- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-90-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02661-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- L. Ž.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6126-947/2014 pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnametėms dukroms A. K. ir A. K. po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvienos iš dukterų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną L. Ž.. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas neteikia savo nepilnametėms dukroms išlaikymo, dukterys dėl to negali gyventi savo įprasto gyvenimo. Atsakovas prašė teismo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nes išlaikymą vaikams jis jau suteikė vienkartine suma (52296,49 Lt), kurios pakaks iki vaikų pilnametystės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo D. K. išlaikymą A. K. ir A. K. po 500,00 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-02-14) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną L. Ž.. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
1. Teismas, atmesdamas atsakovo argumentus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo vienkartine išmoka pažymėjo, kad atsakovas D. K. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad tarp jo ir vaikų motinos L. Ž. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl konkretaus vaikų išlaikymo dydžio ir mokėjimo formos. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina tik tai, kad bylos šalis siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai, kurių pagrindu ir buvo išduotas įgaliojimas atlikti tam tikrus veiksmus su atsakovo piniginėmis lėšomis. Rašytiniame įgaliojime nėra užfiksuoti duomenys, kad įgaliojimas yra išduodamas siekiant vykdyti atsakovo, kaip tėvo, turtines prievoles savo nepilnametėms dukterims. Teismas darė išvadą, kad tarp šalių yra susiklostę savarankiški turtiniai civiliniai teisiniai santykiai, nes atsakovas ieškovei yra pateikęs 2014 m. gegužės 8 d. rašytinį reikalavimą grąžinti jam priklausančias 345280,00 Lt pinigines lėšas, kurias ieškovė išėmė atsakovo išduoto įgaliojimo pagrindu. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl piniginių lėšų panaudojimo negali apriboti vaikų teisių į tinkamą išlaikymą, todėl kausimai dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio skolinių reikalavimų turi būti sprendžiami atskirai, nepažeidžiant nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų.
2. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad teismo sprendimo priėmimo metu ieškovės turtinė padėtis nors ir nežymiai, tačiau yra geresnė, lyginant su atsakovo turtine padėtimi, todėl ši išvada yra teisinis pagrindas nukrypti nuo normos, kad tėvai privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus apie vaikų poreikius, išklausęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą sprendė, kad nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui reikalinga 1200,00 Lt suma kiekvienai iš dukterų skiriama abiejų tėvų. Pasak teismo, šis išlaikymo dydis reikalingas užtikrinti nepilnamečių dukterų gyvenamajai vietai, maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai, vyresnei dukrai reikalingos mokymosi priemonės, atitinkamai jaunesniajai – pagal jos amžių atitinkamos ugdymo priemonės, pramogos (žaislai, lavinimo priemonės ir pan.). Teismas nustatė, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, pateikė į bylą duomenis apie turimas dideles pinigines lėšas, santaupas, kurios, atsakovo teigimu, yra ieškovės žinioje, teismo posėdžio metu deklaravo pinigines lėšas, skiriamas ne pirmo būtinumo vaikų poreikiams tenkinti, tačiau atsakovas šiuo metu neturi darbo ir gauna tik 478,77 Lt dydžio invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, todėl, teismo vertinimu, jis nėra finansiškai pajėgus teikti 600,00 Lt dydžio išlaikymą kiekvienai nepilnametei dukrai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės ieškinį atmesti šiais argumentais:
1. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jis neįrodė, jog išlaikymą vaikams suteikė vienkartine išmoka. Teigiama, kad atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus - grynųjų pinigų išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovė įgaliojimo pagrindu 2012-01-24 iš jam priklausančios sąskaitos išėmė 13471,00 Lt sumą ir 2012-02-03 išėmė 38825,49 Lt sumą, iš viso 52296,49 Lt. Apeliantas pažymi, kad grįžęs iš suėmimo vietos, paprašė ieškovės grąžinti pagal įgaliojimą paimtus pinigus, tačiau ji atsisakė tai padaryti motyvuodama tuo, jog pinigus ji skirs vaikų išlaikymui, todėl tai buvo ne abipusis susitarimas, o pačios ieškovės pateiktas argumentas dėl šių lėšų panaudojimo. Toks susitarimas buvo inicijuotas pačios ieškovės, jis buvo žodinis ir šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovas iki šiol nereiškia ieškovei pretenzijų dėl pinigų grąžinimo. Apeliantas daro išvadą, kad jis įrodė, jog minėta pinigų suma buvo perduota ieškovei, tuo tarpu ieškovė neįrodė, kad minėtus pinigus grąžino atsakovui. Byloje yra duomenys, jog įgaliojimas ieškovei išimti iš atsakovo sąskaitos pinigines lėšas buvo išduotas tik dėl to, kad jis buvo suimtas ir pats negalėjo to padaryti. Išduodant įgaliojimą nebuvo tokio susitarimo, kad ieškovė disponuos atsakovui priklausančiomis lėšomis, ar jas visas skirs vaikų išlaikymui, ji buvo įgaliota tik išimti iš jo sąskaitos pinigus. Atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybę, jog ieškovė atsakovo asmeninėmis lėšomis naudojosi patvirtina ir tai, kad ji nereiškė reikalavimo priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą. Akcentuojama, kad iš ieškovės pateiktų duomenų apie jos gaunamas pajamas matyti, kad ieškovės oficialiai gaunamos pajamos nėra didelės, iš kurių ji galėtų mokėti paskolą bankui, kurios mėnesinė įmoka sudaro 2388 Lt, išlaikyti turtą ir vaikus, todėl, pasak apelianto, tam ji naudoja atsakovo asmenines lėšas, gautas įgaliojimo pagrindu. Aplinkybė, kad atsakovė disponuoja atsakovui priklausančiomis lėšomis ir kaip jas panaudoja vaikų išlaikymui turėjo būti ištirta būtent šioje byloje, o ne kitoje byloje ir teismas turėjo imtis visų priemonių, kad šias aplinkybes išsamiai išnagrinėti, nepasiribojant vien ieškovės atstovo žodiniais, nepagrįstais paaiškinimais, o galimai ir apklausiant pačią ieškovę, pripažinus jos dalyvavimą būtinu.
2. Apelianto teigimu, vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį pakanka apie 800 Lt. Teismas nors ir nurodė, kad nei viena bylos šalis nepateikė į bylą įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, kad jų nurodyti vaikų poreikiai per mėnesį pinigine išraiška yra 1200 Lt (kaip teigia ieškovė) ar 800 Lt (kaip teigia atsakovas), tačiau nusprendė, kad vaikų poreikiams patenkinti vis tik reikalinga ieškovės nurodoma 1200 Lt suma. Atsakovas nesutinka su tokia teismo išvada ir mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims. Pasak atsakovo, įrodinėjimo pareiga šioje byloje įrodyti vaikų poreikius tenka ieškovei. Pažymima, kad ieškovė pateikė deklaratyvaus pobūdžio vaikų poreikius patvirtinančius teiginius, tačiau nepagrindė jų rašytiniais įrodymais, kad būtent tokias pinigų sumas skiria kas mėnesį tam tikriems vaikų poreikiams patenkinti, o būtent, ieškovė nurodė, kad dukrų poreikiams lavinimuisi išleidžia po 175 Lt kiekvienai, nes vaikai lanko šokių pamokėles, bei įvairius užklasinius būrelius, vyresnėlei reikalingi korepetitoriai, tačiau nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kad dukros apskritai lanko minėtas pamokėles ar būrelius ir, kad jie yra mokami, bei kiek tiksliai yra sumokama per mėnesį. Atsakovo teigimu, dukros nelanko jokių mokamų būrelių. Taip pat ieškovė nurodė, kad sveikatos priemonėms ir higienos priemonėms išleidžia po 300 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai, tačiau šių ginčytinų aplinkybių taip pat nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovės nurodyta 300 Lt suma vaistams, vitaminams ir higienos priemonėms skiriama tiek 15 metų, tiek 5 metų vaikui nėra protingo dydžio, todėl akivaizdu, kad ieškovė padidino šią sumą, tačiau teismui tai nesukėlė abejonių.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad apelianto nurodytos sumos, sumokėjimo faktas niekaip nepatvirtina tos aplinkybės, kad apeliantas vykdė savo pareigą išlaikyti savo nepilnametes dukras. Apeliantas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovei yra pateikęs 2014-05-08 rašytinį reikalavimą grąžinti jam priklausančias 345280,00 Lt pinigines lėšas, kurias ieškovė, kaip buvo nustatyta šioje byloje, išėmė minimo įgaliojimo pagrindu. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai, atsižvelgdamas į teisėtus nepilnamečių vaikų poreikius, nustatė išlaikymo dydį po 500 Lt kas mėnesinių išmokų kiekvienai dukrai. Šis išlaikymo dydis yra atitinkantis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl minimalių vaikų poreikių patenkinimui reikalingų piniginių lėšų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Apeliantas atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad vaikų tėvai kartu nebegyvena nuo 2013 m. lapkričio mėn., vaikai liko gyventi su motina. Pagal CK 3.194 straipsnio 2 dalį, išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad pradėdami gyventi skyrium šalys būtų susitarę dėl vaikų išlaikymo tvarkos ir formos (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), t. y. kaip vaikų išlaikymas bus įgyvendintas, kokiu būdu kiekvienas iš tėvų prisidės prie vaiko išlaikymo ir teismas tokį susitarimą būtų patvirtinęs (CK 3.193 straipsnis). Ieškinio dėl išlaikymo vaikams pareiškimas teisme patvirtina, kad dėl šio klausimo yra kilęs šalių ginčas, todėl šis reikalavimas turi būti išspręstas, atsižvelgiant į vaikų interesus ir poreikius (CK 3.192-3.208 straipsniai), visas abejones dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. vertinant vaikų interesų naudai, atsižvelgiant į tai, kad vaikams priklausantis turtas, taip pat ir išlaikymas privalo būti tvarkomas ir naudojamas išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas nurodo, kad vaiko tėvai buvo susitarę dėl išlaikymo vaikams konkrečia 52 296,49 Lt suma nuo 2012-01-34 maždaug penkeriems metams (CK 3.196 str. 1 d. 2 p.) ir ieškovė per du kartus nuo jo sąskaitos pagal įgaliojimus 2012-01-24 nuėmė 13 471 Lt (įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-02-03 – 38 825,49 Lt (įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 58). Į bylą atsakovas taip pat pateikė 2012-02-10 įgaliojimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiliepime nurodė, kad ieškovė pagal jį atsiėmė 100 000 Eur draudimo išmoką ir jos negrąžino. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą konstatuodamas, kad įrodyti šalių susitarimą dėl išlaikymo konkrečia pinigų suma turi tas asmuo, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nepateikė šalių susitarimo dėl išlaikymo vaikams teikimo tokia forma ir įstatymo nustatyta tvarka toks susitarimas nebuvo patvirtintas, o ieškovės atstovas nurodė, kad pinigai atsakovui yra grąžinti. Be to, apeliantas tvirtina, kad šalys skyrium gyventi pradėjo tik nuo 2013 m. lapkričio mėn., o jo piniginės lėšos buvo nuimtos 2012-01-24 ir 2012-02-03, todėl akivaizdu, kad šalys pradėdamos gyventi skyrium nesusitarė dėl išlaikymo teikimo vaikams formos ir dydžio. Tarp šalių yra kilęs civilinis teisinis ginčas, neapimantis ginčo teisinių santykių dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jis nenagrinėtinas šioje civilinėje byloje. Išlaikymo lėšos yra vaiko turtas, atskirtas nuo jo tėvų turto, privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis), todėl apelianto argumentai dėl šalių tarpusavio turtinio ginčo aplinkybių tyrimo išlaikymo byloje yra atmetami.
Apeliantas laiko, kad vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti pakanka apie 800 Lt. Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, atsižvelgtina į tai, kad nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai), kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2012). Turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Ieškovė į bylą pateikė papildomus paaiškinimus dėl vaikų poreikių ir nurodė, kad kiekvienam vaikui per mėnesį skiria ne mažiau kaip po 350 Lt maistui, po 125 Lt aprangai, 175 Lt vaikų lavinimui, 50 Lt poilsiui, po 300 Lt sveikatos priežiūros ir higienos priemonėms, 200 Lt išlaidos būstui, t.y. kiekvieno vaiko būtinų poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga 1200 Lt suma (b.l. 150-152). Teisėjos nuomone, vaikų poreikiai yra normalūs, atitinka protingumo reikalavimus ir kasacinio teismo praktiką, kur vidutiniams vaiko poreikiams paprastai skiriama nuo 1000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010) iki 2000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Apelianto nurodoma 800 Lt suma yra mažesnė net už minimalią mėnesinę algą, kuri kaip orientacinis kriterijus gali būti naudojama nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Apeliantui kelia abejonių ieškovės nurodyta 300 Lt suma, reikalinga vaiko sveikatos priežiūrai ir higienos priemonėms. Pirmiausia, jis be pagrindo nurodo, kad šios išlaidos yra skiriamos vaistams, nes apie tai nebuvo nurodyta paaiškinime dėl vaikų poreikių, o jo siūloma 60 Lt suma ieškovės nurodytiems poreikiams yra akivaizdžiai per maža, apeliantas net nedetalizavo kaip ši suma galėtų būti panaudota. Sprendžiant dėl vaikų poreikių maistui patenkinimo tenka atkreipti dėmesį, kad ieškovės nurodyta 350 Lt suma per mėnesį arba po 11 Lt per dieną kiekvienam vaikui gali būti nepakankama, todėl ieškovei gali tekti perskirstyti kitiems vaikų poreikiams nurodytas sumas, kad vaikų maitinimui būtų skiriama reikiama suma. Apibendrinant daroma išvada, jog nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar nesilaikė kasacinio teismo praktikos, kuomet nustatė 1200 Lt per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui sumą, todėl apelianto argumentai šiuo aspektu atmetami.
Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Be to, visada turi būti atsižvelgiama į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju nors išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra 1200 Lt, bet iš atsakovo priteista tik 500 Lt suma, nors jo turtinė padėtis, atsižvelgiant į paties deklaruojamus duomenis apie jam priklausančias pinigines lėšas (pvz. 52 296,49 Lt, 100 000 Eur), paaiškinimus teismo posėdžio metu apie turimų lėšų panaudojimą, galėjo būti vertinama ir kitaip, tačiau šiuo atveju galioja draudimas priimti blogesnį sprendimą negu yra skundžiamas (CPK 313 straipsnis).
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėja sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apylinkės teismo 2014-08-22 nutartimi buvo tenkintas apelianto prašymas ir atidėtas 210 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 84 straipsnis). Atmetus apelianto apeliacinį skundą, šis žyminis mokestis priteisiamas valstybei.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto D. K. valstybei 60,82 Eur (210 Lt) žyminį mokestį, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.