- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-147-777/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07009-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė (pirm.)
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- "Swedbank"
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui S. S., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „S.“; nustatyti šalių dukters U. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai U. S.; nustatyti ieškovės bendravimo su dukra U. S. tvarką; padalinti šalių santuokoje įgytą bendrą turtą; pripažinti 52 848,23 Eur skolą AB „Swedbank“ šalių solidaria prievole; priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.
2. 2022 m. gruodžio 1 d. gautas atsakovo priešieškinis, kuriuo atsakovas prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nustatyti dukters U. S. gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą dukrai, padalinti santuokoje įgytą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovui nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 842 Eur žyminio mokesčio už reiškiamą priešieškinį.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Nurodė, kad atsakovas pateikė duomenis, jog sumokėjo 319 Eur žyminio mokesčio – 53 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 266 Eur už turtinį reikalavimą. Teigė, kad nagrinėjamu atveju už atsakovo priešieškiniu pareikštus reikalavimus mokėtinas 1 161 Eur žyminis mokestis, t. y. 105 Eur už susijusius neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir 1 056 Eur už turtinį reikalavimą dėl turto padalinimo.
4.2. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas nurodė, kad priešieškinio suma yra 11 822,68 Eur, tačiau atsakovas prašo natūra priteisti jam turto, kurio bendra rinkos vertė yra 55 410 Eur (3 000 Eur + 1 610 Eur + 50 800 Eur), todėl laikė, kad priešieškinio suma yra 55 410 Eur, o ne 11 822,68 Eur, ir žyminis mokestis mokėtinas nuo 55 410 Eur sumos. Akcentavo, kad atsakovo pateikti skaičiavimai dėl buto likutinės vertės yra aktualūs sudarant sutuoktinių turto balansą ir sprendžiant turto padalijimo, kompensacijų dydžio klausimą, tačiau ne žyminio mokesčio apskaičiavimo klausimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pripažinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį, nepagrįsta ir ją panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Nurodė, kad prie pirmosios instancijos teismui pateikto atsakovo priešieškinio yra pateiktos 3 pažymos su prašomo padalinti turto vertėmis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sudėjęs priešieškinio prieduose nurodomas turto vertes 3 000 Eur + 1 610 Eur + 50 800 Eur = 55 410 Eur, padarė aiškiai klaidingą išvadą dėl faktinės ieškinio sumos, nes greičiausiai neatkreipė dėmesio į tokią svarbią aplinkybę, kad didesnioji buto vertės dalis šiuo metu dar yra net neišmokėta, kadangi skola kreditoriui Swedbank, už perkamą ginčo butą sudaro 31 764,65 Eur (atkreipia dėmesį, kad atsakovo priešieškinyje yra įsivėlusi rašybos klaida, nurodant, kad negrąžinta kredito dalis kreditoriui yra 34 620,01 Eur).
6.2. Nurodė, kad neišmokėta piniginio kredito dalį 31 764,65 Eur, reikia minusuoti iš faktinės buto vertės 50 800 Eur, tuomet gautume išsituokiančiųjų faktiškai įgytą ir tarp išsituokiančiųjų dalytiną turto dalį, kuri pinigine išraiška sudaro – 23 645,35 Eur. Pažymi, kad šią sumą atsakovas padalijo pusiau, nes akivaizdu, kad 1/2 turto dalis priklauso ir ieškovei, todėl faktinė priešieškinio suma priešieškinyje turėtų būti nurodoma 11 822,68 Eur ir būtent nuo tos sumos turėtų būti sumokamas žyminis mokestis už turtinį reikalavimą. Atkreipė dėmesį, jog teismas nutraukdamas santuoką tarp išsituokiančiųjų padalina faktiškai santuokoje jau įgytą turtą, o atsakovai mano, kad teismas neturi ir negali padalinti ateityje vieno iš sutuoktinių vardu įgysimo turto, nes tas ateityje atsakovo vardu įgysimas turtas jo nuosavybe taps tik po to, kai kreditoriui Swedbank, už perkamą ginčo butą jis pilnai sumokės 31 764,65 Eur dydžio piniginį kreditą ir tik tuomet tas butas bus atsakovo nuosavybėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumui ištaisyti teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
10. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
11. Savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Šis procesinis dokumentas turi atitikti tiek bendrus visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, išdėstytus CPK 111, 114 ir 115 straipsniuose, tiek ir specialius CPK 135 straipsnyje išdėstytus reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui ir formai. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, teismas, priimdamas ieškinį, turi įvertinti, ar jis atitinka formalius jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad teismas šioje proceso stadijoje turi įvertinti, ar ieškovas aiškiai ir suprantamai suformulavo savo pateikto ieškinio dalyką ir jo faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai), nurodė kitus pagal įstatymą procesiniuose dokumentuose privalomus nurodyti duomenis (CPK 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalis), tinkamai pasirašė pateiktą procesinį dokumentą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punktas), sumokėjo atitinkamo dydžio žyminį mokestį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis) ir pan. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas priešieškiniu prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą dukrai, padalinti santuokoje įgytą turtą. Tai reiškia, kad atsakovas reiškia tiek neturtinio pobūdžio reikalavimus (nutraukti santuoką, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą ir kt.), tiek turtinio pobūdžio reikalavimus (padalinti santuokoje įgytą turtą).
13. Atskiruoju skundu apeliantas iš esmės nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria apelianto nuomone buvo netinkamai apskaičiuotas atsakovo pareikšto turtinio reikalavimo žyminio mokesčio dydis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė aiškiai klaidingą išvadą dėl faktinės ieškinio sumos, nes greičiausiai neatkreipė dėmesio į tokią svarbią aplinkybę, kad didesnioji buto vertės dalis šiuo metu dar yra net neišmokėta, kadangi skola kreditoriui Swedbank, už perkamą ginčo butą sudaro 31 764,65 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu.
14. Iš pareikšto priešieškinio rezoliucinės dalies matyti, jog atsakovas, be kitų reikalavimų, teismo prašo santuokoje įgytą turtą padalinti atsakovo nuosavybei paliekant 2005 metų laidos automobilį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro – 3 000 Eur; 2014 m. balandžio 8 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr.947 pagrindu įgytą 3.0000 ha ploto turintį žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė sudaro – 1 610 Eur; 3 kambarių butą, kurio vidutinė rinkos vertė sudaro – 50 800 Eur. Tai reiškia, jog pagal apelianto priešieškinyje suformuluotą reikalavimą, atsakovas siekia įgyti turto iš viso už 55 410 Eur (3 000 Eur + 1 610 Eur + 50 800 Eur).
15. Nors apeliantas tiek priešieškinyje tiek atskiruoju skundu nurodo, kad nustatant dalintino turto apimtį būtina įvertinti turimus įsipareigojimus (šalių turimą paskolą AB Swedbank) bei atitinkamai šia suma mažinti turimo turto dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką ir dalijant santuokoje įgytą turtą, įvyksta atidalijimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, todėl turtinis ginčas yra apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu žyminio mokesčio dydžiu. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, esant reikalavimui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat turto padalijimas ir atidalijimas yra tik pareikšto turtinio ginčo padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012). Taigi šiuo atveju nėra svarbu, kad sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas.
16. Kaip minėta, apeliantas priešieškiniu prašo priteisti jam santuokoje įgyto turto iš viso už 55 410 Eur (3 000 Eur + 1 610 Eur + 50 800 Eur), todėl priešieškinio suma laikytina 55 410 Eur, o ne 11 822,68 Eur. Be to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovo pateikti skaičiavimai dėl buto likutinės vertės (tai, kad šalys turi finansinių įsipareigojimų) yra aktualūs sudarant sutuoktinių turto balansą ir sprendžiant turto padalijimo, kompensacijų dydžio klausimą, tačiau ne žyminio mokesčio apskaičiavimo klausimą.
17. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su žyminio mokesčio skaičiavimu bei trūkumų šalinimo institutu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
19. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas atsakovo pateikto priešieškinio trūkumams pašalinti šios bylos nagrinėjimo metu yra pasibaigęs, todėl atsakovui nustatytinas naujas 10 dienų terminas, nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis).
20. Atsakovui išaiškintina, kad pašalinus minėtą trūkumą per teismo nustatytą terminą, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, priešieškinis bus laikomas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui S. S. 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, primokėti 842 Eur žyminio mokesčio už reiškiamą priešieškinį.