- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-21
- Bylos Nr.
- e2S-357-856/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- P. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.4.2.9Supaprastinta fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tvarka
- 3.4.2.4.3Fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimas
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-6920-1032/2024, kuria išnagrinėtas pareiškėjo P. J. pareiškimo suinteresuotiems asmenims antstolei V. D., viešajai įstaigai „Gargždų švara“, „PlusPlus Capital“ AS, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Dinima“, M. J., Palangos miesto rinkliavų centrui, uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, T. D. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas P. J. kreipėsi į teismą prašydamas jam iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Gribžiniai“, patvirtinti pareiškėjo pateiktą mokumo atkūrimo planą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą ištaisyti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjas turi išsiųsti aktualius pranešimus visiems savo kreditoriams ir pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, taip pat turėtų pateikti bankuose ar kitose kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašus, kuriuose atsispindėtų pareiškėjo lėšų judėjimas per paskutinius trejus metus iki kreipimosi su pareiškimu į teismą dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų dėl žalingų įpročių, jis įpareigotas pateikti įrodymus iš (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro, jog nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniais lošimais ir kt. – pažymas iš lošimų priežiūros tarnybos bei iš (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė išrašų iš Juridinių asmenų registro, nekilnojamojo turto registro išrašo apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, valstybės įmonės „Regitra“ pažymos apie transporto priemones, Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis ir kt., todėl pareiškėją įpareigojo šiuos duomenis pateikti.
3. Teismas nurodė, kad iš prie pareiškimo pateiktų priedų matyti, jog kreditorius M. J. pateikė kreditorinį reikalavimą 93 920,12 Eur sumai. Iš kreditoriaus pateiktos lentelės matyti, jog kreditorinio reikalavimo pagrindą sudaro mokėjimo nurodymai bei „GPP“. Tačiau iš pateiktų duomenų lieka neaišku, kokiu konkrečiu pagrindu pareiškėjas kreditoriui M. J. yra skolingas 93 920,12 Eur. Pareiškėjas pareiškime tokių aplinkybių nenurodė, skolinimosi priežasčių ir kam skolintos lėšos buvo panaudotos nepaaiškina, todėl pareiškėją įpareigojo šiuos duomenis pateikti.
4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, jog taikant supaprastintą bankroto bylos iškėlimo tvarką fizinis asmuo kartu su pareiškimu teismui iškelti bankroto bylą pateikia dokumentus, įrodančius, kad plano projektui pritarė kreditoriai, balsuodami grupėse šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, arba dokumentus, įrodančius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama grupėse. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė tik trijų kreditorių poziciją dėl plano, likusių kreditorių pozicija neaiški. Pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti ir šias aplinkybes. Be to, iš prie pareiškimo pateikto 2024 m. gegužės 27 d. vykusio P. J. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nustatyta, jog 1-uoju darbotvarkės klausimu dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo buvo balsuojama dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kandidatūros, kurios kandidatūrai buvo pritarta. Tačiau iš pateiktų duomenų lieka neaišku, kodėl buvo keliama Valstybinės mokesčių inspekcijos kandidatūra, jeigu ji, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, susirinkime nedalyvavo. Taip pat lieka neaišku, kodėl 2024 m. gegužės 27 d. vykusio P. J. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 1 pasirašė tik pareiškėjas, o nepasirašė vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas 2024 m. birželio 17 d. pateikė teismui prašymą dėl pareiškimo trūkumų šalinimo. Pareiškėjas kartu su prašymu dėl pareiškimo trūkumų šalinimo pirmosios instancijos teismui pateikė: banko sąskaitų išrašų už pastarąjį 3 metų laikotarpį kopijas; apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį kopiją; prašymo Respublikiniam priklausomybės ligų centrui ir jo išsiuntimą patvirtinančio dokumento kopijas; prašymų dėl Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro ir VĮ „Regitra“ pažymų ir jų išsiuntimą patvirtinančių dokumentų kopijas; M. J. kreditorinio reikalavimo su priedais kopijas.
6. Pareiškėjas prašyme dėl pareiškimo trūkumų šalinimo nurodė, jog prie pareiškimo yra pridėjęs 2024 m. balandžio 23 d. pranešimą, kuriame aiškiai nurodyta, kad remiantis FABĮ 9 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, bus siekiama supaprastinta tvarka iškelti fizinio asmens P. J. bankroto bylą. Šis pranešimas kreditoriams išsiųstas 2024 m. balandžio 23 d. registruotomis pašto siuntomis ir kreditorių elektroninio pašto adresais. Minėtas aplinkybes patvirtinantys dokumentai pridėti prie pareiškimo. FABĮ nuostatos nenustato pranešimo kreditoriams formos ir turinio, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo išsiųstas 2024 m. balandžio 23 d. pranešimas neatitinka FABĮ 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų. 2024 m. balandžio 23 d. pranešimo tekste aiškiai nurodytas fizinio asmens ketinimas kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo supaprastinta tvarka.
7. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog prie pareiškimo yra pridėjęs VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo dėl pensijos perskaičiavimo, išrašo iš „mano Sodra“ sistemos apie išmokėtiną sumą ir pensijų anuiteto sutarties kopijas, iš kurių matoma pareiškėjo gaunamų lėšų suma. Tačiau atsižvelgdamas į teismo nustatytus trūkumus, pareiškėjas prie šio pareiškimo dar papildomai prideda bankų sąskaitų išrašus už pastarųjų trijų metų laikotarpį. Pareiškėjas nurodė, kad prie šio pareiškimo prideda pažymą iš Lošimų priežiūros tarnybos. Taip pat pareiškėjas yra užsakęs pažymą iš (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro, prie šio pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjas neturi galimybės gauti (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro pažymos per teismo nustatytą 7 dienų terminą, todėl, gavęs minėtą pažymą, ją pateiks bylos nagrinėjimo metu.
8. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškime yra pateikęs turimo viso turto sąrašą, tačiau, atsižvelgdamas į teismo nustatytus trūkumus, pareiškėjas papildomai užsakė pažymas iš Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro ir VĮ „Regitra“. Pareiškėjas neturi galimybės gauti pažymų per teismo nustatytą 7 dienų terminą, todėl, gavęs minėtas pažymas, jas pateiks bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgdamas į teismo nustatytus trūkumus, prie šio pareiškimo prideda M. J. kreditorinį reikalavimą su priedais. Iš kreditorinio reikalavimo priedų matyti, kokiu tikslu buvo panaudotos lėšos.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareiškimo tekste nurodyta, jog pareiškėjas pranešimą apie numatomą inicijuoti bankroto bylą supaprastinta tvarka ir šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo išsiuntęs visiems savo kreditoriams tiek registruotomis pašto siuntomis, tiek kreditorių elektroniniais pašto adresais. Kreditorių dalyvavimas kreditorių susirinkime nėra privalomas, taigi, kreditoriai turi teisę, bet ne pareigą, dalyvauti susirinkime ir išreikšti savo poziciją arba jame apskritai nedalyvauti. Kreditorių susirinkime dalyvavo balsų daugumą turintys pareiškėjo kreditoriai, kurie išreiškė pritarimą pareiškėjo parengtam mokumo atkūrimo plano projektui. Kiti kreditoriai susirinkime nedalyvavo ir nenurodė jokių nedalyvavimo priežasčių bei savo pozicijos, todėl pareiškėjui nėra žinoma likusių kreditorių pozicija. FABĮ 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad taikant supaprastintą bankroto bylos iškėlimo tvarką, fizinis asmuo kartu su pareiškimu teismui iškelti bankroto bylą pateikia dokumentus, įrodančius, kad plano projektui pritarė kreditoriai, balsuodami grupėse šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, arba dokumentus, įrodančius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria. FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama kreditorių grupėse. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pareiškėjas neturi kreditorių, kurių reikalavimų vykdymas būtų užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka, todėl balsavimas vyko tik vienoje grupėje. Kaip matyti iš prie pareiškimo pridėtų dokumentų, pareiškėjo parengtam mokumo atkūrimo plano projektui pritarė 80,30 procentų balsų turintys pareiškėjo kreditoriai: PlusPlus Capital AS – 25,20 procentai, UAB „Dinima“ – 51,40 procentų ir M. J. – 3,70 procentų. Kiti kreditoriai susirinkime nedalyvavo ir nenurodė jokių nepritarimo mokumo atkūrimo plano projektui priežasčių. Taigi, nekyla jokio ginčo dėl pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo ir šiame plane nurodytų aplinkybių. Šiuo atveju, pareiškėjui prašant iškelti bankroto bylą supaprastinta tvarka, iš esmės aktualus tik 2-asis vykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimas, t. y. dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Kitus darbotvarkės klausimus pareiškėjas, šaukdamas kreditorių susirinkimą, įtraukė tik dėl būsimo bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo. 1-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditorių susirinkimo pirmininko, kandidatūra, nes tokią kandidatūrą pasiūlė ir jai pritarė balsų daugumą turintys kreditoriai. Pareiškėjui iškėlus bankroto bylą ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nesutinkant būti kreditorių susirinkimo pirmininku, galės būti inicijuojamas kito susirinkimo sušaukimas, kuriame būtų svarstomos kitos kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūros.
10. Pareiškėjas nurodė, kad Protokolą Nr. 1 pasirašė pareiškėjas, nes būtent jis inicijavo 2024 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo sušaukimą, o kreditoriai susirinkime balsavo raštu, t. y. pateikė užpildytus balsavimo biuletenius. Kadangi kreditoriai susirinkime gyvai nedalyvavo, jie protokolo nėra pasirašę. Pareiškėjas prie pareiškimo yra pridėjęs kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių pasirašytų balsavimo biuletenių kopijas, kurios papildomai įrodo kreditorių išreikštą pritarimą pareiškėjo parengtam mokumo atkūrimo plano projektui. FABĮ nuostatos nenumato, kaip turėtų būti surašomas protokolas kai dar nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla ir nėra paskirtas nemokumo administratorius, kuris, esant iškeltai bankroto bylai, protokolus pasirašo kaip kreditorių susirinkimams pirmininkaujantis asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo P. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
12. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų prašymų pateikti pažymas matyti, jog prašymai įstaigoms išsiųsti 2024 m. birželio 11 d. Be to, kaip matyti (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro pateiktame atsakyme, jog užsakymą gavo, nurodyta, kad „Informaciją į savo nurodytą el. paštą apie užsakytos pažymos suformavimą www.esveikata.lt portale gausite per 5 darbo dienas“.
13. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas prašymus pateikti pažymas įstaigoms išsiuntė 2024 m. birželio 11 d., pareiškimą dėl trūkumų šalinimo teismui pateikė 2024 m. birželio 17 d., prašymo dėl termino pratęsimo pašalinti pareiškimo trūkumus pareiškėjas teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad įstatymas įtvirtina pareigą dalyvaujantiems byloje asmenims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos nagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas vertino, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu visų 2024 m. birželio 10 d. nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl yra pagrindas pareiškimą laikyti nepaduotu.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) P. J. prašo: priimti kartu su šiuo atskiruoju skundu pateikiamus papildomus įrodymus; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo P. J. 2024 m. gegužės 30 d. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
15.1. Pareiškėjo teismui pateiktas pareiškimas atitinka FABĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl jis turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas teisme. Kadangi FABĮ 9 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytų reikalavimų prie pareiškimo pridėti teismo nurodytų pažymų, šios pažymos ir nebuvo pridedamos.
15.2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams 2024 m. birželio 10 d. nutartimi įpareigojus pareiškėją pateikti įvairias pažymas, pareiškėjas šias pažymas užsakė ir teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus, tačiau pažymų išdavimui nustatyti įvairūs terminai (dažnai užtrunkantys iki 20 darbo dienų), todėl pareiškėjas per teismo nustatytą 7 dienų terminą trūkumams pašalinti neturėjo galimybės šių pažymų pateikti. Todėl teismui buvo nurodyta, kad pareiškėjas, gavęs pažymas, pateiks jas teismui. Akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu pareiškėjas nesiekia vilkinti proceso, o kaip tik siekia kuo operatyvesnio bylos išnagrinėjimo.
15.3. Teismui manant, kad būtini papildomi įrodymai, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti pareiškimą ir bendra tvarka galėjo įpareigoti pareiškėją pateikti papildomus reikiamus dokumentus, tačiau ne atsisakyti priimti pareiškimą.
15.4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas jose turi būti aktyvus. Todėl pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog pareiškėjas neturi galimybės pateikti prašomų dokumentų per nustatytą terminą, pats savarankiškai galėjo pratęsti nustatytą minimalų trūkumų šalinimo terminą arba savarankiškai rinkti papildomus įrodymus iš registrų apie pareiškėją.
15.5. Pirmosios instancijos teismas nėra nurodęs jokių pagrįstų abejonių, kad pareiškėjo pateiktame pareiškime kokios nors nurodytos aplinkybės neatitiktų tikrovės, todėl neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti papildomas pažymas, kurių pateikimas pagal FABĮ nuostatas nėra būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
17. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu prašo priimti naujus įrodymus – gautų pažymų ir apmokėjimų už pažymų išdavimą kopijas. Apeliantas nurodė, kad jis jau yra gavęs kai kurias užsakytas pažymas, todėl jas prideda prie šio atskirojo skundo. Pažymos anksčiau nebuvo užsakytos ir pateikiamos kartu su pareiškimu, nes tokio reikalavimo nenumato FABĮ 9 straipsnio nuostatos. Tačiau pirmosios instancijos teismui įpareigojus pažymas pateikti, pareiškėjas jas užsakė ir tik jas gavęs pateiks į šią civilinę bylą.
18. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateikti įrodymai gali turėti įtaką sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl juos priima.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio (pareiškimo) įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui (pareiškimui) patenkinti, nes ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys (pareiškimas) gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio (pareiškimo) įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013).
21. Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, jog bet kurio ieškinio (pareiškimo) turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto taikymą. Ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio (pareiškimo) dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio (pareiškimo) neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
22. Pažymėtina, kad ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Išaiškėję ieškinio (pareiškimo) turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutą. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį (pareiškimą) laikant nepaduotu dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Įpareigojimas šalinti ieškinio (pareiškimo) trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys (pareiškimas) yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).
23. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dalykas suformuluotas aiškiai. Apelianto pareiškime dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo taip pat yra aiškiai išdėstyti argumentai, motyvai, pateikti įrodymai, reikalingi tokio pobūdžio pareiškimo priėmimo klausimui spręsti. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacine sistemos Liteko, 2024 m. birželio 17 d. pareiškėjas kartu su prašymu dėl pareiškimo trūkumų šalinimo pirmosios instancijos teismui pateikė: banko sąskaitų išrašų už pastarąjį 3 metų laikotarpį kopijas; apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį kopiją; prašymo Respublikiniam priklausomybės ligų centrui ir jo išsiuntimą patvirtinančio dokumento kopijas; prašymų dėl Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro ir VĮ „Regitra“ pažymų ir jų išsiuntimą patvirtinančių dokumentų kopijas; M. J. kreditorinio reikalavimo su priedais kopijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartimi nustatyti trūkumai – (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro, Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro bei VĮ „Regitra“ pažymų nepateikimas, – yra formalūs ir neužkerta galimybės teismui nagrinėti bylą ir trūkstamų įrodymų gauti bylos nagrinėjimo eigoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dalį duomenų apie pareiškėją teismas gali gauti iš viešųjų registrų (pvz., kelių transporto priemonių registro), pasinaudodamas Lietuvos teismų informacine sistema Liteko.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2024 m. birželio 17 d. kartu su prašymu dėl pareiškimo trūkumų šalinimo pateikė paaiškinimus ir argumentus dėl kitų pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartimi nustatytų trūkumų, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos 2024 m. birželio 27 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu visų 2024 m. birželio 10 d. nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų nepašalino, aiškiai nenurodydamas, kokių trūkumų pareiškėjas nepašalino. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pasisakė tik dėl (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro, Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro bei VĮ „Regitra“ pažymų nepateikimo, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apelianto pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikytas nepaduotu būtent tik dėl minėtų trūkumų nepašalinimo teismo nustatytu terminu.
25. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad trūkumų, kuriuos 2024 m. birželio 10 d. nutartimi nustatė pirmosios instancijos teismas ((duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro, Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro bei VĮ „Regitra“ pažymų nepateikimas), nepašalinimas negali suteikti teismui teisės apelianto pareiškimą laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neištaisė tam tikrų trūkumų, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), galėjo nustatyti dar vieną terminą trūkumams pašalinti arba tie trūkumai galėjo būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje, juolab kad pareiškėjas teismui buvo pateikęs įrodymus ir paaiškinimus, jog teismo reikalaujamos pažymos yra užsakytos ir gavęs jis pateiks jas teismui bylos nagrinėjimo metu.
26. Akcentuotina, kad nors pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pareiškimą laikyti nepaduotu pareiškėjui neužkerta kelio vėl kreiptis į teismą su pareiškimu, tačiau dėl tokio teismo procesinio sprendimo nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu. Todėl šiuo atveju, nenustačius aplinkybių, kad pareiškėjas nesąžiningai naudotųsi ir piktnaudžiautų jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismo procesinis sprendimas pareiškimą laikyti nepaduotu neatitinka proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir protingumo principų.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo priėmimo klausimo išsprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškėjo P. J. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. 2024 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių apygardos teisme gautas pareiškėjo prašymas priimti papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas dėl šio prašymo nepasisako, nes panaikinus skundžiamą teismo nutartį ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, papildomų įrodymų priėmimo klausimas turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo P. J. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo supaprastinta tvarka priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.