Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-6126-947/2014

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-06-20
Bylos Nr.: 2-6126-947/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02661-2014-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas: L. Ž.
Atsakovas: D. K.
Išvadą teikia: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus

Civilinė byla Nr. 2-6126-947/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02661-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1.; 78.2.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei, dalyvaujant ieškovės L. Ž. atstovui advokato padėjėjui M. V., atsakovo D. K. atstovei advokato padėjėjai D. J., institucijos, teikiančios išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui S. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (b. l. 3-5), prašydama priteisti iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnametėms dukroms A. K. ir A. K. po 600,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvienos iš dukterų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzusfrukto teise paskiriant vaikų motiną L. Ž.. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas neteikia savo nepilnametėms dukroms išlaikymo, dukterys dėl to negali gyventi savo įprasto gyvenimo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nuo 2013 m. lapkričio mėn. atsakovas gyvena atskirai nuo ieškovės ir vaikų, nes santykiai su ieškove nutrūko po to, kai jis grįžo iš laikino sulaikymo įstaigos. Atsakovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 17 d. iki 2012 m. balandžio 1 d. jis buvo suimtas. Nurodė, kad grįžęs po suėmimo jis prisidėjo prie vaikų išlaikymo, pirko jiems maistą, rūbus, mokėjo komunalinius mokesčius už būstą, nors su ieškove bendro ūkio jau nebevedė. Atsakovas nurodė, kad jo suėmimo laikotarpiu ieškovė nuo atsakovui priklausančios sąskaitos banke, pasinaudodama turimu įgaliojimu, paėmė 52296,49 Lt ir 100000,00 Lt (atsakovo vardu AB „Snoras“ banke esančią indėlio draudimo išmoką) dydžio sumas. Atsakovo teigimu, ieškovė šių pinigų neperdavė atsakovui, atsisakė juos grąžinti. Atsakovo teigimu, jis su ieškove susitarė, kad 52296,49 Lt suma yra skiriama nepilnamečių dukrų išlaikymui ateityje. Dėl 100000,00 Lt sumos atsakovas nurodė, kad ateityje kreipsis į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto ieškovės L. Ž. praturtėjimo jo sąskaita. Atsakovas teismo posėdžio metu atsiliepimą į ieškinį palaikė ir prašė teismo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nes išlaikymą vaikams jis jau suteikė vienkartine suma, kurios pakaks iki vaikų pilnametystės. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė nurodytą poziciją ir prašė teismo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad atsižvelgus į abiejų tėvų turtinę padėtį, 500,00 Lt suma, mokėtina kiekvienam vaikui kas mėnesį, atitiktų objektyvius vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo vienkartine išmoka.

Prieš teismui pradedant byloje esančių įrodymų vertinimą, pabrėžtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu), bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus). Teismas pabrėžia, kad pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Šioje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo D. K. pareigos išlaikyti nepilnametes dukras A. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusią (duomenys neskelbtini), vykdymo, tiksliau dėl šios pareigos įvykdymo fakto. Atsakovas D. K. teigia, kad šią pareigą jis vykdo, tačiau ne kiekvieną mėnesį mokėdamas periodines išmokas, o sumokėjęs vaikų motinai L. Ž. vienkartinę 52296,49 Lt dydžio sumą. Atsakovo tvirtinimu, ši pinigų suma pagal žodinį susitarimą su ieškove L. Ž. buvo perduota tuo tikslu, kad vaikų motina šias pinigines lėšas ateityje naudos išimtinai tik dukterų išlaikymui. Atsakovas į bylą pateikė grynųjų pinigų išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių duomenų matyti, kad ieškovė įgaliojimo pagrindu 2012 m. sausio 24 d. iš atsakovo sąskaitos išėmė 13471,00 Lt sumą, 2012 m. vasario 3 d. – 38825,49 Lt (iš viso 52296,49 Lt, b. l. 80). Ieškovės L. Ž. atstovas teismo posėdžio metu neneigė pastarųjų faktinių aplinkybių, tačiau paaiškino, kad atsakovo minimas pinigines lėšas, priešingai nei teigė atsakovas, ieškovė L. Ž. perdavė atsakovui D. K. iš karto po to, kai jis grįžo iš suėmimo vietos. Dar daugiau, atstovas nurodė, kad tarp šalių nebuvo jokio žodinio susitarimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumokėjimo vienkartine išmoka.

Akcentuotina, kad atsakovas D. K. neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo naštos šioje byloje, t. y. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė argumento, kad tarp jo ir vaikų motinos L. Ž. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl konkretaus vaikų išlaikymo dydžio ir mokėjimo formos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina tik tai, kad bylos šalis siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai, kurių pagrindu ir buvo išduotas įgaliojimas atlikti tam tikrus veiksmus su atsakovo piniginėmis lėšomis. Rašytiniame įgaliojime nėra užfiksuoti duomenys, kad įgaliojimas yra išduodamas siekiant vykdyti atsakovo, kaip tėvo, turtines prievoles savo nepilnametėms dukterims. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovei yra pateikęs 2014 m. gegužės 8 d. rašytinį reikalavimą grąžinti jam priklausančias 345280,00 Lt pinigines lėšas, kurias ieškovė, kaip nustatyta šioje byloje, išėmė minimo įgaliojimo pagrindu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad tarp bylos šalių yra susiklostę savarankiški turtiniai civiliniai teisiniai santykiai, dėl kurių tarp šalių yra kilę ginčai, tačiau kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, kad šie santykiai yra susiję būtent su tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įvykdymu. Teismo sprendimas negali būti priimtas remiantis nepagrįstomis prielaidomis. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmeta atsakovo D. K. argumentą, kad 52296,49 Lt suma buvo perduota ieškovei L. Ž. kaip išlaikymas nepilnametėms dukterims. Teismas pažymi, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl piniginių lėšų panaudojimo negali apriboti vaikų teisių į tinkamą išlaikymą, todėl kausimai dėl ieškovės ir atsakovo tarpusavio skolinių reikalavimų turi būti sprendžiami atskirai, nepažeidžiant nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo.

Atsakovui D. K. neįrodžius aplinkybės dėl vienkartinės išlaikymo sumos sumokėjimo, toliau nagrinėtini klausimai dėl abiejų tėvų turtinės padėties ir dviejų nepilnamečių vaikų poreikių.

Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos duomenų nustatyta, kad ieškovė vykdo veiklą pagal verslo liudijimą (b. l. 13), jai nuosavybės teise priklauso 98/10000 požeminės automobilių stovėjimo saugyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), 5 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-46). Nustatyta, kad atsakovas D. K. šiuo metu yra bedarbis, jo gaunamas pajamas sudaro 478,77 Lt invalidumo (netekto darbingumo) pensija. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, 1/3 dalis gyvenamojo namo ir 1/3 dalis kitų kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 75-77), pastatas – benzino kolonėlės operatorinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 78-79). Šių duomenų analizė suponuoja išvadą, kad teismo sprendimo priėmimo metu ieškovės turtinė padėtis nors ir nežymiai, tačiau yra geresnė, lyginant su atsakovo turtine padėtimi. Ši išvada taikytina kaip teisinis pagrindas nukrypti nuo normos, kad tėvai privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti po 600,00 Lt kiekvienai nepilnametei dukrai, atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad vaikų poreikių tenkinimui pakaka 400,00 Lt. Pabrėžtina, kad nei viena bylos šalis nepateikė į bylą įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, kad jų nurodyti vaikų poreikiai per mėnesį pinigine išraiška atsieina 1200,00 Lt (kaip teigia ieškovė) ar 800,00 Lt (kaip teigia atsakovas). Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus apie vaikų poreikius, išklausęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, sprendžia, kad nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui reikalinga 1200,00 Lt suma kiekvienai iš dukterų skiriama abiejų tėvų. Šis išlaikymo dydis reikalingas užtikrinti nepilnamečių dukterų gyvenamajai vietai, maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai, vyresnei dukrai reikalingos mokymosi priemonės, atitinkamai jaunesniajai – pagal jos amžių atitinkamos ugdymo priemonės, pramogos (žaislai, lavinimo priemonės ir pan.). Tai, kad bylos šalys savo nepilnametėms dukterims yra pajėgios teikti ir teikia didesnio dydžio išlaikymą, negu yra nustatytas minimalaus dydžio atlyginimas Lietuvos Respublikoje, patvirtina šalių paaiškinimai: ieškovės atstovas teigė, kad vaikų motina pagal savo finansines galimybes skiria vaikams tokio dydžio išlaikymą (1200,00 Lt), o atsakovas, teigdamas žodinius paaiškinimus, patvirtino, kad tenkina savo dukterų norus, kurių išpildymas materialine išraiška sudaro nemažo dydžio sumas (pramoginės kelionės į užsienį, kompiuterinė technika, informacinės technologijos ir pan.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto. Atsakovas taip pat pateikė į bylą duomenis apie turimas dideles pinigines lėšas, santaupas, kurios, atsakovo teigimu, yra ieškovės žinioje, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Antra vertus, atsakovas šiuo metu neturi darbo ir gauna tik 478,77 Lt dydžio invalidumo (netekto darbingumo) pensiją. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nėra finansiškai pajėgus teikti 600,00 Lt dydžio išlaikymą kiekvienai nepilnametei dukrai. Teismas, įvertindamas proporcingumą tarp atsakovo (tėvo) turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, sprendžia, kad atsakovui tenkanti vaikų išlaikymo dalis yra 500,00 Lt kiekvienai iš dukterų. Teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, atsižvelgiant į jo turimą turtą, be to, į jo paties teismo posėdyje deklaruotas piniginių lėšų sumas, skiriamas ne pirmojo būtinumo vaikų poreikiams tenkinti (atsakovas D. K., teikdamas žodinius paaiškinimus, nurodė, kad su vyresniąja dukra po to, kaip grįžo iš tardymo izoliatoriaus buvo du kartus išvykęs į Turkiją atostogauti, pabrėžė, kad dukters gimtadienio proga išpildė jos norą ir nupirko dovanų brangų mobiliojo ryšio telefoną, taip pat pirko I-Phone (34, 35, 36 minutės), nors jau tuo metu jis buvo nedarbingas). Pastarosios aplinkybės paneigia atsakovo argumentus, kad jo finansinė padėtis yra labai sudėtinga. Šį motyvą teismas taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis yra gera, tačiau tai negali būti pagrindas sumažinti atsakovui tenkančią nepilnamečių vaikų išlaikymo dalį, nes atsakovo turtinė padėtis taip pat nėra bloga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis Nr. 3K-3-259/2004).

Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad ieškinys yra pagrįstas, tačiau atsižvelgus į atsakovo turtinę padėtį tenkintinas iš dalies – nepilnametėms dukterims iš atsakovo priteistinas 500,00 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, dukterų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnamečių A. K. ir A. K. įstatyminė atstovė, jų motina ieškovė L. Ž., išimtinai vaikų interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Kiti procesiniai klausimai.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo D. K. laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametėms dukterims A. K. ir A. K. po 400,00 Lt nuo 2014 m. vasario 14 d. iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, priėmus sprendimą. Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuos sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500,00 Lt (penkis šimtus Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-02-14) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Panaikinti 2014 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. K. ir A. K. priteisimo.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė