Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-415-397/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-28
Bylos Nr.: 1A-415-397/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-42370-2021-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
Kaltinamasis: D. R.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-415-397/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42370-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.6; 1.2.14.7.2.1; 2.4.1.6; 2.4.6.1; 2.4.7

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui,išteisintajam D. R., jo gynėjui advokatui L. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį, 184 straipsnio 2 ir 4 dalis išteisintas, nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuspręsta 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuspręsta panaikinti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos 2022 m. sausio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo išteisintajam D. R. turto atžvilgiu - laikino nuosavybės teisių apribojimo nekilnojamam turtui:

1. Butui/Patalpai - Butui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 11171.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Dalinis, disponuoti.

2. Negyvenamajai patalpai - Garažui (boksas), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 5619.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Dalinis disponuoti.

3. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 1746.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Dalinis, disponuoti.

4. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 2966.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Dalinis, disponuoti.

5. Negyvenamajai patalpai - Garažo boksui Nr.25, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: - , daiktas: - , adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 2247.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Dalinis, disponuoti.

6. Žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: (duomenys neskelbtini) daikto nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 4150.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Dalinis, disponuoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. R. buvo kaltinamas pagal BK 229 straipsnį, 184 straipsnio 2 ir 4 dalis, dėl to, kad jis, dirbdamas nuo 2015 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotoju ir būdamas valstybės tarnautoju, pagal (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus, nesančio kitame įstaigos padalinyje, vedėjo pavaduotojo (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose) pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 4 punktą specializacija apskaitos tvarkymas ir organizavimas, finansų kontrolės vykdymas ir vykdymo užtikrinimas, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės – turtą, nuo 2020 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos strateginio veiklos plano programų (priemonių) koordinatorių, apskaitą tvarkančių darbuotojų ir jų atliekamų funkcijų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ būdamas paskirtas priemonės (duomenys neskelbtini) (plėsti ir modernizuoti vietinės reikšmės kelius (gatves)) apskaitos tvarkymui, pažeisdamas: - Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktų reikalavimus, įpareigojančius laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti ir ginti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių; - 2020 m. balandžio 30 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (užsakovo) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovo), su kuria susipažino (duomenys neskelbtini) sistemoje 2020 m. birželio 9 d. 07:33:02, 16.1. punktą „Visi su sutartimi susiję pranešimai, prašymai, kiti dokumentai, ar susirašinėjimas turi būti siunčiamu faksu, paštu arba elektroniniu paštu, jų originalai visais atvejais įteikiami užsakovui ir/ar rangovui pasirašytinai ar siunčiami registruotu/kurjeriniu paštu kiekvienam iš jų sutartyje nurodytu adresu. Apie savo adreso ar kitų rekvizitų pasikeitimą kiekviena šalis nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas nuo minėto pakeitimo dienos, raštu privalo pranešti kitai šaliai. Šalių adresai susirašinėjimui nurodyti šios sutarties 19 skyriuje“. 16.2. punktą „….Visais su sutarties įgyvendinimu susijusiais klausimais šalys privalo susirašinėti ir bendrauti lietuvių kalba“; - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių: 23.2 punktą „ūkinės operacijos dokumentų surašymo laiko, teisėtumo ir teisingumo kontrolė“. Elektroninio dokumento nuorašas 2 24.1.7. punktą „sutikrinta kiekvieno gauto apskaitos dokumento privalomi rekvizitai ir sumos“, nuo 2020 m. lapkričio 5 d., tiesiogiai, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris nėra nurodytas 2020 m. balandžio 30 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 19 skyriuje kaip rangovo rekvizitas, neįsitikinęs jog bendrauja su AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotais asmenimis, nesiėmęs priemonių kaip reikalavo savivaldybės vidiniai teisės aktai, įsitikinti ar iš tiesų bendrauja su AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, susirašinėjo anglų kalba su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nors pagal sutartį visi dokumentai turi būti siunčiami lietuvių kalba, iš tyrimo nenustatytų asmenų elektroniniu paštu 2020 m. lapkričio 19 d. gavo pranešimą anglų kalba apie AB „(duomenys neskelbtini)“ pasikeitusią banko sąskaitą, ir 2020 m. spalio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) be visų reikalingų rekvizitų ir atsakingų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės darbuotojų parašų, nesiėmė jokių priemonių įsitikinti šio rašto autentiškumu, nesulygino rekvizitų su kitais teiktais raštais, 2020 m. lapkričio 20 d. paprašė Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojos D. M. į Finansų valdymo ir apskaitos sistemą „(duomenys neskelbtini)“ įvesti gautus elektroniniu paštu banko rekvizitus, o šiai į sistemą įvedus banko (duomenys neskelbtini) pavadinimą, prie įmonės AB „(duomenys neskelbtini)“ įvedė banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 26 d. neįsitikinęs į elektroninį paštą gautos 2020 m. spalio 29 d. AB “ (duomenys neskelbtini)” PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) autentiškumu, nesutikrinęs privalomų rekvizitų, su 2020 m. balandžio 30 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 19 punkte nurodytais įmonės rekvizitais, ir nesutikrinęs į elektroninį paštą gautos 2020 m. spalio 29 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) su 2020-10-29 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo 2020 m. spalio 30 d. gauta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijoje, suformavo mokėjimo pavedimą ir pateikė jį mokėjimų pavedimų sąraše Buhalterinės skyriaus vedėjai A. S., kuri mokėjimų pavedimų sąrašą pasirašė ir pateikė tvirtinti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriui J. K., o šiam patvirtinus, A. S. ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės direktoriui J. K. prisijungus prie banko AB „(duomenys neskelbtini)“ su mobiliu parašu ir patvirtinus mokėjimų pavedimų sąrašą iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB “ (duomenys neskelbtini)” buvo atliktas bankinis pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pervesta 187671,58 Eur sumą už atliktus rangos darbus, tyrimo metu nenustatytiems asmenims, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), tokiais veiksmais dėl neatsargumo iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės turtą, padarydamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai 187671,58 Eur didelę turtinę ir neturtinę žalą dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos reputacijos sumenkinimo, nes įvykis sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą, atgarsį žiniasklaidoje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas D. R. pagal BK 182 straipsnio 2, 4 dalis ir pagal BK 229 straipsnį išteisino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virgilijus Lazauskas (toliau – Prokuroras) prašo panaikinti Alytus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2, 4 dalyse ir 229 straipsnyje bei jį nubausti:

- pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalis - terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 229 straipsnį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Taikyti BK 75 straipsnio 2, 4, 5, 8 dalis ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės atlikimą, žinios. Taikyti BK 67 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4 punktą, 69 straipsnį ir paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti savivaldybei padarytą turtinę 36 979,92 Eur žalą.

Šalies argumentai

3.1. Skunde Prokuroras nurodo, dėl D. R. veiksmų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė prarado 187 671,58 Eur, t. y. iš savivaldybės užvaldyta pinigų suma daugiau nei penkiolika kartų viršija 250 MGL dydžio ribą. Viešai pateiktoje informacijoje apie 2020 m. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžetą matyti, kad 2020 m. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžete gatvių modernizavimui ir rekonstrukcijai skirta 1 996 400 Eur ((duomenys neskelbtini)), taigi, dėl D. R. veiksmų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė prarado beveik 10 procentų gatvių modernizavimui ir rekonstrukcijai skirtų lėšų. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžete nurodyta, kad biudžetas finansuojamas 1 000 000 Eur skolintų lėšų suma, taigi, D. R. neteisėtai pervesta pinigų suma siekia beveik 19 procentų savivaldybės skolintų lėšų sumos. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad 187 671,58 Eur aptartame kontekste vertintina kai žymi žala savivaldybės biudžetui. Aplinkybė, jog dalis šių pinigų - 150 691,66 Eur yra savivaldybei sugrąžinta, nepaneigia vertinimo, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei padaryta žymi žala. Apeliaciniame skunde pažymėtina, kad šis pinigų sugrąžinimas niekaip nesusijęs su D. R. veiksmais. Pinigai savivaldybei sugrąžinti dėl operatyvaus Lietuvos ir tarptautinių teisėsaugos institucijų, Lietuvos ir Ispanijos bankų bei savivaldybės glaudaus bendradarbiavimo po to, kai Ispanijos bankui kilus abejonėms dėl finansinės operacijos teisėtumo, jis laikinai sustabdė bankinio mokėjimo vykdymo veiksmus ir kreipėsi dėl papildomos informacijos. Atsižvelgus į tai, nepagrįstas apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio argumentas, kad realiai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei grąžintos lėšos mažina D. R. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį. Dėl neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad tokia žala paprastai pripažįstama didele, kai ji patiriama dėl valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui. Pažymėtina, kad įvykis sukėlė rezonansą visuomenėje, leido asmenims susidaryti nuomonę, kad valstybės tarnyba nepatikima, kad savivaldybė negeba patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikėtų lėšų. Skunde Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, jog pinigai turėjo būti pervesti Latvijos bendrovei, o jų sutartyje nustatytu laiku nepervedus, nukentėjo savivaldybės prestižas ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo kontekste. Taip pat akcentuojama, jog dėl D. R. veiksmų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei padaryta didelės neturtinės žalos, nes dviejuose elektroniniuose portaluose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) buvo aprašytas šioje byloje analizuojamas atvejis. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad D. R. veika neabejotinai buvo padaryta didelė žala savivaldybės interesams, pakenkta jos reputacijai, sukeltos abejonės darbuotojų sąžiningumu, patikimumu ir kompetencija, sumenkintas savivaldybės prestižas santykiuose su partneriais Latvijoje.

3.2. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog baudžiamojoje byloje nustatyta, kad būtent D. R. veiksmai, pasireiškę netinkamu pareigų vykdymu - vidaus teisės aktų nustatytų specialių elgesio taisyklių pažeidimu, buvo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei padarytos 187 671,58 Eur turtinės žalos atsiradimo ir dėl to savivaldybei atsiradusios didelės žalos priežastis. Akivaizdu, kad tarp D. R. netinkamai atliktų pareigų ir padarytų vidaus teisės aktų nustatytų specialių elgesio taisyklių pažeidimų bei atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl už padarytas veikas jis turi atsakyti. Nors išteisintasis nenumatė, kad nagrinėjamoje situacijoje gali kilti šie padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo profesines savybes galėjo ir turėjo realią galimybę tai numatyti (turėjo tinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją, kompetenciją, gavęs prašymą apie sąskaitos pakeitimą, prašymui esant atsiųstam iš kito, visiškai su AB „(duomenys neskelbtini)“ nesusijusio elektroninio pašto adreso, nenurodyto rangos sutartyje kaip privalomo, pagal vidaus finansų kontrolės taisykles, privalėdamas užtikrinti ūkinės operacijos teisėtumą ir teisingumą, turėjo patikrinti gauto dokumento autentiškumą, gauti originalų dokumentą, o ne perduotą elektroniniu paštu, kaip numatyta rangos sutartyje, įvertinti ir tik tuomet spręsti dėl banko sąskaitos pakeitimo bei reikšmingos pinigų sumos užsakymo ir pervedimo; atlikdamas šiuos veiksmus turėjo ir galėjo numatyti, kad jo neatidus, neapdairus ir nekvalifikuotas elgesys, žinant ir esant savivaldybės atsakingų darbuotojų už informacinių sistemų saugumą informuotas apie sukčiavimus informacinėmis technologijomis, nulemtas savivaldybės administracijos vidaus teisės aktų nevykdymo, komunikacijos tarp jo ir kitų savivaldybės skyrių nevykdymo ir kitų aplinkybių, kai reikšminga suma pervedama neturintiems teisės jos gauti asmenims, gali sąlygoti žalos padarymą savivaldybei, t. y. veikė nusikalstamai nerūpestingai.

3.3. Nors skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nurodoma, kad D. R. suformuotas mokėjimo pavedimas nelėmė žalos atsiradimo, nes galutinai mokėjimas atliktas administracijos direktoriui ir Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai bankinį nurodymą pervesti lėšas pasirašant, tačiau nurodytina, kad minėtiems asmenims pasirašyti būdavo pateikiami tik patikrinti mokėjimo pavedimai. Pagal (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisykles, būtent Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojui nustatyta pareiga užtikrinti ūkinės operacijos teisėtumą ir teisingumą (23.3 punktas). Prokuroras apeliaciniu skundu atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį, kad nors galutinai mokėjimo pavedimą pasirašė administracijos direktorius ir Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja, tačiau D. R. veiksmų vertinti kaip nereikšmingų nėra jokio pagrindo. Jei išteisintasis jam atsiųstame elektroniniame laiške apie sąskaitos pakeitimus būtų sutikrinęs AB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus pagal sutartyje nurodytus, o nustatęs neatitikimus, rašto dėl sąskaitos pakeitimo nebūtų perdavęs registruoti, nebūtų nurodęs D. M. suvesti pakeistus mokėjimo rekvizitus į sistemą, nebūtų užsakęs reikalingos pinigų sumos ir nesuformavęs mokėjimo nurodymo, tuo patvirtindamas mokėjimo pagrįstumą, toks mokėjimo nurodymas niekada nebūtų paleistas į apyvartą kaip teisingas ir teisėtas, nebūtų sudaryta galimybė sukčiavimo būdu nenustatytiems asmenims užvaldyti reikšmingas savivaldybės lėšas. Prokuroro įsitikinimu, vertinamuoju atveju, būtent D. R. neteisėti veiksmai lėmė didelės žalos atsiradimą, nes jis tinkamai neįvykdė savo pareigų.

3.4. Skunde apygardos teismui nurodoma, jog nei Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja, nei administracijos direktorius iš esmės negalėjo pastebėti iš pavedimo neteisingo banko sąskaitos numerio, kadangi jis jau buvo įvestas į savivaldybės apskaitos sistemą būtent dėl D. R. veiksmų, ir sutikrinant rodytų kaip teisingą. Apklausiamas teisiamajame posėdyje išteisintasis pripažino, kad su jam pavesta administruoti sutartimi iš esmės nesusipažino, sutarties nuostatų, kad susirašinėjamas su rangovu turi vykti tik lietuvių kalba ir dokumentų originalus įteikiant savivaldybei, o ne siunčiant ei. paštu ar kitaip, rekvizitų keitimas - kas suprantama ir banko sąskaitos keitimas - galimas tik papildant sutartį, nevykdė, gavęs prašymą dėl banko sąskaitos pakeitimo anglų kalba, jokių vidinės kontrolės veiksmų neatliko, nors Latvijos įmonė AS (duomenys neskelbtini) turėjo atstovą Lietuvoje ir su juo turėjo būti derinami visi prašymai, tai ir lėmė, kad buvo pakeista banko sąskaita ir iššvaistytos savivaldybės lėšos. Alytaus apylinkės teismo išvada kad savivaldybės lėšų iššvaistymas buvo nulemtas kitų veiksnių, o ne dėl D. R. nerūpestingumo, visiškai nepagrįstas - savivaldybės administracijos dokumentų registratorei jokiais savivaldybės vidaus teisės aktais nebuvo pavesta tikrinti gaunamų dokumentų autentiškumo, ji prašymą pakeisti sąskaitą įregistravo būtent D. R. tiesioginiu nurodymu, D. M. taip pat jokiais teisės aktais nebuvo pavesta kontroliuoti ar D. R. pagrįstai keičia banko sąskaitą, bankai taip pat neatliko kokių nors netinkamų veiksmų susijusių su mokėjimais, priešingai būtent dėl Ispanijos banko veiksmų buvo sustabdytas savivaldybės lėšų išėmimas iš banko sąskaitos ir dėl to pavyko didžiąją dalį užgrobtų lėšų savivaldybei grąžinti.

3.5. Nors skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas konstatavo, jog pinigų pervedimą lėmė aktyvūs, itin kokybiški, klaidinantys veiksmai, tačiau Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog su tokiomis išvadomis nesutiktina. Tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, tiek teisiamajame posėdyje patvirtinta, kad lėšas užvaldžiusių asmenų veiksmai nebuvo nei itin kokybiški ar aktyvūs ir jie būtų nutraukti, jeigu išteisintasis D. R. būtų atlikęs tinkamai jam pavestas pareigas - susipažinęs su sutartimi ir kontaktavęs su rangovo atstovu Lietuvoje, ar Savivaldybės administracijos statybos skyriaus darbuotojais, pareikalavęs pateikti prašymą originalų lietuvių kalba, sutikrinęs rekvizitus. Sukčiavimas iš esmės buvo atliktas vienu dokumentu - suklastotu prašymu pakeisti banko sąskaitą, kurį vien sulyginus su kitais rangovo teiktais dokumentais apgaulė būtų paaiškėjusi, todėl Prokuroro įsitikinimu, nėra pagrindo abejoti, kad D. R. atlikdamas savo pareigas formaliai, paviršutiniškai ir neatsakingai, inicijavo neteisėtą finansinę operaciją, suvokė daromos veikos pavojingumą ir nors nenumatė, kad dėl neatsakingo pareigų atlikimo kils žalingi padariniai, tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, išsilavinimą ir profesinę patirtį, galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, yra įrodyta.

3.6. Apeliaciniame skunde Prokuroras taip pat nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog D. R. negali būti kaltinamas turto iššvaistymu, nes šis turtas jam nebuvo patikėtas, kadangi jis pagal pareigas negalėjo duoti jokių nurodymų Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai dėl minimo turto panaudojimo. Prokuroro įsitikinimu, tokia teismo išvada yra formali ir paviršutiniška, padaryta neįsigilinus į bylos aplinkybes ir nepagrįsta byloje surinktais įrodymais. Skunde pažymėtina, kad šiuo atveju D. R. įgaliojimai turto atžvilgiu negali būti vertinami tik kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojo įgaliojimai (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės turto atžvilgiu. D. R. 2020 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos strateginio veiklos plano programų (priemonių) koordinatorių, apskaitą tvarkančių darbuotojų ir jų atliekamų funkcijų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ buvo paskirtas priemonės (duomenys neskelbtini) (plėsti ir modernizuoti vietinės reikšmės kelius (gatves)) apskaitos tvarkymui, todėl D. R. įgaliojimai turto atžvilgiu vertintini ir šio teisės akto kontekste. Išteisintasis D. R., kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojo paskyrimas konkrečios priemonės - (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymui reiškė, kad jis, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklėse jam nustatytų teisių ir pareigų kontekste, yra atsakingas už finansines operacijas, vykdomas šioje priemonėje. Tai reiškė, kad jam buvo nukreipiami dokumentai, susiję su atsiskaitymais šioje priemonėje, jis privalėjo užtikrinti šioje priemonėje vykdomų finansinių operacijų teisėtumą ir teisingumą, sutikrinti sutartis ir mokėjimų sumas, esant poreikiui nuspręsti dėl apmokėjimo už atliktus darbus, turėjo įgaliojimus užsakyti pinigus apmokėjimui ir, esant pagrindui, suformuoti vykdytiną apmokėjimo pavedimą bei perduoti jį pasirašyti atsakingiems asmenims — šiuo atveju administracijos direktoriui ir Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai. Šias aplinkybes patvirtina paties išteisintojo duoti paaiškinimai, liudytojų A. S., D. M. parodymai bei nurodyti vidaus teisės aktai. Tokia šioje priemonėje D. R. suteiktų įgaliojimų apimtis reiškė jo turimus įgaliojimus šio konkretaus turto atžvilgiu, todėl tai leidžia pripažinti, kad priemonės (duomenys neskelbtini) vykdymui skirtos piniginės lėšos buvo išteisintajam patikėtos, todėl jis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, subjektas.

3.7. Skunde aukštesnės instancijos teismui Prokuroras taip pat akcentuoja, jog aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija baudžiamojoje byloje nepareiškė civilinio ieškinio D. R., savaime nereiškia, kad turtinė žala savivaldybei nepadaryta. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija pasirinko civilinį ieškinį dėl užvaldytos pinigų sumos pareikšti ikiteisminiame tyrime, atliekamame dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, tačiau byloje surinkti įrodymai, pateiktas civilinis ieškinys neginčijamai patvirtina, kad aptarta turtinė žala (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei yra padaryta, be to savivaldybė darbuotojus yra apdraudusi dėl galimų nusikalstamų veikų, tačiau teisiamojo posėdžio metu žala savivaldybei nebuvo atlyginta.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo D. R. gynėjas advokatas L. Ž. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendį nepakeistą.

4.1. Atsiliepime gynėjas nurodo, jog Prokuroro apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog būtent D. R. neteisėtai pervedė atitinkamą apeliaciniame skunde nurodytą pinigų sumą, nes apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatavo, jog išteisintasis D. R. savivaldybės piniginių lėšų niekam nepervedė, kadangi jas pervedė savivaldybės administracijos direktorius J. K.. Sutiktina su teismo argumentu, kad bankinio mokėjimo suformavimu piniginės lėšos nėra perduodamos. Bankinio mokėjimo suformavimas sudaro tik prielaidas pinigų perdavimui, todėl bankinio mokėjimo suformavimas nėra turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme.

4.2. Atsiliepime nurodoma, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, jog išteisintojo D. R. veiksmai nebuvo vieninteliai, prisidėję prie kilusių padarinių. Tai patvirtina 2020 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus "187 671,58 EUR savivaldybės biudžeto lėšų, pervestų Latvijos bendrovei (duomenys neskelbtini) už atliktus rangos darbus, aplinkybių vertinimo vidaus audito ataskaitos" Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė išvada (Nr. 4) kad: „ ne tik dėl Buhalterinės apskaitos skyriaus finansų kontrolės neužtikrinimo, bet ir dėl el. paštu siunčiamų dokumentų patekimo į savivaldybę apsaugos, jų registravimo, rangovo sąskaitų keitimo, papildomų susitarimų ir jų supažindinimo po registracijos, komunikacijos trūkumų, kurių visuma galėjo sudaryti prielaidas atsirasti finansinėms pasekmėms.“

4.3. Gynėjas atsiliepime atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija civilinio ieškinio nepareiškė, o klausimai, susiję su žalos atlyginimu nebuvo nagrinėjami teisme (išskyrus civilinio ieškinio atsisakymo klausimą), todėl teismas negalėjo nustatinėti ir vertinti turtinės žalos pagrindo, dydžio ir reikalavimo pagrįstumo. Be to, dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios atgautos lėšos sumažino patirtos žalos dydį. Priešingu atveju būtų reikalaujama žalos, kuri jau atlyginta, taip sukuriant nepagrįsto praturtėjimo situaciją ir nebūtų galima objektyviais duomenimis pagrįsti tokio žalos dydžio. Gynėjas atsiliepime taip pat pabrėžia, kad nors Prokuroras skunde nurodo, kad realiai savivaldybei grąžintos lėšos nemažina savivaldybei padarytos žalos, tačiau savo skunde prašo atlyginti tik 36 979,92 Eur neturtinės žalos, kas paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad grąžintos lėšos savivaldybei neturi mažinti žalos dydžio. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė šioje byloje nepateikė civilinio ieškinio ir žalos atlyginimo nereikalavo, o prokurorui tariamai ginant viešąjį interesą ir pateikus civilinį ieškinį – savivaldybė atsisakė tokio ieškinio. Kauno apygardos teismo neskundžiama nutartimi buvo konstatuota, kad savivaldybė turi diskreciją pati nuspręsti kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis gins savo interesus, todėl buvo atsisakyta priimti prokuroro civilinį ieškinį šioje byloje.

4.4. Advokatas L. Ž. atsiliepime taip pat teigia, jog nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kadangi skunde nurodomi nauji duomenų šaltiniai (internetinių portalų straipsniai) nebuvo pateikti ir tirti pirmosios instancijos teisme, o Prokuroras apeliaciniu skundu neprašo atnaujinti įrodymų tyrimo bei šiuos šaltinius tirti. Be to, šių šaltinių nurodymas niekaip nepagrindžia didelės žalos atsiradimo savivaldybės interesams, reputacijai, darbuotojų sąžiningumui, patikimui ir kompetencijai, nepagrindžia savivaldybės prestižo santykiuose su partneriais Latvijoje sumenkinimo, kadangi elektroninių portalų antraščių pavadinimai nenusako neigiamo požiūrio nei į savivaldybę, kaip įstaigą, nei į jos darbuotojus. Byloje nėra gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto (lingvisto) išvada dėl antraščių ar po jomis esančio teksto kalbos vertinimo, atsakant, ar antraštės ir po jomis esantis tekstas yra neigiamo, savivaldybę ir (ar) jos darbuotojus žeminančio, pasitikėjimą jais neigiančio, turinio. Žalos savivaldybei neįmanoma pagrįsti tariama visuomenine reikšme, nes apeliaciniame skunde neužsimenama apie po šiais straipsniais esančių komentarų (galimai ir neigiamų) skaičių ir pobūdį. Neįvertinus neigiamų komentarų turinio, vėlgi, negavus specialisto (lingvisto) išvados dėl tokių komentarų neigiamos kalbinių fragmentų vertės, neįmanoma pagrįsti neigiamos nuomonės apie savivaldybę, kaip įstaigą, ar jos darbuotojus. Gynėjo įsitikinimu, nėra pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad kaltinamajame akte didelė neturtinė žala yra be turinio, apibrėžta abstrakčiomis frazėmis apie savivaldybės autoriteto, reputacijos ir prestižo menkinimą. Tokią išvadą teismas pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šiuo aspektu - didelės žalos požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16- 489/2021). Didelės žalos požymio konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-263/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018, 2K-16-489/2021), o konstatavimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-263/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018, 2K-16- 489/2021, 2K-251-594/2022, 25–26 punktai).

4.5. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokia neatsargios kaltės rūšimi turėjo veikti D. R., bet nurodoma, kad sukčių panaudota apgaulė nebuvo aktyvi, klaidinanti, kokybiška. Tačiau Prokuroras skunde nutyli faktus, kad sukčių apgaulė pasireiškė tikrovės neatitinkančios informacijos apie keičiamą banko sąskaitą pateikimu bei neteisėtai užvaldytų tikrų (duomenys neskelbtini) savivaldybės buhalterinių dokumentų (atliktų darbų aktais; pažyma apie atliktus darbus ir apmokėjimą su savivaldybės darbuotojų parašais; 2020 m. spalio 29 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)) suklastojimu ir jų pateikimu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, suklaidinant šią, kad dokumentus pateikia teisę jais disponuoti ir jų pagrindu reikalauti apmokėjimo turintis subjektas - Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini) Pagrindinis apgaulės elementas, nulėmęs prašymo (pakeisti Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą) patikimumą, buvo Latvijos įmonės (duomenys neskelbtini) tikrų buhalterinių dokumentų pateikimas savivaldybei. Kadangi kaltininkų pateikti buhalteriniai dokumentai buvo tikri (su tikrais atsakingų asmenų parašais bei spaudais), ir kuriais galėjo disponuoti tik savivaldybė ir Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini), todėl tokių dokumentų pateikimas turėjo lemiamą reikšmę savivaldybės administracijai nusprendžiant, kad bendravimas vyksta būtent su Latvijos įmone (duomenys neskelbtini) Be sukčių pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų savivaldybės administracijos darbuotojai lėšų nebūtų pervedę ir vien prašymo pakeisti banko sąskaitą nebūtų pakakę. Tai patvirtino teisme apklausti D. R., E. B., D. M., A. S.. Su tuo, kad buvo panaudota esminė apgaulė, nulėmusi apgautų asmenų veiksmus perduoti turtą, sutiko ir Prokuroras, nes inicijavo ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnį. Atitinkamai negalima įžvelgti nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo D. R. kaltėje, kadangi šis kartu su kitais savivaldybės darbuotojais veikė suklaidinti sukčių apgaulės, kuri dėl kokybės panaikino galimybę suprasti pavojingą veikos pobūdį ir galimybę numatyti kilsiančius padarinius. Atsiliepime gynėjas nurodo, jog apylinkės teismas vadovavosi nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur nenustačius turto iššvaistymu kaltintų asmenų piktavališko veikimo priešatstovaujamo juridinio asmens interesus ir jų ryšio su apgaulę panaudojusiais asmenimis, jų veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip turto iššvaistymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-1073/2022), o kadangi atsakomybė pagal BK 229 straipsnį išvedama iš BK 184 straipsnio, tai, atitinkamai, negalima atsakomybė ir pagal BK 229 straipsnį.

4.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą gynėjas taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad jeigu D. R. buvo atsakingas už konkrečios priemonės finansų tvarkymą, tai jis nevaržomai galėjo priimti visus su šia priemone susijusius finansinius sprendimus, taip pažeisdamas savivaldybėje administracijos direktoriaus patvirtintus pavaldumo principus. Vadovaujantis tokia logika – visi Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojai, tvarkantys jiems priskirtas skirtingas priemones, turi neribotus įgaliojimus, taip eliminuodami bet kokią skyriaus vedėjos atsakomybę, ir padarydami ją pavaldžia visiems jos pavaldiniams, nes visi Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojai yra atsakingi už skirtingas priemones. Gynėjas nurodo, jog D. R. buvo pavaldus Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai A. S. ir teisiškai negalėjo jai duoti jokių nurodymų dėl turto panaudojimo. Būtent A. S., kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos, atsakingos už skyriaus veiklas ir atliekamas operacijas, žinioje buvo savivaldybės turtas, todėl išteisintojo veiksmas, kai šis suformavo mokėjimo nurodymą ir perdavė mokėjimų sąrašą tvirtinti skyriaus vedėjai, negali būti laikomas nurodymų pavaldiems asmenis davimu. Veiksmų kryptis priešinga – būtent pavaldus asmuo (D. R.) atliko savo techninę funkciją ir nukreipė mokėjimų sąrašą vadovaujančiam asmeniui, kurio žinioje buvo turtas. D. R. savivaldybėje eina įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pavaduotojo pareigas, todėl yra atskaitingas Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai, be kurios patvirtinimo (rezoliucijos) jokia finansinė operacija nėra tvirtinama ir perduodama tolimesniam vykdymui, todėl, advokato L. Ž. įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas (asmuo kurio žinioje buvo lėšos) buvo savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriaus vadovė – A. S., todėl net už savo pavaldinių klaidas atsako skyriaus vedėja.

4.7. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nors žala (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei ir padaryta, tačiau ne D. R. veiksmais, o kitame ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais pripažintų sukčių veiksmais, tačiau 2022 m. liepos 14 d. Kauno apygardos teismo neskundžiama nutartimi buvo palikta teisė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei nuspręsti, kokiomis priemonėmis bus išsiieškoma ši žala. Net jeigu būtų nuspręsta, kad savivaldybei žalą sukėlė būtent D. R., tai savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės taikymo jo atžvilgiu. Gynėjo teigimu, baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės ir draudiko pasirašytos draudimo sutarties nuginčijimą, panaikinimą ar pasibaigimą. Savivaldybė iki šiol turi galimybę pasinaudoti draudimo sutarties nuostatomis, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad savivaldybės darbuotojai, galimai pažeidę darbines tvarkas, būtų ėmęsi veiksmų savivaldybės galimai pažeistų interesų gynybai apsunkinti. Išteisintojo D. R. atveju nėra nustatyta jokių apsunkinimų, kurie užkirstų galimybę savivaldybės interesus apginti civilinės teisės priemonėmis. Be to, klausimai, susiję su D. R. tarnybine atsakomybe gali būti sprendžiami ir drausminės atsakomybės priemonėmis (Valstybės tarnybos įstatymas (38 straipsnio 1 dalis)). Atitinkamai apeliacinio skundo argumentas – neteisingas, kadangi valstybės kaltintojas negali apsręsti, kada ir kokiomis priemonėmis naudojantis savivaldybė pasirinks ginti savo pažeistas teises. Šiuo metu savivaldybė yra pasirinkusi žalos atlyginimo reikalauti iš apgaulę jos darbuotojų atžvilgiu panaudojusių sukčių.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras nurodė, jog apeliacinis skundas yra pateiktas dėl dviejų nusikalstamų veikų išteisinimo, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitė teisinis reguliavimas ir baudžiamoji atsakomybė dėl turto iššvaistymo dėl neatsargumo (BK 184 straipsnio 2, 4 dalys) yra panaikinta, todėl prašė apeliacinį skundą nagrinėti tik dalyje dėl nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje išteisinimo, o dalyje atšaukti skundą dėl BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalių. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė Prokuroro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro prašymas atšaukti apeliacinį skundą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalyse tenkinamas, šioje dalyje apeliacinis skundas paliktinas nenagrinėtinas, o teismo procesas nutrauktinas. Prokuroro apeliacinis skundas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, atmetamas.

Dėl BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytos nusikalstamos veikos

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 312 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatyta, kad apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas, tuo tarpu išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, o užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį tik dėl šio sprendimo.

7. Pažymėtina, kad BPK 316 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apelianto teisė atšaukti savo pateiktą apeliacinį skundą. Be kita ko, šie prašymai dėl apeliacinių skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis).

8. Kauno apygardos teisme 2023 m. birželio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu prokuroras Jaunutis Vailionis nurodė, jog apeliacinis skundas pateiktas dėl D. R. išteisinimo dėl dviejų nusikalstamų veikų, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui, baudžiamoji atsakomybė dėl turto iššvaistymo dėl neatsargumo (BK 184 straipsnio 2, 4 dalys) yra panaikinta (dekriminalizuota), todėl pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti tik dalyje dėl nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje išteisinimo, dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2, 4 dalyse, atšaukti apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog prokuroras prašymą dalyje atšaukti jo pateiktą apeliacinį skundą padavė iki BPK 316 straipsnio 3 dalyje numatyto termino, t. y. iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas sprendžia, kad prokuroras Jaunutis Vailionis prašymą atšaukti Prokuroro apeliacinį skundą pateikė nepraleidęs BPK nuostatose numatyto tokio prašymo pateikimo laiko. Šioje baudžiamojoje byloje kiti proceso dalyviai, turintys teisę pateikti apeliacinius skundus, šia savo teise nepasinaudojo, byloje nėra gauta kitų apeliacinių skundų. Įvertinus tai, kad prokuroras Jaunutis Vailionis Prokuroro pateiktą apeliacinį skundą dalyje atšaukė laikydamasis BPK nuostatų reikalavimų, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 316 straipsnio 5 dalies nuostatomis, sprendžia, jog Prokuroro apeliacinis skundas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2, 4 dalyse, paliktinas nenagrinėtinas ir teismo procesas nutrauktinas.

Dėl BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

10. Prokuroras apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvada dėl išteisintojo D. R. nekaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 229 straipsnį bei mano, kad jis nepagrįstai išteisintas, nes Prokuroro įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina D. R. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

11. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

12. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

13. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad tik nustačius aplinkybes, atitinkančias konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

14. BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę, jei valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga tarnybai veikla (neatlikimas valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) savo pareigų arba jų netinkamas atlikimas); 2) nusikalstamais padariniais – didele žala (turtinio ar kitokio pobūdžio) valstybei, juridiniams ar fiziniams asmenims; 3) priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių. Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai (kasacinė nutartis Nr. 2K-295-942/2017). Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas. Visais atvejais tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas – tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį turi būti nustatyta ir kaltės forma – neatsargumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-134-489/2017).

15. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atlikus viešųjų pirkimų procedūras 2020 m. balandžio 30 d. tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ir Latvijos (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties suma 1 388 704 Eur, sutarties objektas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sankryžos ir (duomenys neskelbtini) sankryžos rekonstravimo darbai. Finansavimo šaltinis (duomenys neskelbtini) bei savivaldybės biudžeto lėšos, finansuojamos iš savivaldybės 29 Turto valdymo ir plėtros programos (duomenys neskelbtini) priemonės – plėsti, modernizuoti vietinės reikšmės kelius (gatves). 2020 m. birželio 2 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2020 m. balandžio 30 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Papildomo susitarimo rengėjai, atsakingi ir kontroliuojantys asmenys tie patys, kaip ir rengiant 2020 m. balandžio 30 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomas susitarimas pasirašytas dėl subrangovų įtraukimo, o kitos sutarties sąlygos, įskaitant ir rangovo įmonės visus rekvizitus, nesikeitė. Papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė tie patys užsakovo ir rangovo atstovai. 2020 m. lapkričio 9 d. tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ir Latvijos (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2020 m. balandžio 30 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta susitarimo priede Nr. 1 nurodytų darbų, o susitarta vykdyti susitarimo priede Nr. 2 nurodytus darbus. Sutarties suma padidėjo iki 1 405 496,88 Eur. Kitos sutarties sąlygos, įskaitant ir visus rangovo įmonės rekvizitus nesikeitė. 2020 m. balandžio 30 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti rangovo rekvizitai: (duomenys neskelbtini) Kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Bank AS, Latvijos filialas, mokesčių mokėtojo kodas Lietuvoje (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Lietuva, bankas (duomenys neskelbtini) bank AS SWIFT kodas: (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia sutartį, jog minėtoje sutartyje bei papildomuose susitarimuose nėra numatytos aplinkybės dėl sutarties keitimo, pasikeitus rangovo atsiskaitomajai sąskaitai ir bankui, tačiau vadovaujantis sutartyje nurodytoms sąlygoms bei Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, rangovo banko ir atsiskaitomosios sąskaitos pakeitimai galėjo būti atlikti pasirašant užsakovui ir rangovui papildomą susitarimą dėl 2020 m. balandžio 30 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Nagrinėjamoje byloje kaltinimas D. R. pagal BK 229 straipsnį grindžiamas tuo, kad jis, būdamas atsakingas už piniginių lėšų išmokėjimo rangovui - Latvijos bendrovei (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus parengimą, kuri pagal sudarytą sutartį su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija atlikinėjo (duomenys neskelbtini) miesto sankryžos rekonstrukciją, bei jam gavus pranešimą anglų kalba apie pasikeitusią rangovo banko sąskaitą ir nevykdydamas savivaldybės priimtų norminių aktų neįsitikino, jog tai yra tikri rangovo pateikti dokumentai, 2020 m. lapkričio 26 d. suformavo mokėjimo pavedimą ir pateikė jį mokėjimų pavedimų sąraše Buhalterinės apskaitos vedėjai, kur jai ir savivaldybės administracijos direktoriui prisijungus prie banko duomenų ir mobiliu parašu patvirtinus mokėjimų pavedimų sąrašą, buvo atliktas bankinis pavedimas ir pervesta 187 671,58 Eur tyrimo metu nenustatytiems asmenims į Ispanijos Karalystės banką.

17. Nagrinėjamu atveju, neginčytina, jog išteisintasis D. R. kaltinime inkriminuotų nusikalstamų veikų metu ėjo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pavaduotojo pareigas bei nuo 2020 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos strateginio veiklos plano programų (priemonių) koordinatorių, apskaitą tvarkančių darbuotojų ir jų atliekamų funkcijų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ buvo paskirtas priemonės (duomenys neskelbtini) (plėsti ir modernizuoti vietinės reikšmės kelius (gatves)) apskaitos tvarkymui. Vadovaujantis BK 230 straipsnio 1 dalimi (valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. R., vadovaujantis BK 230 straipsnio 1 dalies išaiškinimu, yra tinkamas subjektas atsakomybei pagal BK 229 straipsnį.

18. Kasacinėje praktikoje pabrėžiama, kad tokio pobūdžio bylose didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala vertinama kaip didelė ir kodėl padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip drausminis pažeidimas. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2011). Nustatant didelės žalos požymį neabejotinai svarbiais kriterijais tampa pačios veikos pobūdis, pažeistos įstatymo saugomos vertybės, veiklos sritis ir kaltininko einamos pareigos. Žalos turinį sudaro tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala (fizinė, moralinė, organizacinė ir kt).

19. Nors Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei dėl išteisintojo D. R. veiksmų kilo didelė neturtinė žala. Skunde nurodoma, jog įvykis sukėlė rezonansą visuomenėje, leido asmenims susidaryti nuomonę, kad valstybės tarnyba nepatikima, kad savivaldybė negeba patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikėtų lėšų bei buvo suabejota (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sąžiningumu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais Prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad dėl išteisintojo D. R. padarytų veiksmų, suformuojant mokėjimo dokumentą, nebuvo padaryta valstybės tarnybos institucijai - (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, didelė žala, pasireiškusi institucijos darbo sutrikdymu, institucijos darbo dezorganizavimu ar valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimu, nes kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas – faktiškai piniginių lėšų (36 979,92 Eur) praradimas buvo sąlygotas ne tik išteisintojo veiksmų pasėkoje, bet ir dėl visos eilės kitų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos funkcinių padalinių darbo, ne iki galo sutvarkytos ir sureguliuotos komunikacijos tarp atskirų vidaus padalinių bei komunikacijos su išore.

20. Su skundžiamo nuosprendžio padaryta išvada, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės biudžetui padaryta žala (36 979,92 Eur), nėra žymi, todėl nėra pagrindo jos vertinti kaip didelės turtinės žalos, aukštesnės instancijos teismas vis dėlto neturi nesutinka. Teisėjų kolegija, priešingai nei (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas konstatavo nuosprendyje, sprendžia, jog minėta prarasta pinigų suma sudaro didelę žalą ir todėl laikytina, kad savivaldybė patyrė didelę materialinę žalą. Patirtos žalos dydis - 36 979,92 Eur viršija 700 MGL sumą, kas rodo didelę turto vertę. Tačiau, nors ir vertinant, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei buvo padaryta didelė turtinė žala, ši aplinkybė savaime nenulemia D. R. padarytų veiksmų nusikalstamo pobūdžio. Vertinant, jog savivaldybei buvo tyčia klaidingai pateikta fiktyvi rangovo banko sąskaita, to pasėkoje klaidingai parengtas mokėjimo dokumentas, kolegijos nuomone, būtent šie veiksniai ir turėjo esminę reikšmę kilusiems neigiamiems padariniams atsirasti. Būtent šių aplinkybių ištyrimas, teisingas nustatymas – kas sąlygojo D. R. padarytą klaidą parengiant mokėjimo dokumentą, turi lemiamą reikšmę apsibrėžiant (nustatant) D. R. kaltę ir jos pobūdį.

21. Baudžiamojoje byloje esančių elektroninių laiškų turinys, konkrečiai 2020 m. lapkričio 5 d. 14.43 val. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojos D. M. gautas nuo (duomenys neskelbtini) (el. p. (duomenys neskelbtini)), kuriame tekstas anglų kalba ir iš kurio turinio galima suprasti, jog D. M. teiraujamasi, koks statusas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) galutinėje 179 843,96 Eur sumoje bei laiške teiraujamasi kokios reikalingos procedūros, nes įmonė ketina uždaryti seną banko sąskaitą. Minėtas laiškas 2020 m. lapkričio 5 d. 15.48 val. D. M. buvo persiųstas D. R. su tekstu „Labas, D., rašo, kad nori uždaryti banko sąskaitą. Manau jie turėtų pateikti raštą, kad ji pasikeitė, ar ne?“ 2020 m. lapkričio 6 d. 08.39 val. D. R. elektroniniu laišku kreipėsi į A. anglišku tekstu, iš kurio turinio galima suprasti, jog nurodė, kad sąskaita 2020 m. rugsėjo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 179 843,96 Eur apmokėta 2020 m. spalio 29 d. bei prisegtas mokėjimo įrodymas. Laiške taip pat nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija gavo 2020 m. spalio 29 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 187 671,58 Eur. Elektroniniame laiške nurodoma, jog jeigu įmonė ketina keisti banko sąskaitos numerį, jie privalo siųsti laišką (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai ir pranešti naują banko sąskaitos numerį, taip pat nurodyti laiške, kad naujus mokėjimus pageidauja gauti į naująją banko sąskaitą. 2020 m. lapkričio 19 d. 14.11 val. D. R. gavo elektroninį laišką anglų kalba, iš kurio turinio galima suprasti, jog siunčiamas naujas sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 187 671,58 Eur sumai iš naujosios įmonės banko sąskaitos bei nurodo, kad (duomenys neskelbtini) banke esanti sąskaita uždaryta, todėl prašo pakeisti banko sąskaitą į naująją. 2020 m. lapkričio 20 d. 10.55 val. D. R. minėtą laišką persiuntė D. M., kad ji įvestų naują banką į sistemą (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 20 d. 10.57 val. D. R., kalbant telefonu, siuntė D. M. ekrano nuorodą iš svetainės (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 20 d. 15.27 val. D. R. persiuntė gautą laišką E. B. (dirbanti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje vidaus administravimo skyriuje dokumentų registratore) su tekstu „Labas E., užregistruok šitą (duomenys neskelbtini) laišką kaip gautą dokumentą ir nukreipk A. S., ji perduos man. Čia įmonė informuoja apie pasikeitusią banko sąskaitą. Ačiū.“. 2020 m. lapkričio 20 d. 15.57.51 val. A. S. sukūrė užduotį per (duomenys neskelbtini), kurią perdavė vykdyti D. R.. 2020 m. lapkričio 26 d. D. R. įkėlė mokėjimo pavedimus į banką ir 10.34 val. nusiuntė A. S. mokėjimo pavedimų sąrašą suderinti. 2020 m. lapkričio 26 d. 10.53.38 val. A. S. mokėjimo pavedimų sąrašą pateikė vizuoti (1 t., b. l. 125-128). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš aukščiau aprašyto, nėra objektyvaus pagrindo sutikti su Prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog nors galutinai mokėjimo pavedimą pasirašė administracijos direktorius ir Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja, tačiau D. R. veiksmų vertinti kaip nereikšmingų nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, akivaizdu, jog ne vien išteisintojo neapdairūs veiksmai sukėlė kilusius neigiamus padarinius.

22. Aptariant išsamius išteisintojo D. R. parodymus, duotus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, pažymėtina, jog 2020 m. lapkričio 19 d. elektroniniame laiške buvo informacija, kuri buvo žinoma tik (duomenys neskelbtini). Minėtas elektroninis laiškas niekuo neišsiskyrė, nebuvo niekuo nepanašūs į ankstesnį susirašinėjimą, kad reikėjo imtis kažkokių priemonių, o jame minima informacija buvo tik tokia, kurią galėjo žinoti sudarytojas, t. y. tikrasis (duomenys neskelbtini) atstovas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog D. R. žmogišką klaidą sustiprino taip pat ir tai, jog (duomenys neskelbtini) banko sąskaita 2020 m . rugpjūčio pradžioje jau buvo keista. Be to, minėtas elektroninis laiškas turėjo beveik visus oficialius ankščiau siųstus iš Latvijos įmonės (duomenys neskelbtini) nurodytus rekvizitus, todėl nėra pagrindo sutikti su Prokuroro skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pinigų pervedimą į sukčių banko sąskaitą lėmė aktyvūs, itin kokybiški, klaidinantys veiksmai, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja D. M., kuri dirba (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotoja, nurodė, kad gavusi laišką pamatė, kad jis iš (duomenys neskelbtini) ir jį iškart persiuntė D. R.. Laiško persiuntimą išteisintajam liudytoja argumentavo tuo, jog elektroninis laiškas buvo anglų kalba, buvo paminėta jau žinoma iš sutarties Latvijos įmonė, D. M. iš laiško turinio suprato, kad laiške kalbama apie mokėjimus (5 t., b. l. 184-185). Tame pačiame teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja N. R., kuri dirba (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos statybos skyriaus patarėja, nurodė, jog dėl sąskaitų pakeitimo įforminimo griežtos tvarkos nematė, po šio įvykio jau įvyko pasikeitimai. Liudytoja apklausiama taip pat nurodė, jog griežtos tvarkos kas turi pasirašyti keičiant rekvizitus bei pasikeitusias sąskaitas – nebuvo (5 t., b. l. 187-188).

23. Baudžiamojoje byloje esančioje 2020 m gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos centralizuoto vidaus audito skyriaus ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ataskaita), kurios tikslas buvo susipažinti su 2020 m. balandžio 30 d. rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ir Latvijos bendrovės (duomenys neskelbtini), papildomais susitarimais dėl šios sutarties, savivaldybės administracijoje atliktomis procedūromis, vykdant sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti už atliktus rangos darbus, įvertinti, ar lėšos buvo pervestos į sutarties ir papildomuose susitarimuose nurodytą sąskaitą, ar savivaldybės administracijoje pakanka būdų ir priemonių tinkamai įvertinti gaunamus dokumentus; ar atliekant mokėjimo pavedimus yra užtikrinta tinkama kontrolė, kad būtų išvengta klaidų, kad savivaldybės biudžeto lėšos būtų apsaugotos nuo sukčiavimo, pasisavinimo ar kitų neteisėtų veiksmų; kokiomis aplinkybėmis buvo užregistruoti dokumentai dėl 187 671,58 Eur pavedimo, konstatuota, kad įvertinus visas su sutarties vykdymu susijusias aplinkybes, ne tik dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriaus finansų kontrolės neužtikrinimo, bet ir dėl dokumentų patekimo į savivaldybę apsaugos, jų registravimo, rangovo sąskaitų keitimo, papildomų susitarimų ir jų supažindinimo po registracijos, komunikacijos trūkumų , kurių visuma sąlygojo, kad galėjo susidaryti prielaidos atsirasti finansinėms pasekmėms (2 t., b. l. 145-161).

24. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, D. R. veikė sąžiningai klysdamas ir būdamas įsitikinęs, kad 2020 m. lapkričio 19 d. elektroniniu laišku minėtą banko sąskaitos pakeitimą atsiuntė Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini). Nors išteisintasis ir neįsitikino elektroninio pašto autentiškumu, ar tikrai naujoji nurodyta banko sąskaita priklauso rangovui, tačiau šie jo pažeidimai, kaip matyti iš pateiktos Ataskaitos, buvo sąlygoti ne vien jo paties nepakankamo rūpestingumo ar pasitikėjimo, bet kaip nustatyta Ataskaitoje, visa eile kitų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos administravimo trūkumų. Būtent iš minėtos Ataskaitos išvados matyti, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriaus veiksmai buvo sąlygoti eilės kitų savivaldybės skyrių. Šie Ataskaitoje nurodyti trūkumai ir sudarė prielaidas atsirasti neigiamoms finansinėms pasekmėms. Ataskaitos išvadoje konstatuota, jog 2020 m. lapkričio 26 d. 187 671,58 Eur pervedimas į sąskaitą (duomenys neskelbtini) vykdytas Buhalterinės apskaitos skyriui neatlikus tinkamos finansų kontrolės, kuomet būtina sutikrinti kiekvieno gauto apskaitos dokumento privalomus rekvizitus (Finansų kontrolės taisyklių 24.1.7 punktas), apimančios ūkinės operacijos dokumentų surašymo laiko, teisėtumo ir teisingumo kontrolę (Finansų kontrolės taisyklių 23.2 punktas), nesilaikant 2020 m. balandžio 30 d. sutarties 16.1. punkto nuostatų ir neatlikus Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte reglamentuotų galimų sutarties keitimo procedūrų.

25. Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-228/2008, 2K-42-942/2016, 2K-7-628/2020, 2K-150-303/2020, 2K-7-25-495/2020 ir kt.). BK 229 straipsnyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu kilus baudžiamajame įstatyme nurodytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Visais atvejais tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas – tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. Būtinas BK 229 straipsnio sudėties požymis yra priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos), todėl byloje turi būti nustatyta, kad būtent netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą, jokie kiti reikšmingi veiksniai prie didelės žalos kilimo neprisidėjo ir jos nenulėmė. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį turi būti nustatyta ir kaltės forma – neatsargumas (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

26. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtą, paties išteisintojo D. R. asmenybę (kuri charakterizuojama ypatingai teigiamai, kaip asmens, turinčio didelę patirtį valstybės tarnyboje), aptartas aplinkybes apie 2020 m. lapkričio 19 d. elektroninio laiško gavimą, melagingos banko sąskaitos gavimo aplinkybes, trūkumus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos darbe, nustatytus Ataskaitoje, daro išvadą, kad šiuo atveju D. R. veiksmai tik formaliai gali būti vertinami kaip turintys nusikalstamos veikos požymių, tačiau jie turi būti vertintini kaip netinkamas tarnybos pareigų atlikimas, kuris galėtų užtraukti jam drausminę atsakomybę, atitinkamai vertinamas kaip drausminis nusižengimas, neužtraukiantis baudžiamosios atsakomybės.

27. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl D. R. nekaltumo ir tėra Prokuroro savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi Prokuroras, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Išteisindamas D. R., apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tokiu būdu, Prokuroro apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 316 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko apeliacinį skundą dalyje dėl nuosprendžio panaikinimo ir D. R. pripažinimo kaltu bei nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2, 4 dalis, palikti nenagrinėtu, o teismo apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti. Apeliacinį skundą dalyje dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžio panaikinimo, D. R. pripažinimo kaltu bei nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį, atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėGytis VečerskasValdas Vitunskas