Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus parkai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti patalpų nuomos sutartį, sudarytą 2010 m. balandžio 1 d. tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus parkai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liumeksis", negaliojančia, pripažinti valstybinės žemės subnuomos sutartį, sudarytą 2010 m. birželio 9 d. tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus parkai“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liumeksis", negaliojančia, iškeldinti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Liumeksis“ iš pastato - kavinės - šašlykinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato - kiosko, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad 2010 m. balandžio 1 d. patalpų nuomos sutartimi uždaroji akcinė „Vilniaus parkai“ išnuomojo uždarajai akcinei bendrovei „Liumeksis“ 113,24 kv. m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); 2010 m. birželio 9 d. valstybinės žemės subnuomos sutartimi uždaroji akcinė bendrovė „Vilniau parkai“ subnuomojo uždarajai akcinei bendrovei „Liumeksis“ nuomos sutartyje numatytiems pastatams eksploatuoti reikalingą 860 kv. m. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovė 2008 m. kovo 26 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios 2 straipsniu šalys įsipareigojo bendrai veikti, kooperuodamos savo turtą, darbą, žinias ir visą tai, kas pagal šią sutartį įnešama į bendrą veiklą, siekiant bendro tikslo – ne vėliau kaip iki nustatyta tvarka gauto leidimo statybai galiojimo termino pabaigos suprojektuoti, rekonstruoti (atstatyti) pastatą, esantį žemė sklype (duomenys neskelbtini). Pagal minėtos sutarties 1.2 punktą bendrai veiklai ieškovė įsipareigojo suteikti pastatus, nuomos teisę į žemės sklypą, pinigine išraiška įvertintus darbus ir išlaidas, reikalingas gaunant leidimą pastatų rekonstrukcijai (atstatymui); visus kitus pinigine išraiška įvertintus darbus ir su jais susijusias išlaidas, atliekant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Vykdydamos junginės veiklos sutartį ieškovė ir atsakovė 2015 m. balandžio 8 d. sudarė sutartį, kuria susitarė dėl kiekvienai iš šalių nuosavybės teise atitenkančių (nuosavybės teise priklausančių) dalių pastatuose (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, elgėsi nesąžiningai, nederino su ieškove planuojamo statyti statinio projekto ir negavo šiam projektui ieškovės sutikimo, ieškovės įsitikinimu, jungtinės veiklos sutartis ir vėlesni ją papildantys susitarimai yra pasibaigę ir negaliojantys. Ieškovė 2016 m. gegužės 19 d. apie sutarčių nutraukimą ir negaliojimą pranešė atsakovei. Atsakovė savo registruotoje buveinėje pranešimo nepriėmė, į ieškovės pareiškimą nereagavo, todėl ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama minėtas sutartis pripažinti negaliojančiomis. Ieškovė ir atsakovė 2010 m. balandžio 1 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį, kuria pakeitė 1993 m. gruodžio 27 d. patalpų nuomos sutartį, pagal kurios 1 punktą šalys veikdamos 2008 m. kovo 26 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, patikslino pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po gaisro likusį bendrą plotą ir patvirtino, jog minėtų patalpų bendras plotas yra 113,24 kv. m., taip pat nustatė patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos kainą laikotarpiu, kai bus atliekami minėto pastato techninio projektavimo darbai ir/ar rekonstrukcijos (atstatymo) darbai ir po statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo. Pagal patalpų nuomos sutartį ieškovė išnuomojo atsakovei 113,24 kv. m. patalpas, patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Ieškovė prašo teismo pripažinti patalpų nuomos sutartį negaliojančia, nes laiko, kad nebeliko patalpų nuomos sutarties dalyko, atsakovė patalpas sunaikino. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pastatas – kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikintas, buvusio pastato – kavinė – šašlykinė, nebėra, pastato bendras plotas pasikeitęs, pastato baigtumo procentas taip pat, pastatas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikintas, duomenų įregistravimo data 2016 m. kovo 28 d. Ieškovė laiko, jog minėti nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog nebeliko patalpų nuomos sutarties dalyko, todėl patalpų nuomos sutartis turi būti laikoma pasibaigusia ir nebegaliojančia. Patalpų nuomos sutartis yra sudaryta jungtinės veiklos sutarties pagrindu (Patalpų nuomos sutarties 1 p.). Patalpų nuomos sutarties 5.2.3. punktas numato, kad ši sutartis pasibaigia, pasibaigus jungtinės veiklos sutarties terminui. Ieškovė laiko, kad jungtinės veiklos sutartis laikytina negaliojančia, todėl yra pasibaigusi ir patalpų nuomos sutartis. Patalpų nuomos sutartis įtvirtina, jog sutartis laikoma pasibaigusia pagal vienos iš šalių reikalavimą (5.2.4. punktas). Ieškovė 2016 m. gegužės 19 d. raštu įspėjo atsakovę, jog reikalauja patalpų nuomos sutartį laikyti pasibaigusia ir negaliojančia. Patalpų nuomos sutartis laikoma negaliojančia pagal ieškovės 2016 m. gegužės 19 d. reikalavimą (Patalpų nuomos sutarties 5.2.4. punktas). Žemės sklype esantys pastatai sudegė 2002 metais. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. spalio 21 d. išrašas patvirtina, kad visi žemės sklype buvę pastatai nebuvo atstatyti, t. y. liko sunaikinti. Antstolio Valdo Čegliko 2015 m. lapkričio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 116-15-1228 nustatytas atsakovės subnuomojamo žemės sklypo vaizdas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas nėra eksploatuojamas, jokia veikla žemės sklype nevykdoma, statybos darbai nevykdomi, jokių pastatų žemės sklype nėra, o žemės sklypas išlygintas. Konstatuotina, kad žemės sklypas daugiau kaip 14 metų atsakovės buvo neeksploatuotas. Žemės sklypas ginčijama Žemės subnuomos sutartimi buvo subnuomotas išimtinai tik žemės sklype buvusiems statiniams eksploatuoti. Žemės sklypas šiuo metu nebetarnauja pastatų eksploatacijai, sąlygos, kurioms esant buvo sudaryta žemės subnuomos sutartis, išnyko. Nebelikus pastatų, žemės subnuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kurios nustato, kad valstybinis žemės sklypas gali būti išnuomotas ne aukciono tvarka tik pastatams, esantiems žemės sklype, eksploatuoti. Žemės sklype pastatai atsakovės nėra eksploatuojami nuo 2002 metų iki šios dienos, pastatų pagal faktinius duomenis nėra, atsakovė jokios veiklos žemės sklype nevykdė 14 metų. Valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra nenaudojamas pagal jo tikslinę paskirtį ir nesant jame atsakovės teisėtai naudojamų pastatų negali būti subnuomojamas atsakovei, kadangi tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Toks žemės subnuomos sandoris yra niekinis ir negaliojantis (CK. 1.78 str.). Ieškovė prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus parkai“ priklauso savivaldybei, todėl ji yra įsteigta su tikslu užtikrinti visuomeninę gerovę. Atsakovei per 14 metų laikotarpį be objektyvių priežasčių nenaudojus ir nepradėjus naudoti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal sutartį, sklypo neprižiūrėjus, ieškovė turi pagrindą nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė, sudariusi žemės subnuomos sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė eksploatuos žemės sklype buvusius pastatus, tačiau atsakovė daugiau nei 14 metų pastatų neeksploatuoja, nenaudoja žemės sklypo žemės subnuomos sutarties nurodytiems tikslams, ieškovė nebesitiki gauti to, ką pagal nuomos sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ieškovė prašo teismo pripažinti žemės subnuomos sutartį nutraukta ir negaliojančia nuo 2016 gegužės 19 d., nuo pranešimo išsiuntimo atsakovei, kadangi ieškovė pažeidė žemės subnuomos sutartį iš esmės (CK 6.217 str., 6.564 str. 1 d. 1 p.). Pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9128-574/2011 atsakovė valdydama ir naudodama žemės sklypą nemokėjo žemės mokesčio už 2007-2010 metus ir buvo skolinga 28 392,40 Lt žemės nuomos mokesčio, kuris iš jo buvo priteistas tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Subnuomos sutarties esmė yra už perduodamą valdyti, naudoti turtą gauti nuomos mokestį. Atsakovė nemokėjo už žemės sklypą nuomos mokesčio 4 (keturis) metus, buvo skolingas žymią sumą. Ieškovės įsitikinimu, tokiais neteisėtais savo veiksmais atsakovė pažeidė žemės subnuomos sutartį iš esmės, todėl pripažintina, jog remiantis CK 6.217 str., CK 564 str. 1 str. 2 p. atsakovė daugelį metų nevykdė žemės subnuomos sutarties, tai yra esminis žemės subnuomos sutarties pažeidimas, todėl žemės subnuomos sutartis su atsakove nutraukta teisėtai. Uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus parkai“ 2016 m. gegužės 19 d. pranešimu informavo atsakovę dėl patalpų nuomos sutarties ir žemės subnuomos sutarties negaliojimo ir nutraukimo, prašė atsakovės išsikelti iš užimamų patalpų ir žemės sklypo su jiems visais priklausančiais daiktais ir turtu, tačiau atsakovė į raginimus išsikelti nereaguoja ir neperduoda ginčo turto ieškovei. Ieškovas laiko, kad žemės ir patalpų nuomos sutartys yra negaliojančios, todėl atsakovė minėtu turtu naudojasi be įstatymu ar sutartimi numatyto pagrindo, Ieškovas prašo iškeldinti atsakovę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnio pagrindu. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus parkai“ savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, jai priklauso uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus parkai“ 100 proc. akcijų. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis numato, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo principus – visuomenės naudos, šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo, šis principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo, kad savivaldybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir savivaldybės turtu nustatytais atvejais ir būdais. Ieškovė yra suinteresuota iškeldinti atsakovę iš pastatų, kadangi siekia ginčo pastatus naudoti kuo efektyviau ir racionaliau, siekiant visuomeninės naudos kaip numato teisės norminiai aktai. Šiuo atveju teismas priimdamas sprendimą turi apginti ne tik ieškovės, kaip ginčo pastatų savininko, teises ir teisėtus interesus, bet ir viešąjį interesą, kurį atsakovė savo veiksmais pažeidžia.