Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

6. Byloje kilo šalių ginčas dėl to, jog atsakovė neatsiskaito su ieškove už atliktus transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio remonto darbus. Atsakovė nesutinka mokėti ieškovės reikalaujamos sumos, kadangi variklio remontas buvo atliktas nekokybiškai, dėl reise patirto gedimo atsakovė patyrė automobilio transportavimo išlaidas.

7. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

7.1. 2022 m. rugpjūčio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėja) išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjai) PVM sąskaitą faktūrą, Serija DEI Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2871,38 Eur sumos už transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio kilometražas: (duomenys neskelbtini) km, suteiktas variklio remonto ir detalių keitimo paslaugas apmokėjimo iki 2022 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 8);

7.2. 2022 m. rugsėjo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėja) išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjai) PVM sąskaitą faktūrą, Serija DEI Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1474,51 Eur sumos už transporto priemonei (duomenys neskelbtini) suteiktas variklio remonto ir detalių keitimo paslaugas apmokėjimo iki 2022 m. spalio 1 d. (b. l. 15);

7.3. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad 2022 m. spalio 13 d. atsakovė bankiniu pavedimu atliko 1170,29 Eur mokėjimą į ieškovės sąskaitą (b. l. 6);

7.4. atliktos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kompiuterinės diagnostikos duomenys rodo, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. aušinimo skysčio temperatūra viršijo 104 laipsnius Celsijaus (b. l, 16-19);

7.5. 2022 m. spalio 12 d. atsakovė pareiškė pretenzijas ieškovei dėl nekokybiško transporto priemonės variklio remonto, kuriose atsakovė nurodo, jog variklio gedimas įvyko dėl ieškovės nepakeistos užsikimšusios aušinimo žarnos ir nepakeisto termostato, todėl atsakovė atsisako apmokėti PVM sąskaitą faktūrą, Serija DEI Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl sugedusios transporto priemonės pargabenimo atsakovė patyrė 2000 Eur išlaidas (b. l. 30-34).

8. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė automobilio priėmimo – perdavimo akto, nepateikė atsakovei visos reikšmingos informacijos apie teikiamos remonto paslaugų sąlygas, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitą informaciją, neįformino užsakymo paraiškos, neįformino atsisakymo atlikti darbus, būtinus saugiam transporto priemonės eksploatavimui.

9. Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau tekste – Tvarkos aprašas), patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016-02-01 įsakymu Nr. 2BE-45, 9.1, 9.2 punktai numato, kad remontą atliekantys asmenys privalo: prieš įformindami techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraišką, suteikti transporto priemonės valdytojui būtiną informaciją apie teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokią informaciją, turinčią įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą; pateikti papildomą informaciją, kaip nustatoma galutinė techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos kaina. Tvarkos aprašo 11 punkte nurodyta, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką. Joje turi būti nurodyti apibrėžti duomenys apie remontą atliekantį asmenį; transporto priemonę; transporto priemonės valdytojo nurodytus gedimus ir pageidavimus; pateikiamas numatytų teikti darbų sąrašas; valdytojo pateiktas atsarginių dalių ir medžiagų sąrašas; remonto metu naudotų transporto priemonės atsarginių dalių ir medžiagų pavadinimai ir gamintojai bei kita. Suteikus paslaugą, transporto priemonės valdytojui įteikiama techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens papildytos užsakymo paraiškos kopija, kuri suderinama su transporto priemonės valdytoju bei į turimą užsakymo paraiškos egzempliorių įrašoma, kad papildytos užsakymo paraiškos kopija įteikta (Tvarkos aprašo 14 p.). Tvarkos aprašo 16 punkte nurodyta, kad jeigu transporto priemonė paliekama, turi būti įformintas priėmimo – perdavimo aktas. Tvarkos aprašo 20 punktas nurodo, kad remonto paslauga pradedama teikti tik suderinus techninio aptarnavimo ir remonto darbus, preliminarią kainą, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo terminus, garantines sąlygas ir pasirašius abu užsakymo paraiškos egzempliorius. Tvarkos aprašo 29.8 punktas įtvirtina, kad valdytojas turi teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška, jeigu techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo laiku nepradėjo arba nebaigė vykdyti užsakymo paraiškoje numatytų darbų; jeigu už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus arba jų dalį.

10. Tvarkos aprašas nustato transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarką, reikalavimus transporto priemonių techninį aptarnavimą ir remontą atliekantiems asmenims (1 punktas). Tvarkos aprašas patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu, priimtu vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 28 punktu, pagal kurį nustatyta, kad užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarką. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakyme pažymėta, jog jo įgalinimo pagrindą sudaro ir susisiekimo ministro 2008-01-21 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Tvarkos aprašo nuostatos yra priimtos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnyje nurodytu tikslu – siekiant užtikrinti eismo saugumą. Civilinio kodekso normų paskirtis yra reglamentuoti asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalis sieja teisiniai santykiai, kylantys iš susitarimo dėl variklio remonto darbų atlikimo, tai turi būti taikomos Civilinio kodekso normos. Eismo saugumą, taikant Tvarkos aprašo normas, užtikrina ir aprašo normų laikymosi kontrolę vykdo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai. Tvarkos aprašu yra siekiama viešosios teisės normomis nustatyti remonto paslaugų teikimo tvarką, o ne sureguliuoti privačių asmenų civilinius teisinius santykius. Remonto darbus atliekančios įmonės turi pareigą vadovautis Tvarkos aprašu, kaip jų veiklą reglamentuojančiu teisės aktu, tačiau nagrinėjant civilinius, o ne administracinius teisinius santykius, turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso normomis. Vien užsakymo paraiškos netinkamas įforminimas nesudaro pagrindo neigti susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius. Šalių susitarimas dėl atliktinų ir atliktų remonto darbų apimties, sąlygų, darbų turinio, kokybės gali būti nustatomas visomis Civilinio proceso kodekso leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis.

12. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), nuo tada sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013). Nagrinėjamu atveju spręstina, kad tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai (CK 6.645 str.).

14. Įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 str. 2 d.).

15. Rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį. Pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Nagrinėjamu atveju, sutarties dalyką (atliekamo darbo rezultatą) sudaro atsakovės automobilio remontas (CK 6.645 str.).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutarties šalys automobilio remonto paslaugų užsakymo, užpildant užsakymo paraišką automobilio pristatymo metu neįformino, nesurašė rašytinės sutarties bei nesurašė transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto. Tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigia sutartinių santykių fakto bei turinio, kurie gali būti patvirtinti kitais įrodymais. Rangos sandorio sudarymas matyti iš byloje surinktų įrodymų: šalių atstovų paaiškinimų bei liudytojo O. J. parodymų, atsakovės konkliudentinių veiksmų, o taip pat iš ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, atsakovės atlikto apmokėjimo, šalių abipusių pretenzijų dėl sutarties rezultato kokybės, ankstesnių šalių sutartinių santykių praktikos. Atsakovės vadovas D. J. patvirtino, kad ir anksčiau ieškovės servise remontavo transporto priemonių variklius, pateikė į bylą dėl anksčiau atliktų darbų išrašytas PVM sąskaitas faktūras (b. l. 117-122).

17. Byloje kilęs šalių ginčas dėl automobilio variklio remonto darbų apimties ir informavimo apie atliktus bei atliktinus darbus. Ieškovė teigia, kad atliko atsakovės užsakytus konkrečius automobilio susidėvėjusio variklio remonto ir detalių keitimo darbus, o po atliktų darbų informavo atsakovės vadovą, jog sunkvežimiui reikalinga pakeisti aušinimo skystį ir pilnai išplauti visą aušinimo sistemą, nes tokių paslaugų ieškovė neteikia, neturi specialios įrangos išplauti visą aušinimo sistemą. Atsakovė teigia, kad ieškovė jos neinformavo, jog nepajėgi atlikti su aušinimo sistemos išvalymu susijusių darbų, t. y. negali pakeisti termostatą, užsikišusį aušinimo vamzdelį, pilnai išplauti aušinimo sistemą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė privalėjo keisti aušinimo sistemos vamzdelį, patikrinti termostatą. Bylos duomenys patvirtina, kad variklio gedimas įvyko dėl jo perkaitimo, atsakovė patvirtino, jog variklio perkaitimą nulėmė užsikišusi aušinimo sistemos žarna. Atsakovės atstovas D. J. atsinešė į teismo posėdį guminę aušinimo sistemos žarną, prapjautą maždaug ties viduriu, prapjovimo vietoje matyti užsiteršimo įvairiomis nuosėdomis vieta, nulėmusi aušinimo sistemos užsikišimą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad variklio gedimas įvyko dėl užsikišusio aušinimo sistemos vamzdelio. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kompiuterinės diagnostikos duomenys patvirtina, kad variklio gedimas įvyko 2022 m. rugpjūčio 26 d., kai aušinimo skysčio temperatūra viršijo 104 laipsnius Celsijaus (b. l, 16-19). Pažymėtina, kad šalys atsisakė teismo siūlomos ekspertizės variklio gedimo priežasčiai nustatyti.

18. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar ieškovė atliko visus sutartus automobilio variklio remonto darbus, ar šie darbai buvo atlikti kokybiškai. Atsakovės vadovas D. J. patvirtino, kad tarėsi su ieškovės atstovu dėl kiekvienos detalės keitimo, t. y. aktyviai dalyvavo variklio remonto procese. Atsakovės atstovas taip pat patvirtino, kad nėra vartotojas, turi specialių žinių, susijusių su variklio remontu, praeityje 4-5 kartus yra dalyvavęs variklių remonto procese, todėl spręstina, kad atsakovės atstovui, užsiimančiam krovinių pervežimo automobiliais verslu, yra žinomos automobilių techninės specifikacijos, įvairių detalių, sistemų, įskaitant aušinimo sistemą, tinkamas funkcionavimas ir automobilių gedimų pasekmės. Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė atlieka automobilių aušinimo sistemos praplovimo, išvalymo darbus, kad turi specialią įrangą šiuos darbus atlikti, todėl spręstina, kad ieškovė neatlieka minimų darbų. Automobilio aušinimo sistema, teismo įsitikinimu, yra atskira, didelės apimties, tarpusavyje ir su automobilio įvairiais agregatais sujungtų vamzdelių, žarnų sistema, užpildyta specialiu aušinimo skysčiu, kurios paskirtis – palaikyti optimaliausią automobilio variklio darbo temperatūrą. Aušinimo sistemą sudaro įvairios detalės: termostatas, radiatoriai, ventiliatorius, aušinimo skysčio bakelis, vandens pompa, siurblys, kontrolės prietaisai ir kt. Taigi, neatlikus aušinimo sistemos praplovimo darbų, būdas įsitikinti, ar sistema funkcionuoja tinkamai, yra užvesti variklį ir stebėti, ar aušinimo skystis teka vamzdelių ir žarnų sistema, ar aušinimo skysčio temperatūra neviršija darbinės (85-95 laipsniai Celsijaus) temperatūros.

19. Ties ieškovės atstovas, tiek liudytojas O. J. patvirtino, kad po variklio remonto buvo supiltas aušinimo skystis į aušinimo sistemą, užvestas variklis ir stebėta, ar viskas tinkamai funkcionuoja. Neradus variklio bei aušinimo sistemos funkcionavimo sutrikimų, automobilis buvo perduotas atsakovės atstovui. Tuo atveju, jei termostatas būtų sugedęs, dėl sukilusios temperatūros automobilis negalėtų važiuoti be žalos varikliui, tad pravažiuoti 1000 kilometrų su sugedusiu termostatu, ypač esant pakrautam automobiliui, būtų neįmanoma. Pačios atsakovės darbuotojų veiksmai patvirtina, kad termostato tinkamas veikimas po remonto jiems nekėlė abejonių, automobilis išvyko į reisą užsienyje. Spręstina, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovė privalėjo pakeisti termostatą, vertintini kaip nepagrįsti.

20. Atsakovė teigia, kad ieškovė, remontuodama variklį, privalėjo pakeisti aušinimo sistemos vamzdelį. Šio sprendimo 18 punkte teismas pasisakė, jog automobilio aušinimo sistemą sudaro tarpusavyje ir su automobilio įvairiais agregatais sujungtų vamzdelių, žarnų sistema, tad visos sistemos vamzdelių ir žarnų patikrinimas, jų keitimas reikalautų papildomų darbo, laiko, finansų sąnaudų. Aušinimo sistema yra uždara, vizualiai patikrinti, ar konkretus vamzdelis, žarna yra užsiteršę, užsikimšę, įmanoma tik juos išardžius. Pažymėtina, kad atsakovės atstovo į teismo posėdį atsinešta užsikimšusi aušinimo sistemos žarna neturi tiesioginio sąlyčio su varikliu, tai – ties aušinimo skysčio bakeliu esanti grįžtamojo skysčio žarna. Spręstina, kad atsakovės atstovas, kaip savo srities profesionalas, suprantantis automobilio įvairių agregatų, sistemų funkcionavimo specifiką, turėjo aiškiai suformuluoti užduotį ieškovei dėl papildomų darbų, susijusių su atskiros automobilio sistemos – aušinimo sistemos patikra ir reikiamu remontu, atskirų sistemos dalių keitimu, juo labiau, kad jis asmeniškai aktyviai dalyvavo variklio remonto procese. Pažymėtina, kad pagal PVM sąskaitos faktūros, Serija DEI Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio rida užfiksuota ties (duomenys neskelbtini) kilometrais, taigi, automobilis nėra naujas, pravažiavęs didelį kilometrų skaičių, todėl rūpestingas, atidus verslo subjektas, eksploatuojantis automobilį, turėtų įvertinti ir galimą aušinimo sistemos susidėvėjimą, galimus jos gedimus. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė nėra automobilių aušinimo sistemų tvarkymo profesionalė, nesispecializuojasi šioje remonto srityje, nėra minimo automobilio (duomenys neskelbtini) nuolatinė techninė prižiūrėtoja ar eksploatuotoja ir jai nėra žinoma apie praeityje atsakovės atliktus aušinimo sistemos darbus, jos priežiūrą. Atsakovė, kaip automobilio eksploatuotoja, turi rūpintis transporto priemone, ja tinkamai prižiūrėti, įvertinti susidėvėjimą, inicijuoti gedimų šalinimą.

21. Iš 2022 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitos faktūros, Serija DEI Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad buvo atlikti šie darbai, keistos šios detalės: variklio galvutės remontas; tepalinių vožtuvų tikrinimas; kompresoriaus tikrinimas; variklio stumoklinių grupių keitimas, įdėklų keitimas; alyvos purkštukas; viršutinių tarpinių komplektas; karterio tarpinė; vožtuvo riebokšlis; švaistiklinių įdėklų komplektas; žiedai; tepalo siurblys; pagrindiniai įdėklai; įsiurbimo/ išmetimo vožtuvo įvorė; sandariklių komplektas; tepalo siurblio guminių žiedų komplektas; variklio cilindras (b. l. 8). Su PVM sąskaita faktūra pasirašytinai supažindintas atsakovės vadovas D. J. Iš PVM sąskaitos faktūros turinio matyti, kad ieškovė neatliko jokių su automobilio aušinimo sistema susijusių darbų ir nekeitė šios sistemos detalių. Spręstina, kad po atlikto variklio remonto atsakovei buvo žinoma, jog jokie aušinimo sistemos darbai nebuvo atliekami, taigi, atsakovė, būdama atidi, rūpestinga verslininkė ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini) eksploatuotoja, galėjo papildomai kreiptis į ieškovę ar kitą atitinkamas paslaugas teikiančią įmonę dėl aušinimo sistemos darbų atlikimo. Toliau eksploatuodama automobilį, jam išvykus į reisą užsienyje, atsakovė pripažino, kad automobilio aušinimo sistemos tinkamas funkcionavimas jai nekėlė abejonių. Pažymėtina, kad jei ieškovė, atlikusi variklio remontą, būtų perdavusi automobilį su užsikišusia, nefunkcionuojančia aušinimo sistema, minimas automobilis nebūtų galėjęs pravažiuoti apie 1000 kilometrų atstumą iki įvykusio gedimo.

22. Atsakovė nurodo, kad po variklio remonto išvažiavus iš serviso ir nuvažiavus apie 5-6 kilometrus, pradėjo kilti variklio temperatūra, todėl keliais kartais reikėjo iš aušinimo sistemos pašalinti joje esantį orą, supylus apie 5 litrus aušinimo skysčio, temperatūra normalizavosi, grįžo į darbinę. Įvertinus šalių atstovų, liudytojų pateiktus duomenis, spręstina, kad minimo automobilio (duomenys neskelbtini) aušinimo sistema yra specifinė, jos užpildymas aušinimo skysčiu dėl vamzdelių ir žarnų sistemos nėra lengvas, todėl normalu, kad po variklio remonto darbų išvažiavus iš serviso ir šiek tiek pravažiavus, dėl sistemoje nepasišalinusio oro reikia papildomai įpilti aušinimo skysčio. Teismo vertinimu, oro aušinimo sistemoje susidarymas, papildomo skysčio įpylimas ir oro pašalinimas iš aušinimo sistemos nebuvo variklio gedimo priežastis, nuvažiavus apie 1000 kilometrų po variklio remonto. Atsakovės darbuotojo veiksmai įpilant aušinimo skystį į sistemą patvirtina, kad jam ši situacija yra įprasta ir nekelianti abejonių dėl tinkamo variklio funkcionavimo. Tolimesni atsakovės veiksmai patvirtina, kad normalizavus aušinimo skysčio temperatūrą iki darbinės, tiek variklis, tiek aušinimo sistema funkcionavo normaliai, automobilis išvyko į reisą vežti krovinio.

23. Iš į bylą pateiktos 2022 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitos faktūros, Serija DEI Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad atrojo variklio remonto metu buvo atlikti šie variklio remonto darbai, keistos šios detalės: variklio cilindras; žiedai; galvutės tarpinė; išmetimo kolektoriaus tarpinė; termostatas; oro įsiurbimo guminis žiedas (b. l. 15). Spręstina, kad antrojo variklio remonto metu šalys susitarė ir dėl termostato keitimo.

24. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnis nustato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Tinkamas sutarties vykdymas reiškia, kad prievolė, atsirandanti iš sutarties, turi būti įvykdyta laiku, laikantis sutarties ir civilinės teisės principų reikalavimų.

25. Atsižvelgiant 7-24 šio sprendimo punktuose nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad automobilio variklio pirmojo remonto metu šalys nebuvo susitarusios dėl automobilio aušinimo sistemos darbų atlikimo, remontavusi variklį ieškovė neturėjo pareigos be atsakovės užsakymo ir sutikimo remontuoti, tvarkyti atskirą automobilio sistemą – aušinimo sistemą, byloje atsakovė neįrodė, kad variklio remontas buvo atliktas nekokybiškai ir dėl to įvyko variklio gedimas, todėl ieškovė, atlikusi variklio remonto darbus pagal atsakovės suformuluotą užduotį, įgijo teisę reikalauti, jog atsakovė tinkamai ir laiku atsiskaitytų už atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Įvertinus atliktų darbų kainą ir atliktą vienkartinį mokėjimą, ieškovei iš atsakovės priteistina 3167,60 Eur skola.

26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 70,50 Eur palūkanas, jų dydžiui apskaičiuoti taikydama 8 proc. palūkanų normą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalį.

31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško prievolės įvykdymo.