- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-1529-343/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- V. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-297-877/2016 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl savivaldybės turto privatizavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti jo teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias atsakovei Kauno miesto savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu šio buto pirkimo pardavimo sutartį lengvatine tvarka.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nėra tinkamas subjektas pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovo tėvas ir jo šeimos nariai įstatymų numatytais terminais būtų kreipęsi dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo 1998 m. liepos 1 d. (iki tada galiojo Butų privatizavimo įstatymas) iki ieškinio pareiškimo (2015 m. spalio mėn.), per ieškinio senaties terminą ieškovas nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovui teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas – 65,83 kv. metrų bendrojo ploto butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.
Teismas byloje nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. 1983 09 30 Kauno miesto Požėlos raj. LDT VK sprendimu P. B. butui (duomenys neskelbtini) iš 2 kambarių 25,21 kv.m. gyvenamojo ploto buvo priskirtas I kambarys 16,58kv.m. gyvenamojo ploto. 1999 06 16 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi P. B. ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimuisi buvo suteikta gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). 2003 06 10 Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi P. B. ir jo šeimos nariams (8 asmenys) neterminuotai suteiktas valdyti ir naudoti 65,83 kv.m. butas (duomenys neskelbtini). 2007 12 26 duomenimis ginčo bute savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ir ieškovas. 2015 09 08 duomenimis, ieškovas gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini). Pagrindinis buto nuomininkas ieškovo tėvas P. B. mirė (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė ieškovas. 1992 02 15 sudarytoje ginčo buto techninės apskaitos byloje savininku nurodytas P. B..
Teismas atsakovės argumentą, kad ieškovas, nebūdamas ginčo buto nuomininku, nėra tinkamas subjektas privatizuoti butą atmetė argumentuodamas, tuo, kad ginčo bute nuo 1966 metų nepertraukiamai gyvenusio ir jo pagrindiniu nuomininku buvusio P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priimdamas ieškovas taip pat paveldėjo ir teisę privatizuoti ginčo butą.
Spręsdamas, ar, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovo tėvas buvo įgijęs teisę privatizuoti ginčo butą, teismas nustatė, kad ieškovo tėvo vardu 1992 02 05, t. y. galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buvo parengta buto inventorinė byla, todėl sprendė, kad, jei P. B. nebūtų pradėjęs privatizavimo proceso, tokia buto byla jo vardu nebūtų buvusi parengta. Teismas visų byloje esančių įrodymų visumos pagrindu sprendė, kad yra didesnė tikimybė, jog P. B., galiojant Butų privatizavimo įstatymui, pareiškimu kreipėsi į atsakovę dėl ginčo buto privatizavimo ir įgijo teisę privatizuoti šį butą.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nors ginčo bute ieškovas nėra registruotas, tačiau jame faktiškai gyvena, kad nei ieškovas, nei jo sutuoktinė Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų pagal Lietuvos Respublikos 1991 05 28 privatizavimo įstatymą neturi ir neturėjo, sprendė, kad ieškovo, paveldėjusio pagrindinio nuomininko turtines teises, teisė privatizuoti butą turi būti ginama ir tai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.
Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 1991-1993 metų, nes tuo metu P. B. kreipėsi dėl savo teisės įgyti butą nuosavybėn lengvatinėmis sąlygomis įgyvendinimo ir todėl jo teisė pažeista nebuvo. Teismas vertino, kad senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2015 09 22, t. y., kai, gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyrius raštą, iš jo tapo aišku, kad P. B. pateiktas prašymas ir kiti dokumentai yra prarasti, todėl buto privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis nebus vykdomas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo 2016 m. balandžio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas nepateikė jokių įrodymų aplinkybei, jog jo tėvas 1991 metais Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu ir kitais reikiamais dokumentais kreipėsi į atsakovę dėl ginčo buto privatizavimo. Teismas buvusios mirusio tėvo kaimynės paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai, nes ji nenurodė jokių buto privatizavimo procedūros pradžią patvirtančių aplinkybių, neprisiminė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė jokių 25 metų senumo įvykio detalių. Buto inventorinės bylos parengimas nėra pakankamas daryti išvadą, kad buvo pradėtas ginčo buto privatizavimo procesas. Nėra pateikta jokių duomenų, kad buvo atliktas buto įkainojimas, tinkamai sudarytas šeimos narių kieno vardu bus sudaroma buto pirkimo-pardavimo sutartis susitarimas, kuris buvo būtina sutarties sudarymo sąlyga, nėra duomenų, kad ieškovo tėvas nuolat domėjosi privatizavimo procedūra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginčo butas neprivatizuotas dėl įgaliotos institucijos netinkamų veiksmų.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi, jį priimdamas, teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas ir rėmėsi teismine praktika.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad ieškovo tėvas, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, pareiškimu kreipėsi į atsakovę dėl ginčo buto privatizavimo ir tokiu būdu įgijo teisę privatizuoti butą pagal šį įstatymą, sprendė, kad ieškovas, po tėvo mirties šią teisę paveldėjęs, taip pat turi teisę ginčo butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad ieškovo tėvas jo nuomojamo buto privatizavimo procedūras buvo pradėjęs, tačiau jų nebaigęs ne dėl savo kaltės, laikė įrodyta, kadangi ieškovo tėvo vardu 1992 02 05, t. y. galiojant Butų privatizavimo įstatymui, buvo parengta buto inventorinė byla.
Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovo tėvas galiojant Butų privatizavimo įstatymui tinkamai buvo išreiškęs valią privatizuoti nuomojamą butą. Teisėjų kolegija atsakovės skundo argumentus vertina pagrįstais.
Ieškovo tėvas, kaip savivaldybei priklausančio buto pagrindinis nuomininkas, šį butą turėjo teisę privatizuoti pagal iki 1998 07 01 galiojusį LR Butų privatizavimo įstatymą. Pagal šį įstatymą tam, kad asmuo įgytų teisę butą privatizuoti, buvo būtinos šios įstatyme nustatytos sąlygos: a) atitinkamos patalpos yra gyvenamoji patalpa, kuri gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); b) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); c) asmuo, kaip subjektas, kuris pagal įstatymą turi teisę privatizuoti, išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, t. y. tarp šio asmens ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, susiklostė teisiniai santykiai dėl atitinkamo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 03 04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 04 10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2011 05 17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2011). Tam, kad asmeniui būtų pripažinta teisė privatizuoti ginčo patalpas ir atsakovas būtų įpareigotas sudaryti ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, būtina nustatyti visų įstatyme nustatytų sąlygų egzistavimą jo galiojimo metu.
Apeliantė pagrįstai skunde teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šeimos narių susitarimą dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Bylos duomenimis, ginčo bute gyveno ir buvo registruoti ne tik ieškovo tėvas, bet ir kiti šeimos nariai (b. l. 90-94, 46). Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje gyvenantys šeimos nariai turėjo susitarti, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku. LR Vyriausybės 1991 07 31 nutarimu Nr. 309 patvirtintose Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos nuostatose matyti, kad visų pirma buto nuomininkas, jo šeimos nariai turi susitarti kieno vardu bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Susitarimas turi būti patvirtintas notariškai, pridedamas prie pareiškimo. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo- pardavimo sutartis nesudaroma. Toks susitarimas byloje nepateiktas, o ir aplinkybių, kad jis iš viso buvo sudarytas, ieškovas neįrodinėjo, o tik apsiribojo jokiais įrodymais nepagrindžiančiu teiginiu, kad visi šeimos nariai (šeimoje 4 asmenys) susitarime savo parašais patvirtino, kad butą privatizuos ieškovo tėvas savo vardu (CPK 12 str. 176 str. 178 str.). Ieškovas teigė, kad jo tėvas prašymą leisti privatizuoti butą 1991 metų pabaigoje užpildė ir pateikė miesto savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybai, taip pat sumokėjo reikalingą mokestį. Tačiau byloje visgi nėra duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, nėra įrodymų, kad toks prašymas apskritai buvo paduotas ir tai padaryta tinkamai. Byloje nėra pateikta įrodymų dėl prašymo užregistravimo tarnyboje, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo tėvo šeima tinkami išreiškė savo valią dėl ginčo buto privatizavimo.
Minėto Vyriausybės nutarimo 19 punkte nurodoma, kad miestų, rajonų valdybos, įmonės, įstaigos, organizacijos, suderinusios su valstybinėmis notarinėmis kontoromis (apylinkėse - su viršaičiais) ir inventorizavimo biurais, potvarkiu (įsakymu) nustato visų reikalingų pirkimo-pardavimo sutartims įforminti dokumentų parengimo tvarką. Sutartys tvirtinamos ir teisiškai registruojamos vienu kartu. Ir tik pirkėjui įmokėjus pradinę įmoką, savivaldybės nustatytą mokestį už dokumentų rengimą bei įforminimą ir 0,5 procento buto kainos, nurodytos sutartyje, dydžio valstybinį mokestį, pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinama notariškai ir teisiškai įregistruojama (20 p.). Taigi, pateikus prašymą privatizuoti ginčo butą ir notariškai patvirtiną susitarimą ieškovo tėvas turėjo gauti leidimą privatizuoti minėtą butą, sumokėti nustatyto dydžio įmokas ir tik tokiu atveju galėjo būti pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad buvo tinkamai kreiptasi į atsakingas institucijas dėl buto privatizavimo, kad visi reikalingi dokumentai buvo paruošti ir ieškovo tėvo šeima atliko visus būtinus veiksmus. Vien tik aplinkybė, jog ieškovo tėvo vardu buvo parengta buto inventorinė byla, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių apie kitų buto privatizavimo procedūrų tinkamą atlikimą, nėra pakankama, nes kaip minėta, turi būti nustatytos visos įstatyme įtvirtintos sąlygos.
Sutiktina su apeliante, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad ieškovo tėvas domėjosi buto privatizavimo procedūromis ir kad ji nebaigta ne dėl ieškovo tėvo kaltės.
Viena iš būtinų sąlygų, norint privatizuoti butą jau pasibaigus LR Butų privatizavimo įstatymui, yra įrodyti, kad teisė, kurią norima įgyvendinti įstatymui nustojus galioti, buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir buvo pažeista. Šiuo atveju nenurodomas nei vienas konkretus pažeidimas. Taigi, nėra jokių įrodymų, kad buvo atlikti neteisėti privatizavimą vykdžiusių institucijų veiksmai ir taip buvo užkirstas kelias buto privatizavimui. Byloje jokių duomenų, kad nuo 1991 m. pabaigoje pateikto prašymo tarnybai, kaip teigiama ieškinyje, iki 2015 m. ieškovo tėvas ar pats ieškovas bei kiti šeimos nariai, būtų domėjęsi privatizavimo procedūromis, kreipęsi į atitinkamas institucijas, kodėl buto privatizavimo procedūra nevyksta. Taip pat nėra nurodyta jokių svarbių, objektyvių priežasčių, kodėl iki ieškovo tėvo mirties iš viso nebuvo domėtasi šiuo klausimu.
Teisėjų kolegija byloje nustatytų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad ieškovo tėvas daugiau kaip 20 metų nesirūpino savo subjektinės teisės privatizuoti butą įgyvendinimu, per tą laiką sudarė net dvi buto nuomos sutartis (b. l. 13-16), kas visiškai nepatvirtina ieškovo teiginių apie jo tėvo ir jo šeimos narių siekį privatizuoti butą. Kolegija konstatuoja, kad, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus konstatuodamas, kad byloje pakanka duomenų, jog apelianto tėvas, būdamas pagrindiniu buto nuomininku, tinkama forma ir įstatyme nustatytu terminu išreiškė savo siekį privatizuoti nuomojamą butą, kad buto nuomininkas ir jo šeimos nariai buvo sudarę susitarimą, kieno vardu bus privatizuojamas butas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad apelianto tėvas atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti, ir kad tarp jo ir atsakovės susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Tokiu atveju taip pat konstatuotina, kad byloje nėra jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių juridinį faktą, kad ieškovas paveldėjo savo tėvo turtinę teisę privatizuoti nuomojamą butą. Atsižvelgiant į tai, tenkinant atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. balandžio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 329 str. 1d., 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundą (CPK 93 str.5 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. B. ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, mokestį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.