Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui A. B. dėl automobilio pirkimo pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas A. D. palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad nusipirko „mikriuką“ ir po metų sugalvojo jį parduoti. Paaiškėjo, kad jis nuvažiavęs virš 500 000 km. Nusprendė, kad negali parduoti ir apgauti kito žmogaus, jautėsi apgautas ir kreipėsi, kad galėtų jį grąžinti. Skelbimuose senokai ieškojo tokio automobilio, turėjo būstą Kaune, Vilniuje, buvo kraustymosi, reikėjo didelės transporto priemonės daiktams persivežti, augalus pasisodinti prie namų. Reikėjo transporto priemonės, kuri būtu talpi gale ir tilptų turimas turtas pergabenti iš vienos vietos į kitą. Nuomotis pasidarė nelogiška, rado skelbimą, visada stengiasi ieškoti bent kelių metų senumo, nes mašinose nesigaudo. Jo ieškomas automobilis buvo apie 5 metai ir apie 200 000 km, kad nepradėtų byrėti. Rado skelbimą, viskas atrodė gerai, paprašė, kad praeitų techninę apžiūrą, nes galvojo, kad tada bus užtikrintumo. Pardavėjas praėjo techninę apžiūrą, jis atvažiavo, apžiūrėjo, kiek supranta, ir nusipirko. Prieš perkant automobilį apžiūrėjo, apėjo, pažiūrėjo subraižymus, kapoto atidaręs nebuvo, nes nesupranta. Visas pasitikėjimas buvo iš to, kad atsakovas pravarys techninę apžiūrą. Pasitikėjo valstybine įstaiga, kuri atlieka techninę apžiūrą, o techninė apžiūra buvo atlikta kelios dienos prieš perkant. Pasitikėjo specialistais, kurie išmano. Ridą matė prieš perkant. Viskas buvo gerai, turbina buvo sugedusi, bet kaimynai padėjo ir pakeitė ją, restauravo ar kažką padarė su ja. Po metų įsikūrus name jau neliko poreikio automobiliui, įdėjo skelbimą parduoti. Paskambino du pirkėjai, išvadino sukčiumi. Persiuntė tas ataskaitas ir pasijautė sukčiumi, ištraukė skelbimą ir kreipėsi į pardavėją. Komercinis pasiūlymas buvo teiktas, nes jis įpratęs susirinkti pasiūlymus, pasianalizuoti, o komercinis, nes teoriškai jis yra ūkininkas, turi registravęs ūkininko ūkį. Dirba UAB (duomenys neskelbtini). Ūkininko ūkis įregistruotas tvarkyti paveldėtą žemę, fiziškai ūkininko veikla neužsiima. Automobilį pirko iš ūkio sąskaitos. Nurodė, kad nevažinėja su mikroautobusu ir nevežioja nieko komerciniais tikslais. Nebuvo naudojamas ūkyje, važinėjo autostrada Kaunas – Vilnius. Iš Norvegijos grįžo 2020 m. gale, o 2021 m. pradėjo įsirenginėti namą. 2022 m. nusipirko mikroautobusą ir pradėjo vežiotis daiktus. Pirko kaip fizinis asmuo, ūkis tiesiog įregistruotas vien dėl paveldėtos žemės. Apskaitą kaip ūkininkas vykdo suvedęs išlaidas ir pajamas, ūkis į minusą, bet žemė asmeniškai brangi ir tik dėl to neparduoda. Užsiveisė praeitų metų gale kriaušių, obelų, lazdynų sodą, virš hektaro, siekia atkurti tai, kas buvo tarpukaryje. Nurodytas mokėtojo kodas yra ūkio numeris – (duomenys neskelbtini). Už automobilį sumokėta yra iš ūkininko sąskaitos, bet šios lėšos, viskas, kas patekę į ūkio sąskaitą, yra jo asmeninės lėšos. Taip patogiau dėl vidinės apskaitos. Automobilis įtrauktas į ūkio balansą. Ūkio sąskaitoje buvo visos asmeninės lėšos, dar Nacionalinės žemės agentūros mokėjimai, teorinė veikla vykdoma, bet pardavimo veiklos pajamų nebuvo. Žemės ūkio paskirties žemės turi nepilnai 4 hektarai. Iš mokėjimo agentūros už deklaruotus pasėlius tuo laikotarpiu negavo, šiemet gavo už hektarą. Kai nusipirko automobilį galvojo, kad 250 000 km pravažiavęs yra, su juo drąsiai važinėjo, buvo kartą sugedęs, turėjo draudimą, todėl parvežė sugedusį. Buvo turbina, kurios remontas buvo skausmingas, bet susiremontavo ir tiek. Kai tik sužinojo tikrąją ridą, pastatė saugiai ir nevažiavo, nes žino iš senų patirčių, kad tiek nuvažiavus gali ir variklis sugesti ar kitos detalės. Kai sužinojo, tai paaiškino ir smulkius gedimus, ir turbinos gedimą. Jis niekada nebūtų pirkęs automobilio, pravažiavusio daugiau kaip 500 000 km. Automobilio gedimus šalino pasikvietęs kaimyną, kuris nusimano apie mašinas. Turbiną remontavo dėdė. Dar buvo gedimas, kad antifrizo nelaikė, užsandarino bakelį. Turbinos remontas kainavo gal iki 1 000 Eur, neskaitant pagalbos. Smulkūs remontai kainavo iki 100 Eur. Šiuo metu automobilio rida yra apie 10 000 didesnė negu buvo pirkimo metu. Techninė apžiūra pratęsta metams, nebelikus poreikio nuspręsta įdėti skelbimą. Pakeitė lemputes, liemenes, gesintuvą ir už kelių dienų įdėjo skelbimą. Techninė apžiūra atlikta ir galioja metus laiko. Esminių trūkumų nerado, nes gedimai buvo suremontuoti iki to laiko. Asmeniškai tai yra jo antras pirktas automobilis. Jo išsilavinimas aukštasis – verslo vadyba ir administravimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2022 m. kovo 5 d. sudarė automobilio „Opel Vivaro“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), pirkimo-pardavimo sutartį pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta automobilio kaina – 8 000 Eur, taip pat sąskaitoje nurodyta, kad parduodamas automobilis naudotas, todėl parduodamas be garantijos. Automobilio rida sąskaitoje faktūroje nurodyta nebuvo. Sąskaitą pasirašė A. D.

Pagal bylos duomenis atsakovas ir trečiasis asmuo 2021 m. spalio 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas iš trečiojo asmens R. P. už 7 000 Eur įsigijo automobilį „Opel Vivaro, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio rida pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta nebuvo.

Pagal byloje pateiktus duomenis ir paaiškinimus 2022 m. kovo 2 d. ieškovas susisiekė su atsakovu, išreiškė savo susidomėjimą automobiliu, aptarė būsimo pirkimo-pardavimo sandorio sąlygas. Atsakovas iš savo elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) atsiuntė ieškovui komercinį pasiūlymą dėl automobilio įsigijimo. Komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad pasiūlymas teikiamas ūkininkui A. D., ūkio kodas (duomenys neskelbtini).

Abipusiu šalių susitarimu 2022 m. kovo 3 d. atsakovas atliko parduodamo automobilio „Opel Vivaro“ VĮ Regitra Klaipėdos techninių apžiūrų centre (toliau – Klaipėdos TAC) privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą. 2022 m. kovo 3 d. užfiksuota automobilio rida – 230 880 km.

Byloje nustatyta, kad 2023 m. kovo 1 d. „CarVertical“ ataskaitoje nurodoma, kad automobilio rida Vokietijoje 2021 m. liepos mėnesį buvo 462 054 km. Iš UAB „Autovici“ pateiktų ataskaitų matyti, jog paskutinį kartą automobilio rida buvo užfiksuota 528 314 km, taip pat 2021 m. liepos 28 d. vykdyto remonto metu automobilio rida buvo 462 054 km.

Pagal bylos duomenis ir pateiktus paaiškinimus nustatyta, kad 2023 m. kovo 29 d. ieškovas atsakovui pateikė pretenziją dėl 8 000 Eur grąžinimo ir teisinių išlaidų atlyginimo. Iš bylos duomenų ir paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas įsigyta transporto priemone naudojosi daugiau nei metus laiko, nuvažiavo apie 10 000 km. Pagal ieškovo paaiškinimus, automobilis turėjo kelis gedimus, pakeitė turbiną, tačiau tai buvo padaryta su giminaičių ir kaimynų pagalba, t. y. nesinaudojo autoserviso paslaugomis. Ieškovas nurodė, kad apie ridos neteisingumą sužinojo pradėjęs pats pardavinėti automobilį ir kai pirkėjai pranešė apie neatitikimus.

Iš byloje pateiktų pažymų galima daryti išvadą, kad ieškovo nusipirkto automobilio skydelyje nurodyta automobilio rida yra dvigubai didesnė nei pirkimo-pardavimo metu. Atsakovas nurodė, kad ridos duomenų neklastojo ir jam nebuvo žinoma apie tai, kad automobilio ridos duomenys būtų neteisingi, jis vadovavosi automobilio prietaisų skydelyje rodomais duomenimis apie ridą. Į bylą pateikta 2021 m. spalio 18 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovui perkant automobilį jo rida taip pat nebuvo nurodyta. Pirkimo-pardavimo sutartyje, pagal kurią automobilį nupirko trečiasis asmuo, automobilio rida taip pat nebuvo nurodyta. Įvertinus byloje gautus duomenis ir atsakovo paaiškinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl automobilio ridos neatitikimų būtų kaltas atsakovas ir jam buvo žinomas faktas, kad automobilio ridos duomenys būtų kitokie nei buvo matomi odometro skydelyje.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad sandorio sudarymas yra valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai sandorį sudarančio asmens veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais sandorį sudaręs asmuo gali ginčyti šį sandorį, įrodinėdamas sandorio sudarymo metu buvusį valios ydingumą. Vieni iš valios ydingumo pavyzdžių yra apgaulė ir suklydimas. CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais; nustatyta, kad iš esmės suklydus ar dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu atitinkamai pagal klydusios šalies ar nukentėjusiojo ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).

CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

Teismas iš bylos šalių nurodytų aplinkybių daro išvadą, kad tarp šalių susiklostė daikto, t. y. naudoto automobilio, pirkimo-pardavimo santykiai. Ieškovas reikalavimą pripažinti negaliojančiu sandorį sieja su automobilio ridos, kuri jam buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu, neteisingumu. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal byloje pateiktus duomenis ir paaiškinimus nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ūkininko A. D., kuris vykdo individualią veiklą, transporto priemonė pirkta iš ūkio sąskaitos ir įtraukta į ūkio balansą, ir individualią veiklą vykdančio fizinio asmens A. B., todėl šiuo atveju šalių sudarytą sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį nėra teisinio pagrindo.

Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Kadangi CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020). CK 6.333 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023).

Kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023). Pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas neturi lemti neproporcingos pardavėjo atsakomybės, pavyzdžiui, kai pardavėjo atsakomybės apimtis viršija parduoto naudoto daikto kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023).

CK 6.431¹ straipsnis numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Šiuo atveju ieškovas nurodė, kad automobilio rida buvo viena iš esminių sąlygų perkant automobilį. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad automobilio rida nebuvo nurodyta nei komerciniame pasiūlyme, nei pirkimo-pardavimo sutartyje, įformintoje sąskaita-faktūra. Byloje negauta duomenų, kad ieškovas, pastebėję, kad sutartyje nėra nurodyti jokie odometro duomenys, būtų visiškai atsisakęs sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis ar reikalavęs sutartyje nurodyti automobilio ridos duomenis, kaip tai numatyta CK 6.431¹ straipsnyje. Teismas pažymi, kad ieškovas automobiliu pagal paskirtį naudojosi daugiau nei metus, jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu atsakovui nepateikė, vadinasi automobilis buvo techniškai tvarkingas, jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo, juo galima buvo naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Į bylą pateikta Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) patvirtina, kad 2022 m. kovo 3 d. buvo atlikta automobilio privalomoji techninė apžiūra ir pateikta išvada, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2023 m. automobiliui taip pat buvo atlikta privaloma techninė apžiūra ir automobilis atitinka techninius reikalavimus.

Lietuvos Respublikos CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo ir jo atstovo argumentus dėl ridos svarbos ieškovo pasirinkimui sudaryti sandorį ar jo nesudaryti nepatvirtina byloje pateikti duomenys. Šio atveju ieškovas nedėjo jokių pastangų siekiant pasitikrinti ar įvertinti automobilio odometro duomenis ir jų teisingumą. Prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Atidus ir rūpestingas pirkėjas, ketindamas įsigyti ne naują transporto priemonę turi dėti pastangas dėl automobilio būklės įvertinimo, pvz. kreiptis į tinkamą kvalifikaciją turinčius specialistus, o ne apsiriboti vien tik išorine vizualia automobilio apžiūra (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-357-886/2023).

Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju šalys aiškiai susitarė dėl to, kad automobiliui nėra suteikiama jokia garantija. Atsakovas nurodė, kad neklastojo ir nekeitė automobilio ridos rodmenų, leido ieškovui bet kuriame servise apžiūrėti automobilį, tačiau šia galimybe ieškovas nesinaudojo. Nors automobilio rida gali būti laikoma svarbiu veiksniu apsisprendžiant, ar įsigyti automobilį, ar jo neįsigyti, tačiau ne vieninteliu. Ridos duomenys patys savaime nei patvirtina, nei paneigia konkretaus automobilio faktinio techninio stovio ir galimybės jį eksploatuoti pagal jo paskirtį, nes automobilio veikimas priklauso ir nuo įvairių kitų veiksnių (pvz., automobilio naudojimo intensyvumo, jo priežiūros, naudojimo pobūdžio ir kt.). Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad automobilio ridos neatitikimo faktas šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu ar valios trūkumu.

Atsižvelgiant į byloje nurodytą reglamentavimą, teismų praktiką ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus, ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nebuvo tinkamas bei proporcingas. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti ieškovo prašomą gynybos būdą, t. y. sutarties pripažinimą negaliojančia ir restitucijos taikymą.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovas į bylą pateikė duomenis, kad patyrė 2 152 Eur advokato teisinei pagalbai, 77,78 Eur už pažymą, 61,07 Eur už vertimą ir 180 Eur žyminis mokestis, į bylą pateikti išlaidas įrodantys dokumentai. Atsakovas prašo priteisti 900 Eur už advokato teisinę pagalbą, 30 Eur vertimo išlaidoms, į bylą pateikti apmokėjimą įrodantys dokumentai. Trečiasis asmuo R. P. prašo priteisti 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, į bylą pateikti išlaidas įrodantys kvitai.

Teismo vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atsižvelgiant į bylos baigtį, atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovo ir trečiojo asmens naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo A. D.ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 930 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.