Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. A., jos atstovei advokatei Ievai Kubilienei

atsakovų O. R., Ž. L. atstovams advokatei Aušrai Bračiulienei su J. L.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. A. patikslintą ieškinį atsakovams O. R. (L.), Ž. L. dėl solidariai 8494,42 Eur turtinės žalos dėl butų nuomos, 472 Eur kitų išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama:

-priteisti solidariai iš atsakovų O. R. (L.) ir Ž. L. ieškovės naudai 8494,42 Eur turtinės žalos dėl butų nuomos, padarytos atsakovų neteisėtais veiksmais, 472 Eur kitų išlaidų, kurios laikytinos ieškovės nuostoliais dėl atsakovų kaltės, viso 8966,42 Eur;

-priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 827,42 Eur skolą, bei 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo skolos atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-priteisti solidariai iš atsakovų bei bylinėjimosi išlaidas-278 Eur (132 Eur+70 Eur+38 Eur+38 Eur), 1300 Eur (1200 Eur +100 Eur) advokates išlaidų (t. 3 b.l. 1-6, 19, 28, el.bylos t.1 b.l. 82).

Ieškinyje, patikslintame ieškinyje (t. 3 b.l. 1-3) bei ieškovė teisminio nagrinėjimo metu nurodo, kad ji 2017-12-08 d. iš pardavėjų V. R. ir V. R. notarinės buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nusipirko butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisė į butą nuo 2017-12-08 priklauso ieškovei, įrašas galioja nuo 2017-12-11.

Ieškovės įsigytame bute nuo 2017-12-08 iki 2020 m. vasario mėnesio pabaigos gyveno buvusi ½ dalies buto savininkė – atsakovė O. R. (L.) ir jos šeimos nariai – atsakovas Ž. L. ir nepilnametė M. L.

Ieškovei įgijus nuosavybės teisę į butą, ji 2017-12-27 d. kreipėsi į atsakovę ir informavo ją, kad pasikeitė buto savininkas bei pareikalavo jos ir jos šeimos narių arba atlaisvinti svetimą turtą, kadangi jame gyvenama be jokio teisėto pagrindo, iki 2018-01-08 arba iki 2018-01-02 sudaryti viso buto nuomos sutartį už 300 Eur / mėn. nuomos mokestį. Ieškovė nesuteikė atsakovams teisės neatlygintinai naudotis svetimu turtu, tačiau atsakovai butą atlaisvinti atsisakė, toliau jame gyveno ir juo naudojosi nurodytą laikotarpį neatlygintinai.

Pažymėtina, kad ir buvusi buto savininkė (iš pradžių ½ dalies, o vėliau ir viso buto) – V. R., taip pat buvo raginusi atsakovus išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau atsakovai į tai taip pat nereagavo, nemokėjo nuomos mokesčio, o atsakovė O. R. (L.) atsisakė atsiimti jai priklausančią kompensaciją už ½ dalį buto.

Būstas ieškovės buvo pirktas šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti – nepilnamečiam sūnui K. A. užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, kadangi butas yra netoli vaiko lankomos mokyklos. Neteisėtų buto gyventojų veiksmai pažeidžia ne tik ieškovės konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamybę, bet ir nepilnamečio vaiko interesus, nes blogina šeimos finansinę situaciją, sukuria situacijos neapibrėžtumą, nestabilumą, daro didelę finansinę žalą. Ieškovė dėl nepilnamečio sūnaus teisių pažeidimo kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau, nesant teismo sprendimo dėl atsakovų iškeldinimo iš buto, minima institucija suteikti pagalbos negali.

Ieškovė pirkdama butą tikėjosi, kad jame iki turto įsigijimo gyvenę asmenys butą atlaisvins, tačiau taip neįvyko. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo akivaizdžiai matyti, kad turtas nėra apsunkintas daiktinėmis ar kitomis teisėmis, todėl atsakovai neturėjo jokios teisės toliau naudotis butu, kurio nuosavybės teisės yra perėjusios ieškovei.

2020 m. vasario mėnesio pabaigoje atsakovai iš buto išsikėlė su visais jiems priklausančiais daiktais, tačiau toliau galiojo teismo atsakovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios ją ir šeimos narius iškraustyti iš ginčo ½ turto, dėl to ieškovė, neturėdama teisinio pagrindo naudotis visu jai priklausančiu butu, prašo atlyginti nuostolius ir už laikotarpį po atsakovų išsikraustymo iš buto, iki kol nustos galioti laikinosios apsaugos priemonės dėl draudimo ieškovei laisvai disponuoti likusia ½ buto dalimi.

Ieškovė butą įsigijo su lengvatiniu (valstybės iš dalies kompensuojamu) būsto kreditu, kurį suteikė AB „Swedbank“. Šiuo metu butas yra įkeistas kreditoriui hipoteka, ką patvirtina ieškovės pateikiamas NTR išrašas. Butas kreditoriui buvo įkeistas gavus teismo leidimą, dėl ko preziumuojama, kad teismas, išnagrinėjęs situaciją ir patikrinęs visus dokumentus, jokių kliūčių šiam sandoriui taip pat nenustatė.

Ieškovė, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, turėjo teisę gauti valstybės paramą būstui įsigyti, kadangi atitiko įstatyme numatytus kriterijus: 1) jauna šeima – šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vaiką ir yra ne vyresni kaip 35 metų (2 str.), 2) neturi jokio kito nekilnojamo turto, įsigyjamas pirmasis būstas (8 str.), 3) šeimos turtas ir pajamos neviršija įstatyme numatytų dydžių (9 str.) ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, ieškovė, iki jai suėjo 35 metai (t. y. iki 2017-11-16), kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Jai, kaip atitinkančiai minimo įstatymo reikalavimus, 2017-11-09 buvo išduota pažyma dėl valstybės paramos būstui įsigyti suteikimo. Kadangi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pažyma galiojo tik 15 dienų, per įstatyme numatytą pažymos galiojimo laikotarpį ieškovė AB „Swedbank“ pateikė šią pažymą ir užpildė paraišką lengvatiniam būsto kreditui gauti. Bankas, išnagrinėjęs šį klausimą komitete, priėmė sprendimą – suteikti ieškovei valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą. Kadangi valstybės subsidija išmokama tik už tuos finansinius metus, kuriais buvo priimtas sprendimas dėl asmens teisės į paramą būstui – tai buvo esminė sąlyga – būstas turėjo būti nupirktas ir būsto kreditas išmokėtas vėliausiai iki 2017-12-29, priešingu atveju – suteikta valstybės subsidija pasinaikintų. Atsižvelgiant į tai, buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momentas dėl objektyvių priežasčių buvo pririštas prie ieškovės amžiaus, iki kurio ji galėjo gauti valstybės subsidiją būstui įsigyti.

Atsakovei atsisakius išsikraustyti iš ginčo buto dėl jos pačios kaltės susidarė situacija, kuomet ieškovės turtu be jokio pagrindo neatlygintinai naudojosi kiti asmenys, o pats teisėtas turto savininkas, negalėdamas naudotis savo turtu, ne tik mokėjo palūkanas pagal kredito sutartį, bet ir iki šiol nuomojasi kitą būstą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė patyrė didelę turtinę žalą dėl atsakovų – O. R. (L.) ir Ž. L. neteisėtų veiksmų.

Atsakovams neteisėtai neatlaisvinant buto ir nemokant nuomos, tokiu būdu jie nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita (CK 6.242 str.), o ieškovė patyrė žalą – negaudama nuomos mokesčio ir pati negalėdama naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, buvo priversta nuomotis kitą būstą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje tai yra savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas.

Nesant teisinio pagrindo atsakovams naudotis ieškovės turtu, iš atsakovų priteistinas ieškovės negautas nuomos mokestis, kurį jie sutaupė, ir tokiu būdu be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita.

Ieškovės nuostoliai – tai sumos, išleistos kito būsto nuomai, kadangi dėl atsakovų kaltų veiksmų ji negalėjo laisvai disponuoti jai teisėtai nuo 2018-12-08 d. nuosavybės teise priklausančiu ginčo butu. Ieškinio pareiškimo dieną atsakovų O. R. (L.) ir Ž. L. solidariais neteisėtais kaltais veiksmais ieškovei yra padaryta 8494,42 eurų žala, kurią jie privalo atlyginti solidariai.

Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos:

1) atsakovų O. R. (L.) ir Ž. L. neteisėti veiksmai (šiuo atveju neveikimas) – kartu su ieškiniu pateikiami įrodymai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2017-12-08 d. priklauso ieškovei I. A., dėl ko ieškovė nuo 2017-12-08 d. turėjo teisę reikalauti, kad atsakovai išsikeltų iš šio buto, kadangi atsakovai butu nuo 2017-12-08 d. naudojasi be jokio teisinio pagrindo, pažeisdami ieškovės nuosavybės teises (CK 4.93 str.);

2) ieškovės patirta žala – ieškinio pareiškimo dienai skirtumas tarp ieškovės savo šeimos poreikiams nuomojamo būsto nuomos ir gautų pajamų už ½ ginčo buto nuomą, atėmus sumokėtą gyventojų pajamų mokestį;

3) priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys – atsakovų neteisėti veiksmai, kuriais jie pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir dėl kurių yra atsakovų kaltė, ir ieškovės patiriama turtinė žala yra susieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu.

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, darytina išvada, kad atsakovai turi atlyginti ieškovės atsiradusius nuostolius, kurie yra rezultatas neįvykdytos atsakovų pareigos atlaisvinti visą butą, ar ginčo ½ buto (neteisėtas neveikimas, CK 6.247 str.).

Pažymi, kad nei žodinė, nei rašytinė neatlygintinio naudojimosi butu sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo.

Pateikiami įrodymai ir argumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovai savo neteisėtais, tyčiniais veiksmais padarė ieškovei jos įrodinėjamą žalą, todėl turi prisiimti dėl tokių veiksmų kilusias pasekmes. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovams O. R. (L.) ir Ž. L. kyla prievolė atlyginti ieškovei jos patirtą turtinę žalą pilna apimtimi.

Pažymi, jog iš prie šio ieškinio pateikiamos pažymos matyti, jog Ž. L. yra pateikęs prašymą seniūnijai dėl jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) palikimo nepakeista, kas neginčijamai įrodo, jog jis sąmoningai siekė naudotis šiuo turtu, todėl yra laikytinas solidariai atsakingu už neteisėtą naudojimąsi svetimu turtu ir dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimo bei nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita.

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė buvo priversta patirti ir kitas su tokiais neteisėtais atsakovų veiksmais susijusias išlaidas, kurios civilinės atsakomybės prasme taip pat laikytinos ieškovės nuostoliais ir priteistinos iš atsakovų.

Kitus ieškovės nuostolius sudaro 472,00 eurai jos patirtų išlaidų, kurių būtinybė iškilo išimtinai tik dėl savo teisių gynimo nuo atsakovų neteisėtų veiksmų.

-išlaidos antstoliui, 96,80 Eur – fiksuotos faktinės aplinkybės dėl atsakovų ribojimo ieškovei patekti į ginčo butą;

-išlaidos, kurias ieškovė, įsigijusi ginčo butą patyrė dėl perkraustymo paslaugų, iš buto (duomenys neskelbtini), 110 Eur;

-145,20 Eur išlaidų dėl daiktų krovimo, pervežimo ir saugojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini);

-120,00 Eur sudarė išlaidos, kurias ieškovė patyrė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (užbaigta), antstolis R. Vasiliauskas.

Visos šios išlaidos patirtos dėl atsakovų kaltės (neatlaisvino ginčo buto), jis priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovų veiksmais ir dėl to turi būti priteistos iš atsakovų solidariai, kaip ieškovei abiejų atsakovų kaltais veiksmais padaryta žala.

2020-05-14 ieškovė su buvusiais buto savininkais sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ir už nominalią vertę įsigijo iš O. R. (L.), (toliau – ir Skolininkas), gautinas sumas (toliau – Reikalavimas) už naudojimąsi nekilnojamuoju turtu - butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalimi ir su tuo susijusias Pradinio kreditoriaus teises, įskaitant Pradinio kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš Skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas, susidariusius delspinigius, jei tokių būtų, tačiau neapsiribojant šia teise.

Pagrindinį reikalavimą sudaro 827,42 eurų ir jis susideda iš šių sumų:

- 2017 m. 09 mėn. 150,00 Eur;

- 2017 m. 10 mėn. 300,00 Eur;

- 2017 m. 11 mėn. 300,00 Eur;

- 2017 m. 12 mėn. 08 d., 77,42 Eur.

V. R., tapusi ½ dalies buto savininke, buvo sudariusi žodinę sutartį su atsakove O. L. dėl ½ buto dalies nuomos, atsakovė jai šias sumas mokėjo iki 2017 m. rugsėjo mėnesio, tačiau vėliau mokėjimus nutraukė, ir tokiu būdu liko skolinga V. R. 827,42 Eur.

Ieškovė įsigijo reikalavimo teises į V. R. gautinas sumas, kaip paaiškinta aukščiau, dėl to šiuo ieškiniu prašo jas priteisti iš atsakovės O. L. Kadangi ginčo turtu naudojosi abu atsakovai savo šeimos poreikių tenkinimui, jie gyveno kartu, kartu vedė bendrą ūkį ir ginčo bute gyveno kartu su savo nepilnamete dukterimi kaip viena šeima, tai skola priteistina iš jų abiejų solidariai. Kadangi šis reikalavimas yra susijęs su tuo pačiu ginčo turtu, jis yra kilęs tarp tų pačių ginčo šalių, tai jis yra glaudžiai susijęs su pradiniu ieškiniu ir dėl to manome, kad šis ieškinio papildymas nauju reikalavimu neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Atsakovai Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) O. R. (L.), a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas-1200 Eur advokatės išlaidų, 38 Eur žyminio mokesčio (t. 1 b.l. 46, t. 2 b.l. 9-12, 32-33).

Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 3 b.l. 9-12) bei atsakovų atstovai teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovai ginčo bute gyveno nuo pat vaikystės, o nuo 2000-03-28 d. O. R. pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto. Šeima niekada neturėjo kitos gyvenamosios vietos ir dabar neturi, nes tai vienintelis jų gyvenamasis būstas.

V. R. dalį pagal 2017-05-04 Turto varžytinių aktą Nr. 1 įsigijo V. R., kuri nei karto tame bute nepasirodė ir niekada jame negyveno. Kaip yra paaiškėję iš notarės Jurgitos Šukienės atsiliepimo į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-17940-994/2018 pateiktų priedų, tai matyti, kad varžytinių aktą už savo mamą V. R. pasirašė ieškovė I. A. Dukra I. A. ir jos tėvai R. puikiai žinojo, kad R. niekada ginčo bute negyveno, nors fiktyviai buvo deklaruota gyvenamoji vieta po varžytinių adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu ir dabar R. gyvena (duomenys neskelbtini), kas akivaizdžiai matyti iš notarės pateiktų rašytinių įrodymų.

Nuo 2017 m. gegužės mėnesio nuomos paėmimo klausimais visada ateidavo I. A., kuri prisistatydavo kaip V. R. įgaliotas asmuo, nors iš tikrųjų niekada tokio įgaliojimo neparodė.

2017 m. rugsėjo pabaigoje ieškovė I. A. pradėjo reikalauti išsikraustyti iš buto, nes žodžiu paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas visą butą priteisė V. R. ir ji yra vienintelė savininkė. Apie jokį teismo sprendimą ieškovė nieko nežinojo, nes mokėjo nuomą, taip pat ir už rugsėjo mėnesį. Tik sudarius atstovavimo sutartį su advokate Aušra Bračiuliene, kurios prašymu buvo leista susipažinti su elektronine byla buvo pamatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-36371-433/2017 2017-08-29 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino atsakovės V. R. ieškinį ir nusprendė atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti nurodytą butą natūra ieškovei V. R., atsakovei O. L., už jos turto dalį priteisti iš ieškovės V. R., 18 200, 00 eurų piniginę kompensaciją, kurią ieškovė sumoka atsakovei per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į atsakovės nurodytą banko sąskaitą arba depozitinę sąskaitą.

Tai pamačius buvo nedelsiant prašoma atstatyti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimti ir buvo pateiktas pats pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-03 nutartimis atsisakė atnaujinti terminą, priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Todėl atsakovė O. R. pateikė du atskiruosius skundus Vilniaus apygardos teismui dėl šių nutarčių panaikinimo. Apie šiuos skundus žinojo tiek V. R., tiek I. A., tačiau mama ir dukra ne tik, kad būtų elgusiosios sąžiningai, sulaukusios skundų išsprendimo baigties, sugalvojo skubiai šį visą butą perleisti dukrai I. A. Tai buvo daroma slapta, kaip vėliau išaiškėjo, gaunant lengvatinį kreditą, apgaunant teismą, banką kai buvo prašoma leisti įkeisti šį butą ir jį apsunkinant hipoteka.

Šiai dienai yra susidariusi tokia situacija, kad viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras yra nurodyta savininkė I. A. Įsigijimo pagrindas nurodytas 2017-12-08 buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuri patvirtinta Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nors Vilniaus apygardos teismas 2018-01-25 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-03 nutartį, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-16 nutartimi panaikino 2017-08-28 teismo sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Vilniaus apygardos teismas 2020-05-21 d. nutartimi išsprendė ginčo buto atidalijimo klausimą kaip ir ginčą dėl ieškovės I. A. ½ buto pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo, todėl visi tvirtinimai, kad atsakovai neteisėtai buvo užvaldę ½ dalį buto yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš karto po to buvo susisiekta su ieškove dėl buto perdavimo, todėl teiginiai, kad reikia skaičiuoti nuostolius iki laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo yra taip pat nepagrįsta.

Nors nuo 2020-05-21 laikytina, kad teismo sprendimas įsiteisėjo, tačiau atsakovai yra įsitikinę, kad ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos, todėl sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo ieškovei į tai turėtų būti atsižvelgta.

Pirkimo-pardavimo sandorio šalių nesąžiningumą patvirtina tai, kad jos šioje sutartyje yra patvirtinusios tikrovės neatitinkančius faktus, o būtent: ginčo sutartyje II Sutarties dalykas 2.2 nuosavybė įrašyta nuosavybės teisė :V. R. (duomenys neskelbtini) 1/1; įregistravimo pagrindas: Turto varžytinių aktas, 2017-05-04, Nr. 1; apylinkės teismo sprendimas, 2017-08-29, Nr. e2-36371-433/2017.

Pardavėjai pardavė jiems nepriklausančia buto dali, kuri iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-29 d. sprendimo priklausė O. L. nes Ginčo sandorio sudarymo dienai jie O. L. nebuvo sumokėję nei euro ir neįvykdę teismo sprendimo. Notarė Jurgita Šukienė šios aplinkybės iš viso netikrino, tuo netinkamai ir neteisėtai patvirtindama sandorį),

-Ginčo sandorio 5.7 p. abi sandorio šalys melagingai nurodė „Šalių susitarimu Pardavėjams paliekama teisė neatlygintinai gyventi ir naudotis parduotu daiktu iki šios sutarties 6.1 punkte nurodyto termino“ ( pastaba – Pardavėjai niekada negyveno šiame bute);

-Tas pats pasisakytina apie 5.9 punktą;

-Ginčo sutarties 5.10 p. taip pat nurodyta melaginga informacija, nes visą laiką nuomos mokestį ėmė būtent pirkėja I. A.;

-Ginčo sutarties VI .Š. T. ir pareigos 6.1 p. neteisingai nurodyta Pardavėjai įsipareigoja išsikelti iš parduodamo Daikto ir t.t., jeigu jie nei mokėjo, nei turėjo buto raktus;

-Neteisingai nurodyta, kad daikto naudojimo laikotarpiu išlaikyti ir saugoti parduotą daiktą, naudoti daiktą tiktai pagal paskirtį bei nepabloginti Daikto būklės;

-Tas pats pasisakytina ir dėl 6.2 p. nurodytų Pirkėjo įsipareigojimų;

-6.3 p. iš viso šioje konkrečioje sutartyje yra pasityčiojimas, nes abi šalys Sutartyje nurodė pareiškimus, garantijas ir įsipareigojimus, kurie neatitiko tikrovės, apie kurias buvo žinoma iš anksto;

-Ginčo sutarties VII ŠALIŲ PAREIŠKIMAI, GARANTIJOS Grafoje „Pardavėjai pareiškia“ teiginiai yra visiškas melas, nes parašyti, kad tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į parduodamą daiktą ( kai jie faktiškai gyvena tame bute, deklaruota jų gyvenamoji vieta, jau tuo metu buvo paduoti ir priimti skundai Vilniaus apygardos teisme) teisme ginčo dėl jo nėra, taip pat nėra realios tikimybės, kad toks ieškinys gali būti pareikštas, išskyrus Pardavėjus, parduodamame Daikte negyvena jokie asmenys, kurie pagal įstatymus ar sutartis išsaugo teisę naudotis Daiktu pasikeitus jo savininkui ir t.t. patvirtina, kad tai abiejų sandorio šalių melas, jų piktavališkas susitarimas, o notarė, kuri tvirtino šį sandorį turėjo įsitikinti, kad sandoryje nurodyti teiginiai atitinka tikrovę. Tas pats pasisakytina dėl 7.2 p. „Pirkėjo pareiškimų ir garantijų.;

-Ginčo sutarties 12.3 p. dėl šalių visų aplinkybių žinojimo yra iš tikrųjų atitinkanti tikrovę, nes tiek pardavėjai, tiek I. A. į sutartį surašė tikrovės neatitinkančius pareiškimus.

I. A. buvo pagrindinė šių įvykių dalyvė, (sandoris sudarytas tarp pačių artimiausių giminaičių dukters ir tėvų).

Ieškovė tvirtina, kad ji 2020 -05-14 d. su savo tėvais sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir už nominalią vertę įsigijo iš O. R. gautinas sumas už naudojimuisi nekilnojamuoju turtu , butu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir su tuo susijusias sumas. Tas faktas, kad ieškovė likus savaitei laiko iki Vilniaus apygardos teismas paskelbė savo sprendimą (2020-05-21) ginčo byloje sudaro tokią sutartį sudaro prielaidą, kad ji iš anksto žinojo kokį sprendimą priims Vilniaus apygardos teismas, nes ir patikslintas ieškinys yra surašytas 2020-05-21, nors Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-652-910/2020 oficialiai buvo įkeltas tik tos dienos darbo pabaigoje.

Be to, visiškai nesuprantama, kodėl atsakovai yra skolingi jos tėvams iki 2017-12-08 d. po 300 Eur per mėnesį, jeigu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigos atsakovai atlaisvino pusę buto ir ieškovė bet kada gali juo naudotis, ką sėkmingai ir darė tik pačiais šlykščiausiais būdais. Jau yra pridėta nuotrauka, iš kurios matyti kambarys tuščias, nuplėšti tapetai, kuriuos ieškovė kartu su A. R. nuplėšė, bute elgėsi kaip okupantai, o ne civilizuoti asmenys. Nei karto atsakovai neatliko nei vieno neteisėto veiksmo ieškovės atžvilgiu, niekada nei vienu žodžiu ar veiksmu nepasakė, kad ieškovė negali gyventi su savo sūnumi. Todėl nesuprantama, kodėl atsakovai turėtų atlyginti I. A. 8494,42 Eur turtinę žalą dėl buto nuomos, padarytos atsakovų neteisėtais veiksmais, jos įvardinamus nuostolius, kurie susidaro už nuomą, kurią I. A. moka už kitą butą. I. A. yra teisininkė, kuri puikiai supranta savo veiksmų pasekmes. Niekada pati I. A. net nepageidavo gyventi šiame bute, nes kalba ėjo tik apie nuomą, visada aktyvius veiksmus atlikinėjo A. R., kuriam yra iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 294 str. 2 d. dėl jo nusikalstamų veikų, realizuotų 2018-04-22 Ši baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Atsakovai šioje byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais. Todėl patikslinto ieškinio teiginiai, kad atsakovė neatlygintinai naudojosi visu butu, neįleido ieškovės iki 2018 m. rugsėjo mėnesio yra tiesiog melagingi.

Kadangi ieškovė yra sudariusi lentelę Nr. 1 , kurioje matyti, kad ieškovė iš pradžių nuomojosi butą, mokėdama už jį po 270,00 Eur per mėnesį ir kuris buvo panašus ir net geresnis nei ginčo butas, tačiau po to pati savo iniciatyva išsinuomojo butą, name, kuris yra naujos statybos ir akivaizdu, kad bus brangesnis, tai kodėl atsakovai turėtų jai kompensuoti jos sąlygų pagerinimą? Nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mokėjo po 350,00 Eur per mėnesį, o nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio pateikimo po 385 Eur. Toje lentelėje yra pateikusi skaičius, kad pusę ginčo buto nuomavo už 100, 110 ir tik už 2020 m. vasario mėnesį už 150,00 Eur, o už balandžio mėnesį 220,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė visą laiką tvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo būtinas, nes jis šalia sūnaus mokyklos, tačiau ji pati išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia Universitetinės ligoninės ir visai ne šalia sūnaus mokyklos, taigi tai dar kartą patvirtina, jog nebuvo jokios būtinybės skubos tvarka įsigyti būtent O. R. priklausantį butą, lyg (duomenys neskelbtini) nėra kitų butų. Tikslas buvo akivaizdus, įsigyti jį žymiai mažesne nei rinkos verte.

Ieškovė reikalauja 5 procentų palūkanų nuo skolos susidarymo dienos iki ieškinio pateikimo dienos, nors įstatymas tokios teisės nesuteikia, todėl toks reikalavimas irgi atmestinas.

Prie patikslinto ieškinio yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie kelia pagrįstas abejones jų tikrumu, o būtent 2018-05-28 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1, sudaryta tarp ieškovės ir D. A., pagal kurią ji nuomojosi butą nuo birželio 1 d. adresu (duomenys neskelbtini). Pridėti trys pinigų priėmimo kvitai, kur vienas 2018-05-29 d., kur ji sumoka už visą birželio mėnesį nuomos 350 Eur. Tačiau taip pat yra pridėtas V. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkės 2018-04-30 pranešimas, kuriame pranešama, kad keičiama nuomos sutartis, kur nuomos mokestis 2019 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais - 300 Eur per mėnesį. Taip pat numatyta, kad butas turi būti atlaisvintas iki 2018-08-31 d. Prie patikslinto ieškinio yra pridėta 2018-08-31 d. nuomos sutartis su L. J., kurioje I. A. nurodyta adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini). Taip pat prie ieškinio yra pateikta, kad 2018-06-04 d. I. A. sumokėjo 110 Eur už transporto paslaugas iš buto adresu (duomenys neskelbtini), bet neparašyta, o kur vežė ir ką. Taip pat yra pridėta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kur I. A. adresas nurodytas (duomenys neskelbtini).

Atsakovai nurodė, kad antstolio R. Vasiliausko faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikytinos ne nuostoliais, o bylinėjimosi išlaidomis, kurių priteisimą išsprendžia teismas, priimdamas sprendimą. Ieškovės prašymas priteisti 110 Eur už transporto paslaugas yra nepagrįstas, nes neaišku dėl ko ieškovė šias išlaidas patyrė. Prašyme priteisti 145,20 Eur išlaidų dėl daiktų krovimo, pervežimo ir saugojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstas, nes ieškovė savo iniciatyva nusprendė pasamdyti pervežimo bendrovę ir tą pačią dieną iškraustyti atsakovų šeimą. Tik įsikišus žiniasklaidai bei policijai pavyko nutraukti šiuos ieškovės neteisėtus veiksmus.

Ieškinys atmestinas

Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, ieškovė I. A. yra dviejų kambarių, 47 kv.m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Įregistravimo pagrindas-2017-12-08 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2017-12-11 d. (el.bylos t. 1 b.l. 78-79).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-14 d. nutartimi civ. byloje Nr. eS2-51868-862/2017 nutarta leisti ieškovei įkeisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, siekiant užtikrinti šio buto pirkimui sutekto kredito grąžinimą. 2017-12-20 d. ginčo butui įregistruota hipoteka (el.bylos t. 1 b.l. 32-36). Ieškovė I. A. turėjo teisę gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą (el.bylos t. 1 b.l. 98).

Byloje nustatyta, kad 2017-12-08 d. ginčo butą ieškovė pirko iš savo tėvų, pardavėjų V. R. ir V. R. (el.bylos t. 1 b.l. 42-51). Šios pirkimo-pardavimo sutarties 7.1 p. pardavėjai tame skaičiuje garantavo, kad tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į parduodamą daiktą, t.y. nėra nuomos, panaudos, įkeitimo, preliminariųjų sutarčių ar kitokių sandorių, galinčių ateityje suteikti tretiesiems asmenims kokias nors teises į parduodamą Daiktą; .išskyrus pardavėjus, parduodamame Daikte negyvena jokie asmenys, kurie pagal įstatymus ar sutartis išsaugojo teisę naudotis Daiktu pasikeitus jo savininkui; Sutarties 7.2 p. pirkėjas (ieškovė) tame skaičiuje garantavo, kad iki sutarties sudarymo turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo Daiktą jo buvimo vietoje, susipažino su daikto nuosavybės dokumentais, įvertino Daikto teisinį ir techninį statusą, faktinę būklę ir patvirtino, kad Daiktas atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus bei mokamą kainą, jokių pretenzijų pardavėjams, tame skaičiuje ir dėl komunalinių ir bet kokių kitų mokesčių, susijusių su Daiktu, neturi.

Tačiau ginčo buto ieškovės pirkimo momentu (2017-12-08 d.) jame gyveno ir savo gyvenamąsias vietas deklaravo buvusi ½ dalies buto savininkė – atsakovė O. R. (L.) (nuo 1984-07-06 d.) ir jos šeimos nariai – atsakovas Ž. L. (nuo 2004-02-05 d.), nepilnametė M. L. (šiuo metu pilnametė, nuo 2003-05-09 d.). Ieškovė I. A. su nepilnamečiu sūnumi savo gyv. vietą deklaravo šiame bute-2018-02-18 d. (el.bylos t. 1 b.l. 73). Atsakovai iš ginčo buto išsikėlė 2020 m. vasario mėnesio pabaigoje, raktus perdavė ieškovei 2020-05-29 d., surašytas priėmimo perdavimo aktas (t. 2 b.l. 27).

Taip pat, iš UAB „(duomenys neskelbtini)būstas“ sąskaitų matyti, kad 2018 metų duomenimis, yra buto komunalinių ir kitų paslaugų didelis įsiskolinimas (el. bylos t. 1 b.l. 69-72). Ginčo butas parduotas ieškovei esant tarp šalių teisminiams ginčams.

Dėl buto nuosavybės

Bylos duomenimis, O. R. nuo 2000-03-28 d. paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiame bute gyveno nuo vaikystės, kaip jau minėta, deklaravo savo gyv. vietą šiame bute nuo 1984-07-06 d.

Kitą ½ šio buto dalį, priklausantį bankrutavusiam V. R., pagal Turto varžytinių 2017-05-04 d. aktą Nr. 1 įsigijo ieškovės I. A. motina V. R. (aktą pasirašė ieškovė I. A.).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė bei jos tėvai V. ir V. R. niekada šiame bute negyveno, faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-29 sprendimu civ.byloje Nr. e2-36371-433/2017 buvo priimtas sprendimas už akių, teismas nusprendė V. R. ieškinį patenkinti visiškai ir atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti nurodytą butą natūra ieškovei V. R., atsakovei O. L., už jos turto dalį priteisti iš ieškovės V. R., 18 200,00 Eur piniginę kompensaciją, kurią ieškovė V. R. sumoka atsakovei O. L. per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į atsakovės nurodytą banko sąskaitą arba depozitinę sąskaitą. Taip pa iš atsakovės O. L. buvo priteista ieškovės V. R. naudai: 1 410,00 bylinėjimosi išlaidų..

Civ.byloje Nr. e2-36371-433/2017 buvo nustatyta, kad ieškovė V. R. ir atsakovė O. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei V. R. minėtame bute priklauso 14,00 kv. m. dydžio kambarys, pažymėtas plane 40-5, ir ½ dalis 15,92 kv. m. dydžio bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų plane 40-1, 40-2, 40-3 ir 40-4 bei ½ dalį rūsio, atsakovei O. L. 17,08 kv. m. dydžio kambarys, pažymėtas plane 40-6, ir ½ dalis 15,92 kv. m. dydžio bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų plane 40-1, 40-2, 40-3 ir 40-4 bei ½ dalį rūsio. Ieškovės nuosavybės teisė į jai priklausančią buto dalį įregistruota 2017-05-04 Turto varžytinių akto Nr. 1 pagrindu, o atsakovės nuosavybės teisė į jai priklausančią buto dalį įregistruota 2000-03-20 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Ieškovės teigimu, atsakovė O. L. ginčo bute neketina gyventi, o išpirkti ieškovei priklausančią buto dalį, neturi lėšų. Ieškovė ir atsakovė nesusitaria dėl turto atidalijimo būdo. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2017-09-20 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-09-29 buvo gautas atsakovės O. R. (L.) atstovės advokatės Aušros Bračiulienės prašymas dėl termino pateikti pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pratęsimo civilinėje byloje Nr. e2-36371-433/2017.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-03 d. nutartimi civ.byloje Nr.e2-36371-433/2017 buvo nutarta atsisakyti atnaujinti atsakovei O. R. (L.) praleistą terminą pareiškimui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti civilinėje byloje Nr. e2-36371-433/2017 pateikti.

Kaip matyti iš LITEKO duomenų, ieškovė V. R. buvo informuota apie atsakovės O. R. prašymą dėl termino pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pratęsimo, 2017-10-03 d. parašė atsiliepimą, jai buvo išsiųsta skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-03 d. nutartis civ.byloje Nr.e2-36371-433/2017, t.y. turėjo duomenų apie tai, kad procesas šioje byloje nepasibaigė, atsakovė skundė šią nutartį apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismo 2018-01-25 nutartimi civ.byloje Nr. e2S-726-590/2018 buvo patenkintas atsakovės O. L. (R.) atskirasis skundas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-03 d. nutartį nutarta panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-16 d. nutartimi civ.byloje Nr. e2-11492-433/2018 pagal atsakovės O. L. (R.) pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-36371-433/20176 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei O. L. (R.) dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės buvo nutarta tenkinti atsakovės O. L. pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-36371-433/2017. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-36371-433/2017 nagrinėjimą iš esmės.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-04 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą civ.bylą iki kol bus išnagrinėta kita civ.byla Nr. e2-11492-433/2018 (šiuo metu bylos Nr. e2-432-433/2019) (t. 1 b.l. 35-36).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-27 d. sprendimu civ.byloje Nr. e2-432-433/2019 buvo nuspręsta atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 47 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti nurodytą butą natūra ieškovams V. R. ir V. R.. Atsakovei O. L. (R.), už jos turto dalį priteisti iš ieškovų V. R. ir V. R., 18 200,00 Eur piniginę kompensaciją, kurią ieškovai V. R. ir V. R. yra sumokėję į Vilniaus r. 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės (J. Tumo-Vaižganto g. 5-1, Vilnius) depozitinę sąskaitą. Išaiškinti atsakovei O. L. (R.), kad dėl piniginės kompensacijos ji turi kreiptis į Vilniaus r. 7-ojo notaro biuro notarę Jurgitą Šukienę (J. Tumo-Vaižganto g. 5-1, Vilnius).

Vilniaus apygardos teismo 2020-05-21 d. nutartimi civ.byloje e2A-652-910/2020 buvo nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2020-05-25 d. rezoliucija procesas buvo atnaujintas pagal ieškovės prašymą (t. 2 b.l. 1-6).

Taigi, visi šalių teisminiai ginčai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės pasibaigė 2020-05-21 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-16 d. neskundžiama nutartimi civ.byloje Nr. e2-11492-433/2018 panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių ir atnaujinus civilinės bylos Nr. e2-36371-433/2017 nagrinėjimą iš esmės ieškovės pardavėjai V. R. išnyko ½ ginčo buto dalies įsigijimo pagrindas, nurodytas tiek VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, tiek 2017-12-08 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2.p., t.y. Apylinkės teismo sprendimas, 2018-08-29 Nr. e2-36371-433/2017 (el.bylos t. 1 b.l. 43).

½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo atidalinta 2020-05-21 d., įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-27 d. sprendimui Vilniaus apygardos teismo 2020-05-21 d. nutarties civ.byloje e2A-652-910/2020 pagrindu.

Atitinkamai dėl šalių nepasibaigusių teisminių ginčų dėl buto nuosavybės ieškovė I. A. savo civilines teises ir interesus dėl nurodytos ginčo buto atidalintos ½ dalies gali įgyvendinti tik po 2020-05-21 d.

Kaip jau minėta, nors valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis ieškovė I. A. yra dviejų kambarių, 47 kv.m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, nurodant įregistravimo pagrindą-2017-12-08 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2017-12-11 d. (el.bylos t. 1 b.l. 78-79), tačiau VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registracija atlieka tik išviešinimo funkciją, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas pardavėjos V. R. 1 iš nuosavybės teisės įsigijimo pagrindų - Apylinkės teismo sprendimas, 2018-08-29 Nr. e2-36371-433/2017, vėlesniu 2018-03-16 teismo procesiniu sprendimu buvo panaikintas, todėl ir ieškovė negalėjo įgyti daugiau teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nei pardavėja V. R.

Dėl 8494,42 Eur nuostolių

Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovų O. R. (L.) ir Ž. L. neteisėtų veiksmų, t.y. jai tapus buto savininke nuo 2017-12-08 d. ji turėjo teisę reikalauti, kad atsakovai išsikeltų iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes atsakovai butu nuo 2017-12-08 d. naudojasi be jokio teisinio pagrindo, pažeisdami ieškovės nuosavybės teises (CK 4.93 str.), iš buto neišsikėlė iki 2020 05 mėn., ji patyrė 8494,42 Eur nuostolių.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 8494,42 Eur nuostolių atmestinas.

Kaip matyti iš ieškovės pateiktų lentelių, ji paskaičiavo 827,42 Eur nuomos mokestį už

- 2017 m. 09 mėn. 150,00 Eur;

- 2017 m. 10 mėn. 300,00 Eur;

- 2017 m. 11 mėn. 300,00 Eur;

- 2017 m. 12 mėn. 08 d. 77,42 Eur (Nr. 1 lentelė).

Ieškovė nurodė, kad 2020-05-14 d. ieškovė su buvusiais buto savininkais/tėvais sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, ir už nominalią vertę įsigijo iš O. L. (R.), (toliau – ir Skolininkas), gautinas sumas (toliau – Reikalavimas) už naudojimąsi nekilnojamuoju turtu - butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalimi ir su tuo susijusias Pradinio kreditoriaus teises, įskaitant Pradinio kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš Skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas, susidariusius delspinigius, jei tokių būtų, tačiau neapsiribojant šia teise.

Nuo 2017-12-09 d. iki 2020-05 mėn. įskaitytinai ieškovė paskaičiavo 7667,18 Eur nuostolių, t.y. 10287,58 Eur nuostolių už kito buto nuomą, 2985,77 Eur gautų iš nuomos ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčio bei 365,37 Eur gyventojo pajamų mokesčio -15 % (10287,58 Eur – 2985,77 Eur +365, 37 Eur) (Nr. 1 lentelė).

Taigi, viso nuomos mokesčio nuostoliai sudarė 8494,42 Eur (827,42 Eur +7667,18 Eur).

Patikslintame ieškinyje klaidingai prašoma priteisti 8494,42 Eur nuostolių bei 827,42 Eur papildomai. Pagal pateiktą ieškovės lentelę Nr. 1 matyti, kad 827,42 Eur nuostolių suma yra įskaičiuota į bendrą 8494,42 Eur nuostolių sumą.

Svarstydamas ieškovės reikalavimus teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčui išspręsti taikytina deliktinė civilinė atsakomybė jei nustatomos visos jos sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.248 str.) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.).

Ieškovė teigia, kad 2020-05-14 d. ji su pardavėjais/tėvais R. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią įgijo teisę reikalauti iš atsakovų nuomos mokestį už ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą (pagal Turto varžytinių 2017-05-04 d. aktą Nr. 1). Teismas pažymi, kad nurodyta ieškovės reikalavimo teisių perleidimo sutartis teismui nepateikta, ji nenurodyta ir patikslinto ieškinio prieduose (t. 2 b.l. 1-6).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (LAT 2010-11-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad atsakovai buvo informuoti apie šios sutarties sudarymą. Taigi, nuo 2017-09 mėn. iki 2017-12-08 d. reikalauti iš atsakovų už ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį galėtų V. ir V. R., tačiau ne ieškovė (CPK 178 str.).

Be to, iš buvusios pardavėjos V. R. 2017-12-06 d. rašto seka, kad ji nuo 2017 rugsėjo vidurio nėra gavusi nuomos iš atsakovės O. L. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), (2017 09 mėn. gauta pusė sumos, t.y. 150 Eur). Iki teismo sprendimo už ½ buto nuomą buvo sutartas bei taikytas 150 Eur nuomos mokestis, o po 2017-08-29 d. teismo sprendimo-viso buto nuomos kaina-300 Eur ir įsiskolinimas sudaro 1050 Eur (už ½ rugsėjo mėn., 10-12 mėn.) (el. bylos t. 1 b.l. 108).

Byloje nėra ginčo patalpų rašytinės nuomos sutarties.

Atsakovų teiginys, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio pabaigos atsakovai atlaisvino pusę buto ir ieškovė bet kada gali juo naudotis, nepaneigtas. Atsakovai pateikė nuotrauką, iš kurios matyti, kad kambarys tuščias, nuplėšti tapetai, kuriuos ieškovė kartu su A. R. nuplėšė.

Taigi, nėra pagrindo priteisti 827,42 Eur nuomos mokesčio pagal ieškovės pateiktą lentelę Nr. 2 sprendime nurodytais motyvais, šis reikalavimas atmestinas.

Kitoje dalyje dėl 7667,18 Eur nuostolių priteisimo nuo 2017-12-09 iki 2020-05 mėn. įskaitytinai teismas pažymi, nėra pagrindo tenkinti šio reikalavimo, kadangi nenustatyti atsakovų neteisėti veiksmai. Atsakovų neteisėti veiksmai yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, o jų nebuvimas sudaro pagrindą ieškinio reikalavimą šioje dalyje atmesti.

Be to, teismo praktikoje laikoma, kad nenustačius neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sąlygos – ieškovei padarytos žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių teisminiai ginčai pasibaigė tik 2020-05-21 d., atsakovai ginčo buto ½ dalyje (17,08 kv. m. dydžio kambaryje) gyveno teisėtai iki atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo.

Be to, iš pardavėjos V. R. 2017-12-28 d. el. laiško atsakovų atstovei advokatei A. Bračiulienei seka, kad atsakovai raginami atsiskaityti už ginčo butą ir išsikraustyti (e.bylos t. 1 b.l. 31), iš ieškovės 2017-12-27 d. reikalavimo seka, kad atsakovai privalo išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) , ne vėliau kaip iki 2018-01-08 d. arba butą nuomotis už 300 Eur per mėnesį (el.bylos t. 1 b.l. 87).

Kaip matyti iš notarės Jurgitos Šukienės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl piniginių sumos pervedimo, piniginė kompensacija 18200 Eur pagal vėliau panaikintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-29 d. sprendimą už akių buvo pervesta V. ir V. R. į notarės depozitinę sąskaitą tik 2018-01-16 d. (el. bylos t. 1 b.l. 41), nors atsakovus buvo bandoma iškraustyti iš buto -2018-01 08 d., t.y. iki priteisto piniginės kompensacijos gavimo ir nepasibaigus teisminiams ginčams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno 2018-04-19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Nenaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų“ buvo nuspręsta nenaikinti O. R., M. L., Ž. L. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pareiškėjai I. A. priklausančiu adresu, pagal ieškovės 2018-04-06 d. prašymą (el.bylos t.1 b.l. 66-68).

2018-04-04 d. ieškovė įkėlė į internetinę svetainę Aruodas.lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), skelbimą dėl šio buto nuomos už 300 Eur per mėn. (el.bylos t. 1 b.l. 15-26). Ši aplinkybė paneigia ieškovės teiginį, kad ji ketino įsigytame bute gyventi, teismo vertintina, kad butas buvo pirktas nuomos tikslais.

Kitą vertus, sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, teismas iš esmės nesutinka su ieškovės reikalavimus priteisti visus jos patirtus nuostolius dėl kito būsto nuomos, nes ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 metų rugsėjo mėnesį buvo atsakovų atlaisvinta, taigi, galėjo būti naudojama ieškovės pagal paskirtį gyventi. Turėtos kito būsto nuomos išlaidos atsirado pačios ieškovės pasirinkimu, nes perkant butą ieškovė puikiai žinojo, kad jame gyvena atsakovai, tarp šalių vyksta teisminiai ginčai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-21 nutartimi buvo iš dalies patenkintas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei ar jos įgaliotiems asmenims patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atsakovams (t. 1 b.l. 9-12).

Teismo vertinimu, tiek ieškovė I. A., tiek jos įgaliotas asmuo A. R. netinkamai įgyvendino savo civilines teises ir pareigas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Pagal ieškovės išduotą 2018-04-12 įgaliojimą, patvirtintą notarine tvarka, A. R. išduotas įgaliojimas savo nuožiūra naudoti, valdyti (be teisės disponuoti, išskyrus nuomą) butu, esančiu (duomenys neskelbtini), atstovauti VĮ RC, notarų biuruose bei visuose kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose gaunat bei pateikiant visus dokumentus, reikalingus valdant ir naudojantis minėtu Turtu (el.bylos t. 1 b.l. 109-112). Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-79-859/2020, kurioje A. R. kaltinamas pagal LR BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas, padaręs didelės žalos) procesinis sprendimas (nuosprendis/nutartis) bus paskelbtas 2020-10-27 13.10 val.

Dėl 472 Eur patirtų išlaidų

Ieškovė nurodė, kad patyrė 472 Eur nuostolių, kurie atsirado išimtinai tik dėl savo teisių gynimo nuo atsakovų neteisėtų veiksmų, o būtent:

-išlaidos antstoliui, 96,80 Eur – fiksuotos faktinės aplinkybės dėl atsakovų ribojimo ieškovei patekti į ginčo butą;

-išlaidos, kurias ieškovė, įsigijusi ginčo butą patyrė dėl perkraustymo paslaugų, iš buto (duomenys neskelbtini), 110 Eur;

-145,20 Eur išlaidų dėl daiktų krovimo, pervežimo ir saugojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini);

-120,00 Eur sudarė išlaidos, kurias ieškovė patyrė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (užbaigta), antstolis R. V.

Ieškovės ieškinio reikalavimai šioje dalyje atmestini.

Kaip jau minėta, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių teisminiai ginčai pasibaigė tik 2020-05-21 d., atsakovai ginčo buto ½ dalyje (17,08 kv. m. dydžio kambaryje ) gyveno teisėtai iki atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, šiame bute buvo deklaruota jų gyvenamoji vieta, nebuvo jokio pagrindo atsakovų priverstinai kraustyti iš ginčo buto ½ dalies, todėl 145,20 Eur išlaidų dėl daiktų krovimo, pervežimo ir saugojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) negalima pripažinti pagrįstomis ir būtinomis. Teismo sprendime išdėstytais motyvais buvo padaryta išvada, kad atsakovai neprivalo atlyginti ieškovei nuostolių dėl kitų būstų nuomos, todėl ir 110 Eur persikraustymo išlaidų iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindo priteisti nėra.

Kitoje dalyje teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad antstolių išlaidos -96,80 Eur bei 120 Eur yra priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 9 p.), todėl atmestus ieškinį nepriteistinos.

Pagal CPK 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, žalą, priežastinį ryšį bei atsakovų kaltę, t. y. visas civilinės atsakomybės sąlygas.

Ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovai partyrė 1200 Eur advokatės išlaidų (t. 2 b.l. 32-33) bei 38 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Remiantis CPK 98 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokatą ir advokato padėjėją.

1200 Eur advokatės išlaidos atitinka Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, advokato padėjėjams, tokiu būdu, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal šias rekomendacijas maksimalios išlaidos advokatų pagalbai apmokėti neviršytos, yra protingo didžio, atsižvelgiant į pareikštas sumas, bylos sudėtingumą, pareikštą ieškinį, patikslintą ieškinį bei atsiliepimus. Ši atsakovų advokatės išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, numatytus CK 1.5 str., todėl priteistina (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių byloje nėra. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-19 nutartimi galutinai buvo panaikintos visos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. (t. 2 b.l. 14-15).

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina 7,16 Eur išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. A. a.k. (duomenys neskelbtini) 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur) advokatės išlaidų, 38 Eur (trisdešimt aštuonis Eur) žyminio mokesčio lygiomis dalimis atsakovų O. R. a.k. (duomenys neskelbtini) Ž. L. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės I. A. a.k. (duomenys neskelbtini) 7,16 Eur (septynis Eur 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.