- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1812-779/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ramsta Group“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 20 776,91 Eur skolos, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir dublike nurodė, jog skola susidarė atsakovui nesumokėjus už ieškovės atliktus tinkavimo darbus pagal tarp šalių sudarytą 2016-08-01 Statybos rangos sutartį Nr. 2016/08/01, gyvenamuosiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovė rangos darbus faktiškai pabaigė laiku, atsakovas pretenzijų nereiškė, atliktų darbų defektų nenustatė, reikalavimo priimti darbus geranoriškai neįvykdė ir visiškai (ar dalinai) neapmokėjo 2017-10-31 PVM sąskaitos faktūros Nr. RAM0000219. Nurodė, jog 2016-11-29 atsakovui teikė pretenziją dėl pradelsto įsiskolinimo apmokėjimo, persiuntė 2017-10-16 pranešimą dėl objekto pridavimo, 2017-10-30 persiuntė dar vieną raginimą su prašymu įvykdyti prievolę, 2017-11-06 teikė galutinį pranešimą su atliktų darbų aktais ir kitais priedais, tačiau atsakovas į pretenzijas ir prašymus geranoriškai priimti darbų rezultatą, padengti įsiskolinimą nereagavo. Atsakovo su procesiniais dokumentais pateikta sumokėtų sumų ieškovui detalizacijos iš sąsiuvinio paskutinio lapo kopija yra suklastota, nes pinigų gavimo įrašai ir parašas yra ne ieškovės direktoriaus R. Š..
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad pagal sutartį preliminari darbų vertė buvo 8400 Eur, o tinkavimo darbų kiekis – apie 2000 kv. m. Po tikslios objekto kvadratūros perskaičiavimo, paaiškėjo, kad viso objekto kvadratūra yra 1 491 kv. m. Šalys susitarė, kad darbų kaina negali viršyti 8 400 Eur sumos, o sutartyje nurodyti 2000 kv. m. reiškė, jog tai yra maksimalus galimas tinkavimo darbų kiekis. Teigė, jog po sutarties pasirašymo UAB „Ramsta Group“ direktoriui R. Š. buvo kaip avansas grynais pinigais buvo sumokėtos 4 000 Eur, 1 800 Eur, 1 000 Eur, 3 000 Eur ir 2 000 Eur sumos, iš viso – 11 800 Eur. Iki 2016-11-29 ieškovės UAB „Ramsta Group“ pretenzijos pareiškimo atsakovui objekte buvo atlikta tik dalis tinkavimo darbų – apie 480 kv. m., nors statybos darbų pabaiga pagal Sutartį buvo numatyta 2016-09-05. Vėliau ieškovės atstovas su atsakovu žodžiu susitarė, kad darbus atliks iki 2016 m. pabaigos, t. y. iki 2016-12-31, tačiau iki sutarto termino ieškovė darbų nebaigė. Šalių susitikimo 2017 m. kovo mėn. metu tinkavimo darbai buvo atlikti 2 vienbučiuose gyvenamuosiuose namuose – (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina ir ieškovės atgabentos prie namo statybinės medžiagos, kurios nebuvo panaudotos. Atsakovas bendravo su ieškovės atstovu nuo 2017-09-14 iki 2017-10-13, ką patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo D. S. ieškovei 7 941,81 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktinę aplinkybę, kad ieškovė atliko tinkavimo darbus tik 2 gyvenamuosiuose namuose – (duomenys neskelbtini), bet neatliko darbų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), taip pat, kad atsakovas statybos rangos darbus atliko ne kaip verslininkas.
6. Teismas, vertindamas aplinkybę, ar atsakovas D. S. mokėjo (galėjo mokėti) grynais pinigais pastarojo pateikto teismui sąsiuvinio paskutiniame lape nurodytas sumas, pripažino nurodytą aplinkybę neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas analizavo teismo paskirtos rašysenos ekspertizės ekspertų tikėtiną išvadą, tačiau ja nesirėmė. Teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad R. Š. per kelis kartus iš D. S. grynais gavo 4 000 Eur, 1 800 Eur, 1 000 Eur, 3 000 Eur ir 2 000 Eur sumas.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iki teisminio ginčo D. S. nereiškė R. Š. ar UAB „Ramsta Group“ pretenzijų dėl „apmokėtų“ darbų neatlikimo. Nurodė, kad 2016-08-01 Statybos rangos sutartyje nenumatyti avansiniai mokėjimai, o pagal Sutarties 7.3 papunktį atsiskaitymas už atliktus darbus vykdomas per 30 kalendorinių dienų po atliktų darbų akto pasirašymo dienos, tačiau tik tuo atveju, jei užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka priima rangovo pilnai ir tinkamai atliktus darbus. Teismo nuomone, tarp šalių esant sudarytai 2016-08-01 Statybos rangos sutarčiai ir vienai iš šalių esant juridiniam asmeniui, atsiskaitymai grynais negalėjo būti vykdomi arba jie turėjo būti tinkamai įforminti.
8. Teismas rėmėsi specialisto G. P., turinčio ypatingo statinio statybos vadovo kvalifikaciją, 2018-12-21 rašte nurodytais duomenims ir paskaičiavimais, pagal kuriuos adresu (duomenys neskelbtini) nustatytas ištinkuotas 427,39 kv.m. sienų ir 7,52 kv. m. (41,82 m) angokraščių plotas, iš viso 434,91 kv. m. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nustatytas ištinkuotas 431,52 kv.m. sienų ir 6,52 kv. m. (36,91 m) angokraščių plotas, iš viso 438,04 kv. m.. Teismas, įvertinęs 7 Eur darbo įkainį už 1 kv. m., pripažino, kad ieškovė atliko sienų tinkavimo darbų už 6 563,48 Eur be PVM (427,39+431,52*7) ir angokraščių tinkavimo darbų už 551,11 Eur (41,82+36,91*7), iš viso 6 563,48 Eur be PVM ir 7 941,81 Eur su PVM (6 563,48+21%) ir nurodytą sumą priteisė ieškovei iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.
9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje iš dalies buvo patenkintas ieškovės UAB „Ramsta Group“ ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį pilnai atmesti; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
10.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus dėl atsiskaitymo pagal Sutartį ir visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas neatliko ieškovei jokių mokėjimų. Atsiskaitymo pagal Sutartį kontekste teismas dalį bylos įrodymų (atsakovo užrašų sąsiuvinį su įrašais apie atsakovo atliktus mokėjimus ieškovės įmonės direktoriui, rašysenos ekspertizės išvadas, šalių susirašinėjimo dokumentus, šalių elgesį Sutarties vykdymo metu) įvertino netinkamai, o dalies bylai reikšmingų įrodymų (liudytojo E. G. parodymų, ieškovės ieškinyje nurodyto pripažinimo dėl dalinio apmokėjimo) iš vis nevertino. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kas nulėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą skundžiamoje dalyje.
10.2. Ekspertė, tirdama rankraštinį įrašą „Gavau“, tiriamojoje dalyje nurodė, kad „įvertinus bendrųjų ir specialiųjų rašysenos požymių sutapimus ir specialiojo požymio skirtumą, nustatyta, kad sutapimai yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, artimą indvidualiai, pakankamą tikėtinai išvadai, kad tirti pateikto sąsiuvinio paskutiniame lape rankraštinį įrašą „Gavau“ parašė R. Š.. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ekspertės tikėtina išvada, kad po žodžiu „Gavau“ pasirašė R. Š., nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo įmonės direktorius R. Š. iš atsakovo gavo 11 800 Eur, tuo labiau, kad ekspertė nepatvirtino, jog po žodžiu „Gavau“ yra jo parašas. Įvertinus tai, kad pakankamai tikėtina, kad užrašų sąsiuvinyje po galutine suma 11 800 Eur įrašą „Gavau“ padarė būtent R. Š. ir nebuvo nei patvirtinta, nei paneigta, kad prie šio įrašo pasirašė R. Š., taip pat įvertinus apeliaciniame skunde aprašytų bylos aplinkybių ir įrodymų visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas sumokėjo ieškovei 11 800 Eur.
10.3. Pirmosios instancijos teismas atsiskaitymo kontekste netinkamai įvertinto ir / ar nepagrįstai nevertinto bylos įrodymų, kurie turi būti vertinami kartu su rašysenos ekspertizės išvadomis. Tai taip pat nulėmė nepagrįstą teismo išvadą, kad atsakovas neatliko ieškovei mokėjimų. Pati ieškovė savo ieškinio antrame puslapyje nurodė, kad atsakovas „2017-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RAM0000219 visiškai (ar dalinai) neapmokėjo“. Taigi, pati ieškovė pripažįsta dalinio mokėjimo faktą.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sutartyje nebuvo numatyti avansiniai mokėjimai ir atsakovui nebuvo pagrindo atlikti užrašų sąsiuvinyje nurodytų mokėjimų, nes dar nebuvo suėjęs darbų apmokėjimo terminas. Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta, nes tiek ieškovės direktorius R. Š., tiek atsakovas teigė, kad šalys susitarė dėl dalinių (avansinių) mokėjimų. Be to, faktą, kad šalys buvo susitarusios dėl dalinių (avansinių) mokėjimų, be kita ko, įrodo ir byloje esanti ieškovės 2016-11-29 pretenzija, kuria ieškovė pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų 12 400 Eur sumą.
10.5. Atsiskaitymo kontekste būtina įvertinti tai, kad ieškovė pagal 2016-11-29 pretenziją pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų 12 400 Eur sumą. Atsakovas teigia, kas sumokėjo 11 800 Eur sumą ir pateikia tai patvirtinantį užrašų sąsiuvinį su įrašais apie konkrečius mokėjimus. Ieškovės pretenzijoje nurodyta mokėtina suma ir atsakovo sumokėta suma iš esmės sutampa.
10.6. Jeigu atsakovas nebūtų atlikęs dalinių mokėjimų, akivaizdu, kad ieškovė netęstų darbų ir pakartotinai reikštų pretenzijas dėl mokėjimų. Kadangi ieškovė tęsė darbus ir pretenzijų dėl mokėjimų nereiškė beveik metus, tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pagal 2016-11-29 ieškovės pretenziją atsakovas atliko mokėjimus, o faktiškai sumokėta suma sudaro 11 800 Eur. Tačiau už šią sumą ieškovė turėjo pilnai pabaigti darbus, bet kadangi ieškovė dalies darbų neatliko, susidarė permoka.
10.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsiskaitymo kontekste nevertino liudytojo E. G. parodymų, kuris nurodė, kad už tinkavimo darbus yra perdavęs pinigus atsakovui. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad dalyvavo ir matė, kai atsakovas perdavinėjo ieškovei pinigus.
10.8. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad teisminio ginčo metu atsakovas nereiškė ieškovei pretenzijų dėl „apmokėtų“ darbų neatlikimo, yra nepagrįstas, nes atsakovas visada teigė, kad yra sumokėjęs pinigus už visus darbus, o ieškovė dalies darbų nėra atlikusi. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareikš priešieškinį dėl permokėtos darbų kainos priteisimo.
10.9. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant sudarytai Sutarčiai ir ieškovei esant juridiniam asmeniui, atsiskaitymai grynais pinigais negalėjo būti vykdomi, yra nepagrįsta. Atsiskaitymai grynais pinigais galėjo būti vykdomi, tik atsiskaitymo faktas turėjo būti tinkamai įformintas, už ką yra atsakinga ieškovė. Kaip byloje nustatyta, atsakovas, užsakydamas tinkamo darbus, veikė kaip vartotojas. Tai, kad ieškovė neapskaitė iš atsakovo gautų mokėjimų įstatymų nustatyta tvarka, yra ieškovės apskaitos vedimo klausimai ir negali paneigti atsiskaitymo fakto. Pinigų mokėjimo faktą gali patvirtinti ir pakvitavimai, o šiuo atveju atsakovo užrašuose esantis įrašai apie ieškovei atliktus mokėjimus atlieka būtent pakvitavimo funkciją. Labiausiai tikėtina priežastis, kodėl ieškovė ėmė neigti atsiskaitymo faktą, yra ta, kad ieškovės įmonės direktorius įmonėje neapskaitė iš atsakovo gautų pinigų ir, pasinaudodamas susidariusia situacija ir atsakovu, kaip sutarties silpnesniąją šalimi, siekia pakartotinai iš atsakovo prisiteisti jau sumokėtą sumą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus dėl atsiskaitymo pagal Sutartį ir visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neatliko atsakovui jokių mokėjimų. Teismas nepažeidė CPK 185 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kas nulėmė pagrįsto ir teisingo sprendimo priėmimą.
11.2. Teismas tinkamai įvertino esminius bylos įrodymus - atsakovo užrašų sąsiuvinį ir rašysenos ekspertizės akto išvadas. Ieškovas visiškai sutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo atstovas R. Š. iš atsakovo gavo 11 800 Eur, nes ekspertė nepatvirtino, jog po žodžiu „Gavau" yra jo parašas.
11.3. Pažymėjo, jog visos ieškovės ūkinės-komercinės operacijos, įskaitant ir pinigų gavimą (priėmimą) už atliktus statybos darbus, visada atliekamos vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 10-14 str., 19 str. nuostatomis.
11.4. Atsakovui nebuvo jokio faktinio pagrindo atlikti užrašų sąsiuvinyje nurodytų mokėjimų, nes dar nebuvo suėjęs darbų apmokėjimo terminas. Priešingai negu apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog šalys buvo susitarę dėl dalinių (avansinių) mokėjimų. Be to, vertinant Sutarties turinį ir po jos pasirašymo šalių elgesį, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys niekada faktiškai nebuvo susitarusios dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos nei buvo nustatyta Sutartyje.
11.5. Jeigu atsakovas būtų atlikęs dalinius mokėjimus, akivaizdu, kad ieškovė tęstų darbus ir laiku užbaigtų.
11.6. Teismas pagrįstai atsiskaitymo kontekste nevertino liudytojo E. G. parodymų. Liudytojas apklausos metu teisme nurodė, kad už tinkavimo darbus yra perdavęs pinigus atsakovui, kuris teigia, kad atsiskaitė su ieškove, o ieškovė teigia atvirkščiai. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad neva tai dalyvavo ir matė, kai atsakovas perdavinėjo ieškovei pinigus, buvo skaičiuojami pinigai ir ieškovė su atsakovu kažką tarpusavyje rašėsi. Pažymėjo, kad užduodant šiam liudytojui papildomus ir detalius klausimus jo apklausos metu, jis pasimetė, pradėjo nervintis, į pakartotinius klausimus negalėjo atsakyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados.
Teismas konstatuoja:
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016-08-01 ieškovė, atstovaujama direktoriaus R. Š. (užsakovas) ir atsakovas D. S. (rangovas) pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 2016/08/01, pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo medžiagomis, lėšomis, atlikti tinkavimo darbus užsakovui priklausančiame privačios nuosavybės teise žemės sklype (duomenys neskelbtini); pagal sutarties 2.3 punktą, statybos darbų preliminari vertė 8400 Eur, pagal sutarties 2.4 punktą, tinkavimo darbų kiekis apie 2000 m². Pagal sutarties 5.1 punktą, statybos darbų pradžia 2016-08-02, pagal sutarties 5.6 punktą statybos darbų pabaiga 2016-09-05. Pagal sutarties 7.3 punktą atsiskaitymas už atliktus darbus vykdomas per 30 kalendorinių dienų po atliktų darbų akto pasirašymo dienos, tačiau tik tuo atveju, jei užsakovas sutartyje nustatyta tvarka priima rangovo pilnai ir tinkamai atliktus darbus.
14. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė 2016-11-29, t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo statybos rangos sutarties pasirašymo, išsiuntė atsakovui pretenziją (raginimą) dėl pradelsto įsiskolinimo apmokėjimo, kuriame nurodė, jog suteikė paslaugas pagal statybos rangos sutartį ir 2016-11-29 dienai atsakovo įsiskolinimas sudaro 12 400 Eur. Į bylą yra pateikti tokie ieškovės vienašališkai surašyti dokumentai, kuriais ieškovė grindžia skolą: ieškovės 2017-10-16 pranešimas dėl objekto pridavimo, kuriame nurodyta, jog statybos rangos darbai objekte (duomenys neskelbtini), užbaigti visiškai; 2017-10-20 vienašališkai ieškovės pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, jog darbai pagal statybos rangos sutartį atlikti tinkamai ir laiku, remiantis Atliktų darbų aktu Nr. 1 bendrai 20 776,91 Eur sumai su PVM; 2017-10-30 raginimas sumokėti 17 171 Eur už atliktus darbus; 2017-10-31 PVM sąskaita faktūra 20 776.91 Eur sumai; atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2017 m. spalio mėn. (be datos), jog atlikta darbų už 20 776,91 Eur; 2017-11-06 galutinis pranešimas dėl objekto pridavimo ir įsiskolinimo padengimo.
15. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti 3 vienbučiai gyvenamieji namai, nuosavybės teise priklausantys M. S., R.ir E. G., N. ir V. S. Atsakovas statybos rangos sutartį su ieškove dėl šių trijų gyvenamųjų namų apdailos darbų atlikimo pasirašė veikdamas pagal 2015-05-07 N. ir V. S. išduotą įgaliojimą, 2016-01-04 dvišalį susitarimą su E. G. dėl objekto (duomenys neskelbtini) statybos ir apdailos darbų atlikimo bei priežiūros, 2015-06-10 jungtinės veiklos sutartį tarp S., G., M. S. (nuo 2015-08-14 atsakovo sutuoktinė M. S.), pagal kurią sutarties šalys susitarė dėl trijų vienbučių gyvenamųjų namų pastatymo ir įrengimo. Šie faktai patvirtina pirmos instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad atsakovas D. S., pasirašydamas su ieškove statybos rangos sutartį dėl šių trijų gyvenamųjų namų tinkavimo darbų atlikimo, veikė ne kaip verslininkas, o kaip fizinis asmuo ir kaip įgaliotinis, todėl nagrinėjamoje byloje taikytinos su vartojimo ranga susijusios teisės normos.
16. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. sausio 8d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-104-684/2019). Be to, rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovei pareiškus reikalavimą atsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, atsakovas nuo pareikšto ieškovės reikalavimo gynėsi atsikirtimais, išdėstytais teismui pateiktame atsiliepime ir triplike, nurodęs, kad nesutinka mokėti pinigus, nes jau yra sumokėjęs, bei tuo, kad ieškovė neatliko visų darbų pagal rangos sutartį, t. y. ištinkavo du iš trijų gyvenamųjų darbų. Toks atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdas atitinka tiek įstatymo nuostatas (CPK 142 straipsnis), tiek ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-289-1075/2018).
18. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo pateiktais turinčio ypatingo statinio statybos vadovo kvalifikaciją G. P. 2018-12-21 paskaičiavimus, pagal kuriuos adresu (duomenys neskelbtini) nustatytas ištinkuotas 427,39 kv. m. sienų ir 7,52 kv. m. (41,82 m) angokraščių plotas, iš viso 434,91 kv. m. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nustatytas ištinkuotas 431,52 kv. m. sienų ir 6,52 kv. m. (36,91 m) angokraščių plotas, iš viso 438,04 kv. m. Pirmosios instancijos teismas, palyginęs specialisto G. P. nustatytą ištinkuotą plotą su gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis, konstatavo, jog G. P. nustatyti ištinkuoti plotai atitinka faktinę padėtį. Ginčo dėl to byloje nėra.
19. Pirmosios instancijos teismui nustačius faktinę aplinkybę, kad ieškovė atliko tinkavimo darbus 2 gyvenamuosiuose namuose – (duomenys neskelbtini), bet neatliko darbų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, kad ieškovė ne tik kad neatliko visų darbų nustatytu terminu, bet ir pripažino, jog atsakovas turėjo teisę atsisakyti pasirašyti ieškovės parengtą Atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame nurodyti atlikti darbai už 20 776,91 Eur, nes ieškovė tiek darbų realiai neatliko. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi specialisto G. P. atliktais paskaičiavimais, kurių šalys neginčijo ir priteisė iš atsakovo ieškovei už faktiškai atliktus tinkavimo darbus 7 941,81 Eur su PVM.
20. Atsakovas ginčija teismo sprendimą, argumentuodamas tuo, jog neturi pareigos mokėti ieškovei, nes jau yra sumokėjęs ieškovės direktoriui asmeniškai daliniais mokėjimais grynais pinigais 4 000 Eur, 1 800 Eur, 1 000 Eur, 3 000 Eur ir 2 000 Eur sumas. Pirmosios instancijos teismas atsakovo sąsiuvinyje esantį įrašą apie pinigų sumos (11 800 Eur) gavimą vertino kaip neįrodytą.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus dėl atsiskaitymo pagal Sutartį ir visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas neatliko ieškovei jokių mokėjimų.
22. Pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu.
23. Pirmosios instancijos teismui byloje paskyrus rašysenos ekspertizę, ekspertai pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog lyginant tiriamąjį įrašą „Gavau“ su lyginimui pateiktais R. Š. rašysenos pavyzdžiais, nustatyta visų bendrųjų ir specialiųjų rašysenos požymių sutapimų, kurie yra esminiai, pastovūs, sudaro požymių visumą, artimą individualiai, pakankamą tikėtinai išvadai, kad tirti pateikto sąsiuvinio paskutiniame lape rankraštinį įrašą „Gavau“ parašė R. Š. Ekspertai negalėjo pateikti kategoriškos išvados, kadangi tiriamasis įrašas buvo trumpas, o lyginimui pateiktuose pavyzdžiuose nepilnai atsispindėjo R. Š. rašysenos požymių variantiškumas bei buvo nustatytas vienas specialiojo požymio skirtumas. Ekspertai negalėjo nustatyti, ar sąsiuvinio paskutiniame lape po galutine suma „11800 eurų“ šalia žodžio „Gavau“, pasirašė R. Š., kadangi lyginant šį parašą su lyginimui pateiktais R. Š. parašų pavyzdžiais, nustatyta tik pavienių bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių sutapimų, kurie nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Ekspertai konstatavo, jog nustatyti daugiau sutapimų ar skirtumų nebuvo galima, nes R. Š. parašų pavyzdžiai labai variantiški, neįmanoma nustatyti variantiškumo ribų ir palyginti pavienius parašų elementus. Taigi, iš rašysenos ekspertizės akto turinio akivaizdu, jog labiau tikėtina, kad žodį „Gavau“ po suma „11 800 Eurų“ parašė R. Š.. Be to, ekspertai nurodė, jog jie negali pateikti ir neigiamos išvados, paneigiančios, kad R. Š. parašė ir pasirašė po pinigų suma. Kadangi labiau tikėtina, jog R. Š. įrašė žodį „Gavau“, nėra pagrindo abejoti, jog jis po šiuo žodžiu ir pasirašė. Atsižvelgiant į tai, labiau tikėtina, jog atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 11 800 Eurų sumą. Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino. O būtent, liudytojas E. G., kuris yra vieno iš statomų namų (duomenys neskelbtini), bendraturtis bei kuriam pagal sutartį turėjo būti atlikti tinkavimo darbai, parodė, kad už tinkavimo darbus yra perdavęs pinigus atsakovui, kuris nurodė, jog pinigus perdavė ieškovei. Be to, liudytojas asmeniškai dalyvavo susitikime prie objekto, kuomet automobilyje ieškovės direktoriui atsakovas perdavinėjo pinigus ir pastarieji tarpusavyje kažką rašėsi. Taigi, nors liudytojas nežinojo, kokia suma buvo perduodama, tačiau patvirtino faktą, jog tarp ieškovės ir atsakovo vyko atsiskaitymai grynais pinigais, taip pat patvirtino faktą, jog atsiskaitymo faktas buvo fiksuojamas raštu bei netiesiogiai patvirtino faktą apie dalinius atsiskaitymus. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog pati ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas jam išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus visiškai (ar dalinai) neapmokėjo, t. y. įvedė abejonę dėl apmokėjimo fakto buvimo, kurios neišsklaidė bylos nagrinėjimo teisme metu bei netiesiogiai patvirtino faktą apie tarp šalių buvusius dalinius atsiskaitymus.
24. Sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui nebuvo pagrindo atlikti užrašų sąsiuvinyje nurodytų mokėjimų, nes dar nebuvo suėjęs darbų apmokėjimo terminas. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra nepagrįsta, nes pagal šalių pasirašytą sutarties 5.6 punktą, 5.3 punktą darbai pagal iš anksto raštu suderintą grafiką turėjo būti atlikti iki 2016-09-05. Byloje nepateiktas darbų grafikas, be to, šalys sutiko, jog darbus buvo vėluojama atlikti, dėl darbų atlikimo šalys bendravo telefonu, todėl faktiškai tarp šalių susiklostė kitokie, nei sutartyje numatyti, santykiai. Be atsakovo paaiškinimų apie dalinius mokėjimus, liudytojo E. G. parodymų, byloje yra ir ieškovės 2016-11-29 pretenzija, kuria ieškovė pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų 12 400 Eur sumą, nors tuo metu joks darbų priėmimo perdavimo aktas, kaip tai sulygta sutarties 5.6, 6.1 punktuose, nebuvo surašytas ir pateiktas. Kadangi pretenzija išrašyta už neidentifikuotus darbus, nesant darbų priėmimo perdavimo aktui, kas dar kartą patvirtina tai, jog šalys nesilaikė sutarties reikalavimų, ieškovės direktoriui pasirašius atsakovo sąsiuvinyje apie 11800 Eur sumos gavimą, laikytina, kad po 2016-11-29 ieškovės pretenzijos atsakovas už atliktus darbus atsiskaitė. Šias aplinkybes patvirtina faktas, jog metus laiko ieškovė daugiau jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Šiame kontekste pakankamai keistai atrodo ieškovės po metų laiko 2017-10-30 išrašytas raginimas sumokėti 17 171 Eur skolą už suteiktas paslaugas pabaigus darbus, nors darbai nebuvo pabaigti, taip pat atliktų darbų aktas už 2017 m. spalio mėnesį, kuriame nurodyta, jog nutinkuota 2453 kv. m. sienų (kai tuo tarpu realiai buvo nutinkuota 872,95 kv. m. ir apeliacinis skundas šioje dalyje nepateiktas) už 20776,91 Eur sumą bei 2017-10-31 išrašyta PVM sąskaita faktūra 20776,91 Eur sumai. Kadangi ieškovė atliko darbus už 7 941,81 Eur su PVM, šalys su tuo sutinka, apeliacinio skundo šioje dalyje nepateikta, teismui konstatavus, jog atsakovas sumokėjo ieškovei 11 800 Eur, ieškovės ieškinys negalėjo būti tenkintas, nes atsakovas ieškovei sumokėjo daugiau, negu buvo realiai atlikta darbų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimamas sprendimas ieškinį atmesti.
25. E. Ž. Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti proceso šalių argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
26. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2134,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o apeliacinės instancijos teisme patyrė 1050,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (179 Eur žyminis mokestis ir 871,20 Eur (atstovavimo išlaidos). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo Rekomendacijomis sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių. Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovės atsakovui iš viso priteisiama 3184,7 Eur bylinėjimosi išlaidų.
27. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Atsakovo D. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Ramsta Group“, į. k. 302900649, 3184,7 Eur (tris tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir 7 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.