Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ ieškinį solidariems atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „mogo LT“, A. K., M. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl priverstinai nuvežtos ir saugotos transporto priemonės saugojimo išlaidų atlyginimo.

Dėl naujų įrodymų

20. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Šiaulių apskrities VPK 2015-09-03 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 22 d. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijose sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas. Nurodo, kad būtinybė pateikti šiuos rašytinius įrodymus kilo po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą bei teismo vaidmenį jame: nepatikslino ieškovei jos pareigos įrodinėti Transporto priemonės saugojimo pagrindą laikotarpiais nuo 2015-10-03 iki 2016-03-08, ir nuo 2020-07-01 iki 2022-02-08, dėl šio pažeidimo yra neteisingai išnagrinėta byla.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

22. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai. Teikiamus įrodymus – 2015-09-03 raštą bei 2019-10-22 sutarties kopiją neabejotinai apeliantė turėjo jau teikdama ieškinį ir viso bylos nagrinėjimo metu, todėl juos galėjo ir privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

24. Visiškai nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, bei teismo vaidmenį jame: nepatikslino ieškovei jos pareigos įrodinėti Transporto priemonės saugojimo pagrindą laikotarpiais nuo 2015-10-03 iki 2016-03-08 ir nuo 2020-07-01 iki 2022-02-08.

25. Pažymėtina, jog teismas turi būti aktyvus tik tam tikrose bylose (pvz., šeimos, darbo, dėl antstolio veiksmų). Nagrinėjamu atveju byla nepatenka į tokių bylų kategoriją ir teismas neturi teisės ex officio rinkti įrodymus bei yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Teismų praktikoje pažymima, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia visos įrodinėjimo pareigos perkėlimo teismui ir neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą. Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė turėjo buvo objektyvią galimybę pateikti šiuos įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl vertintina, kad apeliantė galimai piktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija” ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – VPK) sudarė Sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Automagija” įsipareigojo, įgaliotam VPK policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybių teritorijose, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal Sutarties 4.1 punktą UAB „Automagija” įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, pervežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti Sutartyje nurodytas išlaidas: už transporto priemonės nuvežimą, pervežimą – 52,57 Eur, o už transporto priemonės saugojimą – 5,79 Eur už vieną parą. Teismui pateiktos sutarties 13 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja 2014 m. spalio 3 d. ir galioja iki 2015 m. spalio 2 d. (15 punktas). Tame pačiame 15 punkte nurodyta, kad sutarties galiojimo terminas Paslaugos gavėjo sprendimu gali būti pratęstas 2 (du) kartus po 12 mėnesių (iki bendro trejų metų termino). Apie sutarties galiojimo termino pratęsimą arba nepratęsimą Paslaugos gavėjas Paslaugos teikėją privalo informuoti prieš tris mėnesius. Iš 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties matyti, jog UAB „Automagija” perleido ieškovei UAB „Osvalda” reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sutarčių su Šiaulių apskrities VPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises.

28. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. rugsėjo 9 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi (2 dalimi), priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Taip pat akte nurodyta, jog transporto priemonės vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Transporto priemonė priverstinai nuvežta 2015 m. rugsėjo 9 d. 21.26 val. iš (duomenys neskelbtini), į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), UAB „Automagija”. Akte nurodyta, jog apžiūrint transporto priemonę dalyvavo transporto priemonės savininkas (valdytojas) M. M.. Iš 2015 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimo ATP byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismas nutarė M. M., padariusiam ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, skirti administracinę nuobaudą, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį M. M. atžvilgiu nutraukti. Šioje byloje transporto priemonės priverstinis nuvežimas, jos grąžinimas ar konfiskavimas nespręstas.

29. Iš Valstybės įmonės „Regitra” Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad registro duomenimis 2016 m. rugsėjo 9 d. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas – A. K., savininkas – UAB „mogo LT“. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. ginčo transporto priemonės savininkas buvo atsakovas A. K.. Apeliantė šių aplinkybių apeliaciniu skundu neginčija. Iš 2017 m. kovo 2 d. VPK kelių policijos tarnybos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2017 m. kovo 3 d. transporto priemonė buvo neatsiimta ir saugoma ilgiau kaip šešis mėnesius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad 2019 m. birželio 3 d. atsakovai A. K. ir M. M. taip pat informuoti apie ieškovės reiškiamas pretenzijas dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo.

30. 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija” ir VPK sudarytos sutarties 13 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja 2014 m. spalio 3 d. ir galioja iki 2015 m. spalio 2 d. (15 punktas). Tame pačiame 15 punkte nurodyta, kad sutarties galiojimo terminas Paslaugos gavėjo sprendimu gali būti pratęstas 2 (du) kartus po 12 mėnesių (iki bendro trejų metų termino). Apie sutarties galiojimo termino pratęsimą arba nepratęsimą Paslaugos gavėjas Paslaugos teikėją privalo informuoti prieš tris mėnesius. Iš 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties matyti, jog UAB „Automagija” perleido ieškovei UAB „Osvalda” reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sutarčių su Šiaulių apskrities VPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises (sprendimo 6. dalis).

Dėl skundžiamo sprendimo (ne) teisėtumo

31. Apeliantė ginčija tik sprendimo dalį dėl Transporto priemonės saugojimo išlaidų priteisimo iš atsakovų A. K. ir M. M., prašydama priteisti ieškovei UAB „Osvalda” iš atsakovų A. K. ir M. M. 2 223,99 Eur Transporto priemonės saugojimo išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais – pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą bei teismo vaidmenį jame: nepatikslino ieškovei jos pareigos įrodinėti Transporto priemonės saugojimo pagrindą laikotarpiais nuo 2015-10-03 iki 2016-03-08, ir nuo 2020-07-01 iki 2022-02-08. Dėl šio pažeidimo yra neteisingai išnagrinėta byla – nuspręsta, kad Transporto priemonės saugojimui nebuvo sutartinio pagrindo, nors šis pagrindas egzistavo. Apeliantės teigimu, CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl byloje nesant duomenų apie Šiaulių apskrities VPK sprendimu priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo sutartis, teismas galėjo ir privalėjo vadovautis šia viešai prieinamoje informacinėje sistemoje esančia informacija. Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

32. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

33. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, teismas turi būti aktyvus tik tam tikrose bylose (pvz., šeimos, darbo, dėl antstolio veiksmų). Nagrinėjamu atveju byla nepatenka į tokių bylų kategoriją ir teismas neturi teisės ex officio rinkti įrodymus bei yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių.

34. Pažymėtina, jog net ir tose bylose, kuriuose yra įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad aktyvus teismo vaidmuo nereiškia visos įrodinėjimo pareigos perkėlimo teismui ir neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą. Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

35. Nagrinėjama byla nepatenka į bylų, kuriuose numatytas aktyvus teismo vaidmuo, kategoriją, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios pareigos, kaip teigia apeliantė, ex officio rinkti įrodymus. Apeliantė pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama profesionalios teisininkės – advokatės, kuri turėjo žinoti, kad civiliniame teisiniame ginče turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

36. Sutiktina su apeliante, kad CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Tačiau nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo vadovautis viešai prieinamoje informacinėje sistemoje esančia informacija ir pats susirasti apeliantės sudarytą sutartį. Dar kartą pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nenumatytas aktyvus teismo vaidmuo, o įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ieškovė remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, turėjo pati ieškovė.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiek, kiek jam priklauso būti aktyviam, todėl nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą bei teismo vaidmenį jame, visi šie apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

38. Apeliantė prašė priteisti 4458,30 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidas už šiuos laikotarpius: nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. kovo 8 d. (už 182 kalendorines dienas) ir nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. vasario 8 d. (už 588 kalendorines dienas), iš viso už 770 kalendorinių dienų. Transporto priemonės saugojimo vienos paros suma – 5,79 Eur.

39. 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija” ir VPK sudarytos sutarties 13 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja 2014 m. spalio 3 d. ir galioja iki 2015 m. spalio 2 d. (15 punktas). 15 punkte nurodyta, kad sutarties galiojimo terminas Paslaugos gavėjo sprendimu gali būti pratęstas 2 (du) kartus po 12 mėnesių (iki bendro trejų metų termino). Apie sutarties galiojimo termino pratęsimą arba nepratęsimą Paslaugos gavėjas Paslaugos teikėją privalo informuoti prieš tris mėnesius. Iš 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties matyti, jog UAB „Automagija” perleido ieškovei UAB „Osvalda” reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sutarčių su Šiaulių apskrities VPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises (sprendimo 6. dalis).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie 2014 m. spalio 3 d. Sutarties, kurios galiojimo terminas iki 2015 m. spalio 2 d., pratęsimą, o sutarties 20 punktas numato, jog sutartis gali būti papildyta ar pakeista tik abiejų šalių rašytiniu susitarimu, visi sutarties priedai, papildymai ir pakeitimai yra neatsikiriami nuo sutarties ir turi tokią pačią teisinę galią, kai juos savo parašais ir antspaudais patvirtina įgalioti abiejų šalių atstovai.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamą dalį pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, vertina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padaryti pagrįstą išvadą, kad pagal byloje pateiktus duomenis laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 3 d. iki 2016 m. kovo 8 d. bei nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. vasario 8 d. pirminė kreditorė UAB „Automagija“ neturėjo sutartinio pagrindo saugoti transporto priemonę, o ieškovė negalėjo reikalavimo perleidimo sutartimi perimti daugiau teisių, nei turėjo pradinė kreditorė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagrįstai patikslintą ieškinio reikalavimą dėl transporto priemonės saugojimo išlaidų atlyginimo nurodytu laikotarpiu atmetė kaip neįrodytą.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriklauso. Atsakovė UAB „mogo LT“ bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.