Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos M. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-20446-848/2016 pagal pareiškėjos M. T. prašymą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., V. Š., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Nutartis priimta neatsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, byloje nedalyvaujant institucijai ginančiai vaikų interesus, nutarties dėstomojoje dalyje nepasisakyta dėl nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo. Toliau vykdant išieškojimą nepilnamečiai vaikai liks be gyvenamosios vietos, o tai pažeidžia jų interesus.

Antstolis neišaiškino apie apribojimus išieškant iš asmens paskutinio būsto, o įteikdamas dokumentus hospitalizavimo įstaigoje elgėsi neetiškai.

Teismas priteisdamas suinteresuotam asmeniui V. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas (200 Eur) nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, bylos apimtį, sudėtingumą, neviršijant nustatytų rekomendacinių dydžių. Priteistos išlaidos yra nerealios atliktų darbų kiekiui ir sudėtingumui. Suinteresuoto asmens V. Š. atsiliepimas yra mažos apimties, neinformatyvus, iš esmės supaprastintai atkarojant antstolio pateikto atsiliepimo turinį.

Teismo nurodomos rekomendacijos yra negaliojančios, kadangi 2016-03-19 buvo priimtas LR Teisingumo ministro įsakymas Nr.1R-7 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr.1r-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, t. y. rekomendacijos buvo pakeistos naujomis.

Suinteresuotas asmuo V. Š. yra kreditorius vykdomojoje byloje. Išieškojimą vykdo antstolis S. U.. V. Š. neturėjo pareigos ar teisinio suinteresuotumo papildomai pateikti atsiliepimo į prašymą, kadangi jo interesai atstovaujami skolos išieškotojo. Be to, kreditoriaus ir skolos išieškotojo atsiliepimuose pateiktos pozicijos yra iš esmės sutampančios, ginančios kreditoriaus interesus, todėl priteistos 200 Eur išlaidos turi būti mažintinos.

Išieškojimas vykdomas fizinio asmens atžvilgiu, todėl antstolis neturėjo pareigos pareiškėjai išaiškinti apie jos teisę numatytą LR CPK 663 straipsnyje. Tai yra išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014. Teismas pagrįstai konstatavo, kad skola atsirado iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitų paslaugų apmokėjimu, todėl nėra teisinio pagrindo remtis LR CPK 663 straipsnio 4 dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014 nurodė, kad LR CPK 663 straipsnio 4 dalies normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto. Nurodytoje byloje analogiškai kaip ir nagrinėjamu atveju skola buvo atsiradusi pagal skolininko išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, todėl faktinės bylos aplinkybės yra analogiškos. Kadangi pareiškėjos skola susidarė dėl skolinio įsipareigojimo pagal vekselį, minėta norma negali būti taikoma dėl ko paryškėjos atskirasis skundas netenkintinas. Priteistos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Advokatė teikdama atsiliepimą analizavo ir naujausią teismų praktiką nurodytu klausimu, ją citavo ir atsiliepime, kas sudaro pakankamai laiko sąnaudų. Teiginiai, kad suinteresuoto asmens atsiliepimas yra antstolio teikto atsiliepimo sutrumpintas variantas yra nepagrįsti, nes antstolis atsiliepimą teismui pateikė vėliau nei suinteresuotas asmuo. V. Š. į bylą buvo įtrauktas dalyvauti suinteresuotu asmeniu, pareiškėjos prašymas tiesiogiai lietė jo turtinius interesus, todėl jam buvo aktualu teikti atsiliepimą į prašymą. Natūralu, kad buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios turi būti atlyginamos. Prašo remtis suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškėjos prašymą išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos M. T. prašymas apriboti išieškojimą iš M. T. nuosavybės teise priklausančio buto bei priteista iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui V. Š. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje vykdomas išieškojimas dėl 17 683,50 Eur išieškojimo iš skolininkės M. T. išieškotojo V. Š. naudai. 2015-11-27 priimtas patvarkymas areštuoti skolininkės turtą (butą u.n. (duomenys neskelbtini)). 2015-12-22 priimtas patvarkymas Dėl areštuoto turto pardavimo. Pareiškėja M. T. pateikė teismui prašymą neišieškoti iš paskutinio būsto – buto. Pirmosios instancijos teismas 2016-08-25 nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino, konstatavęs, kad pareiškėjos skola atsirado iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, kas neatitinka LR CPK 663 straipsnio 4 dalies nustatytos skolos prigimties.

Apeliantės teigimu, teismas nurodydamas, kad LR CPK 663 straipsnio 4 dalies norma negali būti aiškinama plečiamai, nenurodė tam jokio teisinio pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytu apeliantės argumentu.

CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/200; kt.7). Taigi, šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skola atsirado pagal jos išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, o pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-71/2014 nurodė, kad sąvoka „kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai. Taigi, pirmosios instancijos teismas išanalizavęs skolos susidarymo aplinkybes, skolos prigimtį būtent ir pasisakė dėl LR CPK 663 straipsnio 4 dalies normos taikymo ir šioje normoje vartojamų sąvokų išplėstinio aiškinimo.

Apeliantė neginčija skolos susidarymo aplinkybių, dėl kurių antstolio S. U. kontoroje vykdomas išieškojimas kreditoriaus V. Š. naudai. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad pareiškėjos skola atsirado iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, bei išvadai, kad įsiskolinimas neatitinka LR CPK 663 straipsnio 4 dalies nustatytos skolos prigimties, dėl ko pareiškėjos prašymą atmetė.

Apeliantė taip pat nurodo, kad nutartis priimta neatsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, byloje nedalyvaujant institucijai ginančiai vaikų interesus, nutarties dėstomojoje dalyje nepasisakyta dėl nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.

Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Teismų praktikoje daugelį kartų buvo pažymėta, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-874/2000, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006 ir kt.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (LR CPK 179 str.) Kauno apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3424-918/2013 nutraukta pareiškėjų M. T. ir V. T. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiuo sprendimu taip pat V. T. įsipareigojo šalių nepilnametėms dukroms G. T. ir K. T. išlaikymui iki jų pilnametystės kas mėnesį skirti po 115,85 Eur (400 Lt) kiekvienai dukrai, pervesdamas lėšas į M. T. nurodytą sąskaitą. Apeliantė taip pat nurodo, kad turi dar vieną nepilnametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis taip pat nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjos pavardė yra ne T.a, o U. (nuo 2016-10-17), kas leidžia pagrįstai spręsti, kad pareiškėja yra sudariusi naują santuoką. Byloje nepateikta duomenų, kad buvęs sutuoktinis ir vaikų tėvas V. T. nepilnametėms dukroms G. T. ir K. T. neteikia nustatyto dydžio išlaikymo. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas neprisideda prie vaiko būtinųjų poreikių užtikrinimo. Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, kad tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais negalėtų jų tėvai, kadangi pareiga užtikrinti vaiko interesus, kaip minėta aukščiau, tenka abiems tėvams. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad pinigus ji pasiskolino ir pasirašė neprotestuotinus vekselius dėl prastos pareiškėjos finansinės padėties nagrinėjamu klausimu nėra reikšmingos.

Apeliantė, nesutikdama su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis suinteresuoto asmens V. Š. naudai, nurodo, kad suinteresuoto asmens V. Š. atsiliepimas yra mažos apimties, neinformatyvus, iš esmės supaprastintai atkarojant antstolio pateikto atsiliepimo turinį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Suinteresuoto asmens V. Š. atsiliepimas į pareiškėjos prašymą parengtas 2016-08-03 ir pirmosios instancijos teisme gautas 2016-08-11, o antstolio atsiliepimas parengtas ir pirmosios instancijos teisme gautas 2016-08-16. Taigi V. Š. atsiliepimas gautas anksčiau nei antstolio. V. Š. atsiliepimą sudaro trys lapai, jame cituojama teisminė praktika, kas leidžia spręsti, kad buvo analizuojama susidariusi situacija. Esant šioms aplinkybėms negalima teigti, kad V. Š. atsiliepimas yra neinformatyvus, atkartojantis antstolio atsiliepimo turinį, dėl ko būtų pagrindas sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Nors apeliantė nurodo, kad teismo nurodomos rekomendacijos yra negaliojančios, kadangi 2016-03-19 buvo priimtas LR Teisingumo ministro įsakymas Nr.1R-7 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr.1r-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio atvirtinimo“ pakeitimo“, t. y. rekomendacijos buvo pakeistos naujomis, tačiau tai nesudaro pagrindo sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Visų pirma pažymėtina tai, kad apeliantės nurodomos rekomendacijos buvo pakeistos ne 2016-03-19 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-7, o 2015-03-19 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-77. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.16 punktą (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai) nustatytas 0,4 dydžio koeficientas. Taigi maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į prašymą parengimą gali būti 299,20 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K1 – 748 Eur). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir nenurodė rekomendacijų galiojančios redakcijos, tačiau teisingai nustatė, kad pašoma priteisti 200 Eur suma advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų maksimalių dydžių.

Taip pat laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad V. Š. neturėjo pareigos ar teisinio suinteresuotumo papildomai pateikti atsiliepimo į prašymą, kadangi jo interesai atstovaujami skolos išieškotojo. Nagrinėjamu atveju tarp šalių vyrauja skirtingi interesai. Suinteresuotas asmuo bei kreditorius vykdomojoje byloje V. Š. būtent yra suinteresuotas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos jo naudai. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, teiktų teisinių paslaugų apimtį, pagrįstai suinteresuoto asmens V. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš pareiškėjos.

Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 6,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.)

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,79 Eur (šešis Eur ir 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.