Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. I. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kita vertus, kaip J. S. nurodė, jis padovanojo butą dukrai R. S. su sąlyga, kad ji neišmes motinos į gatvę, todėl dukra visų pirma ir turėtų pasirūpinti motinos gerove. Pareiškėjos dukra gautą dovanų butą pardavė ir kiek A. I. yra žinoma, ji gyvena su sugyventiniu (duomenys neskelbtini). gyvenamajame name, kuris priklauso jai ar iš dalies jai. Pareiškėjos sūnus gyvena Anglijoje. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjos vaikai yra sveiki, darbingi, turintys galimybių ir privalantys padėti savo mamai, jeigu jai yra reikalinga pagalba.

4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė, advokatė A. U. pareiškimą palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja visai neginčija testamento ir jame išreikštos mamos valios, o ji naudojasi jai įstatyme suteikta teise, kuri yra aiškiai numatyta tokiems atvejams. Pažymėjo, jog labai svarbu yra tai, kad pareiškėjos turtinę padėtį motinos mirties dieną lėmė visai ne piktnaudžiavimas alkoholiu, ne jos gyvenimo būdas, nes ji niekada neturėjo priklausomybės, o tik jai diagnozuota sunki psichikos liga, dėl kurios ji nebegalėjo daugiau dirbti ir gauti pajamų, jai visiškai pašlijo sveikata. Jos gaunamų mėnesinių pajamų neužtenka būtiniesiems poreikiams tenkinti, o jai būtini vaistai ir specialios sveikatos paslaugos, kurios dažnai būna tik mokamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja L. S. , suinteresuotas asmuo A. I. yra palikėjos L. M. dukros. Palikėja (testatorė) L. M. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis nustatyta, jog palikėja 2019 m. balandžio 30 d. buvo sudariusi oficialųjį testamentą. Palikėja testamentu visą jai priklausantį turtą paliko dukrai A. I.. Suinteresuotas asmuo A. I. 2024 m. vasario 1 d. pareiškimu apie palikimo priėmimą palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškė priimanti palikimą, atsiradusį po motinos L. M. mirties.

Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį

2. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Pareiškėjos pareiškimas iš esmės grindžiamas tuo, kad jai sutuoktinio mirties momentu buvo reikalingas išlaikymas.

3. Kasacinio teismo praktikoje aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

4. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019). Todėl visais atvejais testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

5. Nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti palikimo atsiradimo dieną – \(duomenys neskelbtini) – pareiškėjos L. S. buvusią turtinę padėtį, įvertinti, ar ji savo pajamomis ir jai priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių.

6. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja L. S. palikimo atsiradimo metu nuosavybės teise neturėjo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, santaupų.

7. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad L. S. yra neįgali, jai nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Pareiškėjos kasmėnesines gaunamas pajamas sudarė ir sudaro – senatvės pensija – 473,38 Eur ir vienišo asmens išmoka – 38,23 Eur, iš viso 511,61 Eur.

8. Pareiškėja yra deklaravusi gyvenamąją vietą bute, (duomenys neskelbtini), nors faktiškai gyvena bute (duomenys neskelbtini). Butas priklauso V. J., su kuriuo pareiškėja gyvena nesudarius santuokos, veda bendrą ūkį, pareiškėja nurodė, kad prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo, maisto ir kt.

9. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šalių, liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėja L. S. 2012 m. sausio 17 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje turėjo galimybę pripažinti nuosavybės teise į dalį buto, tačiau minėtas turtas buvo pripažintas buvusio sutuoktinio nuosavybe.

10. Pareiškėjos paaiškinimais, liudytojos R. S. paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjos dukra R. S. minėtą ginčo butą vėliau gavo dovanojimo sutarties pagrindu iš savo tėvo su sąlyga, kad ji pasirūpins mama.

11. Teisme liudytojais apklausti pareiškėjos dukra R. S. ir jos sugyventinis D. K. patvirtino, jog gautą dovanų butą, jie pardavė tikslu įsigyti ir įsirengti namą, Klaipėdos ra., kuriame jų šeima dabar ir gyvena. Name yra vietos ir mama nebus palikta gatvėje, ji gali bet kada atvykti pas juos gyventi, turėtų savo kambarį, tačiau šiuo metu pačiai L. S. nėra tam poreikio, nes namas yra Klaipėdos rajone, o ji šiuo metu gyvena bute Klaipėdoje su V. J..

12. Pareiškėja L. S. ir jos dukra R. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog iš esmės pareiškėjai trūksta piniginių lėšų ir maistui, ir gydymui, vaistams. Dėl pareiškėjai nustatytų ligų, jai būtina speciali medicininė kojų priežiūra, už kurią tenka papildomai mokėti, nes gauti nemokamą vizitą yra itin sudėtinga, nes vizitų laikai išdalinami vos per kelias minutes. Liudytoja R. S. taip pat nurodė, jog, iš esmės, mama net rūbams gali išleisti tik visiškai minimalias sumas, be to, jai būtina normaliai maitintis, pirkti vaistus, maisto papildus, o, jos gaunamų lėšų tam nepakanka.

13. Pareiškėjos L. S. atstovė pažymėjo, jog šioje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjai L. S. nustatyta psichikos liga sąlygojo tai, kad sulaukusi 50 metų, ji jau nebegalėjo normaliai dirbti ir gauti pajamų, be to, kad pareiškėja niekada nebuvo gydoma nuo priklausomybių ir visai ne priklausomybė lėmė tokią jos turtinę padėtį.

14. Išdėstyti argumentai suponuoja, kad nedarbingumo dėl sveikatos būklės požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu. Būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl sveikatos būklės palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010). Tai, kad asmuo neįgalus ar dėl savo sveikatos būklės išlaikomas valstybės, nebūtinai reiškia, kad jis neturi pakankamai lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012).

15. Tokiu būdu, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, išklausytus šalių paaiškinimus, liudytojų liudijimus, teismas daro išvadą, jog nors pareiškėjai L. S. ir yra nustatytas neįgalumas, psichikos liga, tačiau ji gauna pensiją ir išmoką, kurios dydis šiai dienai atitinka statistinį Lietuvoje mokamos pensijos vidurkį, be to, pareiškėja turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri nors ir nepriklauso jai nuosavybės teise, tačiau ji šiuo metu gyvena kartu su V. J. vesdami bendrą ūkį ir kartu dalindamiesi būtinąsias išlaidas būstui išlaikyti ir maistui.

16. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja L. S. turi pilnametę dukrą ir pilnametį sūnų, kurie pagal įstatymą jau palikimo atsiradimo momentu turėjo pareigą išlaikyti savo mamą, jei būtų nustatyta, kad ji yra nedarbinga ir jai reikalinga parama (CK 3.205 straipsnio 1 dalis), – tą dukra R. S. ir darė bei daro iki šiol. Liudytojais apklausti pareiškėjos vaikai patvirtino, jog pareiškėjos dukra aprūpintų savo motiną gyvenamuoju būstu ir kas mėnesį pagal galimybes padeda motinai pirkdama jai vaistus, maisto produktus, nuveždama pas gydytoją ir kt., nes ji iš tėvo, pareiškėjos buvusio sutuoktinio, yra dovanų gavusi butą, kurį pardavė ir įsigijo gyvenamąjį namą. Teismo vertinimu, jei pilnamečiai pareiškėjos vaikai finansiškai mamos neremtų, pareiškėja galėtų išnaudoti visas turimas galimybes užtikrinti savo būtinųjų poreikių patenkinimą, pasinaudodama įstatyme suteikta jai teise prisiteisti iš pilnamečių vaikų išlaikymą, jei manytų, kad jai tokia reikalinga parama.

17. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos turtinė padėtis ir jos gautos pajamos 2024 m. sausio 14 d. atitiko būtiniesiems poreikiams reikalingą dydį, ji turi pilnametę dukrą, kuri jau gali ir turi galimybę suteikti mamai gyvenamąjį būstą, jei tam būtų poreikis, ir pilnametį sūnų, kuris yra jaunas, darbingo amžiaus vyras ir turi įstatymų numatytą pareigą teikti tėvams išlaikymą.

18. Šių nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimo ir riboti L. M. testamentu išreikštos valios pripažįstant privalomąją palikimo dalį pareiškėjai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančiu byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

20. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad tarp pareiškėjos L. S. ir suinteresuoto asmens A. I. susidarė priešingi interesai, tačiau teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą bei į tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos labai panašaus dydžio, o šalys yra seserys, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisia (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.