Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. M. nuteistas už tai, kad 2022 m. lapkričio 21 d., apie 18.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atvirai, A. V. ir E. B. matant, pagrobė svetimą, M. S. priklausantį turtą: ant rankos segėtą 9 500 Eur vertės auksinę apyrankę ir mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A53 su silikoniniu dėklu bendros 504,14 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam padarė bendrą 10 004,14 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo M. M. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, kuri apelianto vertinimu yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliaciniame skunde M. M. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, apelianto įsitikinimu pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė yra per griežta. Skunde nuteistasis yra nurodęs, kad apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, jog apeliantas pripažino savo kaltę, galėjosi ir padėjo išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybes.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, arba aiškiai per švelni.

7. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be šių BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių, skirdamas bausmę, teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad M. M. nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam M. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, parinkdamas M. M. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, M. M. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau taip pat įvertino ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai yra, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas, kadangi naują apysunkį nusikaltimą padarė nepraėjus trejų metų terminui nuo bausmės atlikimo už paskutinį padarytą apysunkį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat apylinkės teismas vertino ir tai, kad M. M. teisiamas jau nebe pirmą kartą – šis teistumas jam jau devintas (3 t., b. l. 122–130), tris kartus baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 152–154), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Akivaizdu, kad šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo asmenybės negatyvumą įstatymų laikymosi kontekste ir jį charakterizuoja neigiamai. Naują nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis) M. M. padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, todėl ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, kad M. M. yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas ir nedaro tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų. Nors nuteistasis 2023 m. gruodžio 13 d. teisiamojo posėdžio metu ir buvo argumentavęs, kad privalo slaugyti neįgalų šeimos narį, tačiau tokie nuteistojo argumentai nepateikus tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo skirti švelnesnės rūšies ir mažesnio dydžio bausmę, nes, kaip jau minėta, M. M. yra linkęs nusikalsti ir savo nusikalstamo elgesio nekeičia, kitos (švelnesnės) bausmių rūšys teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad M. M. įvykdyta atviroji vagystė nagrinėjamu atveju nebuvo atsitiktinis jo elgesys, ką patvirtina ankstesni aštuoni teistumai už tyčinius nusikaltimus. Vertinant tokį nuteistojo elgesį yra pagrindas daryti išvadą, jog jis iš tikrųjų yra linkęs nusikalsti, nepaisyti įstatymų, visiems priimtinų moralės normų reikalavimų, jo paties visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jo pavojingumą visuomenei.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, jis įvertino ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, ankstesnius teistumus bei kitas jį tiek teigiamai, tiek ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis numatyta jam inkriminuoto BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas, nustatant bausmės dydį artimą vidurkiui (bausmės vidurkis – 2 metai 1 mėnesis 15 dienų). Teisėjų kolegijos vertinimu, tos aplinkybės, kad apeliantas aštuonis kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, naują nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, baustas administracine tvarka, savo nusikalstamo elgesio nekeičia ir išvadų nedaro, todėl jam teisingai bei pagrįstai yra paskirta laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 4 mėnesiams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė skiriantis M. M. laisvės atėmimo bausmę ir nustatantis jos terminą, artimą minimaliam. Tačiau akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas suklydo įvardindamas paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės dydį kaip minimalų dydį. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies bei šioje nutartyje 9 ir 10 punktuose aptartų skiriamos bausmės motyvų, M. M. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra artima bausmės vidurkiui ir toks bausmės dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui.

12. Apeliantas ir jo atstovė teisiamajame posėdyje taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog nuteistasis yra paleistas iš įkalinimo įstaigos su (duomenys neskelbtini), kas rodo jo besikeičiantį elgesį, tačiau apygardos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog nuteistasis yra paleistas iš įkalinimo įstaigos ir jam taikoma intensyvi priežiūra, dar nesudaro pagrindo manyti, jog bus pasiekti bausmės, paskirtos už naują nusikaltimą, tikslai. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į recidyvinį nuteistojo elgesį ir sprendžia, jog jam paskirta adekvati bausmė.

13. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. M., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė (jos rūšis ir dydis) nuteistojo atžvilgiu nėra per griežta ir per didelė, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad M. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 126,67 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

15. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus: kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. šiuo metu niekur nedirba, skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, duomenų apie jo turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms M. M. turtinę padėtį bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš M. M. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.