Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.14.5.1; 1.2.27.4; 1.2.29.1.2; 2.1.14.2; 2.4.6.1

2026 m. vasario 11 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Domeikienės, Martyno Galvičiaus,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Laukaičiui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (penkios nusikalstamos veikos), 289 straipsnyje (penkios nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. J. turto sukčiavimo) – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams,

- pagal BK 289 straipsnį (dėl valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo V. J. turto sukčiavimo atveju) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Č. Š. turto sukčiavimo) – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams,

- pagal BK 289 straipsnį (dėl valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo Č. Š. turto sukčiavimo atveju) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl B. V. turto sukčiavimo) – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams,

- pagal BK 289 straipsnį (dėl valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo B. V. turto sukčiavimo atveju) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl K. B. turto sukčiavimo) – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams,

- pagal BK 289 straipsnį (dėl valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo K. B. turto sukčiavimo atveju) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl J. M. G. turto sukčiavimo) – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams,

- pagal BK 289 straipsnį (dėl valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo J. M. G. turto sukčiavimo atveju) – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir apėmimo būdu subendrintos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, pridedant po dalį švelnesnių laisvės atėmimo bausmių, paskirtų apėmimo būdu subendrinus bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį, ir G. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 3 metų 1 mėnesio 23 dienų laisvės atėmimo, pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir G. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Iš G. R. priteista 4 100 Eur turtinės žalos atlyginimo V. J.

Iš G. R. priteista 3 500 Eur turtinės žalos atlyginimo Č. Š.

Iš G. R. priteista 640 Eur turtinės žalos atlyginimo B. V.

Iš G. R. priteista 2 065 Eur turtinės žalos atlyginimo K. B.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos 182,60 Eur išlaidos už transporto priemonės „Citroen Picasso Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo, pakrovimo ir iškrovimo paslaugas pripažintos proceso išlaidomis ir jos priteistos iš G. R. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. G. R. nuteistas už tai, kad bendrininkų grupėje pasiskirstę vaidmenimis, kas pasireiškė tuo, kad 2024 m. balandžio 15 d. 14.50 val. nenustatytas bendrininkų grupės narys (bendrininkas) mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) “B” bazinės stoties (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai V. J. į telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs policijos pareigūnu melagingai nurodė, kad į namus atvyks policijos pareigūnas patikrinti pinigų. Tuo metu G. R. į telefoną iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie (duomenys neskelbtini), esančios UAB “B” bazinės stoties (duomenys neskelbtini), gavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto bendrininkų grupės nario (bendrininko) nurodymą vykti paimti pinigų, vykdydamas bendrininkų susitarimą, 2024 m. balandžio 15 d., 15.13 val., automobiliu atvyko pas V. J. į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), kur parodydamas telefone Samsung A80 2024 m. kovo 25 d. padaryto netikro Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ekrano kopiją, melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir pareikalavo pateikti patikrinti grynuosius pinigus, dėl to suklaidinta nukentėjusioji V. J. padavė G. R. 4 100 Eur grynųjų pinigų, taip G. R. pasisavino valstybės tarnautojo vardą ir apgaule savo bei bendrininkų naudai įgijo svetimą, V. J. priklausantį turtą – 4 100 Eur.

2. Be to, G. R. nuteistas tai, kad bendrininkų grupėje pasiskirstę vaidmenimis, kas pasireiškė tuo, kad 2024 m. gegužės 22 d. 8.44 val. nenustatytas bendrininkų grupės narys (bendrininkas) mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančios UAB “B” bazinės stoties (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai Č. Š. į telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), ir prisistatęs iš įmonės “I”, melagingai nurodė, kad nukentėjusioji už suteiktas paslaugas atsiskaitė netikrais pinigais, dėl to į namus atvyks policijos pareigūnas patikrinti pinigų. Tuo metu G. R. į savo telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) kuris jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančios UAB “B” bazinės stoties (duomenys neskelbtini), gavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto bendrininkų grupės nario (bendrininko) nurodymą vykti paimti pinigus, vykdydamas bendrininkų susitarimą ir vilkėdamas policijos pareigūno uniformą, 2024 m. gegužės 22 d., laikotarpiu nuo 8.50 val. iki 9.35 val., automobiliu atvyko į Č. Š. namus, adresu: (duomenys neskelbtini), ir parodydamas telefone Samsung A80 2024 m. kovo 25 d. padaryto netikro Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ekrano kopiją, melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir pareikalavo Č. Š. pateikti patikrinti grynuosius pinigus, dėl to suklaidinta nukentėjusioji padavė G. R. 3 500 Eur grynųjų pinigų ir taip G. R. pasisavino valstybės tarnautojo vardą ir apgaule savo bei bendrininkų naudai įgijo svetimą, Č. Š. priklausantį turtą – 3500 Eur.

3. Be to, G. R. nuteistas tai, kad bendrininkų grupėje pasiskirstę vaidmenimis, kas pasireiškė tuo, kad 2024 m. birželio 5 d. 8.58 val. nenustatytas bendrininkų grupės narys (bendrininkas) mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančios UAB “B” bazinės stoties (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai B. V. į telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs Telšių tinklų darbuotoju bei policijos pareigūnu, melagingai pranešė apie sustabdytą mokėjimą už elektrą ir tyrimą policijoje dėl netikrų pinigų, dėl to į namus atvyks policijos pareigūnas patikrinti pinigų. Tuo metu G. R. į savo telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančios UAB “B” bazinės stoties (duomenys neskelbtini), gavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto bendrininkų grupės nario (bendrininko) nurodymą vykti paimti pinigus, vykdydamas bendrininkų susitarimą, 2024 m. birželio 5 d., laikotarpiu nuo 9.14 val. iki 9.29 val. automobiliu „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko pas B. V. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), ir parodydamas telefone Samsung A80 2024 m. kovo 25 d. padaryto netikro Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ekrano kopiją, melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir pareikalavo pateikti patikrinti grynuosius pinigus, dėl to suklaidinta nukentėjusioji B. V. padavė G. R. 640 Eur, ir taip G. R. pasisavino valstybės tarnautojo vardą ir apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą, B. V. priklausantį turtą – 640 Eur.

4. Be to, G. R. nuteistas tai, kad bendrininkų grupėje pasiskirstę vaidmenimis, kas pasireiškė tuo, kad 2024 m. birželio 5 d. 10.14 val. nenustatytas bendrininkų grupės narys (bendrininkas) mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančios UAB “B” bazinės stoties (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai K. B. į telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu nurodė, kad reikia patikrinti pinigus. Tuo metu G. R. į naudojamo telefono numerį (duomenys neskelbtini) gavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto bendrininkų grupės nario (bendrininko) mobiliojo ryšio telefonu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančios UAB “B” bazinės stoties (duomenys neskelbtini), nurodymą vykti paimti pinigus, ir vykdydamas bendrininkų susitarimą, 2024 m. birželio 5 d., laikotarpiu nuo 10.36 val. iki 10.40 val., automobiliu „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko pas K. B. į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu pareikalavo pateikti grynuosius pinigus, dėl to suklaidinta nukentėjusioji K. B. padavė G. R. 2 065 Eur, ir taip G. R. pasisavino valstybės tarnautojo vardą ir apgaule savo bei bendrininkų naudai įgijo svetimą, K. B. priklausantį turtą – 2 065 Eur.

5. Be to, G. R. nuteistas tai, kad bendrininkų grupėje pasiskirstę vaidmenimis, kas pasireiškė tuo, kad 2024 m. birželio 19 d. 10.19 val. nenustatytas bendrininkų grupės narys (bendrininkas) mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančios UAB “B” bazinės stoties (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai J. M. G. į telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu nurodė, kad pašto darbuotojos atnešti pensijos pinigai gali būti netikri, todėl atvyks policijos pareigūnas patikrinti pinigų. Tuo metu G. R. į naudojamo telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi prie (duomenys neskelbtini) esančios UAB “B” bazinės stoties (duomenys neskelbtini), gavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto bendrininkų grupės nario (bendrininko) nurodymą nuvykti paimti pinigus, vykdydamas bendrininkų susitarimą, 2024 m. birželio 19 d., laikotarpiu nuo 10.28 val. iki 10.51 val., automobiliu atvyko pas J. M. G. į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir vilkėdamas policijos pareigūno uniformą bei parodydamas telefone netikro Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos policijos pareigūno tarnybinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ekrano kopiją, pasidarytą 2024 m. kovo 25 d. telefonu Samsung A80, melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir nurodė atiduoti patikrinti netikrus grynuosius pinigus, dėl to suklaidinta J. M. G. pateikė G. R. 3 000 Eur grynųjų pinigų, ir taip G. R. pasisavino valstybės tarnautojo vardą ir apgaule savo bei bendrininkų naudai įgijo svetimą, J. M. G. priklausantį turtą – 3 000 Eur.

6. Be to, G. R. nuteistas tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje įgijo ir iki 2024 m. birželio 26 d. apie 11.00 val. su savimi laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą W. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, ir asmens tapatybės kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini) tariamai išduotą W. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, kuriuos 2024 m. birželio 26 d., apie 6.30 val. automobiliu „Citroen Picasso Xsara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), adresais: (duomenys neskelbtini) ir atgal į (duomenys neskelbtini), o 2024 m. birželio 26 d. apie 11.00 val., kelyje (duomenys neskelbtini), panaudojo, pateikdamas netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą W. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą W. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, jį sustabdžiusiai (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajai tyrėjai E. M.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti, paskirti jam trumpesnę negu 4 metų galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

7.1. Skunde apeliantas nurodo, kad su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir iš jo priteistos turtinės žalos, jis sutinka, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu. Teigia, jog nepagrįsta teismo išvada, kad

jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes nenustatytas kaltininko nuoširdus gailėjimasis. Nurodo, kad jis kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos vyko nuotoliniu būdu, vaizdo ir garso kokybė ne visuomet buvo gera, todėl gerai negirdint tyrėjo klausimų, nematant apklausos metu teikiamų dokumentų, kurių pagrindų jam buvo suformuluoti įtarimai, jis ne visus klausimus gerai ir aiškiai galėjo suprasti, todėl kai kurių įtarimų pilnai ir nepripažino. Baigus ikiteisminį tyrimą ir susipažinus su bylos medžiaga, jam išsiaiškinus visus buvusius neaiškumus dėl pateiktų kaltinimų, savo kaltę jis pripažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, išvadas dėl savo nusikalstamų veikų padarė, prižada ateityje laikytis įstatymų ir nusikalstamų veikų nebedaryti. Teigia, kad jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas visiškai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažymi, kad jis neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų jis pripažįsta savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, todėl mano, kad skiriant ir parenkant bausmę, jos dydį, tai privalu įvertinti. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas parinko jam griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, ir to jis neginčija, nors pirmosios instancijos teismo jis ir jo gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašė skirti arešto bausmę.

7.2. Tačiau nuteistasis nurodo nesutinkantis su teismo sprendimu skirti jam už visas padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes, dydžiais didesnes nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Dar kartą akcentuoja, kad jis savo kaltę pripažino savanoriškai, todėl teismas nepagrįstai jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir tai tiesiogiai įtakojo bausmės dydį, t. y. laisvės atėmimo bausmės terminą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, turėjo jam už padarytus nusikaltimus skirti laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai būtų mažesni nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. teismas turėjo jam paskirti: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl V. J. turto sukčiavimo) – laisvės atėmimą 1 metams, pagal BK 289 straipsnį (dėl valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo V. J. turto sukčiavimo atveju) – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Č. Š. turto sukčiavimo) – laisvės atėmimą 1 metams, pagal BK 289 straipsnį (dėl valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo Č. Š. turto sukčiavimo atveju) – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl B. V. turto sukčiavimo) – laisvės atėmimą 1 metams, pagal BK 289 straipsnį (dėl valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo B. V. turto sukčiavimo atveju) – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl K. B. turto sukčiavimo) – laisvės atėmimą 1 metams, pagal BK 289 straipsnį (dėl valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo K. B. turto sukčiavimo atveju) – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio l dalį (dėl J. M. G. turto sukčiavimo) – laisvės atėmimą 1 metams, pagal BK 289 straipsnį (dėl valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo J. M. G. turto sukčiavimo atveju) – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir apėmimo būdu subendrintas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, pridedant po dalį švelnesnių laisvės atėmimo bausmių, paskirtų apėmimo būdu subendrinus bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalims, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 3 metų 1 mėnesio 23 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 8 mėnesiams.

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

9. Teismo posėdžio metu nuteistasis G. R. ir jo gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašė apeliacinį skundą tenkinti, skirti nuteistajam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę ir nekonfiskuoti G. R. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A55“. Prokuroras Arūnas Laukaitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, mobiliojo ryšio telefono nuteistajam negrąžinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Nuteistojo G. R. apeliacinis skundas atmetamas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir veikų kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą ir prašo skirti jam trumpesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl nuteistajam G. R. paskirtos bausmės

12. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. R. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Byloje nustatyta, kad G. R. padarė vienuolika nusikaltimų, iš kurių dešimt yra nesunkūs (BK 182 straipsnio 1 dalis, 289 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas – apysunkis (BK 300 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), visi nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Visus nusikaltimus G. R. padarė būdamas anksčiau teistas dvylika kartų, teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, 300 straipsnio 2 dalyje, neišnykus teistumui, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (12 t., b. l. 11–34, 35–64). Tai rodo, kad G. R. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, jo padarytos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Bylos duomenimis, nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka (12 t., b. l. 6–9), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Prašydamas skirti jam švelnesnę bausmę nuteistasis G. R. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatuodamas, kad nenustatytas kaltininko nuoširdus gailėjimasis. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl kai kurių įtarimų nepripažino tik todėl, kad jo apklausos vyko nuotoliniu būdu, vaizdo ir garso kokybė ne visuomet buvo gera, todėl jis gerai negirdėjo tyrėjo klausimų ir nematė apklausos metu teikiamų dokumentų, kurių pagrindų jam buvo suformuluoti įtarimai. Baigus ikiteisminį tyrimą ir susipažinus su bylos medžiaga, jam išsiaiškinus visus buvusius neaiškumus dėl pateiktų kaltinimų, savo kaltę jis pripažino visiškai ir tai padarė savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, išvadas dėl savo nusikalstamų veikų padarė, prižada ateityje laikytis įstatymų ir nusikalstamų veikų nebedaryti, neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

15. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra taikomas, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-42-976/2025, 2K-107-511/2025).

16. Patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje svarstydamas, ar pripažinti nuteistojo G. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas padarė teisingas išvadas. Iš bylos duomenų matyti, kad G. R., apklausiamas kaip įtariamasis 2024 m. birželio 27 d. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, savo kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad netikrais dokumentais jis nepasinaudojo (byloje nustatyta, kad jis šiuos dokumentus panaudojo), nurodė, kad dėl savo poelgio gailisi (12 t., b. l. 73–76). Apklausiamas kaip įtariamasis 2024 m. birželio 27 d. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (veika, padaryta B. V. atžvilgiu), G. R. kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi padaręs nusikaltimą, pažada atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, grąžindamas jai pinigus (12 t., b. l. 106–109). Apklausiamas kaip įtariamasis 2024 m. birželio 27 d. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (veika, padaryta J. M. G. atžvilgiu), G. R. kaltu neprisipažino visiškai, nurodė, kad jis nežinojo, jog asmuo, kurį jis vežė į (duomenys neskelbtini), ketina daryti nusikalstamas veikas (12 t., b. l. 189–131). Apklausiamas kaip įtariamasis nuotoliniu būdu 2024 m. gruodžio 5 d. dėl visų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, G. R. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad kaltu prisipažįsta tik dėl tų veikų, dėl kurių jau davė parodymus, o dėl kitų veikų jis neprisipažįsta visiškai, nes „niekur nedalyvavo“ ir nieko apie nežino (12 t., b. l. 154–157). Atkreiptinas dėmesys, kad šiame apklausos protokole įtariamasis G. R. ir jo apklausoje dalyvavęs gynėjas advokatas Vilmantas Poškus pasirašytinai patvirtino, jog su proceso veiksmo protokolu susipažino, protokolas surašytas teisingai, jie pastabų neturi. Apklausiamas kaip įtariamasis nuotoliniu būdu 2025 m. gegužės 30 d. dėl visų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, G. R. savo kaltę pripažino, nurodė, kad esant galimybei pasistengs geranoriškai atlyginti nukentėjusiosioms padarytas žalas iki bylos nagrinėjimo teisme, o jei visų žalos iki to laiko neatlygins, tai padarys „po teismo sprendimo“ (12 t., b. l. 173–175). Pastebėtina, kad ir šiame apklausos protokole įtariamasis ir jo gynėjas pasirašytinai patvirtino, jog su proceso veiksmo protokolu susipažino, protokolas surašytas teisingai, jie pastabų neturi. Teisiamojo posėdžio metu prokurorui pagarsinus kaltinamąjį aktą, G. R. kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino, nurodė, kad labai gailisi dėl „padaryto nusižengimo“, sutinka su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais, juos pažada atlyginti (13 t., b. l. 114–118, 148).

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog yra nustatytas vienas iš dviejų būtinųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, aspektų – kaltinamojo G. R. išreikštas prisipažinimas, kuris, be kita ko, lėmė sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymą BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau teismas sprendė, kad G. R. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nes nenustatytas kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis. Nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes byloje nustatyta, jog G. R., duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus, savanoriškai neatskleidė visų esminių nusikalstamų veikų aplinkybių, kaltu prisipažino tik įvertinęs tai, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę, nukentėjusiosioms neatlygino nė dalies savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos, jų neatsiprašė. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad G. R. dėl nusikalstamų veikų padarymo nuoširdžiai gailisi ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

18. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos vyko nuotoliniu būdu, vaizdo ir garso kokybė ne visuomet buvo gera, todėl gerai negirdint tyrėjo klausimų, nematant apklausos metu teikiamų dokumentų, kurių pagrindų jam buvo suformuluoti įtarimai, jis ne visus klausimus gerai ir aiškiai galėjo suprasti, todėl kai kurių įtarimų pilnai ir nepripažino. Teisėjų kolegija, susipažinusi (peržiūrėjusi) ir įvertinusi G. R. apklausų, vykusių nuotoliniu būdu 2024 m. gruodžio 5 d. ir 2025 m. gegužės 30 d. vaizdo įrašus, minėtus apeliacinio skundo teiginius pripažįsta nepagrįstais. Iš 2024 m. gruodžio 5 d. vaizdo įrašo matyti, kad jo kokybė yra labai gera. Nors 2025 m. gegužės 30 d. vaizdo įrašas patvirtina, kad šios apklausos metu garsas kartais truputį trūkinėjo, tačiau jame aiškiai girdisi visi tyrėjos klausimai ir įtariamojo atsakymai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. gegužės 30 d. vykusios apklausos metu nei pats G. R., nei apklausoje dalyvavęs jo gynėjas nenurodė, kad jie kažko negirdi ar nemato.

19. Įstatymų leidėjas yra numatęs už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą penkias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų, už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 289 straipsnyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), padarymą, numatytos taip pat penkios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), padarymą, numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai G. R. bus pasiekti paskyrus jam už padarytas nusikalstamas veikas tik laisvės atėmimo bausmes. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės (laisvės atėmimas) neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties ar BK 54 straipsnyje esančių bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

20. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju skirti nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus minimalias laisvės atėmimo bausmes arba su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes nėra pagrindo, nes yra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

21. Nuteistajam G. R. už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, kurios yra tik nežymiai didesnės už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį (vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), už nusikaltimus, numatytus BK 289 straipsnyje, paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, kurios taip pat nežymiai didesnės už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį (vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų) bei už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, kai šios bausmės vidurkis – 2 metai 1 mėnuo 15 dienų, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežtos, todėl švelninti šias bausmes, mažinant jų dydžius, nėra pagrindo. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtas bausmes nesudaro ir jo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos nuteistojo teiginius.

22. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam G. R. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė – bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 298 straipsnis), pagrįstai bendrino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, o po to, apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrino tarpusavyje bei su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Apeliantui paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir jo padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta, be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta iki laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams. Kadangi naujas nusikalstamas veikas G. R. padarė neatlikęs ankstesniu, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 3 d., nuosprendžiu paskirtos bausmės, teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ir G. R. ankstesniu bei nauju nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 4 metams) taip pat nėra per griežta.

23. BK 75 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienų iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

24. Skundžiamu nuosprendžiu G. R. nuteistas už dešimties nesunkių nusikaltimų ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą ir jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, G. R. padarė net vienuolika nusikaltimų, nusikalto būdamas anksčiau teistas dvylika kartų, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, 300 straipsnio 2 dalyje, neišnykus teistumui, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai G. R. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

25. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. R. ir jo gynėjas pateikė prašymą nekonfiskuoti G. R. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy A55“. Tenkinti šį prašymą teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. BPK 94 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas G. R. priklausančius mobiliojo ryšio telefonus „Samsung Galaxy A80“, „Samsung Galaxy A55“ ir „Nokia“ nusprendė konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemones (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BK 72 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-463/2011, 2K-205-628/2018). Taigi nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą. Teismas, spręsdamas, ar daiktas (turtas) laikytinas nusikalstamos veikos priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-942/2022, 2K-16-942/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021, 2K-208-511/2024 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje nustatyta, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 289 straipsnyje, G. R. padarė naudodamasis jam priklausančiais mobiliojo ryšio telefonais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie telefonai yra nusikalstamos veikos priemonės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė juos konfiskuoti.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Kartu pažymima, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

27. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 14 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis G. R.. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi nuteistajam G. R. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Vilmantas Poškus (14 t., b. l. 53).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam G. R. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, valstybės garantuojama teisinė pagalba šiuo atveju suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau, vadovaudamasi proporcingumo principu, jų iš nuteistojo G. R. nepriteisia (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo G. R. valstybės naudai valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.