- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1393-773/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21154-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Kategorijos
- 3.3.4.2.2Proceso atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu
- 3.3.4.2.8Proceso atnaujinimas, kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.19.1Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, trečiasis asmuo V. G.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. 2015 m. spalio 21 d. ieškiniu teismo prašė pripažinti jo teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias atsakovei Kauno miesto savivaldybei, pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, įpareigojant atsakovę sudaryti su ieškovu šio buto pirkimo – pardavimo sutartį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3-4). Nurodė, kad pagrindinis ginčo buto nuomininkas buvo ieškovo tėvas P. B. 2015 m. vasario 19 d. mirė, ieškovas priėmė jo palikimą, tuo pačiu ir turtines teises į butą. Pažymėjo, kad 1991 m. pabaigoje P. B. užpildė pareiškimą su prašymu leisti privatizuoti nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), bute gyvenantys šeimos nariai davė tam rašytinį sutikimą, P. B. dokumentus pateikė savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybai, sumokėjo mokestį banke už privatizavimo procedūrų atlikimą, pateikė kvitą tarnybai ir ne kartą joje lankėsi. Po P. B. mirties ieškovas jokių dokumentų kopijų dėl buto privatizavimo nerado, todėl kreipėsi į atsakovės Privatizavimo skyrių dėl leidimo lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti ginčo butą, tačiau prašymas patenkintas nebuvo. Ieškovo teigimu, jis turi teisę lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti ginčo butą, nes Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo tinkamai išreikšta valia privatizuoti šį butą, susiklostę teisiniai santykiai dėl buto privatizavimo, tačiau procedūros buvo nebaigtos dėl atsakovės kaltės. Iš 2015 m. rugsėjo 22 d. Privatizavimo skyriaus rašto Nr. 66-6-598 akivaizdu, kad dokumentai prarasti ir galimai dėl to privatizavimo procedūros buvo neįvykdytos. Kadangi ieškovas priėmė P. B. palikimą, jis įgijo teisę baigti ginčo buto privatizavimo procedūras.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nėra gyvenamųjų patalpų nuomininkas, per dviejų mėnesių terminą po tėvo mirties į ieškovę dėl nuomos sutarties perrašymo savo vardu nesikreipė, todėl nėra tinkamas subjektas pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovo tėvas ir jo šeimos nariai įstatymų numatytais terminais būtų kreipęsi dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo į institucijas. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes nuo 1998 m. liepos 1 d. (iki tada galiojo Butų privatizavimo įstatymas) iki ieškinio pareiškimo (2015 m. spalio mėn.) per ieškinio senaties terminą ieškovas nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos (1 t., b. l. 36-40).
3. Trečiasis asmuo V. G. atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad yra susipažinusi su visais pateiktais įrodymais, ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais bei su jais sutinka (1 t., b. l. 35).
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016 ieškinį tenkino ir pripažino V. B. teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su V. B. gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą, priteisė V. B. iš Kauno miesto savivaldybės 901 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 101-106).
5. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1529-343/2016 panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – V. B. ieškinį atmetė ir iš ieškovo priteisė 41 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 133-137). Teismas sprendė, kad ieškovo tėvas daugiau kaip 20 metų nesirūpino savo subjektinės teisės privatizuoti butą įgyvendinimu, per tą laiką sudarė net dvi nuomos sutartis, kas nepatvirtina ieškovo teiginių apie jo tėvo ir jo šeimos narių siekį privatizuoti butą. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad apelianto tėvas atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti ir kad tarp jo ir atsakovės susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių juridinį faktą, jog ieškovas paveldėjo savo tėvo turtinę teisę privatizuoti nuomojamą butą.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi Nr. 3P-2002/2016, 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi Nr. 3P-2076/2016, 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi Nr. 3P-2167/2016 bei 2017 m. sausio 31 d. nutartimi Nr. 3P-181/2017 atsisakė priimti ieškovo V. B. kasacinius skundus, nes juose nebuvo keliami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus (1 t., b. l. 150-153).
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas V. B. 2017 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016, panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinio reikalavimą pripažinti V. B. teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis kainomis ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti šio buto pirkimo – pardavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 143-146). Pareiškėjas nurodė, kad tvarkant tėvo P. B. daiktus rado su buto privatizavimu susijusius dokumentus: 1991 m. spalio 16 d. pareiškimą leisti pirkti butą adresu (duomenys neskelbtini), su kitoje pusėje esančiu šeimos narių sutikimu, kad P. B. pirktų šį butą, 1991 m. gruodžio 6 d. įmokos kvitą už buto bylą bei 1993 m. gegužės 12 d. įmokos kvitą – avansą už buto privatizavimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016 (1 t., b. l. 186-190).
9. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1904-221/2017 panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016 ir perdavė bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui (2 t., b. l. 34-40). Teismas laikė, kad pareiškėjo pateikti nauji duomenys atitiko naujai paaiškėjusių ir turinčių esminę reikšmę bylos aplinkybių požymius, o faktas, kad dokumentai buvo rasti po civilinės bylos išnagrinėjimo, negali būti vertinamas kaip pareiškėjo nerūpestingas elgesys, nes pareiškėjas nežinojo apie dokumentų egzistavimą ar jų vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovo V. B. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 26,79 Eur pašto išlaidų (2 t., b. l. 86-91).
11. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių ieškovo argumentus, kad ginčo buto privatizavimo procedūros buvo pradėtos. Teismas nustatė, kad pateikus prašymą privatizuoti ginčo butą ir notariškai patvirtiną susitarimą, ieškovo tėvas turėjo gauti leidimą privatizuoti minėtą butą, sumokėti nustatyto dydžio įmokas ir tik tokiu atveju galėjo būti pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau tokių duomenų byloje nėra.
12. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog P. B. tinkamai išreiškė savo valią dėl ginčo buto privatizavimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad P. B. prašymas privatizuoti butą ir jo šeimos narių 1991 m. spalio 16 d. susitarimas dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo pateiktas Kauno miesto valdybai ir kada tai buvo padaryta. Teismo vertinimu, iš pateiktų kvitų neaišku, kam konkrečiai minėti mokesčiai buvo sumokėti, o vien tik aplinkybė, jog ieškovo tėvo vardu buvo parengta buto inventorinė byla nėra pakankama valiai privatizuoti ginčo butą nustatyti, nes turi būti nustatytos visos įstatyme įtvirtintos sąlygos. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo nuomininkų susitarimas nebuvo patvirtintas notariškai. Teismas sprendė, kad P. B. pateikus institucijai, turinčiai teisę vykdyti privatizavimo procedūras, prašymą privatizuoti ginčo butą ir notariškai patvirtiną susitarimą P. B. būtų gavęs leidimą privatizuoti nuomojamą butą, sumokėti nustatyto dydžio įmokas ir tik tokiu atveju galėjo būti pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis.
13. Teismas nurodė, kad viena iš būtinų sąlygų, norint privatizuoti butą jau nebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui, yra įrodyti, kad teisė, kurią norima įgyvendinti įstatymui nustojus galioti, buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir buvo pažeista. Pažymėjo, kad šiuo atveju nenurodomas nei vienas konkretus pažeidimas, nėra jokių įrodymų, kad buvo atlikti neteisėti privatizavimą vykdžiusių institucijų veiksmai ir taip buvo užkirstas kelias buto privatizavimui.
14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nuo 1991 m. pabaigoje pateikto prašymo tarnybai iki 2015 m. ieškovo tėvas ar pats ieškovas bei kiti šeimos nariai būtų domėjęsi privatizavimo procedūromis, kreipęsi į atitinkamas institucijas, kodėl buto privatizavimo procedūra nevyksta. Nurodė, kad pagrindinis buto nuomininkas P. B. daugiau kaip 20 metų nesirūpino savo subjektinės teisės privatizuoti butą įgyvendinimu, per minėtą laikotarpį sudarė net dvi buto nuomos sutartis, o tai nepatvirtina P. B. ir jo šeimos narių siekio privatizuoti butą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - V. B. ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovės 100 Eur žyminio mokesčio ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (2 t., b. l. 98-102). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo išvada dėl notariškai patvirtinto susitarimo būtinumo yra nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas pateikė teismui 1991 m. spalio 16 d. pareiškimą, kurio kitoje pusėje yra P. B. šeimos narių sutikimas, kad pagrindinis nuomininkas P. B. pirktų ginčo butą. Pagal 1991 m. liepos 29 d. įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notariato įstatymo papildymo“, toks nuomininkų susitarimas dėl buto privatizavimo galėjo būti patvirtintas supaprastina tvarka.
1.2. Teismas neteisingai sprendė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių prašymo privatizuoti ginčo butą ir šeimos narių susitarimo pateikimą Kauno miesto valdybai. Apelianto teigimu, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu valstybiniam butų fondui priklausančių butų techninės apskaitos bylos buvo rengiamos tuometiniame Inventorizacijos biure tik esant nuomininko pateiktam prašymui leisti privatizuoti butą kartu su kitais būtinais dokumentais ir gyventojui apmokėjus nustatyto dydžio rinkliavą už buto inventorizavimą. Iš ieškovo pateiktos mokėjimo kvito kopijos matyti, kad mokestis už 1992 metų vasario 5 d. buto techninės apskaitos bylą buvo sumokėtas 1991 m. gruodžio 6 d., t.y. laikotarpiu nuo prašymo leisti privatizuoti butą pateikimo iki bylos parengimo. Todėl ieškovo tėvas P. B. buvo pateikęs Kauno miesto valdybai pareiškimą dėl leidimo pirkti ginčo butą ir tik pripažinus jam teisę į privatizavimą, buvo parengta ginčo buto byla. Parengus buto techninės apskaitos bylą, butas buvo įkainotas, o P. B. 1993 m. gegužės 12 d. mokėjimo kvitu sumokėjo avansą. Abiejuose kvituose yra nurodyta „Asmeninė sąskaita 13079P“, toks pat numeris yra užrašytas ir ant P. B. pareiškimo Kauno miesto valdybai - „13079P“. Todėl akivaizdu, kad P. B. pradėjo ginčo buto privatizavimo procesą, kuris buvo tam tikru atsakovės tarnyboje nustatytu būdu kontroliuojamas.
1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo susiklostę privatizavimo teisiniai santykiai ir kad privatizavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl P. B. kaltės. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas neįrodė P. B. teisių pažeidimo, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui bei neteisingai vertino, kad P. B. daugiau kaip 20 metų nesirūpino savo subjektinės teisės privatizuoti butą įgyvendinimu. Teismas neatsižvelgė, jog Buto techninės apskaitos byla yra saugoma pas atsakovę, ant bylos užrašytas ieškovo tėvo P. B. vardas, buto adresas. Akivaizdu, kad gavus buto bylą, atsakovės atsakingi darbuotojai turėjo pareigą informuoti ieškovo tėvą apie tolimesnes procedūras vykdant ginčo buto privatizavimą. Teismas neįvertino, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė patvirtino, jog savivaldybė nemokėjo už Butų techninės apskaitos bylų parengimą, o už tai sumokėjo P. B.. Apelianto teigimu, atsakovė tinkamai nevykdė pareigos išaiškinti P. B. jo teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo galimybių, todėl P. B. ne dėl savo kaltės negalėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti jo teisės lengvatine tvarka privatizuoti nuomojamą butą.
1.4. Apelianto teigimu, 1999 m. ir 2003 m. nuomos sutartys su P. B. tikėtinai sudarytos būtent dėl to, kad atsakovė neišsaugojo (o galimai ir tyčia) P. B. pateiktų dokumentų.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo jį atmesti (2 t., b. l. 107-111). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl P. B. valios privatizuoti ginčo butą nebuvimo yra neteisinga. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad P. B. buvo pateikęs Kauno miesto valdybai pareiškimą dėl leidimo pirkti ginčo butą ir tik pripažinus jam teisę į privatizavimą buvo parengta ginčo buto byla. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovo tėvo vardu buvo parengta buto inventorinė byla, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių apie kitų buto privatizavimo procedūrų tinkamą atlikimą, nėra pakankama, nes turi būti nustatytos visos įstatyme įtvirtintos sąlygos.
2.2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad į bylą pateikta 1993 m. gegužės 12 d. mokėjimo kvito kopija patvirtina, kad parengus buto techninės apskaitos bylą, butas buvo įkainotas, o P. B. sumokėjo pradinį mokėjimą (avansą), todėl ginčo buto privatizavimo procesas buvo pradėtas ir atsakovės tarnyboje kontroliuojamas, o P. B. valia privatizuoti ginčo butą išreikšta tinkamai. Vadovaujantis Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 19 ir 20 punktais, tik pirkėjui sumokėjus pradinę įmoką, savivaldybės nustatytą mokestį už dokumentų rengimą bei įforminimą ir 0,5 procento buto kainos, nurodytos sutartyje dydžio, valstybinį mokestį, pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinama notariškai ir teisiškai įregistruojama. Todėl pateikus prašymą privatizuoti ginčo butą ir notariškai patvirtiną susitarimą ieškovas turėjo gauti leidimą privatizuoti minėtą butą, sumokėti nustatyto dydžio įmokas ir tik tokiu atveju galėjo būti pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš ieškovo pateiktų kvitų nėra aišku, kam konkrečiai buvo sumokėti mokesčiai.
2.3. Apelianto argumentas, kad Buto techninės apskaitos bylos saugojimas Kauno miesto savivaldybėje patvirtina, jog gavus buto bylą, atsakovės atsakingi darbuotojai turėjo pareigą informuoti ieškovo tėvą P. B. apie tolimesnes procedūras, vykdant ginčo buto privatizavimą, yra nepagrįstas. Atsakovė pažymi, kad viena iš būtinų sąlygų, norint privatizuoti butą jau pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, yra įrodyti, kad teisė, kurią norima įgyvendinti įstatymui nustojus galioti, buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir buvo pažeista. Šiuo atveju nenurodomas nei vienas konkretus pažeidimas.
2.4. Byloje nėra duomenų, kad nuo 1991 m. pabaigoje pateikto prašymo tarnybai iki 2015 m. ieškovo tėvas ar pats ieškovas bei kiti šeimos nariai būtų domėjęsi privatizavimo procedūromis, kreipęsi į institucijas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo tėvas daugiau kaip 20 metų nesirūpino savo subjektinės teisės privatizuoti butą įgyvendinimu ir per tą laiką sudarė net dvi buto nuomos sutartis 1999 m. birželio 16 d., 2003 m. birželio 10 d., kas visiškai nepatvirtina ieškovo teiginių apie jo tėvo ir jo šeimos narių siekį privatizuoti butą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai byla yra išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra ne tik proceso atnaujinimo, bet ir absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio. Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jo skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1019/2002). Ribojimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą nustatytas dėl to, kad pakartotinis teisėjo tos pačios bylos nagrinėjimas gali sukelti abejonių dėl nešališkumo, kai bylą nagrinėjęs pirmą kartą teisėjas jau buvo pateikęs teisinį vertinimą. Neleistinumą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymas sieja su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016).
19. Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016 tenkino V. B. ieškinį ir pripažino jam teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su V. B. gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1529-343/2016 panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pateikta duomenų apie tai, jog buvo tinkamai kreiptasi į atsakingas institucijas dėl buto privatizavimo, visi reikalingi dokumentai buvo paruošti ir ieškovo tėvo šeima atliko visus būtinus veiksmus, taip pat nėra įrodymų, kad buvo atlikti neteisėti privatizavimą vykdžiusių institucijų veiksmai ir taip buvo užkirstas kelias buto privatizavimui.
20. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pareiškėjas V. B. 2017 m. balandžio 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. V. B. pateikė teismui dokumentus, iš kurių matyti, jog Kauno miesto valdybai 1991 m. spalio 16 d. pareiškėjo tėvas P. B. pateikė pareiškimą, kuriame prašoma leisti pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), perkamo buto nuomininkų sutikimą, kad pagrindinis nuomininkas P. B. pirktų nurodytą butą, 1991 m. gruodžio 6 d. kvitą, įrodantį mokesčio už buto bylos sudarymą sumokėjimą, taip pat 1993 m. gegužės 12 d. kvitą, įrodantį avanso už privatizuojamą butą sumokėjimą. Kauno apylinkės teismo teisėja J. Narkevičiūtė 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-13918-285/2017 netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą. Sprendė, kad pareiškėjo pateikti nauji įrodymai – P. B. 1991 m. spalio 16 d. pareiškimas Kauno miesto valdybai su kitoje pusėje esančiu šeimos narių sutikimu neturi esminės reikšmės bylai, nes jis nėra notariškai patvirtintas, kas rodo, jog ieškovo tėvas neatliko visų būtinų buto privatizavimo procedūrai būtinų veiksmų. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas buvo nerūpestingas ir neatsakingas, nes žinojo apie pradėtą privatizavimo procesą, todėl objektyviai turėjo galimybę sužinoti ir apie tėvo P. B. dokumentus.
21. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1904-221/2017 panaikino minėtą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – procesą civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016 atnaujino. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nors perkamo buto nuomininkų sutikimas nėra patvirtintas notaro, tačiau iš 1991 m. liepos 29 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notariato įstatymo papildymo“ matyti, kad tuo metu galiojo supaprastinta buto nuomininko bei jo šeimos narių susitarimų dėl gyvenamojo namo (buto) pirkimo tvirtinimo tvarka, pagal kurią šiuos susitarimus galėjo tvirtinti ne tik notaras, bet ir konkrečios, įstatyme išvardintos, institucijos. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikti duomenys šioje byloje atitinka naujai paaiškėjusių ir turinčių esminę reikšmę bylos aplinkybių požymius, o nežinant apie dokumentų egzistavimą ar vietą, jų paieškos neatlikimas ar netinkamas atlikimas negali būti vertinamas vienareikšmiškai kaip nerūpestingas ir neatsakingas elgesys.
22. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-2737-285/2018 ieškovo V. B. ieškinys buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėjo Kauno apylinkės teismo teisėja J. Narkevičiūtė, 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi netenkinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje. Teisėja, atmesdama ieškovo ieškinį sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės kaip naujai paaiškėjusios neturi esminės reikšmės bylai, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte tokioms aplinkybėms keliamų reikalavimų, nesudaro pagrindo ieškovo ieškinį tenkinti ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1529-343/2016, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas.
23. Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apylinkės teismo teisėja J. Narkevičiūtė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje sprendė, jog „pareiškėjo kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikti nauji įrodymai – P. B. 1991 m. spalio 16 d. pareiškimas Kauno miesto valdybai, su kitoje pusėje esančiu šeimos nariu sutikimu neturi esminės reikšmės bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, nebūtų priimtas kitoks sprendimas, kadangi Kauno apygardos teismas, atmesdamas ieškovo V. B. ieškinį, konstatavo, kad pateikus prašymą privatizuoti ginčo butą ir notariškai patvirtiną susitarimą ieškovo tėvas turėjo gauti leidimą privatizuoti minėtą butą, sumokėti nustatyto dydžio įmokas ir tik tokiu atveju galėjo būti pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis“.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisėja J. Narkevičiūtė, išnagrinėjusi prašymą dėl proceso atnaujinimo, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje pateikė teisinę nuomonę dėl nurodomų naujai paaiškėjusių aplinkybių ir teikiamų naujų įrodymų vertinimo priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismui 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi panaikinus teisėjos J. Narkevičiūtės priimtą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir procesą atnaujinus, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėja J. Narkevičiūtė negalėjo nagrinėti šios bylos po proceso atnaujinimo, nes byloje buvo sprendžiama, ar pateikti nauji įrodymai turi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 366, 370-371 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, to pačio teisėjo su ankstesne byla susijusios vėlesnės bylos nagrinėjimas gali sukurti prielaidas ieškovo manymui, kad teisėjas ginčo santykių naujoje byloje kitaip negu juos vertino ankstesnėje byloje nevertins (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-313/2016). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisėjai J. Narkevičiūtei išsprendus prašymą dėl proceso atnaujinimo (proceso neatnaujinus), tačiau apeliacinės instancijos teismui padarius priešingas išvadas, teisėja negalėjo toliau nagrinėti bylos po proceso atnaujinimo, nes jau buvo pateikusi teisinį naujų įrodymų vertinimą dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl šios priežasties pripažintina, kad buvo pažeistas CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą ir laikytina, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
25. Konstatavus CPK imperatyviųjų normų pažeidimą, t. y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kiti teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo teisiniai pagrindai nenagrinėjami ir nenustatomi. Šį proceso teisės pažeidimą galima ištaisyti bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo kitos sudėties teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
26. Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.