- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-291-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01876-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, P. K., J. K., A. J. K., B. K.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir P. K. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-30 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-21-272/2013 pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai, P. K., J. K., A. J. K., B. K. dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo, žemės nuosavybės atkūrimo dokumentų panaikinimo iš dalies, nuosavybės teisių į žemę įgijimo dokumentų panaikinimo ir pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas, du kartus patikslinęs savo reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atstatyti ieškinio senatį; 2) panaikinti Trakų rajono valdybos 1995-03-15 sprendimo Nr. 1678 (toliau – Sprendimas) dalį – 3 punkto 3.1.1. papunktį dėl 4,52 ha žemės grąžinimo M. K. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-03-30 įsakymo Nr. 854-79 „Dėl Trakų rajono valdybos 1995-03-15 sprendimo Nr. 1678 dalinio pakeitimo“ (toliau – Įsakymas) 1 punkto 1.1 papunktį dėl 4,52 ha žemės M. K. gražinimo (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą 2 punktą, kuriame nurodyta, kad P., B., J. ir R. K. lygiomis dalimis paveldėjo žemės sklypą 4,52 ha bendro ploto, (duomenys neskelbtini); 5) panaikinti Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaro Č. T. 2010-01-10 išduotą B. K. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ¼ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 4,52 ha, (duomenys neskelbtini), ir 2010-02-22 žemės dalies dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo šią žemę P. K.; 6) panaikinti Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaro Č. T. 2009-03-24 išduotą A. J. K. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriuo ji paveldėjo ¼ dalį žemės sklypo 4,52 ha bendro ploto, (duomenys neskelbtini), ir 2009-05-13 žemės dalių mainų sutartį, kuria šią dalį žemės ji išmainė su P. K.; 7) panaikinti 2012-07-17 tarp J. K. ir P. K. sudarytos sutarties dalį, pagal kurią J. K. perleido P. K. nuosavybėn 15/452 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mainais į P. K. nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos suprojektuoti ieškovui namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. 10/61543, žemės sklypą; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui P. K. nuosavybės teise priklauso 1/16 dalis minėtų statinių, o 3/16 dalys šių pastatų yra registruotos M. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vardu. Nuosavybę į paminėtų statinių ¾ dalis ieškovas įgijo pagal 1994-07-25 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei, O. G. (M. K. dukrai), o 1/4 dalį statinių paveldėjo M. K.. Ieškovas paaiškino, kad norėjo pasirūpinti namų valdos žemės sklypo privatizavimu, todėl 2011-03-03 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos ir sužinojo, kad jam priklausančioje sodyboje namų valdos žemės sklypas nesuformuotas. Ieškovui buvo paaiškinta, kad namų valdos žemės sklypo suprojektuoti negalima be žemės savininkų sutikimo. Ieškovui priklausanti dalis statinių yra ant 4,52 ha žemės sklypo (Sprendimu grąžinto M. K.), kurio ¾ dalys priklauso atsakovui P. K., o ¼ dalis – J. K.. Ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas nustatytų, kad jis buvo praleistas (T. 1, b. l. 1-7, 138-147; T. 2, b. l. 109-117).
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė savo 2012-04-06 atsiliepime išdėstytus argumentus (T. 1, b. l. 101-104, 166-169), reikalavimą dėl ieškinio senaties atstatymo paliko spręsti teismo nuožiūra, prašė ieškovo reikalavimus dėl Sprendimo ir Įsakymo tenkinti dalyje, kurioje M. K. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, esančią po ieškovui priklausančia pastatų dalimi, suformuojant 0,7610 ha namų valdos žemės sklypą ginčo žemės sklype ir tokia apimtimi panaikinant ginčijamus sprendimus bei tenkinant iš pagrindinių reikalavimų išvestinius reikalavimus. Prašė įpareigojimo NŽT suprojektuoti ieškovui namų valdos (duomenys neskelbtini)žemės sklypą nustatant ne 3 mėn., o realų 6 mėn. terminą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad nuosavybės teisių atkūrimas M. K. į visą 4,52 ha ploto žemės sklypą, taip pat ir toje dalyje, kur žemės sklypas neužimtas statiniais, yra neteisėtas, todėl toje dalyje ieškinys yra nepagrįstas. Sprendimas, kuriuo M. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant 4,52 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) natūra, buvo priimtas neatsižvelgiant į tai, kad šiame žemės sklype atkūrimo metu buvo ieškovui priklausančių statinių. Kadangi K. G. nuo 1994-08-01 priklauso ginčo žemės sklype esančių statinių dalis, M. K. negalėjo būti grąžinta žemė, užimta šiais pastatais. Prie ginčo žemės sklype esančių statinių turi būti suformuotas namų valdos žemės sklypas, numatant žemės sklype esančių statinių savininkų dalis ir nustatant naudojimosi tvarką tuo žemės sklypu.
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad M. K. negalėjo būti grąžinta žemė, kurią užima ieškovui priklausantys 3/4 pastatų, o šią žemę iš valstybės turėjo teisę įsigyti šių pastatų dalies savininkas. Nepaisant fakto, jog ieškovas laiku nesikreipė, jis turi teisę prie pastatų, kurių 3/4 dalys priklauso jam, į namų valdos žemės sklypo suformavimą. Atsakovas neprieštaravo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (T. 1, b. l. 107-109, 161-163)
Atsakovas J. K. prašė ieškinį atmesti, nesutikimo su ieškiniu argumentų nenurodė (T. 2, b. l. 161).
Atsakovė A. J. K. prašė ieškinį atmesti, tačiau nurodė, kad sutinka su P. K. pasiūlymu, kad ieškovui būtų atiduota 0,30-0,35 ha žemės sklypo (T. 3, b. l. 33).
Atsakovas P. K. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovo pirmasis reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo negali būti tenkinamas dėl praleisto ieškinio senaties termino, o netenkinant šio ieškovo reikalavimo, negali būti tenkinami ir kiti, iš šio išvestiniai reikalavimai. Su ieškovo reikalavimais būtų galima sutikti tik dalinai, t. y. dalyje dėl 0,75 ha žemės sklypo suformavimo, toje dalyje panaikinant Sprendimo dalį, Įsakymo dalį bei atitinkamai – paveldėjimo teisės liudijimus, dovanojimo ir mainų sutartis (T. 1, b. l. 110-112).
Atsakovė B. K. atsiliepimo nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2013-05-30 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies ir: 1) panaikinti Sprendimo 3 punkto 3.1.1. papunktį dalyje dėl 0,7610 ha žemės 4,52 ha bendro ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), grąžinimo M. K.; 2) panaikinti Įsakymo 1 punkto 1.1. papunktį dalyje dėl 0,7610 ha žemės 4,52 ha bendro ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), grąžinimo M. K.; 3) panaikinti 1996-05-07 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą (notarinio registro Nr. 2-1362) 2 punktą, pagal kurį P. K., B. K., J. K. ir R. K. lygiomis dalimis paveldėjo 4,52 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 0,7610 ha žemės sklypo 4,52 ha bendro ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; 4) panaikinti 2010-01-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 117), išduotą B. K., dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies – 0,7610 ha – paveldėjimo; 5) panaikinti 2010-02-22 žemės sklypų dalių dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 271), sudarytą tarp B. K. ir P. K. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies – 0,7610 ha – dovanojimo; 6) panaikinti 2009-03-24 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (notarinio registro Nr. 549), išduotą A. J. K. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies – 0,7610 ha – paveldėjimo; 7) panaikinti 2009-05-13 žemės sklypų dalių mainų sutartį (notarinio registro Nr. 936), sudarytą tarp A. J. K. ir P. K. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies – 0,7610 ha – perleidimo P. K.; 8) panaikinti 2012-07-17 žemės sklypų dalių ir pastatų dalių mainų sutartį (notarinio registro Nr. 2436), sudarytą tarp J. K. ir P. K., dalyje dėl 15/452 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo P. K.; 9) įpareigoti NŽT per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti K. G. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. 10/61543, žemės sklypą; 10) kitoje dalyje ieškinį atmesti; 11) priteisti iš NŽT 5 098,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui; 12) priteisti iš NŽT 684,37 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovui apie jo teisių pažeidimą tapo žinoma tik 2011-07-25, ieškinys teismui pateiktas 2011-08-18, todėl teismas sprendė, kad 30 dienų ieškinio senaties terminas Sprendimui ir Įsakymui apskųsti nėra praleistas. Ieškovui K. G. nuo 1994-08-01 priklauso ginčo žemės sklype esančių statinių dalis, todėl teismas padarė išvadą, kad M. K. negalėjo būti grąžinta žemė, užimta šiais statiniais. Sprendimas, kuriuo M. K. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 4,52 ha žemės sklypą, priimtas neatsižvelgiant į tai, kad šiame žemės sklype atstatant nuosavybės teisę M. K. į jos turėtą žemę jau buvo ieškovui priklausančių statinių, todėl toks Sprendimas, o tuo pačiu ir ginčijamas Įsakymas buvo priimti pažeidžiant ieškovo teises ir ieškovo reikalavimas dėl jų panaikinimo yra pagrįstas. Teismas sprendė, jog atsakovas P. K. nepagrindė, kodėl, jo nuomone, ieškovui suformuotino namų valdos žemės sklypo plotas neturėtų būti didesnis nei 26,4 a. Teismas pažymėjo, kad namų valda tai yra ne tik žemė po statiniais, bet ir būtini namų ūkio funkcionavimui daržas, sodas, kiemas. Teismas nustatė, kad ieškovo teisės ginčijamu Sprendimu ir Įsakymu buvo pažeistos tik iš dalies, t. y. toje dalyje, kurioje M. K. buvo grąžinta ginčo žemės sklypo dalis, kuri buvo ir yra užimta ieškovui priklausančiais statiniais, nesuformuojant ieškovui norminių teisės aktų reikalavimus atitinkančio namų valdos žemės sklypo, todėl ginčijamą Sprendimą ir Įsakymą teismas panaikino dalyje. Teismas atmetė P. K. pateiktą ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (pasiūlymą), nes tokio namų valdos žemės sklypo suformavimas prieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams. Su tuo, kad turi būti suformuotas 7610 kv. m ploto namų valdos žemės sklypas ginčo žemės sklype sutiko ir atsakovas NŽT, dėl tokio suformuotino namų valdos žemės sklypo dydžio buvo sutarę ieškovas ir atsakovai P. K. bei J. K., pasirašę ieškovo pateiktą IĮ „Geodeziniai matavimai ir projektavimas“ 2012-04-30 parengtą ginčo žemės sklypo (plotas – 7610 kv. m) namų valdos planą (pasiūlymą). Suformavus 7610 kv. m ploto namų valdos žemės sklypą ginčo žemės sklype, šis žemės sklypas priklausys ieškovui ir atsakovui P. K., proporcingai jiems priklausančių statinių dalims, taigi ieškovui atitektų namų valdos žemės sklypo dalis tokio ploto (0,5710 ha), su kuriuo iš esmės sutiko atsakovo P. K. atstovė teismo posėdyje (atsakovo P. K. atstovė sutiko su 0,60 ha namų valdos žemės sklypo suformavimu ieškovui). Patenkinęs iš dalies pagrindinius ieškovo reikalavimus, teismas iš dalies tenkino ir išvestinius ieškovo reikalavimus dėl sandorių panaikinimo. Skirstydamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai. Atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo NŽT (T. 3, b. l. 37-51).
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovas (apeliantas) NŽT apeliaciniu skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-30 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. panaikinti iš NŽT ieškovui priteistas 2 500 Lt išlaidas už geodezinius matavimus, likusias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų NŽT ir P. K. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad piliečiai, pageidaujantys pirkti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, patys savo lėšomis atlieka žemės sklypo geodezinius matavimus ir NŽT šių išlaidų neatlygina. Išlaidos už geodezinius matavimus turėtų būti dalijamos tarp ginčo žemės sklype esančių statinių savininkų, proporcingai jiems tenkančiai žemės sklypo daliai, reikalingai jiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Atsakovas P. K. sąmoningai vilkino teismo procesą. Ieškovas vieną kartą tikslino ieškinį dėl to, kad vykstant ginčui teisme atsakovas J. K. ir P. K. 2012-07-17 sudarė žemės sklypų dalių ir pastatų dalių mainų sutartį. Atsakovas NŽT nesutiko su teismo išvada, kad ieškovo reikalavimai patenkinti visiškai, nes 2013-01-30 pateikdamas teismui patikslintą ieškinį ieškovas galėjo patikslinti savo pagrindinius reikalavimus dėl Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo dalyje, kadangi jau 2012-06-04 NŽT raštu ieškovas buvo informuotas apie tai, jog patikslinus žemės sklypo Nr. 12 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, suformuotas kitos paskirties 0,7610 ha ploto žemės sklypas. Ieškovui nepatikslinus reikalavimų ir ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (T. 3, b. l. 55-60).
Atsakovas (apeliantas) P. K. apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-30 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad byloje dalyvaujančios valstybės ir savivaldos institucijos teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kuriais vadovavosi pateikdamos procesinius dokumentus ir kurių pagrindų galima būtų daryti vienokias ar kitokias išvadas, todėl teismas neištyrė faktinių aplinkybių ir netinkamai pritaikė materialines teisės normas. Civilinės bylos esmės liko neatskleista: teismas nenurodė, kodėl ieškovui statinių eksploatacijai skirtas žemės plotas pažeidžia jo teises. Dokumentais patvirtintas faktas, kad statinio savininkui nustatytas 0,20 ha žemės sklypas statinių eksploatacijai, ir teismas turėjo nustatyti, ar šis sklypas, įsiterpęs į grąžintiną natūra žemės plotą, pažeidžia ieškovo teises ir dėl to reikia naikinti sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo ir suformuoti kitokio dydžio žemės sklypą. Teismas pažeidė Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnyje įtvirtintą principą dėl civilinių įstatymų galiojimo. Teismo išvados neteisėtos, padarytos vadovaujantis vėliau priimtomis teisės normomis. Ginčo situacijoje sutapo pretendentas atkurti nuosavybės teises ir gyvenamojo namo savininkas, atskira namų valda nebuvo suformuota, ji buvo bendrame natūra grąžinamame žemės plote, atskiriant svetimą naudotoją – dalies gyvenamojo namo savininką ir jam priskirtą žemės sklypą. Teismas sprendimu nepasisakė, kokiu įstatyminiu pagrindu dokumentuose sklypų formavimo metu fiksuotas ieškovo statiniams eksploatuoti skirtas žemės sklypas turi būti suformuotas didesnis ir tokio dydžio, kaip nurodo ieškovas, neatsižvelgiant į dokumentuose esantį užfiksuotą ieškovo naudojamą 20 arų žemės sklypą, įsiterpusį į privatų žemės sklypą. Teismas nepagrindė, kokių teisės aktų pagrindu keičia svetimo naudotojo, įsiterpusio į konkretų žemės sklypą, žemės plotą nuo 20 arų iki 56 arų. Darydamas išvadas dėl namų valdos dydžio, teismas neįvertina visų įrodymų. Įsiterpęs žemės sklypas abrise pažymėtas ir jo vietą apsprendžia statinių buvimo vieta ir jų eksploatacijos sąlygos. Teismas nepasisakė, kaip buvo pažeisti statinio savininko interesai jam nustačius 2000 kv. m žemės plotą, kai iš šio ploto žemė po ieškovui priklausančiais statiniais užima tik 216 kv. m, liekant kiemo, daržo, gėlyno, statinių eksploatacijai 1784 kv. m. Likęs žemės plotas, reikalingas statinių eksploatacijai, įskaičiuotas į M. K. grąžintiną žemės plotą. Teismas ir atsakovas NŽT nepasisakė, kaip įpėdiniams bus kompensuojamas žemės sklypo sumažėjimas, kai bus suformuotas namų valdos žemės sklypas. Ieškovui nustatytas ir skirtas 0,20 ha žemės sklypas, jo teisės nėra pažeidžiamos ir ieškinys neturėjo būti tenkinamas (T. 3, b. l. 67-75).
Atsiliepimas
Ieškovas K. G. atsiliepimu į atsakovo NŽT apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas neteisingai aiškina CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. NŽT yra atsakovas šioje byloje, nes nesiėmė jokių priemonių, kad administracine tvarka išspręsti ieškovo prašymą suformuoti jam žemės sklypą. Ieškovas negavo NŽT 2012-06-04 rašto, kuris buvo pateiktas tik Trakų rajono apylinkės teismui. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl ieškovo išlaidų už geodezinius matavimus atlyginimo, nes ieškovo namų valdos žemės sklypas turėjo būti suformuotas, vykdant 1991-06-18 įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnį ir vėliau įsigaliojusio 1997-07-01 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį. Ieškovui nuo 1994-08-01 priklauso ginčo žemės sklype ¾ dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių, todėl M. K. negalėjo būti grąžinta žemė, užimta šiais statiniais. Ieškovo namų valdos žemės sklypas nebuvo suformuotas, nors turėjo būti suformuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, todėl ieškovas nagrinėjant bylą buvo priverstas savo lėšomis parengti žemės sklypo geodezinius matavimus (T. 3, b. l. 84-88).
Atsakovas P. K. atsiliepime į atsakovo NŽT apeliacinį skundą nurodo, kad šiame skunde atsakovas NŽT nepasisako dėl tų skundžiamo sprendimo nepagrįstumą patvirtinančių argumentų, kuriuos savo apeliaciniame skunde nurodo atsakovas P. K.. Pažymi, kad dokumentuose esant įrašui dėl svetimo naudotojo, jam skirtas žemės sklypo plotas turėjo būti pažymėtas tiek planuose, tiek natūroje ir už tai tiesiogiai atsakingas atsakovas NŽT. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo NŽT kartu su skundu pateiktas naujas dokumentas neprijungtinas CPK 314 straipsnio pagrindu. Atsakovas P. K., abejodamas dėl 56 arų privačios žemės perdavimo neatlygintinai namų valdai pagrįstumo, turėjo teisę persigalvoti. NŽT apeliacinio skundo pagrįstumas spręstinas kartu su atsakovo P. K. apeliaciniu skundu (T. 3, b. l. 89-93).
Ieškovas K. G. atsiliepimu į atsakovo P. K. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas neįvardija, kokių aplinkybių teismas neištyrė, kokių rašytinių įrodymų trūksta byloje. Ieškovui statinių eksploatacijai nebuvo suformuotas 0,20 ha žemės sklypas. Liudytojas G. G. parodė, kad jis atskiro 0,20 ha žemės sklypo nesuformavo, o abrise nurodytas 4,72 ha plotas, bet M. K. grąžintas 4,52 ha plotas, nes tai buvo leistina paklaida. Teismas nepadarė jokių klaidų. Kompensavimo už žemę klausimo teismas neturėjo spręsti, nes tai turi būti išspręsta administracine tvarka. Apeliantas neginčijo NŽT 2012-05-31 įsakymo (T. 3, b. l. 94-100).
Atsakovas NŽT atsiliepimu į atsakovo P. K. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai be kituose savo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų atsakovas NŽT pažymi, kad ginčo žemės sklypo laikinas planas galioja iki geodezinių matavimų. UAB „Geonika“ 2008-12-16 atliko geodezinius matavimus ir analizuojant parengtą žemės sklypo planą matyti, kad atliekant geodezinius matavimus buvo rastas 4,52 ha žemės sklypo plotas ir šiame plane nėra pažymėta jokia įsiterpusi svetimo naudotojo namų valda. Apeliantas pats pasiūlė tokio ploto namų valdos žemės sklypą, koks buvo nustatytas teismo sprendimu (T. 3, b. l. 103-107).
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo P. K. apeliacinį skundą nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti šį skundą, nes teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepimo argumentai sutampa su atsiliepimo į ieškinį argumentais, todėl nebekartojami (T. 3, b. l. 111-113).
Kiti atsakovai atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš esmės tenkinti ieškovo ieškinį iš dalies panaikinant valstybės ir savivaldos institucijų sprendimus bei jų pagrindų sudarytus sandorius su tikslu, kad ieškovui būtų suformuotas namų valdos žemės sklypas po jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais, taip pat, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantų P. K. ir NŽT apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Dėl apelianto P. K. apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas P. K. nesutinka su skundžiamu sprendimu ir prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo atskleista bylos esmė. Kaip pagrindinį argumentą minėtam savo teiginiui pagrįsti apeliantas nurodo, kad byloje yra įrodymai (žemės sklypo abrisas, 1994-10-26 žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo aktas), patvirtinantys, jog ieškovui buvo nustatytas ir skirtas 0,20 ha žemės sklypas ieškovo statiniams eksploatuoti, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar šis sklypas, įsiterpęs į grąžintiną natūra žemės plotą, pažeidžia ieškovo teises ir dėl to reikia naikinti sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo ir suformuoti kitokio dydžio žemės sklypą. Teisėjų kolegija nesutinka su minėta apelianto pozicija. Į bylą pateikta ginčo žemės sklypo tvarkymo byla (toliau – Žemės byla) (Nr. Valstybiniame registre 6579) (T. 2, b. l. 172), kurioje esančiame K. M. ūkio žemės paženklinimo abrise (toliau – abrisas) (Žemės bylos l. 17) bei 1994-10-26 žemės sklypo (ų), skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte (toliau – Aktas) (Žemės bylos l. 15-16) yra nurodyta, kad M. K. suteikiamame žemės sklype yra ¾ svetimo naudotojo (K. G. (savininkės žento)) namo, t. y. 0,20 ha. Minėtos 1994 metais atliekant M. K. grąžintinos žemės sklypo ribų paženklinimo abrise ir Akte nurodytos inžinieriaus G. G. pastabos negali būti prilyginamos apelianto P. K. nurodomam faktui, kad tokiu būdu ieškovui buvo nustatytas ir skirtas 0,20 ha žemės sklypas ieškovo statiniams eksploatuoti, ir tuo labiau faktui, kad tokiu būdu ieškovui buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas po jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Priimant ieškovo ginčijamą Sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo M. K. ginčo žemės sklype galiojo 1991-06-18 įstatymas Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, kurio 12 straipsnio „Išperkama žemė“ 3 punkte buvo numatyta, kad „Valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų [t. y. piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisės atstatymą] išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu <...> žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje“. Vėliau minėta nuostata buvo perkelta į 1997-07-01 Nr. VII-359 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktą. Nors teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas abrisą ir Aktą pasirašęs G. G. parodė, kad tuo metu ne tik nebuvo reikalaujama, bet ir buvo neleidžiama atskirai suformuoti namų valdos žemės sklypus, nes tai buvo susiję su finansavimu, o pagal įrašus M. K. žemės tvarkymo byloje esančiuose dokumentuose 0,20 ha svetimo naudotojo žemės sklypo plotas turėjo įeiti ir įėjo į 4,52 ha M. K. žemės sklypo plotą, tačiau minėtiems liudytojo parodymams negali būti suteikiama didesnė įrodomoji reikšmė nei tuo metu galiojančiai anksčiau aptartai įstatymo nuostatai, pagal kurią M. K. negalėjo būti grąžinta žemė, kuri užimta ieškovui ¾ dalimi priklausančių pastatų. Priešingu atveju valstybė per jos įgaliotas institucijas turėtų išpirkti ieškovui priklausančiais statiniais užimtą žemės sklypą, įsiterpusį į M. K., kaip turinčiai teisę į nuosavybės teisės atstatymą pilietei, grąžintiną 4,52 ha ginčo žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pagrindinis apelianto P. K. apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apelianto P. K. apeliacinio skundo argumentai (be kita ko, kad ginčijamu sprendimu nepagrįstai nepasisakyta, kokiu įstatyminiu pagrindu dokumentuose sklypų formavimo metu fiksuota ieškovo statiniams eksploatuoti skirtas žemės sklypas turi būti suformuotas didesnis ir tokio dydžio, kaip nurodo ieškovas, neatsižvelgiant į dokumentuose esantį užfiksuotą ieškovo naudojamo 20 arų žemės sklypą, įsiterpusį į privatų žemės sklypą, be to, nepasisakyta, kaip buvo pažeisti statinio savininko interesai jam nustačius 2000 kv. m žemės plotą, kai iš šio ploto žemė po ieškovui priklausančiais statiniais užima tik 216 kv. m, liekant kiemo, daržo, gėlyno, statinių eksploatacijai 1784 kv. m ir kt.) yra susiję su pagrindiniu (t. y. išvestiniai), todėl neįrodžius apelianto teiginio, jog ieškovui buvo nustatytas ir skirtas 0,20 ha žemės sklypas ieškovo statiniams eksploatuoti, minėti išvestiniai argumentai taip pat atmestini, plačiau nepasisakant dėl jų nepagrįstumo.
Dėl apelianto P. K. teiginio, jog skundžiamame sprendime nepasisakyta, kaip įpėdiniams bus kompensuojamas žemės sklypo sumažėjimas, kai bus suformuotas namų valdos žemės sklypas, teisėjų kolegija pažymi, jog minėtas kompensacijos klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nustatomas pagal byloje šalių pareikštus reikalavimus.
Dėl apelianto NŽT apeliacinio skundo argumentų
Apeliantas NŽT prašo pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. panaikinti iš NŽT ieškovui priteistas 2 500 Lt išlaidas už geodezinius matavimus, likusias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų NŽT ir P. K. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Nurodo, kad pagal galiojantį reglamentavimą NŽT neatlygina (neapmoka) išlaidų už geodezinius matavimus, nes piliečiai, pageidaujantys pirkti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, patys savo lėšomis atlieka žemės sklypo geodezinius matavimus, o šiuo atveju minėtos išlaidos turėtų būti dalijamos tarp ginčo žemės sklype esančių statinių savininkų, proporcingai jiems tenkančiai žemės sklypo daliai, reikalingai jiems nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Apeliantas NŽT taip pat pažymėjo, jog atsakovas P. K. sąmoningai vilkino teismo procesą, be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti visiškai.
Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį „Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos“. Kaip teisingai nurodo pats apeliantas NŽT savo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, t. y. tai, kad ieškovas ginčija sprendimus, priimtus Trakų rajono valdybos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurių teisių ir pareigų perėmėja žemės valdymo srityje yra NŽT, bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir valstybei priteisė iš atsakovo NŽT. Pažymėtina, kad pats apeliantas savo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovo ginčijamas Trakų rajono valdybos Sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į Akte padarytą įrašą, kad M. K. suteikiamame žemės sklype yra ¾ svetimo naudotojo (K. G. (savininkės žento)) namo, t. y. 0,20 ha, o vadovaujantis 1997-07-01 Nr. VII-359 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniu ir 1991-06-18 įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsniu, M. K. negalėjo būti grąžinta žemė, kuri užimta ieškovui ¾ dalimi priklausančių pastatų ir šią žemę iš valstybės turėjo teisę įsigyti pastatų dalies savininkas (ieškovas). Tokiu būdu ir pats apeliantas NŽT netiesiogiai pritaria pozicijai, jog ieškovas neturėtų pagrindo iniciuoti šios bylos nagrinėjimo, jeigu prieš 20 metų institucijos, kurių teisių ir pareigų perėmėja žemės valdymo srityje yra NŽT, priimtų su nuosavybės teisės į M. K. grąžintiną žemę atstatymu susijusius sprendimus, nepažeisdamos tuo metu galiojančių imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Kiti apelianto NŽT apeliacinio skundo argumentai nepaneigia minėtos pozicijos, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį pakeisti ar panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinius skundus, spręstinas ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. 1 000 Lt išlaidas už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovas pateikė kartu su atsiliepimu į atsakovo P. K. apeliacinį skundą (T. 3, b. l. 101). Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos išlaidos yra protingo dydžio, atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, todėl jos priteistinos ieškovui iš atsakovo P. K..
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-30 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.