- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2A-125-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01062-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“
- Ieškovas
- Telšių rajono savivaldybės administracijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Telšių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ dėl delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Telšių rajono savivaldybės administracija prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ 1339,98 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad šalys 2017 m. liepos 20 d. sudarė statybų darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) pagal kurią rangovė (atsakovė) įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti objekto „(duomenys neskelbtini) “ papildomus darbus, o užsakovė (ieškovė) įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovei sutarties kainą. Pagal šią sutartį darbai turėjo būti atlikti per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2017 m. lapkričio 20 d. Sutarties 6.3 p. šalys sutarė, kad rangovei vėluojant atlikti bet kokią darbų grupę pagal pateiktą vykdymo grafiką ir nepateikiant užsakovei pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, užsakovė gali reikalauti delspinigių, kurių dydis yra 0,02 proc. nuo sutarties kainos per dieną. Sutartyje numatyti darbai užsakovei buvo perduoti 2018 m. kovo 14 d., t. y. vėluojant 114 dienų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino: iš UAB „Techsis“ priteisė Telšių rajono savivaldybės administracijai 1339,98 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Teismas nepagrįstais vertino atsakovės argumentus, jog jai nebuvo žinomas sutarties įvykdymo terminas, kadangi atsakovė 2017 m. liepos 10 d. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikdama ieškovei pasiūlymą dėl papildomų darbų objekte „(duomenys neskelbtini)“ atlikimo pati raštu patvirtino, jog sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis apklausos sąlygose, kituose dokumentuose. Teismas vertino, kad sudarant sutartį atsakovei buvo žinoma apie darbų atlikimo terminus ir jos pareiga buvo šių terminų laikytis. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo manyti, jog gali darbus užbaigti 2018 metais ar vėliau.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
4. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Techsis“ prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas netinkamai ištyrė surinktus įrodymus, taip pažeisdamas procesines teisės normas, netinkami taikė materialinės teisė normas, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
4.2. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, o būtent 2018 m. kovo mėnesio darbų atlikimo aktą. Po 2017-11-20 buvo likę tik sumontuoti mobilias pertvaras, kurių montavimas buvo tiesiogiai susijęs su Pagrindinės sutarties darbais.
4.3. Nepagrįstai teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė informavo ieškovą apie nesugebėjimą laiku atlikti sutartyje numatytus darbus iki sutarties termino pabaigos, nebendradarbiavo su ieškove ir neinformavo jos apie kliūtis. Priešingai, tik gruodžio pabaigoje – sausio mėnesį buvo galima užsakyti mobilias pertvaras, kurios pagal užsakovo techninio projekto reikalavimus buvo užsakomos Austrijoje ir gaminamos apie tris mėnesius. Visos šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos, kadangi darbų techninę priežiūrą vykdė ieškovės atstovas, su kuriuo darbų eiga buvo derinama.
4.4. Atsakovės vertinimu, ieškovės skaičiuojami delspinigiai už sutartyje dėl papildomų darbų numatyto termino praleidimą lėmė būtent pačios ieškovės netinkamas veikimas ir (ar) neveikimas. Ieškovė, eksploatuodama objektą jau 2017-11-27, nepatyrė jokių nuostolių. Iki 2017-11-20 buvo atlikti visi darbai, išskyrus tai, kad galutinai nebuvo sumontuotos pagalbinių patalpų mobilios pertvaros. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl galutinio objekto užbaigimo termino vėlavimo patirtų nuostolių, kadangi sporto salėje vyko varžybos.
4.5. Teismas visiškai nevertino atsakovės pateiktų byloje įrodymų, jog iki Sutarties dėl papildomų darbų pabaigos, buvo atlikta 97 procentai visų darbų, kuriuos ieškovė priėmė, nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės bei apmokėjo už juos.
4.6. Ieškovė neįrodinėjo, o teismas netyrė dėl pavėluoto galutinio darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo ieškovės patirtų nuostolių dydžio (jo santykio su prašomų priteisti netesybų dydžiu), nes, laikėsi pozicijos, kad Sutartyje nustatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai ir yra jos minimalūs nuostoliai, kurių, net ir dėl to prieštaraujant atsakovei, jai nereikia įrodinėti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Telšių rajono savivaldybės administracija prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė neakcentavo, kad darbų atlikimo terminas yra iki 2017-11-20. Priešingai, iš kvietimo teikti pasiūlymą, apklausos sąlygų 2.3 punkto, statybos rangos sutarties projekto 6.1 punkto matyti, kad kartu su kvietimu teikti pasiūlymą atsakovei buvo pateikta detali informacija apie numatomus pirkti papildomus darbus bei jų įvykdymo terminus. Sutartis pasirašyta ir įsigaliojo 2017 m. liepos 20 d., todėl galutinis darbų atlikimo terminas – 2017 m. lapkričio 20 d.
5.2. Pagal 2016-08-25 sutartį darbai turėjo būti baigti 2017 m. gruodį, todėl UAB „Techsis“, pati suderindama Įkainotos veiklos sąrašus, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad darbus pagal 2016-08-25 galės vykdyti ir 2018 m.
5.3. Apeliaciniame skunde UAB „Techsis“ bando savaip interpretuoti sutarties 6.3 p., neva administracija privalo pagrįsti netesybas įrodinėdama nuostolius. Tačiau šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Pasirašydama sutartį, atsakovė aiškiai suprato, jog vėluojant atlikti darbus gali būti skaičiuojami delspinigiai. Atkreipiamas dėmesys, jog teismas vertino administracijos prašomų priteisti delspinigių dydį bei konstatavo, kad paskaičiuoti delspinigiai už vėlavimą atlikti darbus nėra dideli.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Byloje kilo ginčas dėl sprendimo priteisti delspinigius pagrįstumo ir jų dydžio.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2016 m. rugpjūčio 25 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti objekto „(duomenys neskelbtini)“ darbus kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus, o ieškovė įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovei sutarties kainą. Pagrindine sutartimi numatytų darbų atlikimo terminas – 35 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo (pagrindinės sutarties 6.1 punktas). Atsakovė įsipareigojo darbus vykdyti etapais pagal skiriamą finansavimą ir suderintą grafiką, pateiktą žiniaraštyje (veiklų sąraše). Darbų vykdymo metu, atsižvelgiant į sutartyje numatytus atvejus, grafikas galėjo būti koreguojamas (pagrindinės sutarties 6.2 punktas).
9. Vykdant sutartį, atsiradus poreikiui atlikti papildomus darbus, 2017 m. birželio 23 d. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą atsakovei buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje dėl papildomų darbų objekte „(duomenys neskelbtini)“ atlikimo. Iš kvietimo teikti pasiūlymą, apklausos sąlygų 2.3 punkto, statybos rangos sutarties projekto 6.1 punkto matyti, kad kartu su kvietimu teikti pasiūlymą atsakovei buvo pateikta detali informacija apie numatomus pirkti papildomus darbus bei jų įvykdymo terminus. Tiek apklausos sąlygose (2.3 punkte), tiek statybos rangos sutarties projekte (6.1 punkte) nurodytas 4 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo darbų atlikimo terminas, o darbų kiekių žiniaraštyje nurodyti konkretūs darbai, kuriuos reikės atlikti. Atsakovė 2017 m. liepos 10 d. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą pateikė pasiūlymą dėl minėto projekto, kuriame pažymėjo, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis apklausos sąlygose, kituose dokumentuose.
10. 2017 m. liepos 20 d. šalys sudarė statybų darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą atlikti ir perduoti objekto „(duomenys neskelbtini)“ papildomus darbus bei ištaisyti defektus, o ieškovė įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovei sutarties kainą. Sutarties kaina su PVM - 103075,17 Eur (sutarties 9.1 punktas). Sutarties 6.1 punkte šalys sutarė, jog darbai bus atlikti per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Pagal šį punktą atsakovė įsipareigojo iki darbų atlikimo termino pabaigos atlikti visus darbus, įskaitant baigiamuosius bandymus, pagal sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2017 m. lapkričio 20 d. Sutarties 6.3 punkte sutarta, kad rangovei vėluojant atlikti bet kokią darbų grupę pagal pateiktą vykdymo grafiką ir nepateikiant užsakovei pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, užsakovė gali reikalauti delspinigių, kurių dydis yra 0,02 proc. nuo sutarties kainos per dieną.
11. Iš atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų – faktūrų, buhalterinės pažymos matyti, kad atsakovė pagal sutartį 2017 m. liepos mėn. atliko darbų už 21781 Eur, 2017 m. rugpjūčio mėn. – už 20344,78 Eur, 2017 m. rugsėjo mėn. – 1690,37 Eur, 2017 m. lapkričio mėn. – 55908,12 Eur, 2018 m. kovo mėn. – už 3350,66 Eur. Visus pagal pagrindinę sutartį ir pagal sutartį dėl papildomų darbų atliktus darbus atsakovė ieškovei perdavė 2018 m. kovo 14 d. darbų perdavimo – priėmimo aktu.
Dėl reikalavimo priteisti delspinigius
12. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės už darbų atlikimo termino pažeidimą pagal 2017m. liepos 20d. papildomų darbų rangos sutartį priteisti delspinigius, nes atsakovė darbus įvykdyti pavėlavo 114 dienų. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad, pasirašant 2017m. liepos 20d. sutartį, jai nebuvo žinomas darbų atlikimo terminas. Be to, atsakovė teigia, kad dėl vėlavimo užbaigti darbus yra kalta pati ieškovė (užsakovė).
13. Pagal 2017 m. liepos 20 d. tarp šalių sudarytos sutarties 6.1 punktą rangovas darbus įsipareigojo atlikti per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Sutarties 6.3 numato, kad jeigu rangovas vėluoja atlikti bet kokią darbų grupę pagal pateiktą vykdymo grafiką ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų pateisinančių darbų vėlavimą, užsakovas gali reikalauti delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0/,02 procento nuo sutarties kainos per dieną. Pažymėtina, kad atsakovė yra profesionalus viešųjų pirkimų dalyvis, todėl akivaizdu, jog pasirašant sutartį jai turėjo būti žinomas tiek darbų pagal šią sutartį atlikimo terminas, tiek atsakomybė už šių terminų pažeidimą.
14. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovė 2017 m. liepos 10 d. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą teikdama ieškovei pasiūlymą dėl papildomų darbų objekte „(duomenys neskelbtini)“ atlikimo raštu patvirtino, jog sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis apklausos sąlygose, kituose dokumentuose, visos detalios viešojo pirkimo, papildomų darbų atlikimo sąlygos buvo atsakovei pateiktos kartu su kvietimu teikti pasiūlymą. Atsakovės atstovo manymas, jog darbai tiek pagal pagrindinę sutartį, tiek pagal sutartį dėl papildomų darbų turi būti baigti vienu metu, neatleidžia atsakovės nuo pareigos laikytis pasirašytos sutarties sąlygų ir jų tinkamo vykdymo. Vertinant tai, kad atsakovė yra verslo subjektas, tokių atsakovės teiginių pagrįstumas apskritai mažai tikėtinas. 2017m. liepos 20d. sudaryta tarp šalių rangos sutartis nėra ankstesnės 2016m. rugpjūčio 25d. pakeitimas, o atskiras sandoris, todėl atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, jog 2017m. liepos 20d. sutarčiai galioja ankstesnės sutarties įvykdymo terminai.
15. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad iki 2017-11-20 pagal 2017-07-20 sutartį buvo atlikti visi darbai, išskyrus tai, kad galutinai nebuvo sumontuotos pagalbinių patalpų mobilios pertvaros, o ieškovė nuo 2017-11-27 objektą jau eksploatavo. Atsakovės teigimu ji negalėjo užsakyti montuojamų pertvarų tol, kol objekte nebuvo galutinai suformuotos grindys ir lubos, nes tik tada žinomas mobilių pertvarų aukštis. Tuo tarpu pagal 2016-08-25 sutarties veiklos žiniaraščius 2017 m. lapkritį šie darbai objekte dar nebuvo ir neprivalėjo būti atlikti, nors atsakovė juos ir taip atliko anksčiau – 2017m. gruodžio mėnesį.
16. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė pasirašė ir vykdė abi sutartis - tiek 2016-08-25, tiek 2017-07-20. Vadinasi atsakovė, dalyvaudama pirkime ir teikdama pasiūlymą pagal 2017-07-20 sutartį, žinojo apie 2016-08-25 sutarties vykdymo eigą bei jos įvykdymo laiku galimybes. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja, kad darbus pagal 2016-08-25 sutartį ji įvykdė netgi anksčiau, nei numatyta pagal grafiką. Todėl atsakovė, teikdama pasiūlymą ieškovei ir sudarydama 2017-07-20 sutartį, turėjo įvertinti galimybes ją įvykdyti per 4 mėnesių terminą, įvertinant atliekamų darbų pagal 2016-08-25 sutartį eigą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra statybų srities profesionalas, todėl negali prisiimti atsakomybės už rangovo pateikto pasiūlymo vykdymą ar numatyti darbų pagal abi sutartis vykdymo eiliškumo, jai taip pat negali būti žinomos rangovo galimybės įvykdyti darbus pagal sutartis anksčiau.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2017-07-20 dienos sutartyje 5.6 punkte numatyta, kad rangovas patvirtina, jog yra gavęs visą būtiną informaciją, kurią rangovas, panaudodamas visas savo žinias ir rūpestingumą, galėjo gauti iki sutarties pasirašymo, ir kuri gali turėti įtakos sutarties kainai ar darbams. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog 2017-07-20 sutartį negalėjo įvykdyti dėl 2016-08-25 numatytų ir neatliktų darbų, negali būti vertinami kaip atsakovės atliekamų darbų vėlavimą pateisinančiais įrodymais (sutarties 6.3 punktas).
18. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodė, kad pačios ieškovės veiksmai lėmė atsakovės vėlavimą atlikti darbus. Atsakovė nurodė, kad vykdant abi sutartis ieškovė ne kartą keitė statybos objekto techninio projekto sprendinius, kas užvilkino darbų atlikimą. Tačiau pažymėtina, kad atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kaip ir kokie sprendiniai įtakojo darbų atlikimą, apsiribodama darbų išvardijimu, nepagrindė techninio projekto sprendinių įtakos visų darbų atlikimo procesui.
19. Atsakovės teigimu laiku atlikti rangos darbus jai sutrukdė ir tai, kad ieškovė vėlavo atsiskaityti už atliekamus darbus. Šalys neginčija, kad ieškovė iš tikrųjų vėlavo apmokėti atsakovei už atliktus darbus, tai patvirtina ir tarp šalių 2017m. rugsėjo 13d. sudaryta sutartis, kuria konstatuotas ieškovės įsiskolinimas atsakovei – 137 384,33 Eur. Tačiau pažymėtina, kad skola susidarė pagal 2016-08-25 rangos sutartį. Vien vėlavimo apmokėti už darbus faktas neįrodo, kad ši aplinkybė sukliudė sutartį įvykdyti laiku. Visų pirma pati atsakovė kaip priežastį, kodėl pavėlavo įrengti mobilias pertvaras, įvardija ne lėšų stygių darbams atlikti, o prieštaravimą dėl darbų sekos pagal dvi rangos sutartis. Be to, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad pagal 2016-08-25 sutartį darbus vykdė trumpesniais terminais, nei buvo numatyta. Tarp šalių sudaryta 2017-09-13 sutartis, kuria šalys susitaria nukelti darbų apmokėjimo terminą, rodo, kad atsakovei vėlavimas sumokėti už atliktus darbus abiejų sutarčių vykdymui įtakos neturėjo.
Dėl delspinigių dydžio
20. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo ir tokius argumentus, kad bylą išnagrinėjęs teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti delspinigius, neatsižvelgęs į tokias aplinkybes, kad iki sutarties termino buvo atlikta 97 procentai visų darbų, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl vėlavimo atlikti darbus patyrė kokių nors nuostolių, nes sporto salė jau buvo eksploatuojama nuo 2017-11-27 dienos. Šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar yra pagrindas mažinti prašomus priteisti delspinigius, nors atsakovė jau atsiliepime nurodė, kad teismas turi teisę svarstyti tokią galimybę.
21. Nustatant, ar netesybos aiškiai per didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010). Šiuo aspektu pažymėtina, jog netesybų mažinimo galimybė kilus ginčui iš viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis nėra ribojama (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1178-464/2016).
22. Todėl kai atsiranda ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, viena vertus, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Tai ypač svarbu, kuomet šalys yra profesionalūs verslo subjektai, tokiu atveju, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).
23. Kita vertus, apeliantė pagrįstai atkreipia dėmesį, jog vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė akcentavo, kad ieškovė dėl darbų vėlavimo nepatyrė jokių nuostolių, kad iki sutarties įvykdymo termino ji buvo atlikusi 97 procentus darbų. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė patyrė kokių nors nuostolių, o atsižvelgiant į nepiniginį uždelstos įvykdyti prievolės pobūdį, atsakovės nuostoliai nėra akivaizdūs.
24. Ieškovė savo reikalavimą priteisti netesybas argumentavo tuo, kad netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių įrodinėti nereikia. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo kasacinio teismo praktiką, kuria vadovaujasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2007). Tačiau šioje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama ir dėl nuostolių, ir dėl netesybų priteisimo bei jų tarpusavio santykio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje Nr. 3K-7-409/2010 kasacinis teismas pažymi, kad tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu. Teismas gali pasiūlyti ieškovui pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis realiai patyrė (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės. Kartu pažymėtina tai, kad aptariamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovas tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl atsakovo pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, nes reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog iš esmės šalių sutartos 0,02 procento netesybos nėra didelės. Tačiau, kaip jau buvo minėta, vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog atsakovė patyrė kokių nors nuostolių, o atsižvelgiant į nepiniginį uždelstos įvykdyti prievolės pobūdį, atsakovės nuostoliai nėra akivaizdūs. Be to, ieškovė neginčija, kad nuo 2017 m. lapkričio 27d. galėjo eksploatuoti statybos objektą.
26. Apeliacinio teismo vertinimu apeliantė pagrįstai atkreipia dėmesį ir į dar vieną aplinkybę, t. y. kad apeliantės atveju netesybos ginčo sutartyje susietos ne su neužbaigtų laiku darbų verte, o su bendra (visa) šios sutarties įvykdymo kaina, nors pačiai atsakovei vėluojant atsiskaityti už darbus netesybos būtų buvusios skaičiuojamos tik nuo laiku neapmokėtos sumos, bet ne nuo visos sutarties kainos. Toks neproporcingas atsakomybės paskirstymas taip pat leidžia spręsti apie neprotingą atsakovės suskaičiuotų netesybų dydį.
27. Bylos duomenys taip pat leidžia įsitikinti, jog atsakovė sutartyje nustatytu terminu atliko 97 procentus darbų, atitinkamai, ji patyrė ir darbo jėgos apmokėjimo bei statybų proceso organizavimo kaštų, ir sąnaudų apmokant mokesčius. Todėl, vertinant netesybų dydį šiuo aspektu, netesybų skaičiavimas nuo visos sutarties darbų kainos aiškiai nėra proporcinga priemonė. Konstatuotina, kad pagrindas netesybų sumažinimui nagrinėjamu atveju egzistavo.
28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinio teismo vertinimu atsakovės prašomų netesybų (1339,98 Eur) sumažinimas iki 50 proc. jų sumos (t. y. 669,99 Eur) šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, abiejų sutarties šalių interesų derinimo taisykles, taip pat netesybų sumažinimas leistų tinkamiau įvertinti faktą, jog iš esmės darbai iki nustatyto termino atsakovės buvo atlikti, o byloje nesama duomenų, kad dėl darbų vėlavimo atsakovė būtų patyrusi nuostolių. Nors atsakovė būtent dėl šios priežasties prašo visai atmesti ieškovo ieškinį, tokie atsakovės argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, kurios, kaip buvo minėta atlieka ir kitą funkciją – skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Todėl aplinkybė, jog ieškovas dėl darbų vėlavimo realių nuostolių nepatyrė, yra pagrindas mažinti netesybas, o ne atmesti ieškinį.
29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl netesybų mažinimo, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 22 d. sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
30. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkina ieškinį iš dalies.
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu ieškinys tenkinamas 50 proc.
32. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, todėl, tenkinus ieškinį 50 proc., iš atsakovės valstybei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis.
33. Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo. Atsakovė byloje patyrė 700 Eur išlaidas už advokatės V. V. teisinę pagalbą, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 50 proc., proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovei priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
34. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – 50 proc. Atsakovė byloje patyrė 500 Eur išlaidas už advokatės V. V. teisinę pagalbą, kurias prašo priteisti iš ieškovės bei sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, apeliacinio skundo turinį ir apimtį, Rekomendacijų nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas 50 proc., proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovei priteistina 265 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 22 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
,,Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“, juridinio asmens kodas 180359062, Telšių rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 180878299, 669,99 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 99 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Iš ieškovės Telšių rajono savivaldybės administracijos, kodas 180878299, priteisti atsakovei UAB „Techsis“, kodas 180359062, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Iš atsakovės UAB „Techsis“, kodas 180359062, priteisti 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį valstybei. Šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“.
Iš ieškovės Telšių rajono savivaldybės administracijos, kodas 180878299, priteisti atsakovei UAB „Techsis“, kodas 180359062, 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.