Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-931-425/2016

teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01778-2016-5

2016 m. lapkričio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2799-812/2016 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui L. M. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. V. prašė priteisti iš atsakovo 4 168,76 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad atsakovas L. M. neturėjo jokio pagrindo kreiptis dėl tariamai neteisėtai išvežto vaiko iš Lietuvos, nes jis žinojo apie vaiko išvykimą, naują vaiko gyvenamąjį adresą bei telefono numerį. Pažymėjo, jog atsakovo netinkamas bendradarbiavimas perduodant ieškovei dokumentus oro uoste, buvo nepagrįstas, piktybinis, siekis pakenkti ieškovei. Tvirtino, kad kreipdamasis dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą ir derindamas su tuo susijusius klausimus, atsakovas privalėjo numatyti, jog jo veiksmai lems ieškovės išlaidų atsiradimą. Nurodė, jog atsakovo kaltę patvirtino su ieškove sudaryta taikos sutartis dėl vaiko gyvenimo kartu su ja.

Paaiškino, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė 4 168,76 Eur turtinę žalą, kurią prašė priteisti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės paneigė ieškovės teiginius, jog ji išvyko su vaiku į užsienį tik laikinai, todėl neturėjo pareigos gauti vaiko tėvo sutikimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Nurodė, jog nėra jokių šalių pateiktų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad ieškovė bendravo su vaiko tėvu L. M., protingu laiku pranešė skyrium gyvenančiam tėvui apie ketinimą keisti savo, o tuo pačiu ir nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą išvykdama į kitą valstybę bei derino būsimo bendravimo sąlygas. Teismas sutiko su atsakovo argumentais ieškovei darius kliūtis atsakovui bendrauti su vaiku, nuslėpus išvykimo su vaiku gyventi į Jungtinę Karalystę faktą ir konstatavo, kad ieškovė grubiai pažeidė skyrium gyvenančio tėvo teises nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Pažymėjo, jog nepilnametės K. M. neteisėtas išvežimas iš Lietuvos Respublikos buvo konstatuotas Jungtinės Karalystės Aukštojo Teisingumo Teismo įsakymu.

Darė išvadą, kad ieškovė tiek iki civilinio proceso pradžios, tiek jo metu pažeidinėjo ir ignoravo atsakovo, kaip vaiko tėvo, teises. Pridūrė, jog ir vaiką grąžinus į Lietuvą, ieškovė ir toliau ignoravo ir ribojo atsakovo teisę bendrauti su vaiku, palikdama vaiką be jokio teisinio pagrindo ne pas vaiko tėvą, o pas savo motiną ir neužtikrindama, kad vaiko tėvas galėtų nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovės nurodytos aplinkybės dėl informacijos suteikimo atsakovui apie vaiko naują gyvenamąją vietą nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, nes buvo konstatuotas atsakovo teisių pažeidimas.

Nurodė, jog taikos sutarties sudarymas nėra piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, nes tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl tėvo bendravimo su vaiku teisės pažeidimas, nėra duomenų, kad atsakovo kreipimosi metu dėl neteisėto vaiko išvežimo iš Lietuvos metu egzistavo sąlygos sudaryti taikos sutarčiai, ieškovei pasiūlius savo ginčo išsprendimo variantą, atsakovas būtų nepagrįstai nesutikęs. Konstatavo nesant pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas L. M. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, elgėsi nesąžiningai, pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip piktnaudžiavo procesu 2014-09-29 pareikšdamas prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo.

Teismas sprendė, jog ieškovė dėl atsakovo inicijuoto proceso Jungtinėje Karalystėje dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo patyrė 1 398,53 GBP išlaidų bei 78 GBP kelionės traukiniu išlaidų. Atmetė ieškovės argumentus, jog dėl atsakovo kaltės neišvyko į Lietuvą 2014-12-06 skrydžiu ir dėl to patyrus išlaidų. Nurodė, kad byloje Nr. 2-98-911/2015 esančiame A. V. atstovo pranešime ir prieduose nurodyti nepagrįsti įrodymais duomenys dėl pavėluoto vaiko grąžinimo į Lietuvą, todėl laikė nepaneigtais atsakovo teiginiais jo atstovams pateikus teisingą informaciją apie A. V. ir vaiko skrydžio laiką, jos telefono numerį, nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių asmeniui atvykus gerokai prieš skrydžio laiką, ieškovei neatsakinėjus į jo skambučius, dėl ko susitikimas ir dokumentų perdavimas neįvyko laiku. Nepripažino ieškovės patirtas išlaidas kelionei į Lietuvą 2014-12-09, neįvykusiai kelionei į Lietuvą 2014-12-06, kaip patirtus nuostolius, susijusius su procesu Jungtinėje Karalystėje, nes 2014-11-06 žodine Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovės dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, todėl ieškovė privalėjo atvykti į teismo posėdį. Ieškovės patirtas vertimo išlaidas nelaikė jos patirtais nuostoliais, susijusiais su procesu Jungtinėje Karalystėje, nes dokumentų vertimais ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-98-911/2015 grindė savo atsiliepimą į ieškinį. Atmetė argumentus dėl kitų ieškovės patirtų išlaidų, kaip nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo inicijuoto proceso Jungtinėje Karalystėje, nes jos dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu ir jame ji dalyvavo, teismo nutartimi buvo uždrausta ieškovei be teismo leidimo išvežti nepilnametę į bet kurią kitą užsienio valstybę, pasibaigus teismo procesui ieškovė grįžo į Jungtinę Karalystę. Pripažino nesusijusiomis su procesu Jungtinėje Karalystėje 2014-12-22, 2015-01-02, 2015-01-24 išlaidas.

Pripažino, kad ieškovė dėl proceso Jungtinėje Karalystėje patyrė 1 496,75 GBP išlaidų, į kurių atlyginimą turėtų reikalavimo teisę atsakovui, tačiau nebuvo nustatyta atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų, bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo, piktnaudžiavimo procesu, kurie galėjo pakankamu laipsniu lemti ieškovės patirtų išlaidų atsiradimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą tenkinant ieškinį.

Nurodo, jog L. M. veiksmai pradedant procesą dėl dukters grąžinimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką ir siekis uždrausti ieškovei su vaiku išvykti iš Lietuvos, buvo beprasmiai, nes vos po 6 mėnesių nuo kreipimosi į Valstybinę vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl neteisėto dukters išvežimo ir po 4 mėnesių po vaiko grąžinimo į Lietuvą, šalys sudarė taikos sutartį, kuria L. M. ieškovei suteikė leidimą kartu su dukterimi išvykti gyventi į Jungtinę Karalystę. Tvirtina, jog dėl atsakovo L. M. veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą (o ne bylinėjimosi ar atstovavimo išlaidas), kurią ir reikalaujama atlyginti

Teigia, kad teismas itin formaliai įvertino bylos aplinkybes, ne­vertino atsakovo veiksmų dėl kreipimosi dėl vaiko grąžinimo bei dėl prašymo taikyti draudimą išvežti vaiką į užsienį protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų atžvilgiu. Mano, teismui turėjus įvertinti atsakovo kreipimąsi dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą ir draudimo išvežti vaiką be teismo leidimo tikslingumą, nes mano, jog vienintelis realus atsakovo tikslas buvo nustatyti jo ir dukters bendravimo tvarką.

Paaiškina, jog 2015-01-10 – 2015-02-25 išlaidos C/O Elliott Bridgman Solicitors teisinės paslaugos ieškovei buvo reikalingos, nes ieškovė teisininkams turėjo mokėti už pagalbą renkant įrodymus, pa­neigiančius L. M. nurodomas aplinkybes dėl tariamos ieškovės kaltės neišskrendant lėktuvu 2014-12-06.

Nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tarpininko, turėjusio perduoti ieškovei dokumentus, elektro­ninį laišką, kuriame aiškiai patvirtinama, kad A. V. 2014-12-06 buvo Birmingamo oro uoste su savo dukra, ir kad tarpininkui duoti nurodymai buvo neaiškūs, dėl ko A. V. negalėjo išskristi savo reisu. Paaiškina, jog dėl atsakovo kaltės praleidusi skrydį, ieškovė privalėjo pirkti naujus kelionės bilietus 2014-12-09 skrydžiui, todėl šios išlaidos susijusios su procesu Jungtinėje Karalystėje. Priduria, kad ieškovė pirmiau turėjo pareigą grąžinti vaiką į Lietuvą, o tik po to dalyvauti teismo posėdyje.

Mano, jog kitas išlaidas teismas be pagrindo laikė nepagrįstomis ir nesusijusiomis su atsakovo veiksmais, jeigu nebūtų buvę atsakovo kreipimosi dėl vaiko grąži­nimo ir prašymo uždrausti išvežti vaiką be teismo leidimo, ieškovei nebūtų atsiradusi būtinybė rinkti papil­domus įrodymus Lietuvoje ir Anglijoje, naudotis Anglijos teisininkų paslaugomis ir skraidyti iš Anglijos į Lietuvą ir atgal.

Tvirtina esant priežastiniam ryšiui tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo nerūpestingo elgesio, nes jeigu atsakovas būtų elgęsis kaip apdairus ir atsakingas asmuo ir nebūtų nepagrįstai kreipęsis dėl neva netei­sėto vaiko išvežimo iš Lietuvos ir būtų tinkamai bendradarbiavęs su savo atstovais Anglijoje, ieškovei nebūtų reikėję patirti nurodytų išlaidų.

Atsakovas L. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Teigia, kad ieškovės veiksmai pakeičiant vaiko gyvenamąją vietą bei paliekant jį ne tėvo, bet savo motinos globai, pavėluotai informuojant apie išvykimą lėmė nustatytos matymosi bei bendravimo tvarkos keitimą ir suteikė atsakovui procesinę teisę pakartotinai kreiptis į teismą.

Paaiškina, jog išvežusi vaiką, ieškovė veikė neteisėtai, pažeisdama teismo sprendimu nustatytas pareigas ir atsakomybę ne tik vaiko, bet ir tėvo atžvilgiu. Pažymi, kad ieškovė neįrodė jai atsiradusių žalingų pasekmių, o patirtus nuostolius grindžia teisinių paslaugų išlaidomis. Tvirtina, jog atsakovas veikė teisėtai ir naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl priežastiniu ryšiu nėra susijęs su ieškovei atsiradusiomis išlaidomis. Teigia, kad ieškovės išlaidos nebūtų atsiradusios, jei ji būtų vadovavusi teisingumo, protingumo ir teisingumo principais, priimdama kardinalius gyvenimo sprendimus – palikdama vaiką savo motinos globai ir pati išvykusi į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

2014-07-24 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo iškelta byla pagal L. M. ieškinį atsakovei A. V. dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (civ. b. Nr. 2-95-911/2015; 1 t., b. l. 3-6). 2014-09-29 L. M. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie SADM prašymu pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo (civ. b.; 1 t., b. l. 42-47). Panevėžio miesto apylinkės teisme 2014-12-10 buvo iškelta kita civilinė byla pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei A. V. Nr. 2-9846-400/2014 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civ. b.; 2 t., b. l. 3-7). 2014-12-19 nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones minėtoje civilinėje byloje – uždraudė atsakovei A. V. be teismo leidimo išvežti iš Lietuvos Respublikos nepilnametę dukrą K. M. į bet kurią kitą užsienio valstybę iki teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įsiteisėjimo (civ. b.; 2 t., b. l. 81-83). 2015-04-28 teismo nutartimi buvo patvirtinta L. M. ir A. V. pasirašyta taikos sutartis ir civilinė byla Nr. 2-95-911/2015 nutraukta (civ. b.; 4 t., b. l. 44-48).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė, jog atsakovas L. M. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, elgėsi nesąžiningai, pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ar piktnaudžiavo procesu. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada dėl sekančių motyvų.

Byloje jokiais pakankamais ir leistinais įrodymais apeliantė nepaneigė teismo išvados, jog pati pažeidinėjo ir ignoravo atsakovo, kaip tėvo, teises vaikui. Apeliantė nepaneigė, kad nepilnametę šalių dukrą K. M. išsivežė į Angliją be tėvo, atsakovo L. M., sutikimo. Neteisėtas vaiko išvežimas į užsienio valstybę buvo nustatytas Jungtinės Karalystės Aukštojo Teisingumo teismo 2014-11-18 įsakymu (civ. b.; 1 t., b. l. 94-98; b. l. 81-88). Pažymėtina, kad apeliantės akcentuojamas laikinas išvykimas kartu su dukra į Angliją negali pateisinti apeliantės veiksmų bei vertinti atsakovo veiksmus dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo kaip bandymą sukelti apeliantei nepatogumus, jos teisių suvaržymus (CPK 185 str.). Kolegija nurodo, jog apeliantės modeliuojamas galimas atsakovo elgesys nėra pagrindas vertinti L. M. veiksmų priešingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas, nes tik pats asmuo, įvertinęs savo pažeistos teisės pobūdį bei laipsnį, priima sprendimą ir pasirenka, jo manymu, tinkamiausią pažeistos teisės gynybos būdą (Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 straipsnis).

Vertinant apeliantės A. V. argumentus dėl atsakovo L. M. kaltės netinkamo JK Aukštojo Teisingumo Teismo 2014-11-18 įsakymo įvykdymo, kolegija pažymi, jog savo teiginiams pagrįsti A. V. nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų (CPK 12 str., 178 str.). Civilinėje byloje Nr. 2-95-911/2015 yra pateikta kopija atsakovo atstovų Anglijoje Eskinazi & Co 2014-12-01 pranešimas asmeniui, įteiksiančiam A. V. dokumentus, reikalingus kelionei į Lietuvą 2014-12-06. Šiame pranešime taip pat nurodytas ir A. V. telefono numeris, kuriuo dokumentus įteiksiantis asmuo galėjo susisiekti su apeliante (civ. b.; 3 t., b. l. 125-126). Apeliantė, kaltindama atsakovą L. M. dėl netinkamo 2014-11-18 teismo įsakymo įvykdymo, remiasi savo atstovų Elliott Bridgman Solicitors teiginiais, esą kurjeris gavo netinkamai parengtą atsakovo atstovų instrukciją, kuri nesutapo su Eskinazi & Co pateiktąja, ir negalėjo laiku įteikti A. V. dokumentų (civ. b.; 3 t., b. l. 121-131). Teisėjų kolegija negali sutikti su minėtais apeliantės argumentais, nes įrodymų, paneigiančių 2014-12-01 Eskinazi & Co pranešimo/instrukcijos turinį, byloje nėra (CPK 12 str., 178 str.). Byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp A. V. ir Britanijos tyrėjų asociacijos tikrojo nario S. S. vertintinas kritiškai, nes atsakovo atstovų pranešimas/instrukcija buvo pateikta 2014-12-01, o apeliantės ir nepilnametės dukters skrydis – 2014-12-06, tai reiškia, jog dokumentus įteikiantis asmuo turėjo pakankamai laiko pasitikslinti, jo manymu, neaiškius nurodymus (civ. b.; 3 t., b. l. 129-131). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog apeliantė A. V. nepaneigė atsakovo teiginių, jog 2014-12-06 A. V. neatsakinėjo į dokumentus įteikiančio asmens skambučius (CPK 178 str.).

Nustatyta, jog iki Jungtinės Karalystės Aukštojo Teisingumo teismo 2014-11-18 įsakymo įvykdymo dienos A. V. du kartus kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą Teismo leidimo išvežti dukrą į Jungtinę Karalystę be tėvo sutikimo. Kolegija pažymi, jog buvo pagrindas atsižvelgti į šią aplinkybę vertinant atsakovo L. M. veiksmus pagal apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, o apeliaciniame skunde išdėstyti apeliantės prašymų dėl teismo leidimo išvežti vaiką be tėvo sutikimo motyvai negali patvirtinti atsakovo kaltės dėl A. V. patirtų išlaidų.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog civilinėje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-12-19 nutartimi pritaikė atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant A. V. be teismo leidimo išvežti nepilnametę šalių dukrą į bet kurią kitą užsienio valstybę iki teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įsiteisėjimo (civ. b.; 2 t., b. l. 81-83). Minėtos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas apeliacinės instancijos teismo 2015-04-01 nutartimi, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo iš naujo vertinti apeliantės skunde išdėstytų argumentų bei pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad L. M. 2015-01-07 teikė teismui prašymą dėl nepilnametės dukters K. M. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo, tačiau tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai jo prašymo netenkino, todėl apeliantės teiginiai atsakovui neprašius nustatyti laikinąją vaiko gyvenamąją vietą, nepagrįsti (CPK 12 str., 178 str.; civ. b.; 2 t., b. l. 94-95, 97-98, 100-103).

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad net ir pavėluotai apeliantei įvykdžius 2014-11-18 teismo įsakymą, atsakovui L. M. buvo trukdoma, ribojama bendrauti su pas apeliantės motiną gyvenusia nepilnamete dukra (civ. b.; 3 t., b. l. 15-22, 24-26). Kolegija pažymi, jog epizodiniai atsakovo pokalbiai su Anglijoje buvusia dukra naudojantis kompiuterine programa, nepatvirtina atsakovui turėjus galimybę maksimaliai bendrauti su savo vaiku (CK 3.165 str.). Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas L. M. dėjo pastangas netrukdomai bendrauti su savo dukra, pastarąją A. V. grąžinus į Lietuvą, kreipiantis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių bei svarstant galimybę pasitelkti antstolį į pagalbą ir šie veiksmai paneigia apeliantės teiginius atsakovui siekus jai pakenkti, prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones (civ. b.; 3 t., b. l. 15-26).

Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija negali sutikti su apeliantės teiginiais, jog atsakovo veiksmai buvo nukreipti prieš ieškovę A. V., siekiant pakenkti (CPK 185 str.). Taikos sutarties tarp A. V. ir L. M. patvirtinimas, susitariant dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, savaime nepatvirtina atsakovo piktnaudžiavimo procesu ar neteisėtų veiksmų, tikslu pakenkti apeliantei bei sukelti neigiamas turtines pasekmes. Ieškovė apeliantė turėjo galimybę Taikos sutartyje išspręsti savo patirtų nuostolių atlyginimo klausimą, tačiau tas nebuvo padaryta.

2015-03-24 patikslintu ieškiniu L. M. prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką pagal jo pateiktą pasiūlymą, o A. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį pateikė savo pasiūlymą (civ. b.; 3 t., b. l. 58-62, 135-139). Kaip matyti iš teismo 2015-04-28 nutartimi patvirtintos taikos sutarties teksto, ginčo šalys, darydamos nuolaidas, susitarė dėl taikaus ginčo išsprendimo, todėl vertinti L. M. veiksmus – pateikus prašymą dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant išvežti vaiką iš Lietuvos, kaip beverčius bylos nagrinėjimo kontekste nepagrįsta, juo labiau, kai nepaneigtas atsakovo teisės bendrauti su vaiku pažeidimas.

Civilinėje byloje Nr. 2-98-911/2015 teismas 2014-11-06 nutartimi pripažino A. V. dalyvavimą teisme būtinu, todėl 2014-12-09 apeliantės patirtas išlaidas pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesusijusias su procesu Jungtinėje Karalystėje dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo, nes Jungtinės Karalystės Aukštojo Teisingumo teismas įsakymą dėl nepilnametės K. M. grąžinimo į Lietuvą priėmė tik 2014-11-18, kas reiškia, jog apeliantei privalomas dalyvavimas teismo posėdyje Lietuvoje turėjo būti žinomas anksčiau nei teismo įsakymas grąžinti neteisėtai išvežtą dukrą (CPK 185 str.). A. V. neįrodė atsakovo kaltės dėl nepavykusio 2014-12-06 skrydžio į Lietuvą, todėl L. M. neturi pagrindo atlyginti jos patirtas išlaidas. Kolegija pažymi, jog nesant paneigtam teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo be teismo leidimo išvežti vaiką į užsienio valstybę, pagrįstumui bei teisėtumui, nėra pagrindo pripažinti apeliantės patirtas išlaidas dėl 2014-12-16 kelionės kaip nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo kaltės (CPK 178 str., 185 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrįstai akcentuoja atsakovo prievolę įvertinti savo veiksmus prieš kreipiantis su prašymu dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ir apeliantė privalėjo įvertinti savo veiksmus išvežus nepilnametę dukrą į Jungtinę Karalystę be tėvo sutikimo ir galimas dėl to pasekmes.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nuodugniai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo nurodytas aplinkybes, kiekvieno iš jų veiksmus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais naikinti nepagrįsta (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Už apeliacinio skundo pateikimą ieškovė A. V. sumokėjo 94 Eur žyminį mokestį. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas L. M. patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės A. V. (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš A. V. L. M. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.