Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-29 · Administracinė byla Nr. I-3346-821/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-29
Bylos Nr.
I-3346-821/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01536-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
K. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3346-821/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01536-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. (K. Č.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo), dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. Č. (K. Č.) (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo), neturtinės žalos atlyginimą – 3 000 Eur.

Byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. ir dėl sanitarinio mazgo ir dušo įrengimo bei privatumo juose neužtikrinimo, tinkamos ventiliacijos kamerose nebuvimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) įvairiose kamerose netinkamomis sąlygomis, t. y. kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, minimalus gyvenamasis plotas buvo per mažas, nes, pasak pareiškėjo, vienam asmeniui tenka tik 2,5 kv. m. gyvenamojo ploto, įskaitant kamerose esančius gultus, stalą, spinteles ir tualetą bei kitus patalpoje esančius buitinius inventorius. Teigia, kad atsakovas pažeidė tiek nacionalinės teisės, tiek ir tarptautinės teisės aktus, reglamentuojančius kameros ploto normas vienam asmeniui.

Teigia, kad sanitarinis mazgas, esantis kameroje, nėra tinkamai atitvertas, o būtent nuo išėjimo iš kameros durų. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, naudojantis tualetu jis galėjo būti stebimas pro stebėjimo langelį ne tik pareigūnų, bet ir kitų kameroje esančių asmenų. Todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas ne atskiroje patalpoje, o kameroje, ir atitvertas tik 1,5 metro aukščio sienele, taip pat nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. Pažeidimus grindžia nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinių teismų praktika.

Pareiškėjas teigia, kad dušo patalpose persirengimo vieta nėra atitverta nuo likusios dušo patalpos ir išėjimo durų, todėl persirengiant yra matomas kitų kalinių bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo akutę, tokiu būdu pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis dušo įrenginiais. Taip pat mano, kad persirengimo vietos dušo kabinose yra įrengtos pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 29 punkto reikalavimus, ko pasėkoje, dėl garų pareiškėjo rūbai, naudojantis dušu, dažnai sušlapdavo.

Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu, kai jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, psichologinius - emocinius sukrėtimus, depresiją, negalėjo ramiai miegoti, tapo dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas, todėl mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovės atstovo Vilniaus PN.

Atsiliepimas

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K) pateiktame atsiliepime (1 t., b. l. 30–37) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atitinkamose kamerose periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. imtinai, o nuo 2019 m. balandžio 4 d. išvyko į Alytaus pataisos namus.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Todėl nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teises aktai. Atsakovės atstovo teigimu, iš pateiktų duomenų apie pareiškėjo judėjimą matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. O atskirais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, nes jis buvo išvykęs.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodo, kad sanitarinis mazgas kamerose atskirtas nuo likusio kameros ploto sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 m aukščio. Taipogi nurodo, kad asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Atsiliepimas

Taip pat atsiliepime nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu pro langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus.

Pažymi, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m (tame tarpe - 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 m. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose įrengta vieta nusirengimui ar apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema - įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečią patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, veikia karšto bei šalto vandens tiekimo sistema.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra užregistruotų ir išnagrinėtų pareiškėjo skundų dėl šiame skunde nurodytų kalinimo sąlygų.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendrojo pobūdžio, nėra konkretumo, taip pat neįrodoma, kad pareiškėjo skunde įvardijami įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo pareiškėjo teises ir jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Atsakovės įgaliotos institucijos manymu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras gauti turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės, nes nepateikia įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę būklę, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo: 1) dėl minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo, vertinamas laikotarpis nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. imtinai; 2) dėl netinkamo sanitarinio mazgo ir dušo įrengimo bei privatumo juose neužtikrinimo, vertinamas laikotarpis yra nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

Pareiškėjas pateiktame skunde patirtą neturtinę žalą, visų pirma, grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam bausmę atliekančiam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas 1) 1.3.1 punkte, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas 2) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m – suaugusiam asmeniui.

Iš atsakovo atstovo atsiliepime nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 26 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2019 m. vasario 14 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. kovo 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 330, plotas - 7,52 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 18 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2019 m. balandžio 2 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 205, plotas - 6,90 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 319, plotas - 7,78 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 4 d. išvyko į Alytaus pataisos namus. Bylos duomenys patvirtina, kad periodiškai ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose daugiausiai vienas, o su kitu asmeniu buvo laikomas tik 1 dieną (t. y. 2019 m. vasario 14 d.), o vienam asmeniui tenkantis kameros patalpos plotas atitiko Įsakymo 1 ir Įsakymo 2 1.3.1 punkte nurodytus minimalaus ploto reikalavimus (t. y. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nuo 6,90 kv. m iki 7,78 kv. m, o dviem asmenims tenkantis kameros plotas - 7,38 kv. m, kas reiškia, kad kameroje kalinčiam asmeniui tenka 3,69 kv. m bendro kameros ploto).

Taip pat teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Tai atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (žr., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį Nr. A-2169-525/2019). Todėl pareiškėjo argumentai dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, neatitikties teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad LVAT naujausią praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Iš byloje esančio Lukiškių TI-K atsiliepimo, matyti, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 kv. m (0,8 x 0,7) (1 t., b. l. 30–37). Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K kameroje laikomam asmeniui normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamą sanitarinio mazgo plotą, nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Konvencijos 3 straipsnis šiuo atveju taip pat nebuvo pažeistas.

Pareiškėjas teigia, jog sanitarinio mazgo kameroje įrengimas, atskiriant jį tik sienele, pažeidė jo teisę į privatumą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktis nustato, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Higienos normoje HN 134:2015 reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Pabrėžtina, kad atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas buvo atskirtas 1,5 m aukščio pertvara ir asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nacionalinių teisės aktų reikalavimus.

Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Į EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumą. EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiems asmenims reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, darytina išvada, kad tuo atveju, kai suimtasis ar nuteistasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iš dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems reikiamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-767-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1153-624/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).

Pažymėtina, jog svarbu įvertinti tai, kiek asmenų kamerose buvo laikoma kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas šiose Lukiškių TI-K kamerose: t. y. 2017 m. vasario 2 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. vasario 3 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; nuo 2017 m. vasario 15 d. (atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės) iki 2017 m. vasario 16 d. kamera Nr. 120, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje) (2017 m. vasario 17 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus); nuo 2017 m. vasario 27 d. (atvyko iš Vilniaus pataisos namų) iki 2017 m. vasario 28 d. kamera Nr. 217, plotas - 6,90 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. kovo 1 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2017 m. kovo 8 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 11 d. kamera Nr. 266, plotas - 7,74 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. kovo 12 d. kamera Nr. 266 (2 asmenys kameroje); 2017 m. kovo 13 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus; 2017 m. kovo 30 d. atvyko iš Vilniaus pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, plotas - 7,49 kv. m (2 asmenys kameroje); 2017 m. kovo 31 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2017 m. balandžio 12 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. balandžio 13 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus; 2017 m. gegužės 2 d. atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. gegužės 3 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2017 m. gegužės 10 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 201, plotas - 5,40 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. gegužės 11 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus; 2017 m. gegužės 25 d. atvyko iš Vilniaus pataisos namų, ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. gegužės 26 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2017 m. gegužės 31 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. birželio 1 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus; 2017 m. birželio 26 d. atvyko iš Vilniaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. birželio 26 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2019 m. vasario 14 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. kovo 17 d. kamera Nr. 330, plotas - 7,52 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 18 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2019 m. balandžio 2 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 205, plotas - 6,90 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 319, plotas - 7,78 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 4 d. išvyko į Alytaus pataisos namus.

Iš atsakovo atstovės pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu tik 3 dienas (2017 m. kovo 12 d., 2017 m. kovo 30 d. ir 2019 m. vasario 14 d.) Lukiškių TI-K kamerose, t. y. Nr. 266, Nr. 116 ir Nr. 105, buvo laikomas su kitu asmeniu, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose 3 dienas buvo laikomas, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.

Teismas sutinka su pareiškėju, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neužtikrinant privatumo naudojantis kameroje esančiu sanitariniu mazgu) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų. Tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. imtinai, tik 3 dienas neužtikrinus pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, iš esmės buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, o tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Nurodytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. pateikė skundą Lukiškių TI-K administracijai dėl kalinimo sąlygų. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2019 m. kovo 21 d. rašto Nr. (10-12 4.80)2-13897 (1 t., b. l. 4–5) matyti, kad, atlikus patikrinimą, nenustatyta HN 134:2015 17 punkto reikalavimų pažeidimų, t. y. kameras Nr. 105 ir Nr. 330 buvo galimybė vėdinti per langus. Patikrinimo metu jaučiamo blogo kvapo nebuvo. Dėl kitų kamerų įrengimo pareiškėjas skundų nepateikė. Atsakovės atstovė pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose konstatuota, kad yra sudaryta galimybė kameras Nr. 106, Nr. 107, Nr. 116 (1 t., b. l. 45–47), Nr. 120 (1 t., b. l. 60–62); Nr. 105 (1 t., b. l. 70–72; b. l. 138–140); Nr. 266 (1 t., b. l. 91–92); Nr. 201 (1 t., b. l. 96–97); Nr. 104 (1 t., b. l. 100–102); Nr. 330 (1 t., b. l. 138–140) išvėdinti per langus, langai atsidaro, o tai atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl higienos sąlygų pažeidimų, t. y. netinkamos kamerų ventiliacijos, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis dušo patalpomis, o taip pat dėl netinkamai įrengtų dušinių patalpų, jo rūbai nuolat sušlapdavo.

HN 134:2015 44 punkte yra teigiama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis įstaigos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 "Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo", įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Atsakovės atstovė pateikė duomenis, kad pareiškėjas būdamas gyvenamosiose kamerose Nr. 104 (8 postas), 105 (8 postas), 106 (8 postas), 107 (8 postas), 116 (8 postas), 120 (8 postas), 121 (8 postas), 201 (12 postas), 205 (12 postas), 217 (12 postas) buvo vedamas praustis į I korpuso dušų patalpas. Taip pat, būnant gyvenamosiose kamerose Nr. 266 (15 postas), 319 (18 postas), 330 (19 postas), pastarasis buvo vedamas praustis į II korpuso dušų patalpas (2 t., b. l. 30–31).

Atsakovės atstovė pateiktame atsiliepime nurodė, kad dušų patalpos sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose įrengta vieta nusirengimui ar apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė ir jie yra valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema - įrengti ventiliatoriai, įrengti hermetiniai šviestuvai, kurie tinkamai apšviečią patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto bei šalto vandens tiekimo sistema veikia.

Taip pat atsiliepime paaiškina, jog siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m (tame tarpe - 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 m. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Pagal HN 134:2015 29 punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., buvo nustatyta, kad sanitarinėje patalpoje turi būti nusirengimo /apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Higienos normos HN 134:2015 3 punktas nustato, kad ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. galiojančioje HN 134:2015 29 punkto redakcijoje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengtos patalpos (zonos), skirtos į laisvės atėmimo vietą pristatytiems asmenims švarinti (prausti, nariuotakojams naikinti, drabužiams dezinfekuoti): nusirengimo ir apsirengimo patalpa (zona), dušinė, dezinfekavimo kamera.

Pabrėžtina, kad dėl dušinių patalpų netinkamo įrengimo, 2019 m. vasario 22 d. pareiškėjas su skundu (1 t., b. l. 148–149) kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl dušinių įrengimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019 m. kovo 21 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.4.8)PA-1541 (1 t., b. l. 138–140), iš kurio turinio matyti, kad 2019 m. kovo 14 d. 2019 m. kovo 20 d. buvo atliekamas patikrinimas II korpuso 19-ojo posto duše, ir nustatyta, kad šioje dušinėje patalpoje yra sudarytos sąlygos nusirengti ir apsirengti (įrengtos kabyklos drabužiams, suoliukas). Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019 m. kovo 21 d. rašte Nr. (10-12 4.80) 2-13897 (1 t., b. l. 4–5) atsakydamas į pareiškėjo skundą, paaiškino, norint, kad Lukiškių TI-K būtų įrengtos dušinės patalpos, kuriose būtų nusirengimo ir apsirengimo kambarys, reikėtų atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus. Paaiškinta, kad Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai taikomi tais atvejais, kai tai nėra susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, todėl reikalavimų dėl nusirengimo ir apsirengimo kambario įrengimo dušinėse, negali būti taikomas. Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 15 d. rašte Nr. 96-984 (1 t., b. l. 7) pareiškėjui, atsakydamas į jo skundą, paaiškino, kad dušo patalpose įrengta persirengimo vieta pakankamu atstumu nuo čiaupo, pakabos, taip pat yra suoliukas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ar Lukiškių TI-K atsakymą būtų apskundęs teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismas įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad dušinės patalpos įrengimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo dušo patalpos įrengimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nedetalizavo privatumo pažeidimo naudojantis dušu, o tik nurodė, kad dušinėje patalpoje esanti persirengimo vieta nėra atitverta nuo likusios dušo patalpos ir išėjimo durų, todėl išsimaudžius ir persirengiant pareiškėjas visą laiką galėjo būti matomas kitų kalinių bei prižiūrėtojų. Teismas vertina, kad persirengimo vietos neatitvėrimas nuo likusio dušinės patalpos ploto sudaro prielaidas pažeisti asmens teisę į privatumą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skunde pareiškėjas nedetalizuoja nei vieno konkretaus atvejo, kuomet jis buvo stebimas kitų kalinių ar prižiūrėtojų. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas privatumas naudojantis dušu, kaip tai skunde įvardina pareiškėjas.

Nagrinėjamu atveju, teismas išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu) atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas, ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1– punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. Č. (K. Č.), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo K. Č. (K. Č.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime sąlygas, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista 2017 m. kovo 12 d., 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. vasario 14 d.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė