Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. M. ir jos atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui, trečiajam asmeniui A. M. ir jo atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. M. ieškinį atsakovui R. A. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. A. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį neteikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. M. ir jos atstovas advokatas Žilvinas Brazaitis palaikė ieškinio reikalavimus bei papildomai paaiškino, kad sūnus Majus ieškovei gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo, atsakovas ir buvęs sutuoktinis R. A. nėra vaiko biologinis tėvas, bet kokie ieškovės santykiai su atsakovu nutrūko dar iki sūnaus gimimo, vaiko biologinis tėvas yra A. M.. Prašo ieškinį tenkinti visiškai, taip pat tenkinti trečiojo asmens A. M. savarankišką reikalavimą.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. M. ir jos atstovas advokatas Žilvinas Brazaitis prašė ieškinį ir jo savarankišką reikalavimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovės Vaidilutės Stalmokienės išvadomis ieškinio ir trečiojo asmens savarankiško reikalavimo patenkinimas neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, nes nuginčijus tėvystę, bus nustatyta tikroji biologinė tėvystė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės L. M. ir atsakovo R. A. santuoka įregistruota 2016 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10931-769/2018, ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta; teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2018 m. spalio 23 d. Su dabartiniu sutuoktiniu A. M. ieškovė pradėjo bendrauti 2018 metais, nuo 2018 m. birželio 20 d. kartu apsigyveno, pastojo. (Duomenys neskelbtini) ieškovei L. M. ir A. M. gimė sūnus M. A.. Kadangi sūnus gimė nuo santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko gimimo įraše tėvu buvo įrašytas R. A. ir vaikui buvo suteikta buvusio sutuoktinio pavardė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus gimimo įrašas Nr. 716). Trečiasis asmuo A. M. sūnaus tėvystę pripažįsta, ginčo dėl tėvystės nėra.

Atsakovas R. A. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos dalyką, teismo pareigą šeimos bylų nagrinėjime, bei tai, kad šios kategorijos bylose atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, teismas ėmėsi priemonių atsakovui surasti, buvo paskelbta atsakovo R. A. paieška, jos atlikimą pavedant Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Tačiau paieškos procedūrą, trukusi daugiau nei vienerius metus, nepaisant aktyvių teismo bei policijos pastangų, reikiamo rezultato nedavė – atsakovas nustatytomis priemonėmis bei būdais nebuvo surastas, todėl teismas, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus, sprendžia bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.137 straipsnis įtvirtina, kad vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138 - 3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.138 straipsnis). Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma CK 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CK 3.140 straipsnio 2 dalį kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau ir CPK) numatytos priemonės.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta 2016 m. liepos 27 d., santuoka nutraukta 2018 m. spalio 23 d. Nepraėjus įstatyme nustatytam trijų šimtų dienų terminui nuo šalių santuokos nutraukimo, ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. A., dėl ko, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija (CK 3.140 straipsnio 2 dalis), vaiko tėvu gimimo įraše nurodytas atsakovas. Ieškovė tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas nėra ieškovei gimusio sūnaus M. A. tėvas, nes dar iki santuokos nutraukimo jie nebevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo. Be to, tarp vaiko ir atsakovo nebuvo ir nėra užsimezgęs ryšys, jis su vaiku nebendrauja, juo nesirūpina, neteikia išlaikymo. Tikrasis vaiko tėvas yra dabartinis ieškovės sutuoktinis trečiasis asmuo A. M., kuris sūnaus tėvystę pripažįsta, rūpinasi sūnumi, auklėja ir jį išlaiko. Byloje pateikta UAB „UNGE“ DNR tyrimo išvada Nr. EAS 0065/24 patvirtina, kad trečiasis asmuo A. M. yra biologinis vaiko M. A. tėvas.

Teismas, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovės L. M. buvęs sutuoktinis atsakovas R. A. nėra biologinis vaiko M. A. tėvas, taip pat ir tai, kad byloje pateikta DNR tyrimo išvada patvirtina, kad atsakovas R. A. nėra ir negali būti ieškovei gimusio vaiko M. A. tėvu, taip pat ir tai, kad, bylos duomenimis atsakovo R. A. ir vaiko M. A. nesieja socialinis tėvystės ryšys, ir/ar emociniai, materialinio išlaikymo ryšiai, kurių nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams, remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos byloje pateikta išvada, jog atsakovo tėvystės nuginčijimas šiuo atveju atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas R. A. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko – M. A. biologinis tėvas, o M. A. nėra jo sūnus (CK 3.149 straipsnio 1 dalis, 3.150 straipsnio 1 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo

Trečiasis asmuo A. M. prašo pripažinti, kad jis yra nepilnamečio vaiko M. A. biologinis tėvas, o M. A. yra jo sūnus.

Nuginčijus tėvystę nagrinėjamu atveju atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti tėvystę ir taip užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam; kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų bei įrodymų matyti, jog trečiasis asmuo A. M. sūnaus tėvystę pripažįsta, rūpinasi sūnumi, auklėja jį ir išlaiko. Byloje pateikta UAB „UNGE“ DNR tyrimo išvada Nr. EAS 0065/24 patvirtina, kad A. M. yra biologinis vaiko – M. A. tėvas su 99,99998 proc. tikimybe. Remiantis ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, vaikas M. A. žino, kad jo tėvas yra A. M..

Įvertinęs DNR tyrimo išvadą ir kitų byloje esančių įrodymų visetą, taip pat ir ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, teismas sprendžia, kad savarankiškas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, trečiasis asmuo A. M. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, o nepilnametis vaikas M. A. pripažintinas A. M. sūnumi (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-680-5804, ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Duomenų apie kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta.

Trečiasis asmuo A. M. pateikė teismui 2023 m. kovo 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. ŽB-490, kurioje trečiasis asmuo už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 500 Eur. Šias bylinėjimosi išlaidas trečiasis asmuo prašo priteisti iš atsakovo.

CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 13 punktas). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš atsakovo, įvertinus bylos pobūdį bei bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1 – 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas). Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir dėl jų priteisimo, vadovaujasi taip pat ir teisingumo, protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į tai, kad vaiko Majaus tėvu gimimo liudijime atsakovas buvo įrašytas ne dėl jo paties netinkamų/neteisėtų veiksmų, o įstatymo prezumpcijos pagrindu (CK 3.140 straipsnio 2 dalis), bei į tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo nuo pat vaiko gimimo žinojo, kad vaikas yra ne atsakovo, o atsakovo A. M., sprendžia, jog šių aplinkybių visuma, teisingumo ir protingumo principai sudaro pagrindą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra biologinis nepilnamečio vaiko M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas M. A. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje išduoto gimimo įrašo (duomenys neskelbtini) dalį, kad atsakovas R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti, kad trečiasis asmuo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra biologinis nepilnamečio vaiko M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas M. A. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra trečiojo asmens A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas.

Įrašyti vaiko gimimo dokumente įrašą apie vaiko tėvą, nurodant, kad M. A. gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui nutraukti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi paskelbtą atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paiešką. Informuoti Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą apie atsakovo paieškos nutraukimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.