Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Š. C., L. N., D. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo Š. C. pripažintas kaltu padaręs:

1. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

2. nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pridedant dalį švelnesnės bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jis nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su 2018 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 18 MGL (677,88 Eur) bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 18 (aštuoniolikos) MGL, t. y. 677,88 (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 euro centų) bauda.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu Š. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinta.

Paskirtosios bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, subendrinta su 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 50 MGL, tai yra 2 500 eurų bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams ir 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu L. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinta.

D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su 2018 m. gruodžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendžiu bei jį pakeitusiu 2019 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 1 239,20 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų ir 20 centų) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 1 239,20 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų ir 20 centų) dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikotarpį, laikinai sulaikius D. R. nuo 2018 m. kovo 4 d. 19.35 val. iki 2018 m. kovo 5 d. 15.05 val. (1 para).

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinta.

Skundžiamu nuosprendžiu G. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam baudžiamoji byla nutraukta. Jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 12,932 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. birželio 8 d. nuo 15.40 val. iki 16.00 val., kol apžiūros minėtame bute metu, minėtą psichotropinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai,

1.2. jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 2,445 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią 2018 m. birželio 8 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), perdavė L. N..

2.1. ji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo 9,591 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 4,524 g psichotropinė medžiagos – amfetamino, 0,041 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei 2018 m. birželio 8 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), iš Š. C. neteisėtai įsigijo 2,445 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, po to dalį šių medžiagų, tai yra du maišelius su 9,591 g narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) už 100 eurų, ir keturis maišelius su 2,445 g. psichotropine medžiaga – amfetaminu už 140 eurų 2018 m. birželio 8 d. apie 13.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė G. S., o likusias psichotropines medžiagas – du maišelius su 4,524 g amfetamino ir vieną maišelį su 0,041 g metamfetamino, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šių psichotropinių medžiagų nepardavė, nes jas 2018 m. birželio 8 d. nuo 15.25 val. iki 15.50 val. apžiūros metu (duomenys neskelbtini), minėtame automobilyje jos rankinėje ir automobilio vairuotojo durelių daiktų dėtuvėje surado ir paėmė policijos pareigūnai;

2.2. ji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo nedidelį kiekį 0,071 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė dviejuose maišeliuose savo rankinėje automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. liepos 3 d. apie 11.45 val. degalinėje „Viada“, esančioje (duomenys neskelbtini), minėto automobilio salone jos rankinėje šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. D. R. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai už 150 eurų įgijo šešiolika maišelių su 1,685 g psichotropine medžiaga-amfetaminu ir už 12 eurų vieną maišelį su 0,481 g. narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurias, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo vilkimuose drabužiuose, iki 2018 m. kovo 4 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), pas jį jo vilkimų striukės ir kelnių kišenėse minėtas psichotropines ir narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Š. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, D. R. apeliacinis skundas atmetamas, L. N. apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl Š. C. apeliacinio skundo

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei apylinkės teisme ištirtus įrodymus bei išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas, priešingai nei teigia nuteistasis, patvirtina, kad Š. C. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

15. Taigi tai, kad Š. C., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią 2018 m. birželio 8 d. apie 12.30 val. perdavė L. N., patvirtina baudžiamojoje byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei pakartotinai apeliacinės instancijos teisme įvertintų įrodymų visuma. Remiantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis Š. C. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tuo pačiu kolegija konstatuoja, jog jokios reikšmės neturi tas faktas, jog nebuvo fiksuotas pinigų perdavimas ar kitoks atsiskaitymas tarp Š. C. ir L. N.. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta veika „kitaip platino“ reiškia bet kokį perdavimą kitam asmeniui, nebūtinai už jį atsiskaitant piniginėmis lėšomis. Todėl šis apelianto argumentas atmetamas.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis Š. C. taip pat prašo sušvelninti jam bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas nuteistajam Š. C. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – apeliantas padarė nesunkų ir sunkų tyčinius nusikaltimus, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas 2 kartus, iš jų vieną kartą už disponavimą narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, turi neišnykusį teistumą (2 t., b. l. 105–117). Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Š. C. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 118–123). Visa tai Š. C. charakterizuoja neigiamai.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų ir paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje labai aiškiai nurodo, jog privalo būti nustatyta BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379/2010). Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, be kita ko, turi būti daugiau nei viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu šioje byloje tokio pobūdžio aplinkybių dėl nuteistojo Š. C. nustatyta tik viena – tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, Nr. 2K-365/2011, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015).

19. Įvertinusi nuteistojo asmenybę, padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Š. C. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė teisės normos sankcijoje numatytas vidurkis, bei pagal 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė vos kiek didesnė nei šios teisės normos sankcijoje numatytas minimalus jos dydis, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Ji tinkamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti Š. C. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta. Šeimos turėjimas, kolegijos nuomone, taip pat nesudaro pagrindo taikyti aukščiau paminėtą teisės normą.

20. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

21. Kadangi nuteistasis skundžia paskirtą bausmę kaip per griežtą, kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir tuo aspektu, ar nebuvo paskirta per griežta bausmė ir jas bendrinant. Bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis. Ši teisės norma leidžia bendrinti bausmes trimis būdais: apimti, visiškai sudėti, iš dalies sudėti. Pirmosios instancijos teismas parinko bausmių dalinio sudėjimo būdą, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, neteisingas. Š. C. padaryti nusikaltimai, numatyti BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, tarp jų įsiterpia dar viena nusikaltimų kategorija (apysunkiai nusikaltimai), todėl spręstina, kad pagal savo pavojingumą jie labai skiriasi. Todėl už juos paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu, nes BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, jog bausmių apėmimas taikomas, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Š. C. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę. Pritaikius bausmių apėmimo būdą keistina ir ta nuosprendžio dalis, kuria paskirta galutinė bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Dėl L. N. apeliacinio skundo

23. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nuoseklioje teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-143-696/2017). Taigi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, priešingai nei teigia nuteistoji ir jos gynėja, yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybę, kurią šiuo atveju pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

25. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Pagal teismų praktiką šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-531/2014, Nr. 2K-194-895/2015 ir kt.). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, Nr. 2K-60/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015).

26. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistoji L. N. viena augina mažametę dukrą, nėra duomenų, kad priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui būtų teikiamas, nuteistoji su dukra gyvena jos tėvui, kuris su jomis negyvena, priklausančiame bute (4 t., b. l. 103–104). Pažymėtina, kad nors nuteistoji pateikė duomenis, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo dvi sergančias tetas, tačiau nėra jokių duomenų, kad nuteistosios tetoms būtų buvusi nustatyta globa ar rūpyba ir ji paskirta jomis rūpintis. Nors nuteistoji anksčiau tris kartus teista, tačiau nėra pagrindo teigti, kad nusikalstamas elgesys buvo tapęs jos gyvenimo būdu, lengvesne išeitimi pasipelnyti. Iš bylos duomenų matyti, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, tačiau buvo registruota Užimtumo tarnyboje, stengėsi ieškoti darbo, o po to greitai susirado darbą ir šiuo metu taip pat dirba. Tai patvirtina, kad nors ir nuteistosios turtinė padėtis buvo labai sunki, tačiau ji ir realiai ieškojo kitų galimybių gauti teisėtų pajamų. Atsižvelgiant į visą tai, teisėjų kolegijos vertinimu, L. N. nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, todėl yra pagrindas nustatyti nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

28. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Tuo tarpu BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda, areštas.

29. Kaip jau minėta šio nuosprendžio 17 punkte, BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu už kiekvieną nusikalstamą veiką švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų buvimą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-289/2011).

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovautis BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir L. N. paskirti švelnesnę bausmę (jos rūšį), nei nurodyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nes yra šio straipsnio taikymo prielaidų ir sąlygų visuma. Šiuo atveju yra nustatytos dvi nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o turtinė žala nebuvo padaryta.

31. Vertinant BK 62 straipsnio 2 dalies alternatyvias sąlygas, nagrinėjamu atveju yra svarbus 2 punktas – „kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti“. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nuostata susideda iš dviejų būtinų sąlygų. Siekiant taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nepakanka, kad kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, būtina nustatyti ir kitą aplinkybę – kad dėl kaltininkui paskirtos bausmės nebus kam vaiko (-ų) prižiūrėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-696/2015). Šiuo atveju yra abi BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. L. N. viena augina mažametę dukrą (4 t., b. l. 98), o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu dukros tėvui yra neterminuotai apribotos tėvystės teisės (4 t. b. l. 99–102). Nuteistosios motina yra mirusi (4 t., b. l. 97), o nuteistosios teigimu, jos tėvas gyvena užsienyje. Iš nuteistosios pateiktų duomenų matyti, kad viena jos teta yra mirusi, o kitai tetai nustatytas tik 30 proc. darbingumas. Taigi nėra ir artimiausių giminaičių, kurie tinkamai galėtų pasirūpinti mažamete nuteistosios dukterimi. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam prižiūrėti jos mažametės dukros, todėl jos atžvilgiu yra galimas BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymas.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo L. N. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nebus efektyvi siekiant įstatyme numatytų bausmės tikslų ir iš esmės užtikrins tik vieną tikslą – nubaudimą. Šiuo atveju jauno amžiaus nuteistoji auginanti mažametį vaiką, būdama nubausta realia laisvės atėmimo bausme, nepatirs siekiamo resocializacinio bausmės poveikio ir laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose, turės išimtinai neigiamą rezultatą ir tikėtina, kad tik dar labiau pakenks nuteistajai. Nors nuteistosios neteisėtais veiksmais buvo padaryta sunki tyčinė nusikalstama veika, tačiau šioje situacijoje nusikaltimo pavojingumas ir nedidelis nuteistosios asmenybės pavojingumas, neturėtų lemti griežčiausios bausmės taikymo.

33. Nuteistoji L. N. yra jauno amžiaus, viena augina mažametį vaiką, dirba ir yra charakterizuojama teigiamai, Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriuje savanoriškai neatlygintinai atliko 100 val. nemokamus darbus. Nors praeityje yra teista, tačiau buvo padaryti nesunkūs nusikaltimai. Šiuo atveju nustatytos dvi nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jokių kitų duomenų, kurie L. N. charakterizuotų itin neigiamai, baudžiamojoje byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog L. N. asmenybė nėra tokia pavojinga, kad tik jos ilgalaikiu izoliavimu nuo visuomenės būtų pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, L. N. atžvilgiu taikant 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę. Taip pat su šia bausme nustatytini BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 4 ir 5 punktuose numatyti įpareigojimai. Spręstina, kad jie teigiamai paveiks asmenį, užtikrins realias pasitaisymo galimybes ir bausmės paskirties įgyvendinimą.

34. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad L. N. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta arešto bausmė taip pat yra per griežta ir ja nebus užtikrintas teisingumo principas. Atsižvelgiant į jau anksčiau išvardytas nuteistąją ir jos padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes bei bausmės tikslus, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. N. tikslinga paskirti BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmė bus pakankamai griežta atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ir nuteistosios asmenybės pavojingumą, tačiau neturės ilgalaikio neigiamo poveikio, be to efektyviau užtikrins ne tik nubaudimo tikslą, bet ir kitų, baudžiamajame įstatyme numatytų, bausmės tikslų įgyvendinimą. Taip pat su šia bausme nustatytinas BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas, kadangi nuteistoji pripažino, jog turi priklausomybę narkotinėms medžiagomis ir nori imtis priemonių, kad atsikratytų nuo jos. Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji jau gydėsi nuo priklausomybės narkotikams, todėl jai sutinkant, įpareigojimas gydytis nuo narkomanijos užtikrintų, kad ji atsikratytų šios priklausomybės ir nedarytų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

35. L. N. pripažinta kalta padariusi skirtingų rūšių (BK 10 straipsnis) nusikalstamas veikas (sunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), kurios pagal savo pavojingumą labai skiriasi viena nuo kitos. Todėl paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrintinos, taikant bausmių apėmimą. Taip pat, kolegijos įsitikinimu, nustatyti įpareigojimai suderinami tarpusavyje ir visi kartu vykdytini su bausme.

36. Šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 50 MGL (2 500 Eur) bauda. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl L. N. paskirtos bausmės keistina (BK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu).

Dėl D. R. apeliacinio skundo

38. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu D. R. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

39. Pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

40. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).

41. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, už šių nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, t. y. baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistajam D. R. paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią dalinio sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu bei jį pakeitusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams ir 1 239,20 Eur dydžio baudą. Skirdamas bausmę teismas nurodė, kad atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, teistumus, administracinį baustumą, kad jis dirba, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2017 m. liepos 11 d., diagnozė-psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas.

42. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmei skirti ir individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, dėl ko nuteistajam skyrė teisingą bausmę. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog nors ir formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas D. R. atitinka, tačiau šiuo atveju jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą.

43. Apeliantas anksčiau teistas šešis kartus, šis teistumas jam septintas. Anksčiau net penkis kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti padarymą. Ankstesniais nuosprendžiais jam ne kartą buvo taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu – baudos, laisvės apribojimai, bausmių vykdymo atidėjimai. Pažymėtina, kad net trimis paskutiniais teismo nuosprendžiais jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, o naują nusikalstamą veiką jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, duomenys iš Administracinių nusižengimų registro (3 t., b. l. 63–65) liudija, jog D. R. taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, dalis paskirtų nuobaudų galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi nuteistasis nebuvo sumokėjęs jam skirtų baudų. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra. Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad D. R. yra nevedęs, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad yra viena D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

44. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, jog šiuo atveju nebuvo padaryta žala, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis dirba, tačiau teisėjų kolegija tame įžvelgia nuteistojo siekį labiau save pateisinti, nei kritiškai vertinti savo veiksmus. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, gailisi, dirba nėra kuo nors išskirtinės. Į tai buvo atsižvelgta parenkant bausmės dydį, nes paskirtas tik šiek tiek didesnis terminuoto laisvės atėmimo terminas nei BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis. Be to, nors kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažino tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė dėl jų besigailintis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina, kad nuteistasis supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, jog D. R. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl jo atgaila nėra visiškai nuoširdi, apeliantas savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina. Aplinkybė, kad dėl realios laisvės atėmimo bausmės nuteistasis praras darbą, taip pat nėra bausmės vykdymo atidėjimą lemiantis kriterijus. Tuo labiau, kad ši aplinkybė egzistavo ir iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ji D. R. būnant laisvėje nebuvo pakankama siekiant atgrasyti jį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pasiuntus nuteistąjį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, tai turėtų sunkias neigiamas pasekmes jo socialiniams ryšiams.

45. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde išskirtinai bandoma sureikšminti tik tam tikras bausmės vykdymo atidėjimo taikymui reikšmingas aplinkybes (yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis dirba), tačiau kartu pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam D. R. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei, kad D. R. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

46. Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistajam D. R. bausmės rūšį ir parinkęs jos dydį, pagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo. Dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo Š. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, L. N. apeliacinį skundą tenkinti, D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl Š. C. paskirtų bausmių bendrinimo: paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme, skirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį apimant švelnesnę bausmę, skirtą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam galutinę laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 18 MGL (677,88 Eur) bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams ir 18 MGL (677,88 Eurų) baudą.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl L. N. paskirtų bausmių ir jų subendrinimo. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 3 punktu ir BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 4 ir 5 punktais L. N. paskirti pagal:

· BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; gydytis nuo narkomanijos; ir per 1 (metus) metus neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

· BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją gydytis nuo narkomanijos.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant L. N. šiuo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; per 1 (metus) metus neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; ir gydytis nuo narkomanijos.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 50 MGL (2 500 Eur) bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams ir 50 MGL (2 500 Eur) baudą, įpareigojant L. N. šiuo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; gydytis nuo narkomanijos; ir per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.