinti, kad pacientas laisvai judėtų tik skyriaus patalpose ir būtų lydimas su priežiūra iš skyriaus į kitą patalpą (valgyklą). Vien aplinkybė, kad pacientas savanoriškai atvyko į gydymo įstaigą ir sutiko gydytis, nereiškia, jog jam nereikėjo taikyti intensyvesnės priežiūros.

11.7. Padaręs nepagrįstą išvadą dėl pacientui tinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, teismas nevertino apeliantų patirto žalos dydžio.

Atsiliepimas

12. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantai remiasi tarnybos 2022 m. rugpjūčio 26 d. ataskaitos išvadomis, tačiau šios išvados buvo apskųstos, pasirašyta taikos sutartis tarp tarnybos ir ligoninės; taikos sutartį apeliantai apskundė ir galutinio sprendimo dar nėra.

12.2. Tarnybos išvados buvo grindžiamos išvadomis eksperto gydytojo psichiatro V. V., kuris buvo apklaustas teismo posėdyje ir atsakė į visus teismo bei šalių klausimus. Tai, kad eksperto atsakymai netenkina apeliantų, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo sprendimo pagrįstumu.

Šalies argumentai

12.3. Apeliantų teiginys, kad ligoninė turėjo imtis priemonių paciento savižudybės prevencijai užtikrinti ir nukreipti jį į Ūmios psichiatrijos skyrių, yra tik jų nuomonė, nepagrįsta specialistų išvadomis. Nagrinėjamu atveju nebuvo realios grėsmės, kad pacientas savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei, gydytojai tokios grėsmės negalėjo įžvelgti, tam nebuvo jokio pagrindo. Tai patvirtino abu ekspertai.

12.4. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, akreditavimo tarnybos pasitelkto eksperto V. V. pateiktas išvadas analizuojant sistemiškai, o ne cituojant tik tam tikrus interpretuotinus sakinius, įvertinus šio eksperto teisme duotus atsakymus į pateiktus klausimus, akivaizdu, kad abiejų ekspertų (V. V. ir R. M.) išvados esminiais klausimais sutapo.

12.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsniu, atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, o ne dėl sutuoktinio mirties patirtos tiesioginės išlaidos. Atsakovė abejoja, ar treji gedulingi pietūs skirtingu laiku (2021 ir 2022 metais) ir paminklo pagaminimo bei montavimo paslaugos galėtų būti priskirti prie protingumo kriterijus atitinkančių laidojimo išlaidų. Be to, su ieškiniu pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai kelia abejonių.

Atsiliepimas

13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliantai remiasi akreditavimo tarnybos 2022 m. rugpjūčio 26 d. ataskaitos išvadomis, tačiau ignoruoja, kad šios išvados buvo apskųstos ir panaikintos – akreditavimo tarnyba pripažino savo pirminių išvadų netinkamumą ir pasirašė taikos sutartį su ligonine. Taikos sutartį apeliantai apskundė, tačiau ne dėl turinio, o dėl procesinių aplinkybių. Akreditavimo tarnybos pasamdytas ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas taip pat nepatvirtino apeliantų pozicijos.

13.2. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas abejonėmis dėl specialistų išvadų ir įrodymų.

13.3. Ligoninės pacientui suteiktų paslaugų tinkamumą neginčijamai patvirtina bei apeliantų poziciją paneigia byloje esančios specialiomis profesinėmis žiniomis ir teisės aktais pagrįstos išvados: ligoninės specialistų išvados; Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, kuriame konstatuota, kad paciento sveikatai žala nebuvo padaryta; ekspertės gydytojos psichiatrės R. M. nuomonė, jog paciento būklė priėmimo metu buvo įvertinta tinkamai, gydymas ir jo režimas paskirti tinkamai ir atitinka medicinos praktiką.

13.4. Nagrinėjant administracinį ginčą, akreditavimo tarnybos priimtas (ir ligoninės apskųstas bei Administracinių ginčų komisijos panaikintas) sprendimas buvo pagrįstas medicinos specialisto gydytojo psichiatro V. V. 2022 m. gegužės 3 d. paaiškinimais ir konsultacija, ir jis savo išvadoje konstatavo, kad pacientui paslaugos ligoninėje buvo suteiktos tinkamai. Ekspertas V. V. buvo apklaustas teismo posėdyje, atsakė į visus teismo ir šalių klausimus ir nepatvirtino apeliantų pozicijos. Jo pateikti paaiškinimai leido daryti pagrįstą išvadą, kad ligoninėje suteiktos paslaugos neturi priežastinio ryšio su asmens savižudybe.

13.5. Priešingai nei nurodo apeliantai, ekspertų išvadų analizė leidžia nuspręsti, kad paciento būsena patekimo į ligoninę metu buvo įvertinta tinkamai, anamnezė surinkta tinkama apimtimi ir teisingai, iš paciento elgesio sveikatos priežiūros specialistai negalėjo prognozuoti suicidinių paciento ketinimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliantai (ieškovai) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo netenkintas jų ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, grindžiamos VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre pacientui (apeliantės R. P. sutuoktiniui bei apeliantų M. P. ir M. P. tėvui) netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis bei dėl to ligoninėje įvykusia paciento savižudybe, atlyginimo. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėmis tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas žalos, kilusios dėl paciento sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimas, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl reikšmingų faktinių šalių ginčo aplinkybių ir bylos procesinės eigos

17. Byloje nustatyta, kad apeliantės (ieškovės) sutuoktiniui ir apeliantų (ieškovų) tėvui (pacientui) nuo 2007 metų buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jam 2011 metais diagnozuota (duomenys neskelbtini). Paciento motina ir močiutė (motinos motina) mirė (duomenys neskelbtini). Pacientas (duomenys neskelbtini) metais taip pat turėjo suicidinį mėginimą, po jo (duomenys neskelbtini) jis gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Pacientui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Po gydymo ligoninėje pacientas toliau gydėsi ambulatoriškai.

18. Pacientas (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio priemonėmis kreipėsi į gydytoją psichiatrę–psichoterapeutę R. A., dirbančią ligoninėje, skųsdamasis, jog pablogėjo jo sveikatos būklė, jį kankina (duomenys neskelbtini). Po pokalbio su gydytoja pacientas savo sutuoktinei nurodė, kad nebegali kentėti dėl (duomenys neskelbtini), yra pavargęs, sakė „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to apeliantė (ieškovė) dar kartą susisiekė su gydytoja, paaiškino apie sutuoktinio sunkią būklę.

19. Pacientas, lydimas sutuoktinės (ieškovės), (duomenys neskelbtini) atvyko į ligoninę, kurioje jį priėmė ir jo būklę įvertino gydytoja R. A.. Atliekant paciento būklės įvertinimą, jis gydytojai nurodė, kad neturi minčių apie savižudybę, teigė, jog nori tik išsimiegoti ir grįžti pas šeimą. Gydytojos sprendimu pacientas buvo hospitalizuotas skubos tvarka ligoninės II Poūmės psichiatrijos skyriuje pagal skubios medicinos pagalbos III kategoriją, nurodžius, kad pacientui yra (duomenys neskelbtini). Jam paskirti tyrimai, vidaus ligų gydytojo ir neurologo konsultacijos, taip pat gydymas medikamentais. Atsižvelgus į paciento būklę, jam nustatyta II dienotvarkė, kai pacientas laisvai vaikšto skyriaus ribose.

20. (duomenys neskelbtini) su apeliante (ieškove) susisiekė ligoninės budintis gydytojas ir pranešė, kad jos vyras „(duomenys neskelbtini)“. Pacientas (duomenys neskelbtini), kai skyriaus pacientai su slaugytojo padėjėja J. K. išėjo vakarieniauti į pastato pirmajame aukšte esančią valgyklą. Pacientas rastas (duomenys neskelbtini), be išorinių gyvybės požymių, pastato trečiajame aukšte, prie lifto ant grotuotos pertvaros. Nutraukus paciento gaivinimą, (duomenys neskelbtini) konstatuota jo biologinė mirtis.

21. Byloje esančiame (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime nurodyta, kad V. P. mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini), mirties rūšis – (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 1).

22. Siekiant ištirti paciento gydymo ir slaugos kokybę, ligoninės direktoriaus 2021 m. spalio 11 d. įsakymu buvo atliktas neplaninis medicininis auditas.

23. Byloje esančiame VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Vidaus medicininio audito komisijos 2021 m. spalio 27 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad budinčios gydytojos sprendimas hospitalizuoti pacientą į Poūmės psichiatrijos skyrių buvo adekvatus aprašytai paciento psichikos būsenai, kontraindikacijų gydymui šiame skyriuje nestebėta; (duomenys neskelbtini) diagnozė suformuluota atsižvelgus į psichikos būseną ir anamnezės duomenis, ji atitiko (duomenys neskelbtini) kriterijus; paskirtas gydymas atitiko aprašytą psichopatologiją; paciento būklė tiek apžiūros priėmimo skyriuje, tiek ir pakartotinių apžiūrų skyriuje metu neatitiko savižudybės krizės apibrėžties; nustatyti medicininių dokumentų pildymo trūkumai neturėjo reikšmės nagrinėjamam įvykiui (1 t., b. l. 15–19).

24. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyrius (akreditavimo tarnyba) pagal pareiškėjos R. P. 2021 m. gruodžio 15 d. skundą atliko pareiškėjos sutuoktiniui V. P. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (duomenys neskelbtini) teiktų asmens sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. 2022 m. rugpjūčio 26 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad pacientui V. P. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre asmens sveikatos priežiūros paslaugos (duomenys neskelbtini) buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus: (duomenys neskelbtini) budėjusi gydytoja psichiatrė R. A., pirminės apžiūros metu nustačiusi diagnozę – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) – ir gydymui paskyrusi tuos pačius paciento ambulatoriškai vartotus antidepresantus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), nekoregavo šių vaistų dozių, nors juos vartojant ambulatorinio gydymo metu nebuvo gautas norimas klinikinis (antidepresinis) efektas; gydytoja nenurodė vaisto (duomenys neskelbtini) skyrimo indikacijos; bendrosios praktikos slaugytoja T. Z. budėjimo (duomenys neskelbtini) metu nesilaikė slaugos proceso dokumentavimo reikalavimų, t. y. paciento į II Poūmės psichiatrijos skyrių Slaugos plano formoje nesuformulavo slaugos diagnozės, nenumatė slaugos veiksmų, netinkamai užpildė dalį „Vertinimas“ (nurodydama, kad pacientas miegojo gerai, nors jis skundėsi nemiga, vėliau dėl to prašė papildomų vaistų); budėjusi gydytoja N. K. (duomenys neskelbtini), įvertinusi paciento psichinę būklę ir skundus dėl nemigos, netinkamai rekomendavo „pagal reikalą“ nakčiai skirti psichotropinį vaistą (duomenys neskelbtini), kuris neturi patvirtintų indikacijų nemigai gydyti.

25. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad akreditavimo tarnyba, siekdama tinkamai įvertinti pacientui ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, kreipėsi į medicinos konsultantą – gydytoją psichiatrą, prašydama įvertinti paciento medicininę dokumentaciją ir atsakyti į pateiktus klausimus. Iš ataskaitoje nurodytų eksperto V. V. 2022 m. gegužės 3 d. rašte pateiktų atsakymų matyti, kad ekspertas nustatė, jog: ligoninės priėmimo gydytoja psichiatrė R. A. (duomenys neskelbtini) tinkamai apžiūrėjo pacientą; diagnozės nustatymas buvo pagrįstas; vaistų (antidepresantų) parinkimas buvo tinkamas, tačiau abiejų vaistų dozės nekoreguotos; pacientui nustačius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) diagnozę ir neįžvelgus intensyvios psichiatrinės slaugos poreikio bei suicido rizikos, jis teisingai hospitalizuotas į Poūmės psichiatrijos skyrių, jam paskirta pakankama priežiūra ir slauga (II dienotvarkė, kai pacientas laisvai vaikšto skyriaus ribose); slaugytoja paciento būseną (naktį miegojo gerai) įvertino netinkamai; budėjusi gydytoja N. K. (duomenys neskelbtini) tinkamai įvertino paciento skundus ir psichinę būklę, tačiau vaistą (duomenys neskelbtini) nepagrįstai paskyrė „pagal reikalą“, be to, šis vaistas neturi indikacijų nemigai gydyti; paciento psichikos būklės aprašymas apžiūrų metu neatitiko situacijos, kai asmuo ketina žudytis, apibrėžties; iš paciento elgesio sveikatos priežiūros specialistai negalėjo prognozuoti suicidinių paciento ketinimų (ieškinio priedas Nr. 4).

26. Eksperto – gydytojo psichiatro – V. V. akreditavimo tarnybai pateiktame 2022 m. gegužės 3 d. rašte pateikta klinikinio įvertinimo išvada – remiantis tuo, kaip buvo įvertinta ir medicininiuose dokumentuose aprašyta paciento psichikos būklė, pacientui paslaugos VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre buvo suteiktos tinkamai (1 t., b. l. 20–24).

27. Akreditavimo tarnyba 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pacientui V. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ nustatė, kad pacientui VšĮ Vilniaus miesto sveikatos psichikos centre asmens sveikatos priežiūros paslaugos (duomenys neskelbtini) buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus; ligoninė įspėta dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų, rekomenduota imtis nurodytų priemonių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui ir (ar) kokybei gerinti (ieškinio priedas Nr. 4).

28. Iš byloje esančio Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 21RE-(AG-555/02-2022) nustatyta, kad ligoninė ir akreditacijos tarnyba 2023 m. gegužės 4 d. pasirašė taikos sutartį administracinėje byloje Nr. AG-555/02-2022, kuria susitarė, jog atsakovė (akreditacijos tarnyba) sutinka panaikinti ginčijamą akreditacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pacientui V. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ ir 2022 m. rugpjūčio 26 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); akreditavimo tarnyba įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą, kurioje bus įtraukta Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos ekspertės – gydytojos psichiatrės – R. M. 2023 m. kovo 21 d. išvada; naujoje ataskaitoje akreditavimo tarnyba įsipareigojo pateikti pakoreguotas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo išvadas, išbraukti ataskaitos 1.1 ir 1.3 papunkčius (dėl poreikio koreguoti vaistų dozes ir netinkamai skirto vaisto (duomenys neskelbtini)); akreditavimo tarnybos direktorius bendra teisės aktų nustatyta tvarka įsipareigojo priimti naują įsakymą dėl pacientui V. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės, kuriame asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo išvados bus pakoreguotos, išbraukiant įsakymo 1.1 ir 1.3 papunkčius (1 t., b. l. 11–14). Iš byloje esančio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-9942-979/2023 nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 21RE-(AG-555/02-2022) panaikintas (1 t., b. l. 111–116). Šis teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar neišnagrinėta.

29. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir komisija) išnagrinėjo 2022 m. gruodžio 15 d. gautus ieškovų (apeliantų) prašymus dėl žalos, grindžiamos VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre V. P. netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, atlyginimo. Komisija 2023 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl R. P., M. P. ir M. P. prašymų“ padarė išvadą, kad, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, žala paciento V. P. sveikatai nepadaryta, ieškovų prašoma atlyginti žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nustatytų žalos atlyginimo sąlygų, ir prašymų atlyginti žalą netenkino. Komisija, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti gautus prašymus, specialių medicinos srities žinių reikalaujančios nuomonės kreipėsi į ekspertę – gydytoją psichiatrę – R. M., kuri pateikė atsakymus į jai užduotus klausimus. Ekspertė padarė išvadą, kad ligoninėje pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai; paciento stacionarizavimo metu surinkta anamnezė ir paciento būklės įvertinimas neleido daryti prielaidos, jog pacientas gali bandyti nusižudyti; tokios prielaidos neleido daryti ir įrašai, kai pacientas jau buvo skyriuje, pvz., budėjusio gydytojo įrašas dėl paciento jautraus miego (ieškinio priedas Nr. 2).

30. Ieškovai 2023 m. gegužės 19 d. pareiškė teisme ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl ligoninės V. P. netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2024 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad: 1) akreditavimo tarnybos ataskaitoje nurodyti pažeidimai yra formalūs ir priežastiniu ryšiu nesusiję su kilusiomis pasekmėmis; 2) realios grėsmės, kuri leistų nuspręsti, kad pacientas savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei, gydytojai negalėjo įžvelgti; 3) paciento psichikos būklė nebuvo grėsminga, todėl nebuvo nei medicininio, nei teisinio pagrindo taikyti jam papildomus apribojimus ligoninėje; 4) nagrinėjamu atveju paciento mirtis vertinama kaip neišvengiama žala, ji atsirado kaip paciento ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį; taip pat tai yra žala, atsiradusi dėl paciento individualių savybių; nustačius, kad žala yra neišvengiama, ji nėra atlyginama.

32. Apeliantai (ieškovai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas: 1) tinkamai neįvertino ligoninės padarytų pažeidimų visumos, kuri rodo, jog paciento mirties buvo galima išvengti, jeigu ligoninė būtų užtikrinusi tokį gydymą ir priežiūrą, kokių reikalavo paciento būklė; 2) nepagrįstai nusprendė, kad akreditavimo tarnybos ataskaitoje nurodyti ligoninės ir gydytojų padaryti pažeidimai buvo formalūs; šių pažeidimų visuma nulėmė, kad pacientas (duomenys neskelbtini); 3) ignoravo akreditavimo tarnybos išvadas dėl netinkamo vaistų pacientui skyrimo, vaistų dozių nekoregavimo; 4) padarė nepagrįstą išvadą, kad paciento psichikos būklė nebuvo grėsminga, todėl nebuvo nei teisinio, nei medicininio pagrindo ligoninėje taikyti jam papildomų apribojimų.

Dėl apeliantų (ieškovų) reikalaujamos žalos atlyginimo sąlygų

33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pacientui V. P. (duomenys neskelbtini) dienomis teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir dėl teikiant šias paslaugas atsiradusios žalos – paciento savižudybės – atlyginimo.

34. Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą įtvirtinta PTŽSAĮ. Nagrinėjamam ginčui išspręsti taikytina nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi šio įstatymo redakcija, kurioje įtvirtintas naujas pacientų patirtos žalos atlyginimo modelis – žalos atlyginimas iš specialaus fondo, nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

35. Ginčui aktualios redakcijos PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama, jeigu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nustato, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės; teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi.

36. PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje paciento sveikatai padaryta žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. PTŽSAĮ 2 straipsnio 9¹ dalyje pateikta neišvengiamos žalos sąvoka – tai paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

37. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 9.2.2 papunktį žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, jeigu nustatoma, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai padaryta žala, tačiau tai yra neišvengiama žala, atitinkanti bent vieną iš šių kriterijų: 1) tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arba biomedicininio tyrimo, keliančio tik nedidelį laikiną poveikį, atlikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (aprašo 9.2.2.1 papunktis); 2) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių (aprašo 9.2.2.2 papunktis); 3) tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikos ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologijos savybių (aprašo 9.2.2.3 papunktis).

38. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas teisės normas, yra nurodęs, kad įstatymo leidėjo tikslai įtvirtinant naują žalos atlyginimo modelį suponuoja, jog pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas ir jos nustatymas nėra aktualus. PTŽSAĮ taip pat nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai. Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 32–33 punktai).

39. Nors PTŽSAĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 34 punktas).

40. Nustačius, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala paciento sveikatai, turi būti įvertinama, ar ši žala nebuvo neišvengiama; vertinant žalos paciento sveikatai išvengiamumą, jei žala kilo kaip paciento turėtų ligų arba sveikatos sutrikimų pasekmė ar komplikacija, taip pat turi būti įvertinama, ar šios žalos sveikatos priežiūros įstaiga turėjo galimybę išvengti, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, gerąją medicinos praktikos patirtį. Tuo atveju, jei žala kilo dėl to, kad paslaugos suteiktos ne taip, kaip to reikalavo paslaugų teikimo metu buvęs medicinos ir slaugos mokslo lygis ir geroji medicinos praktikos patirtis, žala paciento sveikatai vertintina kaip išvengiama ir atlygintina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 38 punktas).

41. Taigi kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal PTŽSAĮ normas, įsigaliojusias 2020 m. sausio 1 d., teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) paciento sveikatai padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama; 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 39 punktas).

42. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad paciento sveikatai žala padaryta – pacientas mirė (nusižudė), ir ši žala atsirado, kai pacientui buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ligoninėje (nutarties 19–21 punktai). Byloje kilo ginčas dėl to, ar nurodytos žalos (paciento mirties) buvo galima išvengti, ar ši žala buvo neišvengiama, atsižvelgiant į medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį, ar teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys.

43. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ligoninės padarytų pažeidimų visumos, kuri rodo, jog paciento mirties buvo galima išvengti, jeigu ligoninė būtų užtikrinusi tokį gydymą ir priežiūrą, kokių reikalavo paciento būklė. Apeliantų įsitikinimu, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad ligoninė nuo (duomenys neskelbtini) netinkamai įvertino paciento psichikos sveikatos būklę, nepagrįstai neįžvelgė suicido rizikos, neįvertino paciento šeimos istorijos ir jo paties bandymo nusižudyti (duomenys neskelbtini), nekoregavo gydymo vaistais ir tai nulėmė paciento savižudybę. Taigi apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų įvertinimu.

44. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

45. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

46. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog šiuose sudėtinguose ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos teismų atliekamam vertinimui yra svarbios nepriklausomų ekspertų išvados (pvz., 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Lopes de Sousa Fernandes prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 56080/13, par. 217). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo kaip patikimesni įrodymai vertinami teismo ekspertizės išvada, rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikti duomenys, atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias medicinos srities žinias, atitinkamos srities medicinos specialistų paaiškinimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje su pacientu buvo elgtasi pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį bei gerąją medicinos praktikos patirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

47. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pacientui asmens sveikatos paslaugos ligoninėje buvo teiktos nuo (duomenys neskelbtini) 8.25 val., kai pacientas, lydimas sutuoktinės (apeliantės), atvyko į ligoninės priėmimo skyrių, iki (duomenys neskelbtini) 17.33 val., kai pacientui buvo konstatuota mirtis.

48. Bylos duomenimis, po paciento savižudybės ligoninės specialistų veiksmus vertino pati ligoninė ir išvadas pateikė 2021 m. spalio 27 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientui buvo suteiktos tinkamai, o nustatyti formalūs dokumentų pildymo trūkumai nagrinėjamam įvykiui neturėjo reikšmės (žr. nutarties 23 punktą).

49. Pagal apeliantės kreipimąsi patikrinimą atliko akreditavimo tarnyba, kurios 2022 m. rugpjūčio 26 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo (duomenys neskelbtini) ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti tam tikri teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimai, padaryti teikiant pacientui ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugas (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 24 punktą). Kartu pažymėtina tai, kad akreditavimo tarnybos pasitelktas ekspertas – gydytojas psichiatras – V. V. – pateikė klinikinio įvertinimo išvadą, jog, remiantis tuo, kaip buvo įvertinta ir medicininiuose dokumentuose aprašyta paciento psichikos būklė, pacientui paslaugos ligoninėje buvo suteiktos tinkamai (žr. nutarties 25, 26 punktus).

50. Dėl ligoninėje pacientui teiktų paslaugų pasisakė komisija, išnagrinėjusi apeliantų prašymus atlyginti žalą, kildinamą iš pacientui netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Komisijos pasitelkta ekspertė – gydytoja psichiatrė – R. M. pateikė išvadą, kad tiek paciento stacionarizavimo priėmimo skyriuje metu, tiek paguldžius jį į Poūmės psichiatrijos skyrių pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai; paciento stacionarizavimo metu surinkta anamnezė ir paciento būklės įvertinimas neleido daryti prielaidos, jog pacientas gali bandyti nusižudyti; tokios prielaidos neleido daryti ir įrašai, kai pacientas jau buvo skyriuje, pvz., budėjusio gydytojo įrašas dėl paciento jautraus miego (žr. nutarties 29 punktą).

51. Komisija 2023 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) vienbalsiai priėjo prie išvados, kad, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ligoninėje, paciento sveikatai žala nepadaryta; pareiškėjų prašoma atlyginti žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nustatytų žalos atlyginimo sąlygų bei pareiškėjų prašymų atlyginti žalą netenkino (nutarties 29 punktas).

52. Akreditavimo tarnybos pasitelktas ekspertas (gydytojas psichiatras) V. V. ir komisijos pasitelkta ekspertė (gydytoja psichiatrė) R. M. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklausti kaip liudytojai, atsakė į teismo ir į šalių užduotus klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

53. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, priėjo prie išvados, kad akreditavimo tarnybos ataskaitoje nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientui trūkumai yra formalūs ir priežastiniu ryšiu nesusiję su kilusiomis pasekmėmis – paciento suicidu.

54. Apeliantai kvestionuoja tokią teismo išvadą, remdamiesi tuo, kad nustatytų pažeidimų visuma nulėmė paciento savižudybę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus duomenis, apeliantų pozicijos nepripažįsta pagrįsta.

55. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo akreditavimo tarnybos išvadas dėl pacientui netinkamai skirtų vaistų. Pažymėtina tai, kad dėl akreditavimo tarnybos ataskaitos ir įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo vyksta administracinis ginčas ir galutinis teismo sprendimas dar nepriimtas (žr. nutarties 24 punktą). Jau nurodyta, kad akreditavimo tarnyba ataskaitoje nustatė tokius pažeidimus: (duomenys neskelbtini) pacientą priėmusi gydytoja psichiatrė R. A., pirminės apžiūros metu nustačiusi diagnozę – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) – ir gydymui paskyrusi tuos pačius paciento ambulatoriškai vartotus antidepresantus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nekoregavo šių vaistų dozių, nors juos vartojant ambulatorinio gydymo metu nebuvo gautas norimas efektas; (duomenys neskelbtini) 11.00 val. budėjusi gydytoja N. K., įvertinusi paciento psichinę būklę ir skundus dėl nemigos, netinkamai rekomendavo „pagal reikalą“ nakčiai skirti psichotropinį vaistą (duomenys neskelbtini), neturintį patvirtintų indikacijų nemigai gydyti. Šias išvadas akreditavimo tarnyba padarė vadovaudamasi pasitelkto eksperto – gydytojo psichiatro – V. V. pateiktu įvertinimu.

56. Iš byloje esančio eksperto (gydytojo psichiatro) V. V. parengto 2022 m. gegužės 3 d. įvertinimo matyti, kad ekspertas, atsakydamas 3 klausimą, ar gydytoja psichiatrė R. A., įvertinusi paciento psichinę būklę, paskyrė tinkamą (pakankamą) klinikinei situacijai medikamentinį gydymą, nurodė, jog, nustačius diagnozę (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), depresijai gydyti skiriami antidepresantai; šiuo atveju buvo paskirti dviejų skirtingų grupių antidepresantai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); vaistų parinkimas tinkamas pagal jų skyrimo pagrindines indikacijas (vaistai skiriami pagal registruotas terapines indikacijas), tačiau abiejų vaistų dozės nekoreguotos, paliktos tos pačios, kuriomis vaistai buvo vartojami ambulatoriškai, nors ambulatorinio gydymo metu negautas norimas klinikinis (antidepresinis) efektas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šis ekspertas, apklausiamas 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdyje, viena vertus, nurodė, jog galbūt buvo tikslinga koreguoti antidepresantų dozes, kita vertus, pažymėjo, kad tai yra gydytojos pasirinkimas, gydytoja pasiliko stebėti, taip pat pripažino, jog paskyrimai yra logiški, visada pradedama gydyti mažiausiomis dozėmis. Be to, ekspertas paaiškino, kad antidepresantai suveikia maždaug po mėnesio.

57. Iš komisijos sprendimo turinio matyti, kad komisijos pasitelkta ekspertė – gydytoja psichiatrė – R. M., atsakydama į klausimą, ar pacientui paskirtas tinkamas gydymas ir gydymo režimas, nurodė, jog, nors pacientui skirtų antidepresantų dozės stacionarizavimo metu nekoreguotos, tačiau gydytoja nurodė, kad tai darė tikslingai, norėdama stebėti pacientą reguliariai vartojantį terapines paskirtų vaistų dozes; pažymėjo, jog pacientai kartais per laisvai interpretuoja gydymo rekomendacijas, todėl toks gydytojos paaiškinimas skamba racionaliai. Ekspertė (gydytoja psichiatrė) R. M., apklausiama 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje, paaiškino, kad antidepresantų dozių padidinimas trumpalaikėje perspektyvoje neturėtų jokios įtakos, nes efektas pasirodo po savaitės ar poros.

58. Trečiojo asmens ligoninės direktorius ir gydytojas psichiatras M. M., duodamas paaiškinimus 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje, pažymėjo, kad staigus vaistų (antidepresantų) keitimas gali sukelti gydymo nutraukimo sindromą ir pacientui gali labai pablogėti; pacientas pirmiausia yra stebimas ir tada koreguojamas gydymas.

59. Aptarti bylos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, suteikia pagrindą nuspręsti, kad, priešingai nei tvirtina apeliantai, paciento ambulatoriškai vartotų antidepresantų dozių nekoregavimas jo guldymo į ligoninės Poūmės psichiatrijos skyrių metu, pirmosiomis buvimo ligoninėje dienomis, priežastiniu ryšiu nesusijęs su kilusia žala (paciento savižudybe), nes visi teismo proceso metu apklausti specialių šios medicinos srities žinių turintys gydytojai psichiatrai vienodai nurodė, jog antidepresantų dozių pakoregavimas nebūtų turėjęs efekto trumpalaikėje perspektyvoje, efektas pasireikštų po dviejų savaičių ar net po mėnesio (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Be to, antidepresantų dozių nekoregavimas pats savaime nelaikytinas pažeidimu – pirmąsias paras paciento sveikatos būklė stebima, po to sprendžiama dėl gydymo koregavimo.

60. Dėl vaisto (duomenys neskelbtini) skyrimo ekspertas (gydytojas psichiatras) V. V. 2022 m. gegužės 3 d. įvertinime, atsakydamas į 6 klausimą, ar (duomenys neskelbtini)11.00 val. pacientą apžiūrėjusi budinti gydytoja N. K. įvertino paciento skundus (naktį negalėjo užmigti, prašė raminamųjų vaistų) ir jo psichinę būklę, ar tuo metu reikėjo koreguoti paskirtą gydymą (gydytoja rekomendavo pagal reikalą nakčiai skirti (duomenys neskelbtini)), nurodė, kad gydytoja tinkamai įvertino paciento skundus ir jo psichinę būklę. Ekspertas pažymėjo, kad psichotropiniai vaistai pagal reikalą neskiriami, nes, jeigu to nereglamentuoja įstaigos vidaus dokumentai, nėra aišku, kas pagal tokį paskyrimą konstatuoja, kada vaistas turi būti paskirtas; (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (toliau – VVKT) aprašą neturi patvirtintų indikacijų nemigai gydyti.

61. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertas (gydytojas psichiatras) V. V. buvo apklaustas 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdyje, jis paaiškino akreditavimo tarnybai pateiktas išvadas, atsakė tiek į teismo, tiek į šalių užduotus klausimus ir pagrindė savo nuomonę dėl vaistų pacientui skyrimo tinkamumo. Ekspertas paaiškino, kad jo pastaba buvo dėl pačios formuluotės „pagal reikalą“, t. y. vidaus dokumentuose reikėtų apsibrėžti šio vaisto skyrimo tvarką, ir nurodė, jog aptariamas vaistas visame pasaulyje yra skiriamas nemigai gydyti, jis turi migdantį poveikį. 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje ekspertė (gydytoja psichiatrė) R. M. taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dažnai skiriamas nemigai gydyti, nes jis nesukelia priklausomybės.

62. Kita vertus, teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju šio vaisto paskyrimas priežastiniu ryšiu nesusijęs su kilusia žala (paciento savižudybe), nes vaistas buvo skirtas nakčiai, kurios pacientas nesulaukė.

63. Teisėjų kolegija, apibendrindama aptartus bylos duomenis, prieina prie išvados, kad apeliantų teiginiai dėl pacientui netinkamai paskirtų vaistų ir nepakoreguotų jų dozių yra nepagrįsti įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Išklausius teismo posėdžio garso įrašus, nėra pagrindo teigti, kad byloje apklaustų gydytojų psichiatrų nuomonės dėl pacientui ligoninėje pirmosiomis dienomis paskirto gydymo išsiskyrė. Byloje esančių duomenų analizė patvirtina, kad pacientui ligoninėje (duomenys neskelbtini) dienomis paskirtas gydymas priežastiniu ryšiu nesusijęs su kilusiomis skaudžiomis pasekmėmis (paciento savižudybe) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

64. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nebuvo nei teisinio, nei medicininio pagrindo jam ligoninėje taikyti papildomų apribojimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

65. Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 9 straipsnio 2 dalį psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose specialiosios psichiatrijos paslaugas, hospitalizuoti psichikos ir elgesio sutrikimų turintys pacientai negali pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų, jiems neleidžiama su savimi turėti daiktų, kuriais galima padaryti žalos kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, kuriuos naudojant galima daryti teisės pažeidimus, pakenkti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos būklei arba jo turtiniams ir kitiems teisėtiems interesams. Hospitalizuoto psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento teisės, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti ribojamos, jeigu kyla reali grėsmė, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ir (ar) aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

66. Nagrinėjamu atveju pacientui jo guldymo į ligoninę metu buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); pacientas skubos tvarka pagal skubiosios medicinos pagalbos indikacijas dėl (duomenys neskelbtini) (III kategorija, 12.4 papunktis) hospitalizuotas į Poūmės psichiatrijos skyrių per priėmimo skyriaus izoliacinę palatą; jam paskirta II slaugos dienotvarkė, kai pacientas laisvai vaikšto skyriaus ribose.

67. Dėl apeliantų argumentų, kad ligoninės medikai netinkamai įvertino paciento psichikos sveikatos būklę, nepagrįstai neįžvelgė suicido rizikos, neįvertino paciento šeimos istorijos ir jo paties bandymo nusižudyti (duomenys neskelbtini), pabrėžtina tai, jog paciento būklė vertinama aktualiu momentu. Teismo posėdžiuose apklausti ekspertai (gydytojai psichiatrai) R. M. ir V. V., taip pat trečiojo asmens ligoninės direktorius ir gydytojas psichiatras M. M. patvirtino, kad paciento būklė yra vertinama apžiūros metu, stebint pacientą, kaip jis kalba, ką kalba, kaip elgiasi.

68. Byloje nustatyta, kad pacientas, tiek (duomenys neskelbtini) susisiekęs su gydytoja telefonu, tiek (duomenys neskelbtini) atvykęs į ligoninę, skundėsi jį kankinančia nemiga, pokalbių su gydytojais metu neišsakė minčių, kurios galėtų indikuoti suicidinius ketinimus, priešingai, akcentavo norą sukontroliuoti nemigą ir kuo greičiau grįžti pas šeimą. Paciento pasakymas sutuoktinei „(duomenys neskelbtini)“ apeliantų be pagrindo pabrėžiamas kaip rodęs grėsmę, jog pacientas gali padaryti žalos sau. Priešingai, pacientas nekalbėjo apie galimybę imtis veiksmų pats, apeliavo į sutuoktinę.

69. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė (apeliantė) nei procesiniuose dokumentuose, nei 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje nenurodė, jog sutuoktinis turėjo suicidinių minčių ar ketinimų. Priešingai, ji teigė, kad vyras norėjo įveikti pasveikti ir grįžti pas šeimą.

70. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja ligoninės slaugytoja G. K. parodė, jog pacientas (duomenys neskelbtini) buvo pats atėjęs pabendrauti į slaugytojų postą, po pietų pasidžiaugė, kad pagerėjo jo apetitas, telefonu kalbėjosi su žmona.

71. Esant aptartai paciento būklei, nėra pagrindo teigti, kad ligoninės gydytojai, remdamiesi paciento šeimos istorija, prieš (duomenys neskelbtini) metus buvusiu jo paties suicidiniu bandymu, taip pat sutuoktinei pasakyta fraze „(duomenys neskelbtini)“, turėjo įžvelgti paciento suicidinius ketinimus, hospitalizuoti jį Ūmios psichiatrijos skyriuje ir paskirti intensyvią psichiatrinę slaugą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Apeliantų pozicija, kad, įvertinus šių aplinkybių visumą, be kita ko, atsižvelgus į paciento sirgimą (duomenys neskelbtini), jį kankinusią nemigą, jam turėjo būti diagnozuotas (duomenys neskelbtini) lygis ir nustatyta intensyvi psichiatrinė slauga ir priežiūra, nepagrįsta objektyviais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje esančių įrodymų analizė teikia pagrindą daryti priešingą išvadą.

72. Akreditavimo tarnybos pasitelktas ekspertas (gydytojas psichiatras) V. V. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 08.25 val. ligoninės priėmimo skyriuje gydytoja psichiatrė R. A. tinkamai apžiūrėjo pacientą, tik aprašydama esamą simptomatiką gydytoja labiau rėmėsi konstatuojamuoju, o ne aprašomuoju pobūdžiu, kuris taikomas psichiatrijos praktikoje. Kartu ekspertas nurodė, kad psichiatrės R. A. paciento nusiskundimų, anamnezės ir psichikos būklės aprašyme (duomenys neskelbtini) būdingi simptomai yra aprašyti; kadangi tai nėra pirmas paciento (duomenys neskelbtini) epizodas ((duomenys neskelbtini) apraiškos nuo (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) metais jau diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), todėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) diagnozės rašymas yra pagrįstas. Ekspertas padarė išvadą, kad, nustačius pacientui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) diagnozę ir neįžvelgus intensyvios psichiatrinės slaugos poreikio bei suicido rizikos, jis pagal ligoninės kokybės vadybos sistemos procedūros pacientų srautų organizavimo aprašą teisingai hospitalizuotas į Poūmės psichiatrijos skyrių, jam paskirta pakankama priežiūra ir slauga (II dienotvarkė, kai pacientas laisvai vaikšto skyriaus ribose).

73. Komisijos pasitelkta ekspertė (gydytoja psichiatrė) R. M., atsakydama į klausimą, ar pacientui paskirtas tinkamas gydymo režimas, nurodė, kad, įvertinus tai, jog pacientas neišsakė savižudiškų ketinimų, jam paskirtas režimas buvo adekvatus ir atitiko įstaigos vidaus dokumentuose nurodytą tvarką.

74. Taigi tiek akreditavimo tarnybai išvadą teikęs gydytojas psichiatras V. V., tiek komisijai išvadą teikusi gydytoja psichiatrė R. M. vienodai konstatavo, kad ligoninėje paciento tuometė būsena įvertinta tinkamai, nustatyta pagrįsta diagnozė ir parinktas tinkamas hospitalizavimo režimas, t. y. pacientas pagrįstai paguldytas į Poūmės psichiatrijos skyrių, kuriame paskirta pakankama priežiūra ir slauga, t. y. II dienotvarkė, kai pacientas laisvai vaikšto skyriaus ribose. Byloje nustatytos aplinkybės ir gydytojų psichiatrų paaiškinimai paneigia apeliantų poziciją, kad pacientui turėjo būti paskirtas griežtesnis slaugos režimas ir nuolatinė priežiūra (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

75. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ligoninės Poūmės psichiatrijos skyriuje nebuvo užtikrintas paciento saugumas, jo judėjimas kitose nei Poūmės psichiatrijos patalpose nebuvo nei stebimas, nei ribojamas.

76. Byloje nustatyta, kad paciento pasigesta, kai pacientai iš skyriaus antrojo aukšto buvo lydimi į valgyklą, esančią skyriaus pirmajame aukšte. Pacientas rastas (duomenys neskelbtini) pastato trečiame aukšte prie lifto. Iš pateikto į bylą ligoninės pastatų plano matyti, kad ligoninės Poūmės psichiatrijos skyrius yra šeštame ligoninei priklausančių pastatų korpuse, kuris yra trijų aukštų. Korpuso pirmajame aukšte yra valgykla, kurioje, kaip teismo posėdžių metu nurodė ligoninės darbuotojai (tiek ligoninės direktorius, tiek gydytojos bei slaugytojos), valgo tik Poūmės psichiatrijos skyriaus pacientai. Antrajame korpuso aukšte yra šio skyriaus palatos. Vienoje iš antrojo aukšto palatų gulėjo pacientas. Korpuso trečiajame aukšte yra skyriaus gydytojų kabinetai ir pacientų užsiėmimų patalpos. Taigi pacientas pagal II slaugos dienotvarkės režimą galėjo laisvai judėti po visą skyrių, t. y. po visus tris aukštus.

77. 2023 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja ligoninės slaugytojos padėjėja J. K. nurodė, kad ji, paciento prašymu, lydėjo jį į lauką, skyriaus pacientai pagal II slaugos dienotvarkę laisvai gali judėti viso skyriaus ribose. Kiti ligoninės darbuotojai teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad Poūmės psichiatrijos skyrius yra išsidėstęs visuose trijuose šeštojo korpuso aukštuose ir pacientai pagal II slaugos dienotvarkę galėjo laisvai judėti visose skyriaus patalpose, jų nereikia vedžioti. Jau nurodyta, kad paciento hospitalizavimas būtent į Poūmės psichiatrijos skyrių bei jam nustatyta II slaugos dienotvarkė atitiko tiek paciento priėmimo metu, tiek jo buvimo ligoninėje laiku aprašytą jo psichikos sveikatos būklę ((duomenys neskelbtini)), pacientas savo iniciatyva atvyko į ligoninę ir sutiko gydytis, suicidines mintis bei ketinimus neigė. Esant tokiems bylos duomenims, apeliantų argumentai, kad pacientas be priežiūros judėjo ne Poūmės psichiatrijos skyriaus patalpose, atmetami.

78. Dėl šiuo konkrečiu atveju ligoninėje kilusios skaudžios žalos išvengiamumo akreditavimo tarnybos pasitelktas ekspertas (gydytojas psichiatras) V. V. nurodė, kad paciento psichikos būklės aprašymas apžiūrų metu (priėmimo skyriuje, vėliau Poūmės psichiatrijos skyriuje) neatitiko situacijos, kai asmuo ketina žudytis, apibrėžties; medicinos dokumentų duomenimis, iš paciento elgesio sveikatos priežiūros specialistai negalėjo prognozuoti suicidinių paciento ketinimų, nes pacientas pirminės apžiūros metu bei vėliau, jau būdamas skyriuje, neišsakė ketinimų žudytis, jo elgesyje pagal medicinos dokumentų duomenis nebuvo stebimi veiksmai, leidžiantys įtarti tokius ketinimus. Atsakydamas į klausimą, ar VPSC buvo imtasi visų reikalingų priemonių (pacientui skirtas pakankamas gydymas ir slauga), siekiant išvengti paciento savižudybės, ekspertas pažymėjo, kad, siekiant išvengti paciento savižudybės, pirmiausia reikia įtarti galimą jos riziką; ligoninėje nebuvo įtarta galima paciento savižudybės rizika, todėl priemonių tai rizikai suvaldyti nebuvo imtasi.

79. Ekspertė (gydytoja psichiatrė) R. M., atsakydama į klausimą, ar teikiant tokias sveikatos priežiūros paslaugas, kokios teiktos pacientui, ir esant atitinkamai individualaus paciento sveikatos būklei, anamnezei bei individualiems kitiems ypatumams yra įmanoma išvengti tokių komplikacijų, atitinkamos ligos eigos ir pasekmių, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, nurodė, kad stacionarizavimo metu surinkta anamnezė bei paciento būklės vertinimas neleido daryti prielaidos, jog pacientas gali bandyti nusižudyti; tokios prielaidos neleido daryti ir įrašai, pacientui jau būnant skyriuje, pvz., budinčio gydytojo įrašas, kuriame paminėtas jautrus miegas; galima daryti prielaidą, kad mintys nusižudyti atsirado staiga, o elgesys buvo gana impulsyvus; galima tik spėti, kokie buvo provokuojantys veiksniai: pvz., gauta žinutė, telefoninio pokalbio metu išgirsta informacija, o gal tiesiog pokalbis su kokiu nors skyriaus pacientu, kuris, pvz., papasakojo, kad jį paliko žmona, o pacientui tai suaktyvino jo paties baimes; numatyti tokį paciento elgesį, remiantis turima informacija, nebuvo galimybės. Apibendrintas atsakymas: esant tokiai situacijai, kokia pateikiama prieinamuose dokumentuose, numatyti tokias komplikacijas ir ligos pasekmes nebuvo galimybių, todėl nebuvo galimybių užkirsti joms kelio.

80. Ligoninė, atlikusi vidaus medicininį auditą, akte nurodė, kad paciento būklė tiek apžiūros priėmimo skyriuje metu, tiek pakartotinių apžiūrų skyriuje metu neatitiko situacijos, kai asmuo ketina žudytis ir (ar) tyčia žalotis, apibrėžties pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. V-856 „Dėl savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; pacientas suicidines mintis, ketinimus neigė; pagal medicinos dokumentacijoje ir personalo paaiškinimuose esančius duomenis iš aprašyto paciento elgesio savižudybės prognozuoti nebuvo galima.

81. Taigi byloje esančių įrodymų (akreditavimo tarnybos ataskaitos, komisijos sprendimo, pačios ligoninės atlikto medicininio audito, taip pat šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų) analizė patvirtina, kad pacientas pagrįstai buvo paguldytas į Poūmės psichiatrijos skyrių, jam pagrįstai buvo taikyta II slaugos dienotvarkė, kai pacientas gali laisvai judėti skyriaus ribose, nes paciento suicidinių minčių ar ketinimų per visą jo buvimo ligoninėje laikotarpį nebuvo galimybės įžvelgti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

82. Apeliantai taip pat remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į akreditavimo tarnybos ataskaitoje fiksuotą reikšmingą informaciją, jog ligoninės Nepageidaujamų įvykių registravimo žurnale (duomenys neskelbtini), be kita ko, yra įrašyta, kad pacientas galimai kryptingai disimuliavo suicidines mintis arba veiksmas buvo impulsyvus; papildoma nelaimingo įvykio priežastis – aplinkos įtaka (grotuota pertvara prie lifto trečiame aukšte); pasiūlytos nelaimingo įvykio prevencinės priemonės (techninės: pacientų prieigos ribojimas prie trečiojo aukšto, skirto personalo kabinetams, laiptinės ir koridoriaus, prie lifto esančios grotuotos pertvaros pakeitimas į vientisą; organizacinės: naujai atvykusius pacientus, kuriems skirta II dienotvarkė, nutarta lydėti į valgyklą viena grupe).

83. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų nurodyta informacija užfiksuota ir prevencinės priemonės numatytos retrospektyviai įvertinus ligoninėje (duomenys neskelbtini) įvykusį skaudų įvykį. Jau akcentuota, kad pagal gydytojų psichiatrų išvadas paciento sveikatos būklė ir galima suicido rizika vertinami konkrečiu atveju, realiu (einamuoju) laikotarpiu. Atsižvelgus į specialių psichiatrijos žinių turinčių gydytojų teismo proceso metu pateiktas išvadas, kad nagrinėjamu atveju ligoninės gydytojai negalėjo įžvelgti paciento suicidinių ketinimų, neturėjo pagrindo įtarti paciento savižudybės rizikos, o nesant tokios rizikos nesiėmė priemonių tai rizikai suvaldyti, nėra pagrindo pripažinti, jog tarp apeliantų įvardytų aplinkybių ir paciento savižudybės yra pakankamas priežastinis ryšys (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

84. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentų, kad ligoninė nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-644 įsakymo nuostatų ir iš paciento nepaėmė (duomenys neskelbtini), kuriais pasinaudojęs jis (duomenys neskelbtini).

85. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-644 yra patvirtintas Psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams, hospitalizuotiems psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose specialiosios psichiatrijos paslaugas, draudžiamų turėti daiktų sąrašas (toliau – sąrašas). Pagal sąrašo 1.12 papunktį psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams, hospitalizuotiems psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose specialiosios psichiatrijos paslaugas, draudžiama turėti ūkinės ir buitinės paskirties daiktus bei sporto inventorių, kuriais galima smogti ir (ar) triuškinti ar smaugti (plaktukai, kūjai, svarmenys, pasipriešinimo gumos ir kt.), o pagal 2 punktą, atsižvelgdamas į paciento psichikos būklę, gydytojas psichiatras ir gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras gali priimti sprendimą, jog pacientui draudžiama turėti ir kitus daiktus.

86. Jau nurodyta, kad pagal Psichikos sveikatos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį pacientų teisių apribojimas galimas tik atsižvelgus į paciento psichikos būklę, jeigu kyla reali grėsmė, jog psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ir (ar) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Nagrinėjamu atveju jau pasisakyta, kad pagal paciento psichikos būklę (duomenys neskelbtini) dienomis nebuvo pagrindo įžvelgti, jog pacientas gali padaryti žalos sau. Jis savo noru atvyko į ligoninę, sutiko gydytis, suicidines mintis neigė, suicidinių ketinimų neindikavo ir jo elgesys, bendravimas su ligoninės personalu. Byloje apklausti ekspertai – gydytojai psichiatrai – vieningai patvirtino, kad šiuo konkrečiu atveju ligoninės specialistai negalėjo įžvelgti paciento ketinimo nusižudyti. Ekspertas V. V. pažymėjo, kad, siekiant išvengti savižudybės, pirmiausia reikia įtarti galimą jos riziką.

87. Esant tokiems bylos duomenims, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad taikyti pacientui papildomus apribojimus, tarp jų – paimti (duomenys neskelbtini), nebuvo nei medicininio, nei teisinio pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Pažymėtina tai, kad aplinkybės, jog iš paciento nebuvo paimti (duomenys neskelbtini), kaip pacientui ligoninės teiktų paslaugų trūkumo, neįvardijo nė vienas iš ekspertų, teikusių išvadas dėl nagrinėjamo įvykio.

88. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pačių apeliantų nurodytus argumentus, kad pacientas galimai kryptingai disimuliavo suicidines mintis (sąmoningai neigė, slėpė suicidinius ketinimus), pažymi, kad tokios aplinkybės gali būti kvalifikuotos kaip paciento sąmoningas (tyčia) prisidėjimas prie žalos atsiradimo, kurį nustačius žala neatlyginama (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis; Aprašo 9.2.3.1, 9.2.3.2 papunkčiai).

89. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju žalą, kilusią dėl paciento savižudybės ligoninėje, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, yra pagrindas vertinti kaip neišvengiamą, t. y. kaip dėl paciento ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, komplikaciją, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (aprašo 9.2.2.1 papunktis), taip pat kaip atsiradusią dėl paciento individualių savybių (aprašo 9.2.2.2 papunktis). Teisėjų kolegijos įvertinimu, tarp apeliantų įvardytų kaip ligoninės netinkamai šiam konkrečiam pacientui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir kilusių pasekmių (paciento savižudybės) nėra pakankamo priežastinio ryšio (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nenustatęs būtinų žalos atlyginimo sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovų reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinami.

90. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

91. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčui dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms iš esmės tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisiniai santykiai, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-307-1120/2022, kuris panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, tačiau priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis).

92. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis.

93. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, ieškovų apeliacinės instancijos teisme teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja atsakovė bei trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

94. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo.

95. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui klausimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Asta RadzevičienėLaima RibokaitėVigintas Višinskis