- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-03
- Bylos Nr.
- e2A-3-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00018-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Daitra“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Deinista“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.18.1Bendrosios rangos sutarties nuostatos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daitra“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deinista“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daitra“ dėl skolos, palūkanų, žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Deinista“ pareikštu ieškiniu atsakovei UAB „Daitra“ prašė priteisti jai iš atsakovės 3167,60 Eur skolą, 70,50 Eur palūkanas, 423,50 Eur žalos atlyginimą, 8 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė UAB „Deinista“ iš UAB „Daitra“: 3167,60 Eur skolą, 70,50 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3238,10 Eur) nuo 2023 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1597,89 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė UAB „Daitra“ iš UAB „Deinista“ 182,00 Eur teisinių paslaugų išlaidas.
3. Teismas konstatavo, kad sutarties šalys automobilio remonto paslaugų užsakymo, užpildant užsakymo paraišką automobilio pristatymo metu, neįformino, nesurašė rašytinės sutarties bei nesurašė transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto. Tačiau vertino, kad šios aplinkybės savaime nepaneigia sutartinių santykių fakto bei turinio, kurie gali būti patvirtinti kitais įrodymais. Teismas sprendė, kad rangos sandorio sudarymą patvirtina byloje surinkti įrodymai: šalių atstovų paaiškinimai bei liudytojo O. J. parodymai, atsakovės konkliudentiniai veiksmai, o taip pat ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, atsakovės atliktas apmokėjimas, šalių abipusės pretenzijos dėl sutarties rezultato kokybės, ankstesnių šalių sutartinių santykių praktikos. Atsakovės vadovas D. J. patvirtino, kad ir anksčiau ieškovės servise remontavo transporto priemonių variklius, pateikė į bylą dėl anksčiau atliktų darbų išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
4. Teismas pažymėjo, jog į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė atlieka automobilių aušinimo sistemos praplovimo, išvalymo darbus, kad turi specialią įrangą šiuos darbus atlikti, todėl sprendė, kad ieškovė neatlieka minimų darbų.
5. Teismas vertino, kad, neatlikus aušinimo sistemos praplovimo darbų, būdas įsitikinti, ar sistema funkcionuoja tinkamai, yra užvesti variklį ir stebėti, ar aušinimo skystis teka vamzdelių ir žarnų sistema, ar aušinimo skysčio temperatūra neviršija darbinės (85-95 laipsniai Celsijaus) temperatūros.
6. Teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovė privalėjo pakeisti termostatą, vertintini kaip nepagrįsti.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nėra automobilių aušinimo sistemų tvarkymo profesionalė, nesispecializuoja šioje remonto srityje, nėra minimo automobilio SCANIA nuolatinė techninė prižiūrėtoja ar eksploatuotoja ir jai nėra žinoma apie praeityje atsakovės atliktus aušinimo sistemos darbus, jos priežiūrą. Atsakovė, kaip automobilio eksploatuotoja, turi rūpintis transporto priemone, ją tinkamai prižiūrėti, įvertinti susidėvėjimą, inicijuoti gedimų šalinimą.
8. Teismas sprendė, kad po atlikto variklio remonto atsakovei buvo žinoma, jog jokie aušinimo sistemos darbai nebuvo atliekami, taigi, atsakovė, būdama atidi, rūpestinga verslininkė ir transporto priemonės SCANIA eksploatuotoja galėjo papildomai kreiptis į ieškovę ar kitą atitinkamas paslaugas teikiančią įmonę dėl aušinimo sistemos darbų atlikimo. Toliau eksploatuodama automobilį, jam išvykus į reisą užsienyje, atsakovė pripažino, kad automobilio aušinimo sistemos tinkamas funkcionavimas jai nekėlė abejonių. Jei ieškovė, atlikusi variklio remontą, būtų perdavusi automobilį su užsikišusia, nefunkcionuojančia aušinimo sistema, minimas automobilis nebūtų galėjęs pravažiuoti apie 1000 kilometrų atstumą iki įvykusio gedimo.
9. Teismas sprendė, kad antrojo variklio remonto metu šalys susitarė ir dėl termostato keitimo. Teismas darė išvadą, kad automobilio variklio pirmojo remonto metu šalys nebuvo susitarusios dėl automobilio aušinimo sistemos darbų atlikimo, remontavusi variklį ieškovė neturėjo pareigos be atsakovės užsakymo ir sutikimo remontuoti, tvarkyti atskirą automobilio sistemą – aušinimo sistemą, byloje atsakovė neįrodė, kad variklio remontas buvo atliktas nekokybiškai ir dėl to įvyko variklio gedimas, todėl ieškovė, atlikusi variklio remonto darbus pagal atsakovės suformuluotą užduotį, įgijo teisę reikalauti, jog atsakovė tinkamai ir laiku atsiskaitytų už atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Įvertinęs atliktų darbų kainą ir atliktą vienkartinį mokėjimą, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 3167,60 Eur skolą.
10. Teismas darė išvadą, jog ieškovė turi teisę į 8 proc. dydžio palūkanų priteisimą, todėl, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, ieškovei priteistinos iš atsakovės 70,50 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo 2871,38 Eur sumos laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. iki gruodžio 29 d. (už 103 kalendorines dienas) bei paskaičiuotos nuo 296,22 Eur sumos laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 2 d. iki gruodžio 29 d. (už 89 kalendorines dienas). Pažymėjo, kad atsakovė neginčijo ieškovės paskaičiuotų palūkanų.
11. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, jog dėl UAB „Teisės Riba“ suteiktų paslaugų ji patyrė 423,50 Eur išlaidas, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 423,50 Eur žalos atlyginimą atmetė kaip neįrodytą į bylą pateiktais duomenimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Daitra“ (toliau – ir apeliantė) prašo: Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimo dalį dėl 3167,60 Eur skolos priteisimo, 70,50 Eur palūkanų priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkami ištyrė byloje surinktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, netinkamai taikė ir aiškino rangos santykius reglamentuojančias normas ir tai turėjo įtakos neteisingo teismo sprendimo priėmimui.
12.2. Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių susitarimo faktą dėl automobilio variklio remonto darbų apimties padarė nepagrįstas išvadas dėl susitarimo dėl atsakovės transporto priemonės remonto darbų apimties. Teismas nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę ir užsakė kapitalinį variklio remontą, tarėsi, kad ieškovė atliks visus su variklio remontu susijusius darbus, pakeis susidėvėjusias dalis.
12.3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad atsakovė remontui pateikė vilkiką, bet ne atskirą vilkiko dalį – variklį, todėl ieškovė atlikdama variklio kapitalinio remonto darbus turėjo ne tik užtikrinti kokybišką variklio ir susijusių sistemų veikimą (variklis negali dirbti be aušinimo sistemos), bet ir tinkamai informuoti atsakovę apie numatomų atlikti darbų apimtį, bei darbus, kurių ieškovė nepajėgi atlikti, šių darbų būtinumą atsakovei atlikti savo jėgomis, o jų neatlikimas gali sukelti pasekmes – vilkiko variklio gedimą.
12.4. Ieškovei tinkamai neatskleidus reikšmingos informacijos, ieškovei, o ne atsakovei turi kilti neigiamos pasekmės dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų - pirmojo remonto metu nepakeistų dalių ir neatliktų darbų (termostato gedimo, užsikišusios aušinimo sistemos, vamzdelio) – ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės pakartotinai apmokėti už variklio remonto darbus ir dalis.
12.5. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas aptariamą teisės normą, nevertino atsakovės nurodyto susitarimo sąlygų ir apimties, aplinkybės, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie tai, kad neatlieka su aušinimo sistema susijusių darbų, o remonto metu nepakeitus termostato, aušinimo žarnos/ vamzdelio, aušinimo skysčio ir neišplovus aušinimo sistemos vilkiko eksploatavimas yra negalimas ir gali iššaukti variklio gedimą (perkaitimą).
12.6. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016-02-01 įsakymu Nr.2BE-45 patvirtinto Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 9, 11, 15, 16p. keliamus reikalavimus, nevertino, kad ieškovė nepateikė atsakovei visos reikšmingos informacijos apie teikiamas remonto paslaugų sąlygas, garantines sąlygas, galimas pasekmes, kitokią informaciją, turinčią įtakos apsisprendimui gauti remonto paslaugą; neįformino užsakymo paraiškos; neįformino atsisakymo atlikti darbus, būtinus saugiam transporto priemonės eksploatavimui.
12.7. Teismas krovinių pervežimo paslaugas teikiančios įmonės paslaugas sulygino su remonto paslaugas teikiančios įmonės funkcijomis, o atsakovės atstovo bendro pobūdžio suvokimą ir žinias apie dalių, sistemų funkcionavimą nepagrįstai prilygino specialiosioms žinioms, būdingoms remonto paslaugas teikiančiam subjektui.
12.8. Teismo vertinimas, jog atsakovės atstovas turi specialiųjų žinių, susijusių su variklio remontu, nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovės atstovas, užsakydamas variklio remontą, turėjo detaliai nurodyti, kokias konkrečiai dalis ir kokius darbus ieškovė turi atlikti, kartu numatyti ir nurodyti ieškovei kaip specializuotai bendrovei, teikiančiai sunkvežimių remonto paslaugas, kad remonto metu reikalinga pakeisti termostatą, užsikimšusį aušinimo žarną/vamzdelį ar kt. dalis.
12.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.659 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto, 2 dalies nuostatas, kas lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą.
12.10. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė, pirmojo remonto metu nustačiusi su varikliu susijusios aušinimo sistemos trūkumus, neinformavo apie tai atsakovės, tuo pagrindu, kad aušinimo sistemos skystis užsiteršęs, bakelis užsiteršęs ir tai gali turėti įtakos ieškovės atliekamo ir atlikto remonto paslaugos kokybei, nesustabdė darbų, kol gaus nurodymus iš atsakovės dėl tolesnio darbo. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ieškovė neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad nustačius aušinimo sistemos trūkumus būtų pranešusi atsakovei ir gavusi nurodymą iš atsakovės tęsti remonto darbus ar ieškovė būtų siūliusi atsakovei pašalinti grėsmę remonto tinkamumui ir kokybei keliančius veiksnius. Ieškovei nepateikus įrodymų apie tai, kad ji tinkamai įspėjo atsakovę, yra pagrindas taikyti CK 6.659 str. 2 d. nuostatą ir spręsti, kad ieškovė yra atsakinga už atlikto remonto trūkumus.
12.11. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, ar ieškovė atliko visus sutartus variklio remonto darbus, darė nepagrįstas išvadas dėl remonto apimties, neištyrė ir nepasisakė dėl rangovo netinkamo pareigų vykdymo remonto metu, nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovė neatlieka aušinimo sistemos praplovimo, išvalymo darbų, paneigė ieškovės pareigą patikrinti ir pakeisti termostatą, užsikimšusią aušinimo žarną/vamzdelį.
12.12. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatęs faktines aplinkybes dėl ieškovės atliktų darbų apimties, darė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė pirmojo remonto metu neprivalėjo tikrinti aušinimo sistemos žarną, kaip neturinčią tiesioginio sąlyčio su varikliu, keisti termostatą.
Atsiliepimas
12.13. Byloje atsakovės nurodytos aplinkybės 2022-10-12 pretenzijoje, atsiliepime į ieškinį, pateikti paaiškinimai patvirtina, kad po pirmojo remonto sugedo SCANIA variklis (perkaito). Atsakovė nurodė, kad tai galėjo atsitikti, nes nebuvo pakeista užsikimšusi aušinimo žarna, termostatas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose neginčijo gedimų fakto, tik nurodė, kad gedimas įvyko dėl variklio perkaitimo susijusio su netvarkinga aušinimo sistema, taigi ieškovė bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl defektų - variklio perkaitimo – atsiradimo priežasčių, bet ne dėl paties defektų fakto. Ieškovė neįrodė, kad nėra atsakinga už nekokybiškai atliktus darbus, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, netinkamai ištyręs ir įvertinęs įrodymus padarė priešingą ir nepagrįstą išvadą – kad atsakovė neįrodė, kad variklio remontas buvo atliktas nekokybiškai ir dėl to įvyko variklio gedimas.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Deinista“ nesutinka su apeliaciniu skundu. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsakovė, ginčydama ieškinio reikalavimą, nors ir įrodinėja ieškovės kaltę dėl savo patirtos žalos (sunkvežimio variklio perkaitimo), tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų nei dėl ieškovės kaltės, netinkamai atliekant pirmąjį remontą, nei dėl priežastinio ryšio pagrindimo tarp pirmojo remonto ir po 1000 km įvykusio sunkvežimio perkaitimo.
13.2. Atsakovė nepagrįstai siekia perkelti savo įrodinėjimo naštą ieškovei: teigia, kad ieškovė privalanti pagrįsti atsakovės įrodinėjamas aplinkybes ir įrodyti, jog ieškovė nėra kalta dėl įvykusio atsakovės sunkvežimio gedimo.
13.3. Nagrinėjamame ginče būtent atsakovė, ginčydama savo pareigą susimokėti ieškovei už gautas remonto paslaugas, įrodinėja (turėtų įrodinėti) šių paslaugų trūkumus ir savo nurodomą tariamą priežastinį ryšį tarp gautų paslaugų kokybės ir įvykusio sunkvežimio gedimo (žalos) fakto.
13.4. Atsakovė yra daugkartinė ieškovės klientė – tą nurodo ir atsakovė apeliacinio skundo 14 p. Kaip matyti iš pačios atsakovės argumentų, šalys savo ilgalaikio bendradarbiavimo metu niekuomet nesudarinėdavo rašytinių susitarimų dėl remonto paslaugų. Todėl ir šioje byloje nagrinėjami abu ieškovės atlikti remontai atsakovės sunkvežimiui – abiejų šalių valia ir anksčiau vykusio bendradarbiavimo pagrindu – buvo užsakyti ir atlikti pagal žodinį susitarimą, vėliau po kiekvieno remonto suformuojant atsakovei po sąskaitą faktūrą, kurioje detaliai išdėstomi atlikti darbai ir pakeistos detalės. Dėl minėtos priežasties teismas, vertindamas šalių susitarimo turinį dėl pirmojo remonto, pagrįstai vadovavosi būtent ieškovės pateikta 2022-08-18 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant šią sąskaitą aiškiai matyti: a) kokius savo sunkvežimio remonto darbus buvo užsakiusi atsakovė; b) jog nei aušinimo sistemos remonto darbų, nei paskirstymo velenėlio įvorės keitimo darbų atsakovė nebuvo užsakiusi. Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo sutikti su atsakovės interpretacija, jog ieškovė privalėjo atlikti remontą ne tik variklio bloko dalių, tačiau ir visos aušinimo sistemos.
13.5. Atsakovė yra ilgalaikė ieškovės klientė, kuri jau daugybę kartų teikė savo sunkvežimius variklių remonto darbams be jokios išankstinės rašytinės informacijos suteikimo/gavimo pagal Aprašą. Dėl to nėra pagrindo teiginiams, kad atsakovė, negaudama rašytinės informacijos apie savo užsakomą variklio remontą, galėtų būti dėl ko nors suklaidinta. Maža to, pati atsakovė apeliacinio skundo 14 punkte pripažįsta, jog su jos vadovu žodžiu buvo derinama remonto eiga ir keistinos detalės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už atliktus transporto priemonės remonto darbus.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Deinista“ teikia specifines sunkvežimių variklių remonto bei automobilių dalių pardavimo paslaugas. Atsakovė šių metų rugpjūčio mėnesį kreipėsi į ieškovą dėl sunkvežimio Scania R 380, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taisymo paslaugų.
17. 2022 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Deinista“ išrašė UAB „Daitra“ PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl 2871,38 Eur sumos už transporto priemonei SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio kilometražas - 2874944 km, suteiktas variklio remonto ir detalių keitimo paslaugas apmokėjimo iki 2022 m. rugsėjo. 2022 m. rugsėjo 5 d. UAB „Deinista“ išrašė UAB „Daitra“ PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl 1474,51 Eur sumos už transporto priemonei SCANIA suteiktas variklio remonto ir detalių keitimo paslaugas apmokėjimo iki 2022 m. spalio 1 d. 2022 m. spalio 13 d. atsakovė bankiniu pavedimu atliko 1170,29 Eur mokėjimą į ieškovės sąskaitą.
18. 2022 m. spalio 12 d. atsakovė pareiškė pretenzijas ieškovei dėl nekokybiško transporto priemonės variklio remonto, kuriose nurodė, jog variklio gedimas įvyko dėl ieškovės nepakeistos užsikimšusios aušinimo žarnos ir nepakeisto termostato, todėl atsakovė atsisako apmokėti PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini). Dėl sugedusios transporto priemonės pargabenimo atsakovė patyrė 2000,00 Eur išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutarties šalys automobilio remonto paslaugų užsakymo, užpildant užsakymo paraišką automobilio pristatymo metu, neįformino, nesurašė rašytinės sutarties bei nesurašė transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šios aplinkybės savaime nepaneigia sutartinių santykių fakto bei turinio, kurie gali būti patvirtinti kitais įrodymais. Rangos sandorio sudarymas matyti iš byloje surinktų įrodymų: šalių atstovų paaiškinimų bei liudytojo O. J. parodymų, atsakovės konkliudentinių veiksmų, o taip pat iš ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, atsakovės atlikto apmokėjimo, šalių abipusių pretenzijų dėl sutarties rezultato kokybės, ankstesnių šalių sutartinių santykių praktikos. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad buvo atliktos paslaugos nėra, tačiau apeliantė teigia, kad pirmojo remonto metu ieškovė privalėjo pakeisti ne tik sunkvežimio variklio dalis, dėl kurių remonto buvo kreiptasi, tačiau ir vėliau sugedusias sunkvežimio aušinimo sistemos dalis: termostatą ir vieną aušinimo sistemos vamzdelį, dėl kurių gedimo vėliau sunkvežimis sugedo. Apeliantė teigia, kad ieškovė jos neinformavo, jog nepajėgi atlikti su aušinimo sistemos išvalymu susijusių darbų, t. y. negali pakeisti termostatą, užsikišusį aušinimo vamzdelį, pilnai išplauti aušinimo sistemą. Apeliantės manymu, ieškovė privalėjo keisti aušinimo sistemos vamzdelį, patikrinti termostatą. Apeliantės vertinimu, ieškovei tinkamai neatskleidus reikšmingos informacijos, ieškovei, o ne atsakovei turi kilti neigiamos pasekmės – dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų – pirmojo remonto metu nepakeistų dalių ir neatliktų darbų (termostato gedimo, užsikišusios aušinimo sistemos, vamzdelio) – ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės pakartotinai apmokėti už variklio remonto darbus ir dalis.
20. Iš 2022 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atlikti šie darbai, keistos šios detalės: variklio galvutės remontas; tepalinių vožtuvų tikrinimas; kompresoriaus tikrinimas; variklio stumoklinių grupių keitimas, įdėklų keitimas; alyvos purkštukas; viršutinių tarpinių komplektas; karterio tarpinė; vožtuvo riebokšlis; švaistiklinių įdėklų komplektas; žiedai; tepalo siurblys; pagrindiniai įdėklai; įsiurbimo/ išmetimo vožtuvo įvorė; sandariklių komplektas; tepalo siurblio guminių žiedų komplektas; variklio cilindras. Iš sąskaitos turinio matyti, kad nei aušinimo sistemos remonto darbų, nei paskirstymo velenėlio įvorės keitimo darbų apeliantė nebuvo užsakiusi. Su PVM sąskaita faktūra pasirašytinai supažindintas atsakovės vadovas D. J.. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš PVM sąskaitos faktūros turinio matyti, jog ieškovė neatliko jokių su automobilio aušinimo sistema susijusių darbų ir nekeitė šios sistemos detalių.
21. Iš 2022 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) matyti, kad antrojo variklio remonto metu buvo atlikti šie variklio remonto darbai, keistos detalės: variklio cilindras; žiedai; galvutės tarpinė; išmetimo kolektoriaus tarpinė; termostatas; oro įsiurbimo guminis žiedas. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad antrojo variklio remonto metu šalys susitarė ir dėl termostato keitimo.
22. Bylos nagrinėjimo metu apeliantės vadovas nurodė, kad su juo buvo nuolatos derinamas pirmojo remonto turinys ir eiga. Tą patį atsakovė nurodo ir apeliaciniame skunde, kad šalys tarėsi, keitėsi informacija dėl keistinų dalių, remonto darbų, bendravo su meistru. Todėl darytina išvada, kad remontas buvo atliekamas tokia apimtimi, kokią užsakė klientas, t. y. pati apeliantė. Pažymėtina, kad apeliantė tiek po pirmojo, tiek ir po antrojo remonto gavo sąskaitas už atliktus darbus ir remonto metu pakeistas detales, iš karto neteikė jokių pretenzijų dėl neatliktų darbų.
23. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovė, pirmojo remonto metu nustačiusi su varikliu susijusios aušinimo sistemos trūkumus, neinformavo apie tai atsakovės, tuo pagrindu, kad aušinimo sistemos skystis užsiteršęs, bakelis užsiteršęs ir tai gali turėti įtakos ieškovės atliekamo ir atlikto remonto paslaugos kokybei, nesustabdė darbų, kol gaus nurodymus iš atsakovės dėl tolesnio darbo. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ieškovė neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad, nustačius aušinimo sistemos trūkumus, būtų pranešusi atsakovei ir gavusi nurodymą iš atsakovės tęsti remonto darbus ar ieškovė būtų siūliusi atsakovei pašalinti grėsmę remonto tinkamumui ir kokybei keliančius veiksnius. Teismas nepagrįstai kaip pakankamas ir tinkamas informavimo pareigai įvykdyti vertino ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes: kad, atlikęs remonto darbus, po atliktų darbų informavo atsakovės vadovą, jog transporto priemonei reikia pakeisti aušinimo skystį ir pilnai išplauti visą aušinimo sistemą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovė kliovėsi ieškovės patirtimi bei tuo, kad ieškovė yra atlikusi atsakovės naudai darbus, susijusius su aušinimo sistema, nurodė, kad ieškovė neinformavo, kad tokių darbų neatlieka, neinformavo apie reikalingą aušinimo sistemos remontą. Ieškovei nepateikus įrodymų apie tai, kad ji tinkamai įspėjo atsakovę, yra pagrindas taikyti CK 6.659 straipsnio 2 dalies nuostatą ir spręsti, kad ieškovė yra atsakinga už atlikto remonto trūkumus. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus vertina nepagrįstais.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantei aušinimo skystį po pirmojo remonto pasikeisti rekomendavo ieškovės darbuotojas, nurodydamas, jog buvo pastebėta, kad aušinimo skystis nors ir prateka, tačiau nėra skaidrus. Teismo apklaustas liudininkas O. J. parodė, jog tiesiogiai bendravo su apeliantės vadovu dėl pirmojo remonto ir vilkiko aušinimo sistemos būklės, perdavė vadovui, jog reikia pakeisti aušinimo skystį nauju. Taip pat parodė, kad ieškovė net neturi techninių galimybių pakeisti sunkvežimio aušinimo skysčio – tiesiog šios paslaugos neteikia, kadangi tam neturi reikiamos įrangos.
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad šalių tarpusavio teisiniai santykiai yra daugkartiniai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė turėjo žinoti, kokius tiksliai darbus ieškovė atlieka ir kokių neatlieka. Todėl neturėjo jokio pagrindo tikėtis tokių darbų atlikimo.
26. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016-02-01 įsakymu Nr.2BE-45 patvirtinto Reikalavimų transporto priemonių techninę priežiūrą ir (ar) remontą atliekantiems asmenims ir transporto techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 9, 11, 15, 16 p. keliamus reikalavimus, nevertino, kad ieškovė nepateikė atsakovei visos reikšmingos informacijos apie teikiamas remonto paslaugų sąlygas, garantines sąlygas, galimas pasekmes, kitokią informaciją, turinčią įtakos apsisprendimui gauti remonto paslaugą; neįformino užsakymo paraiškos; neįformino atsisakymo atlikti darbus, būtinus saugiam transporto priemonės eksploatavimui.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė yra ilgalaikė ieškovės klientė, kuri daug kartų teikė savo sunkvežimius variklių remonto darbams be jokios išankstinės rašytinės informacijos suteikimo pagal Aprašą. Taigi, tarp šalių yra susiklostę tokie santykiai, kad viską šalys derino bei tarėsi žodžiu ir nesilaikė Aprašo tvarkos. Dėl to nėra pagrindo teiginiams, kad apeliantė, negaudama rašytinės informacijos apie savo užsakomą variklio remontą, galėjo būti dėl ko nors suklaidinta. Pažymėtina, kad pati apeliantė pripažįsta, jog su jos vadovu žodžiu buvo derinama remonto eiga ir keistinos detalės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teigimu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.659 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 punkto, 2 dalies nuostatas, kas lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą.
28. Taip pat apeliantė teigia, kad teismas krovinių pervežimo paslaugas teikiančios įmonės paslaugas sulygino su remonto paslaugas teikiančios įmonės funkcijomis, o atsakovės atstovo bendro pobūdžio suvokimą ir žinias apie dalių, sistemų funkcionavimą nepagrįstai prilygino specialiosioms žinioms, būdingoms remonto paslaugas teikiančiam subjektui. Teismo vertinimas, jog atsakovės atstovas turi specialiųjų žinių, susijusių su variklio remontu, nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovės atstovas užsakydamas variklio remontą turėjo detaliai nurodyti, kokias konkrečiai dalis ir kokius darbus ieškovė turi atlikti, kartu numatyti ir nurodyti ieškovei, kaip specializuotai bendrovei, teikiančiai sunkvežimių remonto paslaugas, kad remonto metu reikalinga pakeisti termostatą, užsikimšusį aušinimo žarną/vamzdelį ar kt. dalis.
29. Pažymėtina, kad apeliantės atstovas byloje patvirtino, jog turi specialių žinių, susijusių su variklio remontu, praeityje 4-5 kartus yra dalyvavęs variklių remonto procese. Taip pat pažymėtina, kad apeliantės vadovas nurodė, jog su juo buvo nuolatos derinamas pirmojo remonto turinys ir eiga, šalys tarėsi, keitėsi informacija dėl keistinų dalių, remonto darbų, bendravo su meistru. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliante, kad tai nėra specialios žinios, būdingos remonto paslaugas teikiančiam subjektui, tačiau bendrą suvokimą ir patirtį apeliantės atstovas turėjo ir turėjo visas galimybės tartis, aiškintis ir viską derinti su ieškove ir jos meistru. Teisėjų kolegija pakartoja savo vertinimą, kad šalių tarpusavio santykiai yra daugkartiniai, todėl apeliantė turėjo žinoti, kokius tiksliai darbus ieškovė atlieka ir kokių neatlieka.
Dėl įrodymų vertinimo
30. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkami ištyrė byloje surinktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, netinkamai taikė ir aiškino rangos santykius reglamentuojančias normas ir tai turėjo įtakos neteisingo teismo sprendimo priėmimui.
31. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė visus esminius byloje esančius duomenis, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai ištyrė bylos įrodymus.
33. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
36. Ieškovė prašo iš apeliantės priteisti 650,00 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas paruošiant šį atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, atsakovo atstovo paruošto dokumento turinį ir apimtį, jam rengti patirtas advokato darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Daitra“ ieškovei UAB „Deinista“ 650,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.