Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.3.8; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 1.1.9.8; 1.2.14.6.1; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.3.1; 2.1.16.2.12; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.1; 2.5.17

2023 m. lapkričio 16 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. V. gynėjos advokatės Simonos Pukienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažinta kalta ir nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio nuo 2004 m. liepos 13 d., redakcija) ir jai paskirta 150 MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio bauda;

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 170 MGL, t. y. 8 500 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio bauda;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės apribojimo 2 (dvejiems) metams bausmė, nustatant įpareigojimus laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje ir per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnes) ir L. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje ir per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš L. V. civilinės ieškovės naudai 18 778 Eur (aštuoniolika tūkstančių septyni šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nuspręsta konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą – nusikalstamu būdu įgytas lėšas, t. y. 76 843,85 Eur (septyniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus, 85 centus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsniu, taikytas laikinas nuosavybės teisės į L. V. turtą: 1) keleivinį automobilį „Opel Zafira“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims; 2) pinigus banko sąskaitose, esančiose banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“, uždraudžiant pinigais, esančiais sąskaitose disponuoti, tačiau leidžiant L. V. iš AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), per mėnesį disponuoti bendra pinigų suma, neviršijančia 804,40 Eur (aštuonių šimtų keturių eurų, 40 centų). apribojimas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo ir turto konfiskavimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. L. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes būdama MB "S" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini)) vadove, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, MB "S" veiklos vykdymo vietoje, kavinėje „L.“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo IX-574 (toliau – BAĮ) 14 straipsnio 2 dalį bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, taip pat už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), nesurašydama ir nepateikdama apskaitos dokumentų apskaitą tvarkančiai buhalterei D. D., nežinančiai apie jos nusikalstamus veiksmus, tyčia apgaulingai organizavo ir tvarkė teisės aktų reikalaujamą MB "S" buhalterinę apskaitą, kadangi laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. neapskaitė iš klientų gautų pajamų už suteiktas maisto užsakymų išvežimo paslaugas, įvairius renginius (banketus, gedulingus pietus ir pan.), kurių metu buvo tiekiamos maitinimo paslaugos, už kurias klientai atsiskaitė grynaisiais pinigais iš viso už – 76 843,85 Eur, šių gautų pajamų neapskaitė kasos aparatu ir neįnešė į bendrijos kasą, nesurašė kasos pajamų orderių, pinigų priėmimo kvitų, PVM sąskaitų faktūrų, apskaitos registruose nebuvo fiksuojamos pardavimų pajamos ir gauti grynieji pinigai, tokiu būdu pažeidė:

- BAĮ 4 straipsnio 1, 2, 3 punktų nuostatas, kurios nurodo, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”;

- BAĮ 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

- BAĮ 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“,

dėl to, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., iš dalies negalima nustatyti MB "S" veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Be to, kaltinamoji L. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, nes būdama MB "S" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini)) vadove, pagal BAĮ 21 straipsnį, būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, ir 14 straipsnio 2 dalį, būdama atsakinga už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, valstybės įgaliotai institucijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie MB "S" pajamas, kadangi buhalterinėje apskaitoje neapskaičiusi laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš klientų už teiktas maitinimo paslaugas gautų 76 843,85 Eur pajamų, veikdama per MB "S" buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę D. D., nieko nežinančią apie jos nusikalstamus veiksmus, į 2019 m. sausio mėn. – 2019 m. gruodžio mėn. mokestinio laikotarpio mėnesines PVM deklaracijas (forma FR0600) nuo gautų ir nuslėptų apmokestinamųjų pajamų neapskaičiavo į biudžetą mokėtino 21 proc. pardavimo PVM – 13 337 Eur, o būtent:

- 2019 m. vasario 22 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2019 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 8 448 Eur, nors turėjo įrašyti 12 044 Eur, taip pat 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 1 766 Eur, nors turėjo įrašyti 2 530 Eur, taip pat 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 136 Eur, nors turėjo įrašyti 900 Eur, dėl to MB "S" nedeklaravo ir nesumokėjo 764 Eur PVM;

- 2019 m. kovo 19 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2019 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 8 093 Eur, nors turėjo įrašyti 13 020 Eur, taip pat 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 1 700 Eur, nors turėjo įrašyti 2 734 Eur, taip pat 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 170 Eur, nors turėjo įrašyti 1 204 Eur, dėl to MB "S" nedeklaravo ir nesumokėjo 1 034 Eur PVM;

- 2019 m. balandžio 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2019 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 12 522 Eur, nors turėjo įrašyti 18 050 Eur, taip pat 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 2 630 Eur, nors turėjo įrašyti 3 791 Eur, taip pat 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 408 Eur, nors turėjo įrašyti 1 569 Eur, dėl to MB "S" nedeklaravo ir nesumokėjo 1 161 Eur PVM;

- 2019 m. gegužės 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2019 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 8 772 Eur, nors turėjo įrašyti 12 498 Eur, taip pat 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 1 842 Eur, nors turėjo įrašyti 2 625 Eur, taip pat 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 430 Eur, nors turėjo įrašyti 1 213 Eur, dėl to MB "S" nedeklaravo ir nesumokėjo 783 Eur PVM;

- 2019 m. birželio 21 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2019 m. gegužės mėn. mokestinį laikotarpį 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 6 808 Eur, nors turėjo įrašyti 13 042 Eur, taip pat 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 1 430 Eur, nors turėjo įrašyti 2 739 Eur, taip pat 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 184 Eur, nors turėjo įrašyti 1 493 Eur, dėl to MB "S" nedeklaravo ir nesumokėjo 1 309 Eur PVM;

- 2019 m. liepos 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2019 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 30 469 Eur, nors turėjo įrašyti 33 576 Eur, taip pat 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 6 399 Eur, nors turėjo įrašyti 7 051 Eur, taip pat 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 1 043 Eur, nors turėjo įrašyti 1 695 Eur, dėl to MB "S" nedeklaravo ir nesumokėjo 652 Eur PVM;

- 2019 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2019 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 25 692 Eur, nors turėjo įrašyti 30 382 Eur, taip pat 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 5 405 Eur, nors turėjo įrašyti 6 380 Eur, taip pat 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 1 574 Eur, nors turėjo įrašyti 2 549 Eur, dėl to MB "S" nedeklaravo ir nesumokėjo 975 Eur PVM;

- 2019 m. rugsėjo 24 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2019 m. rugpjūčio mėn. mokestinį laikotarpį 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 38 158 Eur, nors turėjo įrašyti 41 915 Eur, taip pat 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 8 013 Eur, nors turėjo įrašyti 8 802 Eur, taip pat 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 1 931 Eur, nors turėjo įrašyti 2 720 Eur, dėl to MB "S" nedeklaravo ir nesumokėjo 789 Eur PVM;

- 2019 m. spalio 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2019 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 16 748 Eur, nors turėjo įrašyti 24 538 Eur, taip pat 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 3 517 Eur, nors turėjo įrašyti 5 153 Eur, taip pat 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 1 123 Eur, nors turėjo įrašyti 2 759 Eur, dėl to MB "S" nedeklaravo ir nesumokėjo 1 636 Eur PVM;

- 2019 m. lapkričio 21 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2019 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 7 304 Eur, nors turėjo įrašyti 13 102 Eur, taip pat 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 1 534 Eur, nors turėjo įrašyti 2 752 Eur, taip pat 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 547 Eur, nors turėjo įrašyti 1 765 Eur, dėl to MB "S" nedeklaravo ir nesumokėjo 1 218 Eur PVM;

- 2019 m. gruodžio 20 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2019 m. lapkričio mėn. mokestinį laikotarpį 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 8 199 Eur, nors turėjo įrašyti 15 307 Eur, taip pat 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 1 722 Eur, nors turėjo įrašyti 3 215 Eur, taip pat 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 577 Eur, nors turėjo įrašyti 2 070 Eur, dėl to MB "S" nedeklaravo ir nesumokėjo 1 493 Eur PVM;

- 2020 m. sausio 17 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už 2019 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 7 204 Eur, nors turėjo įrašyti 14 456 Eur, taip pat 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 1 513 Eur, nors turėjo įrašyti 3 036 Eur, taip pat 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 388 Eur, nors turėjo įrašyti 1 911 Eur, dėl to MB "S" nedeklaravo ir nesumokėjo 1 523 Eur PVM,

- 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVMĮ) 14 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip;

- PVMĮ 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą;

- PVMĮ 78 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM, kadangi privalėjo organizuoti apskaitą taip, kad pagal Lietuvos Respublikos PVM objektą tinkamai būtų pritaikytas apmokestinimo momentas ir PVM tarifai.

Be to, L. V., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, valstybės įgaliotai institucijai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie MB "S" pelną, kadangi buhalterinėje apskaitoje neapskaičiusi iš klientų už teiktas maitinimo paslaugas gautų 63 507,31 Eur (be PVM) pajamų šių duomenų nepateikė MB "S" buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei, kuri už mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nuo gautų ir nuslėptų apmokestinamųjų pajamų neapskaičiavo į biudžetą mokėtino 15 proc. pelno mokesčio nuo veiklos rezultato – pelno, ir į metinę pelno deklaraciją (forma PLN204) nedeklaravo ir nesumokėjo 5 941 Eur pelno mokesčio, o būtent:

- 2020 m. birželio 12 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2019 m. mokestinį laikotarpį 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) suma“ įrašė 176 949 Eur, nors turėjo įrašyti 240 456 Eur, taip pat 48 laukelyje „Apmokestinamasis pelnas pagal PMĮ 11 str.“ ir 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ įrašė 0 Eur, nors turėjo įrašyti 39 605 Eur, taip pat 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ ir 59 laukelyje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ įrašė 0 Eur, nors turėjo įrašyti 5 941 Eur,

- 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – PMĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje;

- PMĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad taikomi šie pelno mokesčio tarifai: Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita, kadangi privalėjo organizuoti apskaitą taip, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio bazę tinkamai būtų apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas.

Tokiu būdu, siekdama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo ir nesumokėjo 13 337 Eur mokėtino PVM mokesčio ir 5 941 Eur mokėtino pelno mokesčio ir šiais savo veiksmais biudžetui iš viso padarė 19 278 Eur dydžio žalą.

3. Be to, L. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, nes būdama MB "S" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) vadove ir vienintele nare, užimamų pareigų pagrindu būdama materialiai atsakinga už jos žinioje buvusias bendrijai priklausančias pinigines lėšas, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą – MB "S" turtą, o būtent laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. įvairiems fiziniams asmenims suteikė maisto užsakymų išvežimo paslaugas, aptarnavo MB "S" veiklos vykdymo patalpose rengtus banketus, gedulingus pietus ir kitas maitinimo paslaugas, už kurias klientai atsiskaitė grynaisiais pinigais, tačiau už maitinimo paslaugas gautų 76 843,85 Eur pajamų neapskaitė nei savo, kaip atskaitingo asmens avanso apyskaitose, nei kasos knygoje ar bendrijai priklausančioje atsiskaitomojoje banko sąskaitoje, dėl ko negalima nustatyti 76 843,85 Eur panaudojimo bendrijos veikloje, tokiu būdu L. V. pasisavino didelės vertės MB "S" turtą – 76 843,85 Eur, tuo padarydama MB "S" 76 843,85 Eur nuostolį.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Nuteistosios L. V. gynėja advokatė S. Pukienė apeliaciniame skunde prašo:

- Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendį pakeisti: sumažinti L. V. pasisavinto MB "S" turto dydį iki 35 510,53 Eur bei sumažinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tenkinto civilinio ieškinio dydį, priteisiant civilinės ieškovės naudai iš L. V. 10 649,19 Eur;

- panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria nutarta konfiskuoti iš L. V. uždraustos veikos rezultatą – nusikalstamu būdu įgytas lėšas, t. y. 76 843,85 Eur;

- leisti L. V. iš lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaityti su civiline ieškove Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl pasisavinto turto dydžio

4.1. Kauno apygardos teismas nustatė, kad L. V. pasisavino 76 843,85 Eur MB "S" lėšų. Teismas atmetė L. V. gynybos nurodytas aplinkybes, kad įmonė buvo skolinga L. V.. Tą patvirtina byloje esančios avanso apyskaitos, iš kurių matyti, kad MB "S" L. J. (šiuo metu V.), kaip atskaitingam asmeniui, 2019 m. lapkričio 30 d. dienai yra skolinga 16 209,82 Eur (5 t., b. l. 185). Byloje apklaustos liudytojos patvirtino, kad L. V. iš pinigų, kurie būdavo surenkami ir padedami į darbo knygą, mokėdavo ir darbo užmokestį. Pažymėta, kad L. V. grynaisiais pinigais atsiskaitydavo už prekes, įnešdavo juos į įmonės banko sąskaitą, grynaisiais mokėdavo atlyginimus. Atsižvelgiant į tai, buvo fiksuojamas įsiskolinimas atskaitingam asmeniui. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad L. V., kaip bendrijos narė, ir buvo įnešusi įmonei asmeninių lėšų, pats šis faktas nepaneigia 76 843,85 Eur pasisavinimo. Apeliantė pastebi, kad byloje yra avanso apyskaitos už visus 2019 metus, kurios pagrindžia, kad MB "S" įsiskolinimas L. V. atsirado kaip atskaitingam asmeniui, atlikus mokėjimus įmonės vardu už įmonei pristatytas prekes, suteiktas paslaugas, sumokėtą darbo užmokestį. Jokių nario įnašų L. V. į MB "S" kasą neįnešė ir neatliko, įmonei lėšų neskolino, o tiesiog atsiskaitydavo už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais.

4.2. Byloje turėjo būti tiriama ir nustatyta, ar realiai įmonės lėšos buvo pasisavintos bei nustatytas tikslus jų dydis. Nagrinėjamos bylos atveju L. V. nurodė, kad gauti pinigai būdavo įnešami pagal buhalterines pažymas, dalis iš išvežimo gautų lėšų, kurios, užfiksuotos juodraštyje, būdavo pervedamos bankiniais pavedimais. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės nieko nepasisakė dėl pinigų įnešimo pagal buhalterines pažymas, tiesiog formaliai nurodant, jog buhalterinių pažymų sulyginimas buvo atliktas ir specialistė nurodė, kad jos išvada nesikeičia, sumos rankraščiuose, kai kuriais atvejais yra didesnės nei buhalterinėse pažymose, PVM sąskaitose faktūrose. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad, specialistės teigimu, pagal buhalterines pažymas įnešti pinigai yra gauti už lauko prekybą renginių metu, o paklausus specialistės, kaip gali būti pinigai už lauko prekybą, jeigu, pavyzdžiui, sausio mėnesį jokios lauko prekybos renginių nebuvo, specialistė tiesiog atsakė, kad buvo kasos aparatas, tai pinigai turėjo būti apskaitomi per kasą ir bet kokiu atveju, tai nėra tinkamas pinigų apskaitymo būdas. Taip pat pažymėta, kad byloje yra pateiktos buhalterinės pažymos, kasos pajamų orderiai, PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias bendrovės kasoje apskaityta 123 131,03 Eur. Teismas visiškai neatsižvelgė į pagal minėtas buhalterines pažymas įneštas pajamas. Apeliantės teigimu, jeigu iš pažymų, kurios išrašytos tuo metu, kai buvo vykdomi ir lauko renginiai, negalima nustatyti tikslios apskaitytos sumos pagal rankraštinius juodraščius, tai tokiu atveju, teismas privalėjo pasisakyti bei įvertinti tas buhalterines pažymas, kurios surašytos tuo metu, kai bent jau nevyko renginiai. Nuteistosios L. V. įsitikinimu, ji visus pinigus įnešė pagal buhalterines pažymas, tačiau apygardos teismas nepagrįstai jomis nesivadovavo. Šiuo atveju, jeigu dėl nepakankamai informatyvių buhalterinių pažymų negalima nustatyti, kokia tiksliai įnešta pinigų suma yra už banketus, išvežtą maistą, tai tokiu atveju visos abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamosios naudai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, net neįvertino buhalterinių pažymų, pagal kurias buvo įnešti pinigai, surašytų tuo metu, kai jokie lauko renginiai nevyko, įmonė neturėjo išsiėmusi licencijų, lauko prekyba ar prekyba koncertų metu nevyko, o būtent: 2019 m. sausio 14 d. pažyma, pagal kurią įnešta 1 500,50 Eur; 2019 m. sausio 28 d. pažyma, pagal kurią įnešta 1 343 Eur; 2019 m. rugpjūčio 5 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad jokie renginiai už kavinės ribų 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir 2019 m. rugpjūčio 4 d. nevyko, įnešta 16 778 Eur; 2019 m. rugsėjo 23 d. pažyma, pagal kurią įnešta 1 210,50 Eur; 2019 m. rugsėjo 9 d. pažymoje nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. jokie renginiai nevyko, už šią dieną įnešta 1 151,50 Eur (2019 m. rugsėjo 8 d. jokios lauko prekybos, koncertų ar kitų renginių už kavinės ribų nebuvo); 2019 m. spalio 14 d. pažyma, pagal kurią įnešta 1 210 Eur; 2019 m. lapkričio 25 d. pažyma, pagal kurią įnešta 1 050 Eur; 2019 m. lapkričio 29 d. pažyma, pagal kurią įnešta 880 Eur, bendra pagal nurodytas pažymas įnešta suma – 25 123,50 Eur. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad MB "S" jokių kitų pajamų, iš jokios kitos veiklos neturėjo, todėl akivaizdu, kad pagal aptartas pažymas, kurios išrašytos tuo metu, kai jokių „išvažiuojamųjų“ renginių, lauko prekybos ar prekybos koncertų metu nebuvo, todėl yra būtent už kavinėje „L.“ rengtus banketus, gedulingus pietus, dienos pietų išvežimą. Atsižvelgiant į tai, pasisavintų lėšų suma turėtų būti sumažinta 25 123,50 Eur (įskaitant 4 360,28 Eur PVM), kadangi šios lėšos, kurios aptartos ir rankraštiniuose įrašuose (sąsiuvinyje), buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje.

4.3. Turto pasisavinimo atveju padariniai yra turto ar turtinės teisės praradimas, kuris faktiškai reiškia turtinės žalos padarymą ar turtinės naudos negavimą ir bendrovės turto balanse pasireiškia turto aktyvo sumažėjimu. Todėl teismas, nustatydamas pasisavinto turto dydį, atsižvelgia ir įvertina tai, kiek dėl bendrovės vadovo veiksmų, pasisavinant bendrovės turtą, sumažėjo bendrovės turto aktyvas.

4.4. Teismų praktikoje pažymėta, jog, darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas turėjo nustatyti, kokia suma buvo apskaityta pagal buhalterines pažymas.

4.5. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog be abejonės ne mažesnė kaip 25 123,50 Eur (taip pat 4 360,28 Eur PVM) suma iš rankraštinių įrašų buvo apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje. Taip pat ne mažiau kaip 16 209,82 Eur buvo panaudota įmonėms reikmėms, atsiskaitant už prekes, paslaugas bei mokant darbo užmokestį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pasisavinto turto vertė turėtų būti sumažinama iki 35 510,53 Eur (76 843,85 – 16 209,82 – 25 123,50 = 35 510,53).

Dėl turto konfiskavimo

4.6. Kauno apygardos teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti iš L. V. nusikalstamos veikos rezultatą – nusikalstamu būdu įgytas lėšas, t. y. 76 843,85 Eur. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad MB "S" nėra pareiškusi civilinio ieškinio, siekiant iš kaltinamosios atimti gautą finansinę naudą.

4.7. BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialą vertę turintys daiktai.

4.8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-7-84/2012). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).

4.9. Nagrinėjamu atveju, nors civilinis ieškinys ir nebuvo pareikštas, tačiau L. V. 2022 m. gruodžio 5 d. buvo sudariusi susitarimą su MB "S" (bankroto administratoriumi) dėl teismo nustatyto dydžio pasisavinto turto vertės sumokėjimo t. y. žalos MB "S" atlyginimo per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turto konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti taikomas, kadangi buvo sudarytas taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo, o tai patvirtina, kad jokios naudos L. V. dėl padarytos nusikalstamos veikos negaus.

4.10. Net ir pripažinus, jog L. V. pasisavino visą kaltinime nurodytą turtą, manytina, kad teismas nepagrįstai konfiskuotinos sumos nesumažino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dydžiu – 19 278 Eur, iš kurių 500 Eur buvo atlyginti. Pažymėta, kad pareikštas civilinis ieškinys siejamas su MB "S" nesumokėtu PVM ir pelno mokesčiu, kuris atsirado dėl galimo lėšų neapskaitymo. Taip pat civilinis ieškinys pareikštas dėl to, kad MB "S" iškelta bankroto byla. Šiuo atveju L. V. kaltinimai buvo pareikšti dėl 76 843,85 Eur (įskaitant PVM) gautų lėšų neapskaitymo. Todėl akivaizdu, kad tenkinus Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, konfiskuotino turto suma turėjo būti sumažinama civilinio ieškinio suma t. y. 19 278 Eur.

4.11. L. V. ir MB "S" susitarime yra nurodyta, kad L. V. MB "S" (bankroto administratoriui) sumokėjo 6 000 Eur, todėl šia sumokėta suma, jeigu teismas manytų, kad turto konfiskavimas vis dėl to turėtų būti taikomas, taip pat turėtų būti mažinama konfiskuotino turto suma.

4.12. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įmonė L. V., kaip atskaitingam asmeniui, buvo skolinga 16 209,82 Eur, todėl šia suma taip pat turėtų būti mažinama konfiskuotino turto suma.

4.13. Turto konfiskavimo, kaip ir galimybės tenkinti nusikalstamus veiksmus padariusio asmens kreditorių reikalavimus iš konfiskuoto turto, klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 755 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos (1 dalis). Jeigu nuosprendyje, nutartyje ar nutarime išvardyti daiktai konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka (2 dalis). CPK 755 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas kreditorių turtinių reikalavimų tenkinimas, kai nuosprendžiu konfiskuojami išvardyti daiktai: nuteistojo kreditorių reikalavimai tenkinami išieškant iš kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka. Vis dėlto minėta norma neturėtų būti aiškinama taip, kad sudarytų prielaidas kaltininko dvigubam nubaudimui tais atvejais, jeigu, visiškai ar iš dalies įvykdžius ankstesnį teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, vėliau pradėtoje civilinėje byloje iš kaltininko priteisiamas žalos atlyginimas nukentėjusiajam ir kaltininkas turi kito turto, iš kurio gali būti išieškota visa sprendimu priteista žala. Dėl to pagal bendrą taisyklę tuo atveju, kai visiškai ar iš dalies įvykdytas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas, kuriuo konfiskuoti kaltininko iš nukentėjusio asmens nusikalstamu būdu pasisavinti pinigai, išieškojimas pagal teismo sprendimą dėl turtinės žalos, padarytos nusikalstamu būdu pasisavinant nukentėjusiojo pinigus, atlyginimo, priimtą pagal nukentėjusio asmens ieškinį, pareikštą po nuosprendžio priėmimo, nukreipiamas: 1) į konfiskuotą turtą – ta apimtimi, kuria įvykdytas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl turto konfiskavimo; 2) į kaltininko turtą – ta dalimi, kuria teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl turto konfiskavimo neįvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019).

4.14. Nurodyta teismų praktika patvirtina, kad dėl nusikalstamos veikos kilusi žala, įmonės kreditorių įsiskolinimai turėtų būti dengiami iš konfiskuoto turto dalies. Todėl ši teisminė praktika patvirtina, kad iš konfiskuotinos sumos turėjo būti atimama padengto ir priteisto civilinio ieškinio suma – 19 278 Eur, įmonės skola atskaitingam asmeniui – L. V. – 16 209,82 Eur, MB "S" bankroto administratoriui sumokėta suma – 6 000 Eur, net ir pripažinus, kad konfiskavimas turėtų būti taikomas esant sudarytam susitarimui dėl žalos atlyginimo. Todėl, net ir teismui manant, kad turto konfiskavimas taikytas pagrįstai bei atmetus skundo argumentus dėl pasisavinto turto dydžio, konfiskuotino turto vertė turėtų būti sumažinama iki 35 356,03 Eur (76 843,85 – 16 209,82 – 19 278 – 6 000 = 35 356,03).

Dėl civilinio ieškinio

4.15. Lietuvos apeliaciniam teismui sutikus su apeliacinio skundo dalimi dėl pasisavintos sumos mažinimo bei nustačius, kad ne mažiau kaip 25 123,50 Eur sumos iš rankraštinių įrašų buvo apskaityti, priteistinas civilinis ieškinys turėtų būti sumažinamas deklaruoto ir sumokėto 4 360,28 PVM suma ir 3 768,53 Eur pelno mokesčio suma, t. y. iki 10 649,19 Eur.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

4.16. Teismas skundžiamu nuosprendžiu nutarė pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą L. V. turtui iki pilno civilinio ieškinio padengimo. Atsižvelgiant į tai, kad L. V. banko sąskaitoje yra piniginių lėšų, iš kurių galėtų būti atsiskaitoma su Valstybine mokesčių inspekcija, o teismo sprendimui įsiteisėjus gali būti išduoti vykdomieji raštai ir teismo nuosprendis vykdomas priverstinai, apeliaciniame skunde prašoma leisti L. V. iš pinigų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ne tik disponuoti per mėnesį pinigų suma 804,40 Eur, tačiau ir atsiskaityti su civiline ieškove Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija.

5. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – iš konfiskuotino turto sumos išskaičiuoti 6 000 Eur, kuriuos nuteistoji sumokėjo nemokumo administratoriui bei, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, leisti L. V. atsiskaityti su civiline ieškove.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios L. V. gynėjos advokatės S. Pukienės apeliacinis skundas

tenkintinas iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai pripažino L. V. kalta dėl MB "S" turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė L. V. pasisavintų pinigų sumą ir konfiskuotinų pinigų dydį, todėl šiose dalyse skundžiamas nuosprendis pakeičiamas (BPK 328 straipsnio 3, 4 punktai). Papildomai pažymėtina, kad teisėjų kolegija bylą nagrinėja, atsižvelgusi į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), ir svarsto dėl BK 183, 220, 222 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo į naujesnės redakcijos baudžiamąjį įstatymą, kaip lengvinantį nuteistosios teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl MB "S" turto – 76 843,85 Eur – pasisavinimo

7. Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti L. V. pasisavinto MB "S" turto dydį iki 35 510,53 Eur. Kauno apygardos teismas nustatė, kad L. V. pasisavino 76 843,85 Eur MB "S" lėšų. Gynėja nurodo, kad baudžiamojoje byloje esanti avanso apyskaita (5 t., b. l. 185) patvirtina, kad L. V., kaip atskaitingas asmuo, atliko mokėjimus (viso 16 209,82 Eur) MB "S" vardu už įmonei pristatytas prekes, suteiktas paslaugas, sumokėjo darbo užmokestį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisavinto turto dydžio (76 843,85 Eur) nesumažino 16 209,82 Eur suma. Be to, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis gautų pinigų (25 123,50 Eur) buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, t. y. įneštos pagal buhalterines pažymas, kurios buvo surašytos tuo metu, kai jokie lauko renginiai nevyko, įmonė neturėjo išsiėmusi licencijų, lauko prekyba ar prekyba koncertų metu nevyko, todėl nurodyta pinigų suma yra gauta už kavinėje „L.“ rengtus banketus, gedulingus pietus, dienos pietų išvežimą.

8. Įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad dalis pasisavintų lėšų, t. y. 25 123,50 Eur, gautų iš klientų grynaisiais už suteiktas maisto užsakymų išvežimo paslaugas, įvairius renginius kavinės patalpose (banketus, gedulingus pietus ir pan.), buvo apskaityta MB "S" buhalterinėje apskaitoje – įnešta pagal buhalterines pažymas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos užduotys atlikti MB "S" ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Iš 2022 m. vasario 8 d. specialisto išvados (6 t., b. l. 104-115) matyti, kad tyrimui buvo pateikti apskaitos dokumentai, pagal kuriuos nustatyta, jog į atskaitingo asmens L. V. pajamas buvo įrašyti 123 131,63 Eur už masinius renginius ir muges. Pateiktos L. V. surašytos avanso apyskaitos ir prie jų pateikti patvirtinantys dokumentai, tai ant standartinio A4 formato popieriaus surašytos buhalterinės pažymos, kuriose buvo įrašyta atlikta paslauga – maitinimas renginio metu, nurodyta renginio data, kiekis (dienos) ir suma, tačiau nebuvo identifikuotas, koks tai renginys, kur jis vyko. Prie dokumento pateikti surašyti pinigų priėmimo kvitai, apmokėti neįvardintų pirkėjų „Privatūs pirkėjai“, pinigų priėmimo kvite nurodyti dokumentai, pagal kokias MB "S" išrašytas PVM sąskaitas faktūras apmokėta. Pati MB "S" vadovė L. V. ikiteisminio tyrimo metu negalėjo detalizuoti, kokių renginių metu pajamos buvo gautos. Todėl tyrimo metu buvo gauti duomenys apie MB "S" išduotas vienkartines licencijas, kuriose tarp kitų duomenų buvo įrašytas renginio pavadinimas, ir, palyginus šiuos duomenis su įrašais buhalterinėse pažymose, buvo sudaryta lentelė (6 t., b. l. 151-152), iš kurios matyti, už kokį išvažiuojamąjį renginį gautos pinigų sumos buvo apskaitytos, remiantis nuteistosios surašytomis buhalterinėmis pažymomis. Nors apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad tam tikros buhalterinės pažymos buvo išrašytos tuomet, kai nebuvo nustatytas konkretus renginys (duomenų apie renginius nėra 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 m. spalio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d. surašytose buhalterinėse pažymose, o dėl 2019 m. rugpjūčio 5 d. surašytos buhalterinės pažymos pastebėtina, kad lentelėje pateikti konkretūs duomenys, kokie renginiai vyko 2019 m. rugpjūčio 1-4 d. ir nurodytos gautos sumos), tačiau daryti išvados, kad šiomis buhalterinėmis pažymomis buvo įnešti pinigai, gauti grynaisiais būtent už kavinėje „L.“ rengtus banketus, gedulingus pietus, dienos pietų išvežimą, nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta MB "S" buhalterinę apskaitą tvarkiusi D. D. nurodė, kad, kiek jai žinoma, bendrija teikdavo maitinimo paslaugas išvažiuojamųjų renginių metu, kurie vykdavo ne bendrijos patalpose. Tų renginių metu L. V. gautų pajamų negalėdavo apskaityti kasos aparatu, kadangi tokio kilnojamojo kasos aparato neturėjo, todėl L. V. tokių renginių metu gautus pinigus apskaitydavo išrašydama laisvos formos dokumentą – išklotinę apie gautas pajamas, kurių pagrindu liudytoja supildydavo pinigų priėmimo kvitą, prisegdavo tas išklotines, kad būtų aišku, iš kur gauti pinigai, taip pat išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą, kaip pirkėją nurodydavo „Privatūs pirkėjai“, kadangi nebuvo tiksliai aišku iš ko tie pinigai gauti, ir tos išrašytos PVM sąskaitos faktūros duomenis iš karto nurodydavo tame pinigų priėmimo kvite. Tuomet pinigų priėmimo kvitą ir juo apskaitytus grynuosius pinigus liudytoja įtraukdavo į L. V. avanso apyskaitą (5 t., b. l. 114-116). Iš 2022 m. vasario 8 d. specialisto išvados matyti, kad buvo vertinamas maitinimo paslaugų įtraukimas į bendrovės buhalterinę apskaitą, siekiant patikrinti nuteistosios versiją, kad už suteiktas maitinimo paslaugas (tiek išvažiuojamuosius renginius, tiek banketus ir gedulingus pietus) gautos pajamos buvo sumuojamos ir apskaitomos buhalterinėje apskaitoje. Nurodytoje specialisto išvadoje palyginimai buvo atlikti už kiekvieną 2019 m. mėnesį ir nustatyta, kad, pavyzdžiui: 2019 m. sausio mėn. už maitinimo paslaugas surašytose MB "S" PVM sąskaitose faktūrose fiksuota pardavimų už 2 843,50 Eur. Pažymėta tai, kad už sausio mėn. nėra duomenų apie išduotas vienkartines licencijas verstis mažmenine prekyba masiniuose renginiuose ir mugėse. Rankraštiniame sąsiuvinyje fiksuota suteiktų maisto užsakymų išvežimo paslaugų, renginių (banketų, gedulingų pietų ir kt.) iš viso už 4 350,50 Eur, kas rodo, kad rankraštiniuose sąsiuviniuose fiksuotos sumos didesnės nei išrašytose MB "S" PVM sąskaitose faktūrose. 2019 m. spalio – gruodžio mėn. už maitinimo paslaugas surašytose MB "S" PVM sąskaitose faktūrose fiksuota pardavimų už 3 140 Eur. Pažymėta tai, kad už spalio – gruodžio mėn. nėra duomenų apie išduotas vienkartines licencijas verstis mažmenine prekyba masiniuose renginiuose ir mugėse. Rankraštiniame sąsiuvinyje fiksuota suteiktų maisto užsakymų išvežimo paslaugų, renginių (banketų, gedulingų pietų ir kt.) iš viso už 24 390,05 Eur, tai rodo, kad už maitinimo paslaugas gautos pajamos nebuvo apskaitytos bendrijos buhalterinėje apskaitoje. Tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad už suteiktas maitinimo paslaugas tiek išvažiuojamųjų renginių metu, tiek banketų ir gedulingų pietų metu gautos pajamos nebuvo sumuojamos ir apskaitomos buhalterinėje apskaitoje, nes rankraštiniuose sąsiuviniuose fiksuotos sumos atskirais atvejais didesnės nei išrašytose MB "S" PVM sąskaitose faktūrose, duomenys nesutampa ir yra nepalyginami (6 t., b. l. 111-113). 2023 m. sausio 5 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Edita Dambrauskienė patvirtino, kad tyrimo metu buvo vertinamos buhalterinės pažymos ir jose nurodytos sumos. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys, taip pat dirbantys įmonėje asmenys patvirtino, kad buvo vykdoma lauko prekyba, prekiaujama maistu, alaus gėrimais ir pan. Vertinant pateiktus dokumentus, juose matėsi, kad apskaitoje būtent tą dieną vyko renginiai, kas neatitinka banketo tos dienos pajamų. Tai yra skirtingos pajamos, skirtingos veiklos, atskiros pajamos. Buhalterinės pažymos yra už lauko renginius, prekybą maistu (9 t., b. l. 144). Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad nuteistosios surašytomis buhalterinėmis pažymomis buvo įnešami pinigai, gauti masinių viešųjų renginių ir mugių metu. Vien tai, kad tam tikromis dienomis, kurios buvo paminėtos buhalterinėse pažymose, nebuvo nustatytas konkretus renginys, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šiose buhalterinėse pažymose nurodyta pinigų suma buvo gauta ir į įmonės buhalterinę apskaitą įnešta už kavinėje „L.“ rengtus banketus, gedulingus pietus, dienos pietų išvežimą ir kitą kavinės viduje vykdytą veiklą. Ikiteisminio tyrimo metu atliktas tyrimas ir specialistės parodymai patvirtino, kad tai skirtingos pajamos, jos nebuvo sumuojamos ir apskaitomos buhalterinėje apskaitoje, nes rankraštiniuose sąsiuviniuose fiksuotos sumos atskirais atvejais didesnės nei išrašytose MB "S" PVM sąskaitose faktūrose, duomenys nesutampa ir yra nepalyginami. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo inkriminuotos pasisavintų lėšų sumos mažinti 25 123,50 Eur.

9. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistosios gynėjos teiginiu, kad inkriminuota pasisavintų lėšų suma turi būti mažinama 16 209,82 Eur. Byloje esančios 2019 m. išrašytos atskaitingo asmens L. V. avanso apyskaitos (5 t., b. l. 117, 124, 131, 138, 145, 152, 162, 171, 179) patvirtina, kad L. V. vykdė atsiskaitymus su kitomis įmonėmis (mokėjo už MB "S" perkamas prekes, suteiktas paslaugas ir kt.), dėl ko 2019 m. lapkričio 30 d. dienai buvo susidariusi minusinė avanso liekana (- 16 209, 82 Eur) (5 t., b. l. 185). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad L. V., būdama MB "S" vadove, inkriminuojamu laiku tyčia pasisavino ne 76 843,85 Eur, o 60 634,03 Eur vertės MB "S" turtą.

Dėl BK pakeitimų ir nuteistajai skirtinos bausmės

10. Skundžiamu nuosprendžiu L. V. buvo pripažinta kalta ir nuteista: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už jos žinioje buvusios MB "S" didelės vertės turto pasisavinimą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už neteisingų duomenų apie MB "S" pajamas ir pelną pateikimą valstybės įgaliotai institucijai laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šioje baudžiamojoje byloje L. V. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 183 straipsnio 2 dalies redakcija, priimta 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233, BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, priimta 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymu Nr. XIII-791, BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija, priimta 2004 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. IX-2314. Tačiau, vykstant bylos apeliaciniam procesui, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė minėtų L. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas.

11. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

12. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 183 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusią naują BK 183 straipsnio 2 dalies redakciją baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Naujos redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad L. V. pasisavino jai patikėtą 60 634,03 Eur vertės svetimą turtą, kas atitinka 1 212 MGL, ir pagal šiuo metu galiojančią baudžiamojo įstatymo redakciją vertinama, kaip labai didelės vertės turtas.

12.1 Sprendžiant dėl L. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, svarbu įvertinti, ar šiuo metu galiojanti baudžiamojo įstatymo redakcija švelnina bausmę ar kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Už BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą buvo baudžiama laisvės atėmimo iki 10 metų bausme. Taigi, L. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas už didelės vertės kaltininkui patikėto svetimo turto išvaistymą numatė išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 183 straipsnio 3 dalies redakcijoje, numatyta ne tik laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė, bet ir alternatyvi bausmė – bauda.

12.2 Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, L. V. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuotina į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

13. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusią naują BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal naujai įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala.

13.1. Šioje byloje L. V. inkriminuotas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pasireiškė apgaulingu MB "S" buhalterinės apskaitos tvarkymu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

13.2. Naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje pakito sankcijoje nustatytų bausmių rūšys. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės atėmimas iki 4 metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančioje BK 222 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinama nauja laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, ši norma, lyginant su BK 222 straipsnio 1 dalimi (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), švelnina nuteistosios teisinę padėtį. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl L. V. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuotina į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

14. L. V. skundžiamu nuosprendžiu, be kita ko, pripažinta kalta pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. Nr. XIII-791 redakcija) už neteisingų duomenų apie MB "S" pajamas ir pelną pateikimą valstybės įgaliotai institucijai laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Už šios nusikalstamos veikos padarymą L. V. paskirta 170 MGL (8 500 Eur) dydžio bauda. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 220 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija).

14.1. Pagal šiuo metu galiojančią BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją tas, kas įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Taigi, kaip matyti pagal naujai įsigaliojusią BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją siekiamų išvengti sumokėti į valstybės biudžetą mokesčių suma turi viršyti 400 MGL (20 000 Eur). Taip pat pasikeitė ir sankcijoje numatytos bausmės, nustatant ir alternatyvias laisvės apribojimo ir arešto bausmes. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

14.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. V., siekdama išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo ir nesumokėjo 13 337 Eur mokėtino PVM mokesčio ir 5 941 Eur mokėtino pelno mokesčio ir šiais savo veiksmais biudžetui iš viso padarė 19 278 Eur dydžio žalą. Tai reiškia, kad mokesčių suma, kurios siekė išvengti L. V. (iš viso 19 278 Eur – 385 MGL), yra mažesnė nei 400 MGL (20 000 Eur), ir baudžiamoji atsakomybė už tokią veiką naujojoje baudžiamojo kodekso redakcijoje nėra numatyta. Ši L. V. nusikalstama veika, už kurią ji pagrįstai pripažinta kalta Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal tuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą, nuo 2023 m. birželio 1 d. buvo dekriminalizuota. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje buvo priimtas tinkamai pritaikius sprendimo priėmimo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą ir nepadarius esminių BPK pažeidimų, tačiau dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo jis yra naikintinas, nes šioje dalyje L. V. nepadarė veikos, kuri pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK redakciją būtų laikoma nusikalstama. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, nesant L. V. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl L. V. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

15. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu L. V. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, turi būti išspręstas ir bausmių, paskirtų tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinės bausmės paskyrimo klausimas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos perkvalifikavimas neturi būti suprantamas kaip savaiminis pagrindas skirti švelnesnę bausmę, šiuo atveju iš naujo įvertinamos visos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės.

15.1. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

15.2. BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje už L. V. padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos dvi bausmių rūšys: bauda arba laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje už nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

15.3. L. V. pripažinta kalta padariusi du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas (BK 222 straipsnio 1 dalis) priskiriamas apysunkių, o kitas (BK 183 straipsnio 3 dalis) – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Nusikaltimais kėsintasi į finansų sistemą ir svetimą nuosavybę. Nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia ir yra baigti. Jie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Nusikaltimai įvykdyti, siekiant išvengti mokestinės prievolės valstybei. Vertinant nuteistosios asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog L. V. yra neteista (7 t., b. l. 67), bausta administracine tvarka, tačiau tik vieną kartą, jos įvykdytas administracinis nusižengimas nėra šiurkštus, susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, jai skirta bauda yra sumokėta (7 t., b. l. 68-69). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistosios asmenybės pavojingumas nėra didelis, jos įvykdyti nusikaltimai nėra sistemingi, o labiau atsitiktinio pobūdžio. Be to, ji yra dirbanti, dirba UAB „L.“ (7 t., b. l. 65-66), yra ištekėjusi, augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, padeda auginti savo sutuoktiniui jo nepilnametę dukrą (9 t., b. l. 3, 9-12). Duomenų, jog L. V. būtų įskaitoje ar gydėsi dėl psichikos sutrikimų ir (ar) priklausomybės ligų, nėra. Byloje nuteistosios L. V. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

15.4. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistosios nuo visuomenės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, L. V. už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą švelniausios rūšies, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą, jos dydį nustatydamas artimą minimaliam, kuris skiriamas už apysunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo koreguoti šios nusikalstamos veikos padarymą L. V. paskirtos bausmės. Todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą L. V., jau išdėstytų argumentų pagrindu, skirtina tos pačios rūšies ir dydžio bausmė.

15.5. Sprendžiant dėl bausmės skyrimo už BK 183 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad, įsigaliojus naujajai BK redakcijai, už minėto nusikaltimo padarymą nustatyta nauja laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė – bauda. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus šiuos pakeitimus ir byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas nuteistajai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį negu BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytos baudos už sunkaus nusikaltimo padarymą vidurkis, t. y. 400 MGL (20 000 Eur).

15.6. Nuteistosios L. V. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi ji tuo pačiu metu darydama šias veikas, siekė vieningo tikslo – apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, siekė pasisavinti ir pasisavino jos žinioje esantį turtą – MB "S" priklausančias pinigines lėšas. Dėl šios priežasties jai paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskiriant L. V. galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL (20 00 Eur) dydžio baudą.

Dėl turto konfiskavimo

16. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria nutarta konfiskuoti iš L. V. uždraustos veikos rezultatą – nusikalstamu būdu įgytas lėšas, t. y. 76 843,85 Eur. Gynėjos teigimu, MB "S" byloje nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio, tačiau L. V. 2022 m. gruodžio 5 d. sudarė susitarimą su MB "S" nemokumo administratoriumi dėl teismo nustatyto dydžio pasisavinto turto vertės sumokėjimo t. y. žalos MB "S" atlyginimo per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, apeliaciniame skunde nurodytas alternatyvus prašymas sumažinti konfiskuotino turto sumą, jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų galioti paskirtą turto konfiskavimą. Apeliantės teigimu, iš konfiskuotinos sumos turėtų būti atimama padengto ir priteisto civilinio ieškinio suma – 19 278 Eur, MB "S" skola L. V. – 16 209,82 Eur, MB "S" nemokumo administratoriui sumokėta suma – 6 000 Eur, t. y. konfiskuotino turto vertė turėtų būti sumažinama iki 35 356,03 Eur.

17. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. V. veiksmai pasisavinus MB "S" turtą yra įrodyti. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistoji buvo bendrovės vadovė ir vienintelė narė, civilinis ieškinys dėl MB "S" patirtos žalos byloje nebuvo pareikštas, todėl, siekiant paimti iš nusikalstamos veikos gautą naudą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pritaikė turto konfiskavimą.

18. Iš teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimu nuspręsta pripažinti mažosios bendrijos „S“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Minėtame Kauno apygardos teismo sprendime nurodoma, kad MB "S" kreditorių finansiniai reikalavimai yra 14 646,53 Eur. Tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji su MB "S" nemokumo administratoriumi sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (9 t., b. l. 155), nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo. Byloje nuteistosios L. V. pateiktas pranešimas dėl reikalavimo perleidimo, iš kurio matyti, kad G. R. iš L. V. reikalauja mokėjimus pagal 2022 m. gruodžio 5 d. taikų susitarimą vykdyti į G. R. sąskaitą (10 t., b. l. 85), taip pat neleidžia spręsti, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis iš viso buvo sudaryta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, jog pagal nuteistosios L. V. pateiktą susitarimą su nemokumo administratoriumi žala bus atlyginta.

19. Pagal bendrą taisyklę tuo atveju, kai visiškai ar iš dalies įvykdytas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas, kuriuo konfiskuoti kaltininko iš nukentėjusio asmens nusikalstamu būdu pasisavinti pinigai, išieškojimas pagal teismo sprendimą dėl turtinės žalos, padarytos nusikalstamu būdu pasisavinant nukentėjusiojo pinigus, atlyginimo, priimtą pagal nukentėjusio asmens ieškinį, pareikštą po nuosprendžio priėmimo, nukreipiamas: 1) į konfiskuotą turtą – ta apimtimi, kuria įvykdytas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl turto konfiskavimo; 2) į kaltininko turtą – ta dalimi, kuria teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl turto konfiskavimo neįvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-969/2019). Taigi, tuo atveju, jei po šio teisėjų kolegijos nuosprendžio priėmimo ateityje dar būtų priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, kaip matyti iš pateikto išaiškinimo, tai nereikštų apeliantės dvigubo teisinės padėties apsunkinimo, nes turto konfiskavimo ir teismo sprendimu priteistos žalos atlyginimo tarpusavio santykis būtų išsprendžiamas vykdymo procese.

20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo prašymu sumažinti turto konfiskavimo sumą priteisto civilinio ieškinio dydžiu – 19 278 Eur, iš kurių 500 Eur buvo atlyginti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys siejamas su MB "S" nesumokėtu PVM ir pelno mokesčiu, kuris atsirado dėl gautų iš klientų grynųjų pinigų neapskaitymo MB "S" buhalterinėje apskaitoje ir nesumokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl, tenkinus Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, konfiskuotino turto suma (76 843,85 Eur) turėjo būti sumažinama civilinio ieškinio suma t. y. 19 278 Eur. Šiuo nuosprendžiu pripažinus, kad L. V. pasisavino ne 76 843,85 Eur, o 60 634,03 Eur vertės MB "S" turtą, turto konfiskavimo suma mažinama ir 16 209,82 Eur. Mažinti turto konfiskavimo sumos 6 000 Eur, kuriuos, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistoji savanoriškai sumokėjo MB "S" bankroto administratoriui, nėra pagrindo. Iš baudžiamojoje byloje esančio tarp L. V. ir MB "S" nemokumo administratoriaus E. R. 2022 m. gruodžio 5 d. sudaryto taikaus susitarimo dėl žalos atlyginimo (9 t., b. l. 155) turinio matyti, kad L. V. minėta suma apmokėjo bankroto administravimo išlaidas (6 000 Eur), o ne savanoriškai padengė dalį pasisavintų lėšų, kaip kad buvo akcentuota apeliaciniame skunde. Taigi, iš L. V. konfiskuotina pinigų suma mažinama nuo 76 843,85 Eur iki 41 356,03 Eur (76 843,85 - 19 278,00 - 16 209,82 = 41 356,03).

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų prašymų

21. Teisėjų kolegijai nusprendus atmesti apeliacinio skundo prašymą sumažinti pasisavintas pinigines lėšas 25 123,50 Eur suma, kuri, gynėjos teigimu, buvo į įmonės buhalterinę apskaitą įnešta nuteistosios surašytomis buhalterinėmis pažymomis, nėra pagrindo tenkinti ir apeliantės prašymo (šio nuosprendžio 4.15 punktas) dėl civilinio ieškinio dydžio sumažinimo iki 10 649,19 Eur.

22. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad nors šiuo nuosprendžiu L. V. buvo išteisinta pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, tačiau ji liko nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kas sudaro pagrindą palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl civilinio ieškinio tenkinimo. Teismų praktikoje pažymėta, kad vien tai, kad asmenys nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kurio dispozicija nenumato mokestinės prievolės neįvykdymo, nėra teisinė kliūtis spręsti ieškinio klausimo, taip pat nusikalstamos veikos sudėties rūšis (materiali ar formali) nėra kriterijus, lemiantis galimybę reikšti ir nagrinėti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68-222/2018).

23. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, tenkina apeliantės prašymą leisti nuteistajai įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, iš pinigų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, atsiskaityti su civiline ieškove Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria L. V. buvo pripažintas kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir paskirta 170 MGL, t. y. 8 500 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio bauda ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: išteisinti L. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, nes ji nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas faktines aplinkybes apie tai, kad L. V. pasisavino MB "S" priklausiusias 76 843,85 Eur dydžio pinigines lėšas, pakeisti, ir pripažinti įrodyta, kad L. V. pasisavino 60 634,03 Eur dydžio MB "S" priklausiusias pinigines lėšas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, L. V. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai 400 MGL, t. y. 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, L. V. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai 150 MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir L. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 400 MGL, t. y. 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 (dvejus) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Išaiškinti, kad savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą laikotarpį bauda bus išieškoma priverstinai.

Sumažinti iš L. V. konfiskuotiną pinigų sumą nuo 76 843,85 Eur (septyniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir 85 centų) iki 41 356,03 Eur (keturiasdešimt vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt šešių eurų, 3 centų).

Leisti L. V. iš banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“, esančių piniginių lėšų atsiskaityti su civiline ieškove Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija.

Kitą Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.