Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VDI, Institucija) 2022-12-16 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-852-2022 I. Ž. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir ANK 96 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jai paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktore ir juridiniam asmeniui atstovaujančiu subjektu, neužtikrino, kad minėtoje įmonėje darbuotojas – Uzbekistano pilietis U. A., gim. (duomenys neskelbtini), dirbtų tarptautinių krovinių pervežimo priemonės vairuotojo pareigose, būdamas įdarbintas, laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Patikrinimo metu nustatyta, kad 2022-09-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį su Uzbekistano piliečiu U. A., darbo sutartyje sulygta darbo funkcija – tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotojas. Nuo 2022-08-26 yra išnaudota kvota minėtai profesijai. Darbuotojas turėjo vizą „prašymas leidimui gyventi“, dokumentas išduotas 2022-09-06, o 2022-10-20 asmeniui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, dokumentas išduotas darbo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Leidimo dirbti asmuo neturėjo.

Remiantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalimi, darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.

Remiantis įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu: atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.

Nagrinėtinu atveju kvota yra išnaudota, darbo santykiai taip šalių buvo sudaryti ir faktiškai prasidėjo po kvotos pasibaigimo. Užsienietis su viza „prašymas leidimui gyventi“ dirbti negalėjo ir minėto užsieniečio darbas buvo neteisėtas.

Darbuotojas U. A. faktiškai atlygintinai dirbo įmonės naudai nuo 2022-09-27 iki 2022-10-19 neturėdamas leidimo dirbti, t. y. neteisėtai.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad buvo keičiami VSDFV duomenys apie darbuotojo įdarbinimo pradžią – įdarbinimo pradžia iš 2022-10-19 pakeista į 2022-09-13.

Taip pat, peržiūrėjus tarptautinių krovimų vežimo transporto priemonių vairuotojų darbo ir poilsio režimą, nustatyta, kad įmonėje pasitaiko atvejų, kai darbuotojas dirba daugiau nei 10 val. per kiekvieną 24 val. laikotarpį, nors pamainoje buvo naktinio darbo (pvz., darbuotojas K. A. S. dirbo 2022-10-12 14.02 val., iš kurių 1.00 val., yra naktinio darbo; 2022-10-17 dirbo 14.23 val., iš kurių 0.45 min. val. yra naktinio darbo; darbuotojas U. E. dirbo 2022-09-16 10.54 val., iš kurių 2.19 val. yra naktinio darbo) (pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso įgyvendinimo Nr. 496“ II skyriaus 14.4. punktas).

Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalies, 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 64 straipsnio, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso įgyvendinimo Nr. 496“ II skyriaus 14.4. punkto reikalavimai.

2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, I. Ž. pateikė skundą Klaipėdos apylinkės teismui, prašydama pakeisti šį nutarimą ir paskirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą, negu nustatyta minimali bauda už padarytus teisės pažeidimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje, ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

3. Skundžiama 2023-02-24 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Ž. skundą tenkino iš dalies: pakeitė VDI 2022-12-16 nutarimą Nr. VDI-ANR_N-852-2022 ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, I. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 1 000 Eur baudą sumažino iki 500 Eur, o už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą 240 Eur baudą sumažino iki 100 Eur. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, I. Ž. paskirta galutinė 500 Eur bauda. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta I. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023-02-24 nutartį ir Institucijos VDI 2022-12-16 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog ji patraukta administracinėn atsakomybėn teisėtai, I. Ž. prašo teismo paskirtą nuobaudą sumažinti.

4.1. Apeliantės nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nevisapusiškai įsigilinus į ginčo esmę, netinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas.

4.2. I. Ž. nurodo, jog ji pripažinta kalta padariusi pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Koks darbas yra laikomas nelegaliu, apibrėžta Užimtumo įstatyme. Minėto įstatymo 56 straipsnio l dalyje nustatyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančiu trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio l dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo tam tikras sąlygas, iš kurių viena – ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.

4.3. Uzbekistano pilietis A. U. 2022-08-02 pateikė Migracijos departamentui prie VRM Klaipėdos skyriui prašymą, kuriame nurodė: „Ketinu dirbti pagal darbo sutartį, mano profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties darbo rinkos poreikiams“, ir tuo pačiu pagrindu paminėtas pilietis pateikė prašymą su visais būtinais dokumentais vizai „prašymas leidimui gyventi“ gauti. Visi šie prašymai buvo priimti. Ji, I. Ž., pirmosios instancijos teismui akcentavo, jog A. U. prašymo pateikimo momentu ir iki 202-08-26 kvota nustatyta užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, išnaudota nebuvo ir jeigu prašymas būtų buvęs iki to laiko išspręstas, tai problemų tiek jai, I. Ž., tiek A. U. nebūtų buvę.

4.4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog 2022-08-30 iš Migracijos departamento buvo gautas pranešimas, kad kvota tolimųjų reisų vairuotojams išnaudota, todėl leidimas laikinai gyventi galės būti išduotas tik tuo atveju, kai Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priims sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. Gavus tokio pobūdžio pranešimą nedelsiant buvo pateiktas prašymas Užimtumo tarnybai sprendimo priėmimui dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. 2022-09-27 Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus įsakymu buvo priimtas sprendimas Nr. V3(19.3)-760, kad A. U. darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius ir numatomas darbo sutarties laikotarpis 24 mėn. – nuo 2022-10-08 iki 2024-10-07.

4.5. 12. Nors šioje byloje su U. A. darbo sutartis ir buvo sudaryta 2022-09-12, tačiau tiek nutarimą priėmusi Institucija, tiek teismas nurodė, jog faktiškai paminėtas darbuotojas dirbo atlygintinai įmonės naudai nuo 2022-09-27 iki 2022-10-19, neturėdamas leidimo dirbti, todėl toks darbas laikomas neteisėtu. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į dėmesio vertą aplinkybę, jog U. A. darbą nuo 2022-09-27 iki 2022-10-19 negalima laikyti neteisėtu, nes 2022-09-27 Užimtumo tarnybos buvo priimtas sprendimas Nr. V3(19.3)-760, kad A. U. darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.

4.6. UTPĮ 57 straipsnis nustato atvejus, kuomet užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti: l) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija neįtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; 2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio įstatymo 571 straipsnį; 3) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir neatitinka šio Įstatymo 44¹ straipsnio l dalies 3 punkte nustatytų atleidimo nuo pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams sąlygų; 4) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo; 5) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas; 6) yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti j Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje. Visais šiais išvardintais atvejais Užimtumo tarnyba priims skirtingus sprendimus (vienais atvejais išduos leidimą dirbti, kitais – sprendimą dėl atitikties), bet įstatymo leidėjas vartoja tik vieną sąvoką – leidimas dirbti.

4.7. U. A. turėjo Šengeno vizą „C“, išduotą Latvijoje, kuri galioja nuo 2022-06-10 iki 2023-06-09, todėl jo gyvenimas Lietuvoje laikomas teisėtu. UTPĮ 62 straipsnio 11 punktas nustato, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Nors šioje byloje U. A. dirbo naudodamasis beviziu režimu, neturėdamas leidimo dirbti, tačiau, I. Ž. nuomone, sprendžiant klausimą dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo, turėjo būti atsižvelgiama į nustatytų aplinkybių visumą, o ne formaliai taikytos įstatymo nuostatos. Įstatymo leidėjas, kaip minėta, leidimo dirbti sąvoką vartoja plačiąja prasme, kaip apimančią visų rūšių dokumentus, kurie suteikia užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje. Uzbekistano piliečio A. U. darbas nuo 2022-09-27 atitiko UTPĮ 11 straipsnio 2 dalies sąlygas, jis buvo įdarbintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas leidimo dirbti, nes tuo metu, kaip minėta, buvo priimtas sprendimas Nr. V3(19.3)-760, kad A. U. darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma esminiu UTPĮ 62 straipsnio 3 dalies pažeidimu. Minėta teisės aktų analizė suponuoja išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju buvo netinkamai interpretuotos UTPĮ ir Užimtumo įstatymo nuostatos ir tai lėmė nepagrįstą ir neteisingą procesinio sprendimo priėmimą.

4.8. Šioje byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog pasitaikė atvejų, kad 2 darbuotojai dirbo daugiau nei 10 val. per kiekvieną 24 val. laikotarpį, tačiau tikslinga atsižvelgti į šių darbuotojų darbo specifiką, pobūdį, nėra jokio ginčo, jog šiems darbuotojams nebuvo tinkamai sumokėtas darbo užmokestis už jų naktinį darbą, kurį atliko jie su jų žinia ir sutikimu. I. Ž. pažymi, jog ji, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolatos darbuotojams akcentuodavo, jog jie negali pažeisti Vyriausybės nutarimo „Dėl LR darbo kodekso įgyvendinimo Nr. 496“ II skyriaus 14.4 punkto reikalavimų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šie darbuotojai yra tolimųjų reisų vairuotojai, todėl dėl objektyvių priežasčių ne visada galima su jais susiekti ryšio priemonėmis ir įspėti apie daromo pažeidimo nutraukimą. Taip pat apeliantė I. Ž. atkreipia dėmesį, kad už šiuos analogiškus pažeidimus administracinėn atsakomybėn yra patraukta ne tik ji, kai vadovė, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai paskirta 900 Eur bauda.

4.9. Teismas šioje byloje neatsižvelgė į sukeliamas sunkias teisines pasekmes. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte numatyta, jeigu darbdavys / vadovas yra baustas už nelegalų darbą, tai visų kitų legaliai pasamdytų darbuotojų, kurie yra užsieniečiai, leidimai gyventi Lietuvoje yra panaikinami ir jie negali toliau dirbti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai yra užsieniečiai, nes Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojų nėra įmanoma surasti, todėl tiek įmonės vadovą, tiek bendrovę pripažinus kaltais pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, bendrovei gresia bankrotas / likvidavimas.

4.10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 95 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė. Šioje byloje nėra ginčo, jog darbo sutartis tarp A. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta, apie jo įdarbinimą buvo pranešta atsakingoms institucijoms, mokamas darbo užmokestis, mokėti mokesčiai. Taigi patys darbo santykiai nebuvo nuslėpti ar užmaskuoti, iki darbo santykių pradžios, pačiam darbdaviui tarpininkaujant, imtasi veiksmų dėl paminėto darbuotojo įdarbinimo, t. y. kreiptasi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Užimtumo tarnybą.

4.11. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; e) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės, tačiau, I. Ž. nuomone, šioje byloje jos veiksmuose nenustatyta jokios kaltės formos.

4.12. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nutartyje konstatavo, jog jos veiksmai traktuojami nerūpestingumu, kadangi ji nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (būdama bendrovės vadove ir įdarbindama ne pirmą trečiųjų šalių pilietį), galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). I. Ž. nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja teismo pripažintiems argumentams, jog ji galėjo klaidingai traktuoti gana sudėtingą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo reglamentavimą ir sąžiningai klysti, taikydama teisės aktus, be to, veikos padarytos ne tyčia, žala valstybei ir darbuotojams nebuvo padaryta, apie asmenų įdarbinimą buvo laiku pranešta VSDFV, tai patvirtina, kad nebuvo siekiama nuslėpti darbo santykių ir pasipelnyti iš nelegalaus darbo.

4.13. I. Ž. nuomone, jos veika galėtų būti pripažįstama administraciniu nusižengimu tik tada, jeigu būtų įrodyta, kad jos veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėties požymiai. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Esant nurodytoms aplinkybėms, jos, I. Ž., veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo, todėl darytina išvada, kad byloje nebuvo nustatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties, t. y. subjektyviųjų požymių, todėl, nesant bent vieno sudėties požymio, nėra ir nusižengimų sudėties kaip visumos.

4.14. Nors pirmosios instancijos teismas jai, I. Ž., paskirtą administracinę nuobaudą ir sumažino, tačiau, apeliantės manymu, jai paskirta nuobauda vis vien neproporcinga padarytam pažeidimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) išaiškino, kad proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui (LVAT 2021-06-16 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. Ž. nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina jos kaltę padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje.

7. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį baudžiama už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo turinys ANK straipsniuose esančiose teisės normose nenustatytas, ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipiančioji, joje numatyta nelegalaus darbo samprata ir jo pavojingi požymiai atskleidžiami kituose teisės aktuose. Be kita ko, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Tokią tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai. Taigi šiuo atveju nelegalaus darbo faktą atskleidžia tokie požymiai: užsienietis pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo darbo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas), dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; užsienietis dirba, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai; nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

8. Byloje nustatyta, kad 2022-09-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį su U. A. (Uzbekistano piliečiu), darbo sutartyje sulygta darbo funkcija – tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotojas. Nuo 2022-08-26 yra išnaudota kvota minėtai profesijai. Darbuotojas turėjo vizą su pastaba „prašymas leidimui gyventi“, dokumentas išduotas 2022-09-06, o 2022-10-20 asmeniui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Leidimo dirbti asmuo neturėjo. Asmuo turėjo Sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams su numatyta darbo pradžia nuo 2022-10-08. Darbuotojas U. A. faktiškai atlygintinai dirbo įmonės naudai nuo 2022-09-27 iki 2022-10-19 neturėdamas leidimo dirbti, kai jį būtina turėti, t. y. neteisėtai. Taip pat, peržiūrėjus tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų darbo ir poilsio režimą, nustatyta, kad įmonėje pasitaiko atvejų, kai darbuotojai dirba daugiau nei 10 val. per kiekvieną 24 val. laikotarpį, nors pamainoje buvo naktinio darbo (pvz., darbuotojas K. Y. A. S. dirbo 2022-10-12 14:02 val., iš kurių 1.00 val. yra naktinio darbo; 2022-10-17 dirbo 14.23 val., iš kurių 0.45 min. val. yra naktinio darbo; darbuotojas U. E. dirbo 2022-09-16 10.54 val., iš kurių 2.19 val. yra naktinio darbo).

9. Pažymėtina, kad nelegalus darbas šioje administracinio nusižengimo byloje yra susijęs su darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymu, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei I. Ž. įdarbinant asmenį, kuris nebuvo įgijęs leidimo dirbti, kai tokią prievolę nustatė UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kartu byloje aktualus ir leidimo dirbti bei sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams atribojimo klausimas.

10. Pagal UTPĮ 2 straipsnio 13 dalį, leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarką, įgyvendinant UTPĮ 57 straipsnio 4 dalį, nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013-03-27 įsakymu patvirtintas Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas.

11. Atitinkamai UTPĮ 61¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams įvertinusi, ar užsieniečio, kuris ketina kreiptis arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Savo ruožtu sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, įgyvendinant UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 61¹ straipsnio 1 dalį, išdavimo tvarką nustato Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019-06-12 įsakymu Nr. V-298 patvirtintas Dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo, prašymų išduoti tokius dokumentus netenkinimo tvarkos aprašas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-03-19 įsakymu patvirtintas Sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašas.

12. UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio įstatymo 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. UTPĮ 62 straipsnio 2² dalyje įtvirtinta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.

13. Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad leidimas dirbti užsieniečiui ir sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams yra skirtingi dokumentai, kurių išdavimo tvarkai nustatyti yra numatytas skirtingas teisinis reglamentavimas. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad užsienio pilietis turėjo leidimą dirbti ar patektų į atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti išimtis, – jis naudojosi užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams tvarka, kuriai būtina gauti leidimą laikinai gyventi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-489/2023).

14. Atitinkamai UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

15. Įvertinus išdėstytą UTPĮ reguliavimą, matyti, kad viena iš būtinųjų leidimo laikinai gyventi sąlygų yra Užimtumo tarnybos priimtas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktis). Savo ruožtu sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priimamas užsieniečiui, kuris ketina kreiptis ar kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, siekdamas dirbti Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 61¹ straipsnio 1 dalis). Taigi sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams tėra prielaida gauti laikinąjį leidimą gyventi ir pats savaime nesuteikia teisės dirbti UTPĮ 62 straipsnio 2² dalies pagrindu. Dėl šios priežasties tiek Institucija, tiek Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai konstatavo norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos pažeidimą ir pagrįstai U. A. darbo funkcijų atlikimą byloje apibrėžtu laikotarpiu pripažino nelegaliu darbu (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-489/2023).

16. Aplinkybės, jog apie užsieniečio įdarbinimą buvo pranešta atsakingoms institucijoms, mokamas darbo užmokestis, mokesčiai, asmuo Lietuvoje buvo teisėtai, darbo santykiai nenuslėpti, jais nesiekta turtinės materialinės naudos nusižengimą padariusiam asmeniui, savaime neeliminuoja kaltės, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Taigi I. Ž., kaip darbdavys, žinojo apie poreikį darbuotojams gauti leidimą laikinai gyventi ir turėjo įsitikinti, kad šie asmenys (konkrečiai – U. A.) turi visus reikiamus dokumentus.

17. Apeliantė taip pat pripažinta padariusi ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatą administracinį nusižengimą, kuris numato atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl administracinei atsakomybei pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį kilti būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė darbo įstatymą ar darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius norminius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimo Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ 14.4 punkte nurodoma, kad kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį.

18. I. Ž. skunde pripažįsta, kad buvo atvejų, kai darbuotojai dirbo daugiau nei 10 val. per kiekvieną 24 val. laikotarpį, nors pamainoje buvo naktinio darbo, o tai atitinka ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau prašo atsižvelgti į šių darbuotojų darbo specifiką, pobūdį, kad jie nesilaikė darbo režimo savo valia ir nėra jokio ginčo, jog šiems darbuotojams buvo tinkamai sumokėtas darbo užmokestis už jų naktinį darbą.

19. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, laikantis įstatymų, todėl nusižengimas, numatytas ANK 96 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti ne tik tai, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, bet kad darbuotojai šių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikytųsi, o neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai irgi sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. Šiuo atveju I. Ž., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir juridiniam asmeniui atstovaujančiu subjektu, neužtikrino, kad bendrovėje dirbantys tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai laikytųsi darbo ir poilsio režimo.

20. I. Ž. apeliacinio skundo motyvai dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos sudėtingumo, dėl Migracijos departamento galbūt pavėluoto dokumentų išdavimo, dėl vadovo turimų teisinių žinių trūkumo buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą sumažinti paskirtos nuobaudos dydį iki minimalios už kiekvieną iš padarytų nusižengimų, dar labiau ją mažinti ar administracinės nuobaudos I. Ž. iš viso neskirti nėra pagrindo. Į visus apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, priimdamas sprendimą sumažinti I. Ž. administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, dar labiau ją švelninti, vadovaujantis tais pačiais motyvais, nėra pagrindo.

21. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nubaudimą už analogiškus pažeidimus pažymėtina, kad situacija, kai dėl analogiškų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių pagal specialų įstatymą atsakomybėn patraukiamas juridinis asmuo ir pagal ANK jo vadovas – fizinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia. Tais atvejais, kai institucijos nutarimu nuobauda – ekonominė sankcija – už padarytą teisės pažeidimą pagal specialųjį įstatymą administracinio proceso tvarka yra paskirta ribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, pvz., UAB, VšĮ, o jo atstovas, pvz., direktorius, už tą patį pažeidimą yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal atitinkamą ANK straipsnį, non bis in idem principo pažeidimas nekonstatuojamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eA-141-756/2022, eA-411-492/2022, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023). Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad įmonės vadovo nubaudimas už nelegalų darbą gali sukelti įmonei papildomas neigiamas teisines pasekmes pagal UTPĮ numatytą teisinį reglamentavimą, patys savaime taip pat nėra reikšmingi ir neturi esminės įtakos nei sprendžiant apeliantės kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų, nei nuobaudos dydžio parinkimo klausimą.

22. Dėl išvardytų motyvų naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.