Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui L. M. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

2014-09-29 L. M. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie SADM prašymu pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo (1t. b.l. 42-47, 43-52). Iš prašyme nurodytų duomenų nustatyta, kad L. M. apie vaiko išvežimą į Jungtinę Karalystę tapo žinoma 2014-08-28, kad tokiais veiksmais vaiko motina atėmė iš tėvo teisę bendrauti su vaiku, nežinomos vaiko gyvenimo, auklėjimo sąlygos.

2014-11-11 teisme pateiktame patikslintame ieškinyje L. M. nurodė, kad ieškinio reikalavimas keičiamas atsižvelgiant į vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą bei nurodė, kad A. V. išvyko į užsienį 2014 m. rugpjūčio mėnesį bei slėpė išvykimo faktą, kad jam tapo žinoma A. V. ir vaiko gyvenamoji vieta tik 2014-09-07 (1t. b.l. 65, 68). 2014-11-21 atsiliepime į ieškinį A. V. nurodė aplinkybę, kad ji su vaiku K. M. persikėlė gyventi ir dirbti į Angliją (1t. b.l. 75-76), pateikė duomenis apie įsidarbinimą nuo 2014-10-14 (1t. b.l. 77-88) bei nepilnametės K. M. priėmimą į pradinę mokyklą nuo 2014-09-18 (1t. b.l. 89-91). Nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės L. V. argumentus, kad ji išvyko su vaiku į užsienį tik laikinai, todėl neturėjo pareigos gauti vaiko tėvo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Byloje nėra jokių šalių pateiktų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad ieškovė bendravo su vaiko tėvu L. M., protingu laiku pranešė skyrium gyvenančiam tėvui apie ketinimą keisti savo, o tuo pačiu ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą išvykdama į kitą valstybę, derino būsimo bendravimo sąlygas. Nesant tokių duomenų, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo argumentais, kad ieškovė darė kliūtis atsakovui bendrauti su vaiku, išvyko su vaiku gyventi į Jungtinę Karalystę ne tik apie tai neinformavusi atsakovo, tačiau ir slėpdama šį faktą. Šias aplinkybes patvirtina ir šalių susirašinėjimo duomenys, pateikti civilinėje byloje Nr. 2-98-911/2015 (3t. b.l. 63-83).Tokiais veiksmais ieškovė grubiai pažeidė skyrium gyvenančio tėvo teises nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, numatytas CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalyse bei 2013-05-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-3300-837/2013 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygose (3-5p.) dėl tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, kurios savo turiniu numatė maksimalią įstatymo laiduotą tėvo teisę bendrauti su vaiku be jokių aptartų apribojimų, o motina įsipareigojo nekliudyti tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Faktas, kad nepilnametė K. M. buvo neteisėtai išvežta iš Lietuvos Respublikos, yra nustatytas ir konstatuotas teismo, kuriuo nėra pagrindo abejoti. Iš 2014-11-18 Jungtinės Karalystės Aukštojo Teisingumo Teismo įsakymo (1t. b.l. 94-98) duomenų nustatyta, kad dėl vaiko grąžinimo įvyko žodinis teismo posėdis, kurio metu buvo išklausytos abi šalys per atstovus ir teismas nusprendė įpareigoti vaiko motiną A. V. grąžinti vaiką K. M., g. 2011-08-03, į Lietuvą iki 2014-12-07. Teismo pareigūnas pagal minėtą įsakymą buvo įpareigotas grąžinti A. V. ir vaiko asmens, kelionės dokumentus ieškovo advokatams, kurie turėjo perduoti dokumentus A. V. prieš jai ir vaikui sėdant į lėktuvą tiesioginiam skrydžiui į Lietuvą. A. V. buvo įpareigota pateikti skrydžio bilietų kopijas L. M. advokatams iki 2014-11-20 16 val. A. V. įsipareigojo perduoti vaiko pasus ir kelionės dokumentus savo advokatui Lietuvoje per 24 valandas nuo atvykimo į Lietuvą bei įsipareigojo neišvežti vaiko iš Lietuvos po to, kai vaikas yra grąžinamas, iki tolimesnio raštiško susitarimo tarp šalių arba iki pirmo posėdžio Lietuvos teisme, įvyksiančiame po vaiko grąžinimo į Lietuvą.

2014-12-11 teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-98-911/2015, kuriame dalyvavo atsakovė L. V., metu ieškovas L. M. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą vaiką išvežti iš Lietuvos. 2015-12-15 nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei A. V. be teismo leidimo išvežti iš Lietuvos nepilnametę dukrą K. M. į bet kurią kitą užsienio valstybę iki bus priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9846-400/2014 (1t. b.l. 115-117). Teismas nustatė, kad atsakovė po teismo posėdžio ketina su dukra grįžti į Angliją, vėlesniuose teismo posėdžiuose dalyvauti neketina, A. V. teismo posėdyje pripažino, kad vaiką išvežė į Angliją be vaiko tėvo sutikimo, kad nėra šalių susitarimo dėl vaiko išvežimo į užsienio valstybę.

2014-12-10 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo iškelta kita civilinė byla pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei A. V. Nr. 2-9846-400/2014 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1t. b.l. 99), kurioje teismo posėdis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo paskirtas 2014-12-17 (2t. b.l. 3-7, 38-39). 2014-12-19 nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones minėtoje civilinėje byloje – uždraudė atsakovei A. V. be teismo leidimo išvežti iš Lietuvos Respublikos nepilnametę dukrą K. M. į bet kurią kitą užsienio valstybę iki teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įsiteisėjimo (2t. b.l. 81-83). Teismas nustatė, kad atsakovė nevykdė Anglijos teismo sprendimo, negrąžino vaiko iki 2014-12-07, o per tą laiką net du kartus kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išvežti dukrą į Jungtinę Karalystę be tėvo sutikimo, kad A. V. turi minėtoje šalyje nuolatinį darbą, planuoja likti ten nuolat gyventi ir su savimi išsivežti dukterį, kad atsakovė pripažino, jog vaiką išvežė be vaiko tėvo sutikimo ir byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys buvo susitarę dėl nepilnamečio vaiko išvežimo į kitą valstybę. Panevėžio apygardos teismo 2015-04-01 nutartimi Nr. 2S-213-278/2015 A. V. atskirasis skundas buvo atmestas, nutartis palikta nepakeista. Aplinkybes, kad A. V. kreipėsi į teismą dėl leidimo išvežti nepilnametį vaiką, patvirtina ir LITEKO duomenys – 2014-11-21 ieškovė per atstovą kreipėsi į teismą dėl leidimo išvežti vaiką gavimo civilinėje byloje Nr. S2-9361-400/2014 bei 2014-12-02 – civilinėje byloje Nr. S2-9640-956/2014 po to, kai buvo priimtas 2014-11-18 Jungtinės Karalystės Aukštojo Teisingumo Teismo įsakymas grąžinti vaiką į Lietuvą. Be to, po to kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, A. V. paliko vaiką savo motinai, gyvenančiai Klaipėdos mieste, ir išvyko į Jungtinę Karalystę. Iš šalių paaiškinimų, byloje L. M. teikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštų (2t. b.l. 106, 3t. b.l. 15-16, 17-26, 39-50), šalių susirašinėjimo duomenų (3t. b.l. 84-89) nustatyta, kad L. M. ir toliau buvo ribojama teisė bendrauti su nepilnamete dukra, nors ji ir buvo grąžinta į Lietuvą (2t. b.l. 94-95). Šios aplinkybės teismo posėdyje nagrinėjamoje šioje civilinėje byloje neneigė ir ieškovės atstovas.

Nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovas naudojosi teise sugrąžinti neteisėtai išvežtą vaiką ne pagal jos paskirtį, o sąmoningai siekdamas sukelti ieškovei esminę žalą, suvaržydamas ir apsunkindamas jos padėtį daug didesniu mastu, palyginti su savo teisės bendrauti su vaiku įgyvendinimu. Priešingai, bylos aplinkybių visuma, procesinių veiksmų eiliškumas, šalių elgesys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė tiek iki civilinio proceso pradžios, tiek jo metu pažeidinėjo ir ignoravo atsakovo, kaip tėvo, teises vaikui. Net ir po to, kai vaikas buvo sugrąžintas į Lietuvą, ieškovė ir toliau ignoravo ir ribojo atsakovo teisę bendrauti su vaiku, palikdama vaiką be jokio teisinio pagrindo ne pas vaiko tėvą, o pas savo motiną ir neužtikrindama, kad vaiko tėvas galėtų nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ieškovė pranešė atsakovui savo ir vaiko gyvenamosios vietos adresą, kad ji, nebūdama teisininke, nežinojo egzistuojant pareigą gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą dėl vaiko išvykimo gyventi į kitą valstybę. Atsakovo tėvo teisių pažeidimas yra nustatytas šioje byloje ir būtent šis teisių pažeidimas turi esminę reikšmę byloje. Šalys baigė civilinę bylą taikos sutartimi, pagal kurią vaiko gyvenamoji vieta liko nustatyta su motina bei šalys susitarė dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu. Teisė sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kuria šalys abipusių nuolaidų ir kompromisų būdu išsprendžia kilusį ginčą. Taikos sutarties byloje sudarymo faktas negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Kartu nėra pagrindo teigti, kad taikos sutartimi ginčą iš esmės laimėjo ieškovė. Priešingai, tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl tėvo bendravimo su vaiku teisės pažeidimo, kuris ir buvo išspręstas taikos sutartimi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo kreipimosi dėl neteisėto vaiko išvežimo iš Lietuvos metu egzistavo sąlygos sudaryti taikos sutarčiai, kad A. V., būdama atsakove byloje, siūlė kokius nors ginčo išsprendimo variantus ieškovui L. M., o jis su pasiūlymais nepagrįstai nesutiko. Grąžinus vaiką į Lietuvą, atsakovui buvo sudaryta galimybė bendrauti su vaiku tik vieną kartą – ir šia teise atsakovas pasinaudojo. Todėl taip pat nėra pagrindo teigti, kad teise sugrąžinti neteisėtai išvežtą vaiką atsakovas naudojosi ne pagal jos paskirtį, nesiekdamas tokiu veiksmu jokių pasekmių. Visuma ištirtų byloje įrodymų ir nustatytų aplinkybių nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas L. M. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, elgėsi nesąžiningai, pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip piktnaudžiavo procesu 2014-09-29 pareikšdamas prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo.

Dėl ieškovės patirtos žalos fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio buvimo tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo veiksmų nustatytos sekančios aplinkybės

LR Civilinis kodeksas žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1d.). CK 6.247 straipsnis, apibrėžiantis priežastinio ryšio sampratą, numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio išskiriamos dvi priežastinio ryšio rūšys – tiesioginis priežastinis ryšys, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis priežastinis ryšys, kuomet dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų nebuvo tiesiogiai padaryta žalos, tačiau buvo sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys nustatomas, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau jie prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. CPK 95 straipsnio prasme esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejui gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė.

Civilinėje byloje Nr. 2-98-911/2015 šalys naudojosi advokatų teisine pagalba. A. V. procese patyrė teisinės pagalbos teikimo išlaidas, atstovų apmokėjimo už vykimą į teismo posėdžius išlaidas ir jas pagrindžiančius dokumentus pateikė į bylą, prašydama patirtas išlaidas priteisti iš ieškovo (4t. b.l. 2-7, 24-35). 2015-04-28 taikos sutartimi šalys susitarė (4p.), kad L. M. kompensuoja A. V. dalį - 940 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-98-911/2015, nuo kitų bylinėjimosi išlaidų A. V. atsisakė (4t. b.l. 36-37, 44-48). Šalys nepateikė į minėtą civilinę bylą įrodymų apie patirtas išlaidas, susijusias su atsakovo inicijuotu procesu Jungtinėje Karalystėje bei nesusitarė dėl tokių išlaidų atlyginimo ar atsisakymo nuo jų atlyginimo, nors tokią teisę iš esmės turėjo ir galėjo ja pasinaudoti vadovaujantis CK LII skyriaus nuostatomis. Nesant priešingų duomenų byloje, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad taikos sutartimi šalys susitarė dėl visų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo įskaitant procesą Jungtinėje Karalystėje ir su tuo susijusias išlaidas. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad procesas Jungtinėje Karalystėje dėl vaiko grąžinimo buvo sudėtinė civilinio proceso byloje Nr. 2-98-911/2015 dalis ir jo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos yra bylinėjimosi išlaidų sudėtinė dalis civilinėje byloje Nr. 2-98-911/2015. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti patirtas išlaidas dėl proceso Jungtinėje Karalystėje kaip nuostolių atlyginimą, gali būti savarankišku ieškinio dalyku. Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė dėl atsakovo L. M. 2014-09-29 inicijuoto proceso Jungtinėje Karalystėje pateikus prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo (toliau tekste – procesas Jungtinėje Karalystėje), patyrė tam tikras išlaidas, susijusias su vaiko grąžinimo į Lietuvą procesu. Tačiau vertinant kokio dydžio buvo patirtos išlaidos, atsižvelgiama į sekančias aplinkybes.

Iš civilinėje byloje Nr. 2-98-911/2015 esančių dokumentų nustatyta, kad A. V. rinko ir teikė į bylą papildomus rašytinius įrodymus, parengtus C/O Elliott Bridgman Solicitors, skirtus Panevėžio mieto apylinkės teismui, susijusius su jos ir vaiko gyvenimo sąlygų patikrinimu, susirašinėjimo su A. V. advokate D. G. dėl 2014-12-06 skrydžio aplinkybių ir turimos informacijos perdavimo dokumentus (3t. b.l. 107-132). Už C/O Elliott Bridgman Solicitors paslaugų atlikimą laikotarpiu 2015-01-10-2015-02-25 sąskaitoje nurodyta paslaugų kaina yra 219,24 GBP+43,85 GBP PVM (b.l. 29-30). Minėtų teisinių paslaugų suteikimo nėra pagrindo pripažinti ieškovės patirtais nuostoliais, susijusiais su procesu Jungtinėje Karalystėje. Be to, ieškovė nepagrindė išlaidų pagal tarpines sąskaitas 2014-12-23 Nr. (duomenys neskelbtini) 159,84 GBP+31,97GBP PVM sumai bei pagal 2015-01-09 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 76,41 GBP+15,28 GBP PVM sumai. Išvada daroma remiantis faktais, kad procesas dėl vaiko grąžinimo baigėsi 2014-11-18 Jungtinės Karalystės Aukštojo Teisingumo Teismo įsakymo priėmimu, kurio įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2014-12-07 (1t. b.l. 94-98). Teismo įsakymas įvykdytas ieškovei su vaiku grįžus į Lietuvą 2014-12-09. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė patyrė dėl proceso Jungtinėje Karalystėje išlaidas tik pagal 2014-11-27 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) - 415,44 GBP+83,09 GBP PVM išlaidų bei 900 GBP mokėjimo, viso 1398,53 GBP. Taip pat yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė patyrė kelionės traukiniu išlaidas į teismo posėdį 2014-11-17 78 GBP (b.l. 56,57).

Ieškovė patyrė išlaidas ketindama išvykti į Lietuvą 2014-12-06, skrydžio reisas Birmingamas – Kaunas, 63,22 GBP (b.l. 58-62) bei išlaidas kelionei traukiniu 2014-12-06 į Birmingamo miestą 11,10 GPB bei kelionei traukiniu namo 11,10 GBP (b.l. 56-57, 63-64). Atmestini ieškovės argumentai, kad ji neišvyko į Lietuvą minėtu skrydžiu dėl atsakovo kaltės. Iš atsakovo susirašinėjimo su teisininkais duomenų nustatyta, kad Eskinazi and Co firmos teisininkai, atstovavę atsakovą procese Jungtinėje Karalystėje, nurodė, kad atiduos A. V. ir vaiko dokumentus jai prieš sėdant į lėktuvą, skrendantį į Lietuvą (b.l. 89-92, civ.b. Nr. 2-98-911/2015, 3t. b.l. 125-127). Minėta firma turėjo A. V. skrydžio duomenis, kuriuose buvo nurodytas tikslus skrydžio laikas (b.l. 93-96). Atsakovo atstovė Christina Theodorou 2014-12-07 informavo atsakovą apie tai, kad A. V. neišskirdo su vaiku į Lietuvą, nes pavėlavo į skrydį, neatsakinėjo į skambučius, kai dokumentus turėjęs perduoti asmuo jai skambinėjo dėl susitikimo oro uoste bei kuris buvo atvykęs į oro uostą prieš tris valandas iki skrydžio pradžios, kad galėtų tinkamai susitikti su A. V.. Be to, atstovė 2014-12-08 pranešime atsakovui nurodė, kad A. V. savo atstovams pateikė savo neišvykimo į Lietuvą versiją, melavo jiems, todėl atstovė apie A. V. neišvykimo priežastis informavo jos atstovus (civ.b. Nr. 2-98-911/2015, 2t. b.l;. 53-54, 51-52, 55-56). Byloje Nr. 2-98-911/2015 esančiame A. V. atstovo Elliott Bridgman pranešime ir prieduose (3t. b.l. 121-132) yra nurodyti nepagrįsti įrodymais duomenys, kad L. M. atstovai galėjo teismo kurjeriui nurodyti neteisingą informaciją apie A. V. ir vaiko skrydžio laiką, dėl ko buvo pavėluotai perduoti dokumentai ir A. V. pavėlavo į skrydį, be to, jie nepaneigia fakto, kad atsakovo L. M. atstovai pateikė teisingą informaciją tiek apie A. V. skrydį, tiek jos telefono numerį (3t. b.l. 125-126, šiuos duomenis papildomai pateikė pats A. V. atstovas) bei nepaneigia atsakovo atstovės nurodytos aplinkybės, kad asmuo į oro uostą buvo atvykęs prieš tris valandas iki skrydžio, o A. V. neatsakinėjo į jo skambučius ir dėl tos priežasties susitikimas ir dokumentų perdavimas neįvyko laiku. Nurodytais motyvais nėra pagrindo pripažinti ieškovės patirtas neįvykusio skrydžio į Lietuvą išlaidas 2014-12-06 kaip patirtas dėl atsakovo veiksmų.

Ieškovė patyrė kelionės lėktuvu išlaidas 2014-12-09 skrydžiui 298,25 Eur bei kelionės taksi išlaidas 2014-12-09 iš gyvenamosios vietos Telfordo mieste į Londoną 120 GBP (b.l. 66-69). Sprendžiant dėl minėtų kelionių išlaidų, kaip ieškovės patirtų nuostolių, pagrįstumo, teismas atsižvelgia į tai, kad 2014-11-06 žodine Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos nutartimi A. V. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, o teismo posėdis atidėtas 2014-12-11 (1t. b.l. 54-58). Pareiga ieškovei vykti į teismo posėdį atsirado pirmiau nei pareiga vykdyti Jungtinės Karalystės 2014-11-18 teismo įsakymą dėl vaiko grąžinimo. Taigi, ieškovė privalėjo atvykti į teismo posėdį nepriklausomai nuo to ar būtų buvęs priimtas sprendimas dėl vaiko grąžinimo, ar ne. Vadovaujantis išdėstytu, nėra pagrindo pripažinti ieškovės patirtas išlaidas kelionei į Lietuvą 2014-12-09, o taip pat ir neįvykusiai kelionei į Lietuvą 2014-12-06, kaip patirtus nuostolius, susijusius su procesu Jungtinėje Karalystėje.

Nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės patirtos vertimo atlikimo išlaidos, kurios apmokėtos 2015 m. sausio mėnesį advokatės D. G. UAB „Darsna“ 28 Eur (b.l. 10, 79), 14,50 Eur (b.l. 11, 12, 80), 33 Eur (b.l. 13), 11 Eur (b.l. 14, 16) yra ieškovės patirti nuostoliai, susiję su procesu Jungtinėje Karalystėje. Dokumentų vertimai iš anglų kalbos buvo pateikti civilinėje byloje Nr. 2-98-911/2015, jais A. V. grindė savo atsiliepimą į ieškinį (2t. b.l. 116-119).

Atmestini ieškovės argumentai ir dėl kitų jos patirtų išlaidų kaip nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo inicijuoto proceso Jungtinėje Karalystėje. Kaip nustatyta, 2014-11-06 teismo žodine nutartimi ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje 2014-12-11 buvo pripažintas būtinu. Be to, 2014-12-15 nutartimi teismas taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei A. V. be teismo leidimo išvežti nepilnametę K. M. į bet kurią kitą užsienio valstybę (1t. b. 114-117). Teismo posėdyje A. V. dalyvavo (1t. b.l. 101-105). Aplinkybė, kad ji išvyko į savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, pasibaigus teismo posėdžiui, nėra susijusi su atsakovo inicijuotu procesu Jungtinėje Karalystėje, todėl nėra pagrindo pripažinti jos patirtas kelionės išlaidas bei neįvykusios vaiko kelionės išlaidas lėktuvu 101,62 Eur bei traukiniu 11,10 GBP iš teismo posėdžio į gyvenamąją vietą, patirtais nuostoliais (b.l. 70-74).

Pripažintinos nesusijusiomis su procesu Jungtinėje Karalystėje ieškovės patirtos išlaidos 2014-12-22 A. V. grįžus į Lietuvą aplankyti dukters traukiniu Telfordas - Birmingamas 13,50 GBP bei skrydžiui į Lietuvą Birmingamas - Kaunas 173,39 GBP (b.l. 74-78), išlaidos, patirtos 2015-01-02 ieškovei grįžti į darbą ir dėl papildomų įrodymų surinkimo - iš Klaipėdos į Kauno oro uostą 17 Eur, lėktuvo skrydžiui reisu Kaunas - Birmingamas 306,05 Eur, išlaidos 2015-01-24 kelionei į Lietuvą traukiniu Telfordas – Birmingamas 11,10 GBP, lėktuvo skrydžiu Birmingamas - Kaunas 37,73 GBP, kelionei iš Kauno oro uosto į Klaipėdos miestą 17 Eur (b.l. 15-27). Ieškovė šias išlaidas patyrė dėl savo apsisprendimo pakeisti gyvenamąją vietą, dėl to, kad A. V. dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo pripažintas būtinu, dėl to, kad dėl šalių vaiko buvimo vietos Lietuvoje buvo nuspręsta įsiteisėjusia Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones, dėl vaiko lankymo, įrodymų civilinėje byloje rinkimo, todėl iš dalies pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad šios išlaidos yra susijusios su civilinėje byloje ieškovės patirtomis išlaidomis, dėl kurių atlyginimo šalys susitarė taikos sutartimi, tačiau ne dėl proceso Jungtinėje Karalystėje, kuris jau buvo pasibaigęs. Taigi, viso ieškovė dėl proceso Jungtinėje Karalystėje patyrė 1496,75 GBP išlaidų, į kurių atlyginimą turėtų reikalavimo teisę atsakovui, jeigu būtų nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau remiantis visuma ištirtų bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių, nenustačius atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų, bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo, piktnaudžiavimo procesu, kurie galėjo pakankamu laipsniu lemti ieškovės patirtų išlaidų atsiradimą, reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo patirtą turtinę žalą negali būti tenkinamas. Nurodytais motyvais ieškinys atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 4,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b.l. 1), 94 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą (b.l. 8), 1200 Eur ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l.130), 18,76 Eur ieškovės patirtos vertimo išlaidos (b.l. 141-142), 800 Eur atsakovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 165-168).

Ieškinys atmetamas, todėl iš ieškovės priteisiamos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei 4,40 Eur ir atsakovui 800 Eur (CPK 88 str. 1d. 3, 6 p., 92, 93, 96 str.).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,40 Eur (keturis eurus 40 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.