- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- A2-1904-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21154-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- V. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, trečiasis asmuo – V. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas V. B. padavė prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016, panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinio reikalavimą pripažinti V. B. teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis kainomis ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti šio buto pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016 tenkino V. B. ieškinį ir pripažino jam teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas – 65,83 kv. m bendrojo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su V. B. šių gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1529-343/2016, tenkindamas atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį. Kasacine tvarka byla nebuvo nagrinėjama. Pareiškėjas atsitiktinai, tvarkydamas (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo P. B. asmeninius daiktus, laikomus atskiroje komodoje, t. y. ne dokumentams saugoti skirtoje vietoje, rado su buto privatizavimu susijusius duomenis – 1991 m. spalio 16 d. pareiškimą, rašytą Kauno miesto valdybai, kuriame prašoma leisti pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), su kitoje šio pareiškimo pusėje esančiu šeimos narių sutikimu, kad P. B. pirktų šį butą, pareiškimo viršuje nurodytas jo registracijos Nr. 13079P, taip pat 1991 m. gruodžio 6 d. įmokos kvitą už buto bylą, su nuoroda 13079P (sutampančia su pareiškimo registracijos Nr.), 1993 m. gegužės 12 d. įmokos kvitą, kaip avansą už buto privatizavimą, su nuoroda 13079P (sutampančia su pareiškimo registracijos Nr.). Ši aplinkybė paaiškėjo tik 2017 m. kovo 18 d., ji buvo ir nagrinėjant bylą, priimant sprendimus civilinėje byloje, tačiau nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi tokie duomenys į bylą atsakovės nebuvo pateikti, o dokumentų kopijos pareiškėjui nebuvo jo tėvo perduotos. Pateikiamų duomenų originalai turi būti pas atsakovę, nes jie adresuoti atsakovei, yra įregistruoti. Kauno apygardos teismo sprendimas yra klaidingas ir nepagrįstas, nes jame teigiama, kad pareiškėjo tėvas P. B. Butų privatizavimo įstatyme numatytais terminais tinkama forma nebuvo išreiškęs savo valios privatizuoti butą, nebuvo šeimos narių susitarimo, tačiau pateikti nauji įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas P. B. buvo pradėjęs privatizavimo procedūras, jos nebaigtos ne dėl jo ar jo šeimos narių kaltės.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016.
Teismas padarė išvadą, kad per laikotarpį nuo pareiškėjo tėvo P. B. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie jo gyvenamojoje vietoje esančius dokumentus, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo ir nedėjo pastangų siekiant pateikti į bylą susijusius rašytinius įrodymus, t. y. neveikė apdairiai ir rūpestingai, nesiėmė aktyvių veiksmų, reikalingų esamoje situacijoje. 2015 m. spalio 23 d. teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė jam žinomas aplinkybes, kad jo tėvas P. B. 1991 m. pabaigoje Kauno miesto savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybai pateikė pareiškimą su prašymu leisti privatizuoti nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su šeimos narių sutikimu ir kvitu, kuriuo buvo sumokėtas mokestis už privatizavimo procedūrų atlikimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyrius 2015 m. lapkričio 18 d. rašte nurodė, kad jame nėra prašymo, pateikto Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, jau 2015 m. pabaigoje žinodamas, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyriuje nėra išlikusių jo įrodinėjamas aplinkybes patvirtinančių dokumentų, siekdamas savo teisių įgyvendinimo, turėjo dėti pastangas surasti minėtus dokumentus. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, gyvendamas mirusio tėvo bute, žinodamas apie savo tėvo pradėtą buto privatizavimo procesą, objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie savo tėvo P. B. namuose saugotus dokumentus jau (duomenys neskelbtini), tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Teismas, nurodęs, kad toks pareiškėjo nerūpestingumas, delsimas, neatsakingumas negali būti pateisinamas ir sudaryti pagrindą procesui atnaujinti, laikė, jog dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pareiškėjas kreipėsi praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėjo kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikti nauji įrodymai – P. B. 1991 m. spalio 16 d. pareiškimas Kauno miesto valdybai su kitoje pusėje esančiu šeimos nariu sutikimu – neturi esminės reikšmės bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, nebūtų priimtas kitoks sprendimas, kadangi Kauno apygardos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, konstatavo, kad pateikus prašymą privatizuoti ginčo butą ir notariškai patvirtiną susitarimą ieškovo tėvas turėjo gauti leidimą privatizuoti minėtą butą, sumokėti nustatyto dydžio įmokas ir tik tokiu atveju galėjo būti pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo į bylą pateiktas sutikimas P. B. privatizuoti ginčo butą nėra patvirtintas notarine tvarka, taigi, pareiškėjo tėvas neatliko visų būtinų buto privatizavimo procedūrai būtinų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo tėvas ar pats ieškovas bei kiti šeimos nariai domėjosi buto privatizavimo procedūromis kreipdamiesi į atitinkamas institucijas, kodėl buto privatizavimo procedūra nevyksta. Teisėjų kolegija byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darė išvadą, kad ieškovo tėvas daugiau kaip 20 metų nesirūpino savo subjektinės teisės privatizuoti butą įgyvendinimu, per tą laiką sudarė net dvi buto nuomos sutartis, kas visiškai nepatvirtina ieškovo teiginių apie jo tėvo ir jo šeimos narių siekį privatizuoti butą. Teismas padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė ne vien tuo pagrindu, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjo tėvo pateiktą prašymą privatizuoti butą ir šeimos narių sutikimą, bet ir kitais nurodytais pagrindais, t. y. nesant duomenų, kad buvo domimasi buto privatizavimo procedūromis, pareiškėjo tėvas neatliko veiksmų, būtinų subjektinei teisei įgyti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nesivadovauta CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintomis nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl CPK 366 straipsnio taikymo, teismo padarytos išvados prieštarauja teisėtų lūkesčių, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Pridėtais prie prašymo atnaujinti procesą rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais pareiškėjas įrodė naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Pareiškėjo pateiktos dokumentų kopijos negalėjo būti vertinamos kaip noras ar priemonė dar kartą pasibylinėti – 1991 m. spalio 16 d. pareiškimas Kauno miesto valdybai su prašymu leisti pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodant visus šeimos narius su visų pilnamečių šeimos narių sutikimais, pareiškimo registracija savivaldybėje Nr. 13079P, mokėjimo kvitas už buto bylos sudarymą, mokėjimo kvitas–avansas už buto privatizavimą įrodo Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo argumentų neteisingumą ir nepagrįstumą. P. B. pareiškimas savivaldybei pateiktas 1991 m. spalio 16 d., o tuomet nebuvo privalomas notarinis patvirtinimas, nes galiojo 1991 m. liepos 29 d. priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notariato įstatymo papildymo“, kuriame buvo nurodyta, kad be notaro šeimos narių sutikimus buto privatizavimui leidžiama patvirtinti valstybinėms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, kuriose nuomininkas dirba, butų ūkio tarnyboms, taip pat kitiems juridiniams asmenims. Pateikus naujus įrodymus apie įmokų už buto privatizavimą ir bylos sudarymą sumokėjimą, nebeatitinka bylos medžiagos ir joje esančių įrodymų apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentai dėl nesumokėtų nustatyto dydžio įmokų už buto privatizavimą.
Nepagrįstai spręsta, kad pareiškėjas objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie jo gyvenamojoje vietoje esančius dokumentus. Pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad jo tėvas (miręs (duomenys neskelbtini)) galėjo būti nusikopijavęs savivaldybei pateiktus dokumentus. Apie juos tėvas pareiškėjui niekada nėra užsiminęs, dokumentus tėvas laikė neįprastoje, sunkiai randamoje, apleistoje, nenaudojamoje vietoje, kur dokumentai neturėtų būti laikomi. Dėl to pareiškėjas negalėjo įtarti, kad kažkur užkišti tokie dokumentai (jų kopijos), tikėtina, kad apie juos buvo pamiršęs ir pareiškėjo tėvas.
Nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, nes pareiškėjas jo nėra praleidęs. Visi pareiškėjo atsitiktinai surasti dokumentai (jų kopijos) turėjo būti pateikti atsakovės tarnybos, nes tokie dokumentai atsakovei buvo pateikti ir tik ji neatsakingai neišsaugojo šių dokumentų. Nuo pareiškėjo rūpestingumo, atsakingumo nepriklausė dokumentų suradimo laikas. Pareiškėjas negalėjo įtarti, kad tarp skudurų yra reikšmingi dokumentai, nes tam nebuvo pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, jog dokumentų, kuriuos jis pateikė prašydamas atnaujinti procesą, negalėjo rasti asmeniniuose P. B. daiktuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-297-877/2016. Nuo (duomenys neskelbtini), kai mirė pareiškėjo tėvas, pareiškėjas, gyvendamas mirusio tėvo bute, per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį iki 2016 m. rugsėjo 7 d., turėdamas galimybę apieškoti visus mirusio tėvo daiktus, to nedarė, bet tariamai rado privatizavimui reikalingus dokumentus jau po to, kai buvo išnaudotos visos bylinėjimosi galimybės ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, keletą kartų atmetęs pareiškėjo kasacinį skundą, 2017 m. sausio 31 d. nutarė neatnaujinti pareiškėjui termino kasaciniam skundui paduoti. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka apdairumo ir rūpestingumo kriterijų, nes apieškoti mirusio tėvo daiktus bute, kuriame pareiškėjas iki šiol gyvena, jis turėjo dar prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl privatizavimo, t. y. iki 2015 m. spalio 21 d.
6.2. Pareiškėjo į bylą pateiktas sutikimas P. B. privatizuoti ginčo butą nėra patvirtintas notarine tvarka, taigi, ieškovo tėvas neatliko visų būtinų veiksmų buto privatizavimo procedūrai. Pareiškėjo kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikti nauji įrodymai neturi esminės reikšmės bylai, kadangi apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė ne vien tuo pagrindu, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo tėvo teiktą prašymą privatizuoti butą ir šeimos narių sutikimą, bet ir kitais nurodytais pagrindais, t. y. nesant duomenų, kad buvo domimasi privatizavimo procedūromis, pareiškėjo tėvas neatliko veiksmų subjektinei teisei įgyti.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse ne kartą aiškino proceso atnaujinimo tikslus ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą bei teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimo institutas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuria siekiama, kad nebūtų palikti galioti neteisingi teismų sprendimai. Tačiau taip yra daroma intervencija į jau iš dalies nusistovėjusius bei stabilizavusius ginčo šalių santykius. Ši aplinkybė lemia tai, kad proceso atnaujinimo galimybė ribojama įstatyme įtvirtinant prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016 tenkino V. B. ieškinį ir pripažino jam teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas – 65,83 kv. m bendrojo ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su V. B. gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1529-343/2016, tenkindamas atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atmetė ieškinį. Pareiškėjas V. B. 2017 m. balandžio 10 d. padavė prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016, panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinio reikalavimą pripažinti V. B. teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis kainomis ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti šio buto pirkimo–pardavimo sutartį.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kadangi apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjas galėjo sužinoti jau (duomenys neskelbtini), be to, pareiškėjo su prašymu pateikti nauji įrodymai neturi esminės reikšmės bylai. Pareiškėjas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigdamas, kad pareiškėjo pateikti dokumentai sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016, jis nepraleido prašymo atnaujinti procesą padavimo termino, kadangi apie galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas sužinojo tik 2017 m. kovo 18 d., jis negalėjo anksčiau sužinoti apie tėvo turėtas dokumentų kopijas, nes tėvas jam apie jas nesakė, be to, jos buvo laikytos ne dokumentams skirtoje vietoje.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ar pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).
Kauno apygardos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimą grindė tuo, kad nėra pateikta duomenų apie tai, jog buvo tinkamai kreiptasi į atsakingas institucijas dėl buto privatizavimo, visi reikalingi dokumentai buvo paruošti ir ieškovo tėvo šeima atliko visus būtinus veiksmus, taip pat nėra įrodymų, kad buvo atlikti neteisėti privatizavimą vykdžiusių institucijų veiksmai ir taip buvo užkirstas kelias buto privatizavimui. Nurodytų duomenų nebuvimą Kauno apygardos teismas vertino kaip pagrindą atmesti ieškinį. Tuo tarpu iš su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktų dokumentų, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą atnaujinti procesą byloje, matyti, kad Kauno miesto valdybai 1991 m. spalio 16 d. pareiškėjo tėvas P. B. pateikė pareiškimą, kuriame prašoma leisti pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), perkamo buto nuomininkų sutikimą, kad pagrindinis nuomininkas P. B. pirktų nurodytą butą, 1991 m. gruodžio 6 d. kvitą, įrodantį mokesčio už buto bylos sudarymą sumokėjimą, taip pat 1993 m. gegužės 12 d. kvitą, įrodantį avanso už privatizuojamą butą sumokėjimą. Pažymėtina, kad nors perkamo buto nuomininkų sutikimas nėra patvirtintas notaro, tačiau iš 1991 m. liepos 29 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio notariato įstatymo papildymo“ matyti, kad tuo metu galiojo supaprastinta buto nuomininko bei jo šeimos narių susitarimų dėl gyvenamojo namo (buto) pirkimo tvirtinimo tvarka, pagal kurią šiuos susitarimus galėjo tvirtinti ne tik notaras, bet ir konkrečios, įstatyme išvardintos, institucijos. Pareiškėjo naujai pateiktų duomenų Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, neturėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys šioje byloje atitinka naujai paaiškėjusių ir turinčių esminę reikšmę bylos aplinkybių požymius, nes šios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas procesui civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016 atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, savo sprendimą taip pat grindė tuo, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, galėjo sužinoti jau (duomenys neskelbtini), mirus pareiškėjo tėvui ir peržiūrėjus jo daiktus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
CPK 368 straipsnis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Kaip buvo minėta anksčiau šioje nutartyje, proceso atnaujinimo pagrindu byloje gali būti ne tik naujos paaiškėjusios faktinės bylos aplinkybės, bet ir naujai paaiškėję faktines bylos aplinkybes pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai. Kai pareiškimo procesui atnaujinti pagrįsti pateikiami nauji įrodymai apie esmines bylos aplinkybes, tai CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo naujų įrodymų gavimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004). Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, ar pareiškėjas praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, turėjo jį skaičiuoti nuo momento, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie dokumentų, kuriuo grindžiamas prašymas atnaujinti procesą byloje, egzistavimą ir jų turinį. Aplinkybę, kad pareiškėjo tėvas P. B. 1991 metų pabaigoje pateikė atsakovės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybai atitinkamus dokumentus, pareiškėjas nurodė dar 2015 m. spalio 23 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje, tačiau apie tai, kad egzistuoja nurodytą aplinkybę patvirtinantys įrodymai, pareiškėjas sužinojo tik radęs šiuos įrodymus. Dokumentų radimas jau po civilinės bylos išnagrinėjimo nesudaro pagrindo spręsti apie pareiškėjo nerūpestingumą ir neatsakingumą, nes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nežinant apie tokių dokumentų egzistavimą ar vietą, kur jie yra, jų paieškos neatlikimas ar netinkamas atlikimas negali būti vertinamas vienareikšmiškai kaip nerūpestingas ir neatsakingas elgesys. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, galėjo sužinoti jau (duomenys neskelbtini), pripažintina nepagrįsta. Pareiškėjo teigimu, tėvo P. B. dokumentus jis rado 2017 m. kovo 18 d. Kadangi byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjo nurodytos datos teisingumu, pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė 2017 m. balandžio 10 d., apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir patenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-297-877/2016 ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.