Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1223-927/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-11-21Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-03-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-21
Bylos Nr.
1-1223-927/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17053-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
A. Š.
Nukentėjusysis
N. M.
Advokatai
Faustas Vrubliauskas, Viktoras Muravskis, Viktoras Firsovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1223-927/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17053-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.11.; 1.1.8.14.; 1.2.4.1.1; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 21 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Dovilei Vėgnerei, Karolinai Krukovskai,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,kaltinamajam A. Š. (A. Š.) ir jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,nukentėjusiajai N. M.,vertėjoms: Viktorijai Mikelevič, Erikai Tunčikienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2021 m. liepos 5 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų lygtinai, neatlikus 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalies,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2022 m. gegužės 15 d. apie 15.25 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nustatytos priežasties, tyčia dūrė nukentėjusiajai N. M. į nugarą peiliu, tuo padarydamas šiai kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios N. M. sveikatą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. Š. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 15 d. su ja (teismo pastaba – N. M.) buvo namuose ir abu gėrė degtinę, išgėrė apie pusę litro. Kadangi ne viską gerai prisimena, pas jį neideali atmintis, todėl įvardinti valandų negali. Dienos metu pas juos atėjo pažįstamas (teismo pastaba – V. M.). Jie nebuvo susitarę susitikti su juo, pastarasis šiaip užėjo. Jis dar V. M. apkirpo. Kiek prisimena, jis tą dieną pas juos buvo atėjęs tik kartą, tai yra atėjo ir pasiliko iki to įvykio. Iš pradžių jie visi trys dar išgėrė apie pusę litro, kurį turėjo jis. Taip pat jis (teismo pastaba – V. M.) atsinešė degtinės, kurią jie taip pat išgėrė. Jiems pasirodė, kad pas juos per mažai degtinės, todėl su juo nuėjo į parduotuvę. Kelinta buvo valanda, kai išėjo, negali atsakyti, tačiau tai buvo iki 15.00 val., nes tik iki 15.00 val. pardavinėja alkoholį. Kai su juo išėjo į parduotuvę, ji liko namuose. Kaip jam atrodo, jis kartu su juo (teismo pastaba – V. M.) užėjo į parduotuvę ir kasoje už alkoholį sumokėjo jis. Nusipirkus alkoholį, grįžo namo ir grįžus pamatė, kad ji guli ant lovos po „kaldra“ ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą, ji pasakė, jog ją padūrė. Ji visą laiką gulėjo ant šono, tai yra atsisukusi nugara į duris, ir galėjo nematyti kas ją sužalojo, o ji pati jam nepasakė. Kai ji paprašė iškviesti greitąją pagalbą, jis tą ir padarė, pasakė, kad guli padurta moteris bei pasakė, kad tai padarė jis. Kodėl taip pasakė, negali paaiškinti. Tuo metu nepagalvojo ką sako, tikėjosi, kad tokiu atveju greičiau atvažiuoja greitoji pagalba. N. M. sužalojo ne jis ir kas tai padarė, nežino. Nori pasakyti, kad jis (duomenys neskelbtini) metais susirgo meningitu. Po to gavo diagnozę – (duomenys neskelbtini), tai organinis mišrus efektinis sutrikimas, taip pat turėjo visokių galvos traumų, jam medikų diagnozuota trumpalaikė atmintis, gali neprisiminti įvykių, aišku, po kažkiek tai laiko gali atmintis ir grįžti. Taip pat serga epilepsija, geria vaistus nuo epilepsijos.

Ikiteisminio tyrimo metu į advokato Fausto Vrubliausko klausimus kaltinamasis atsakė: pirma, ar išgertuvių metu buvo konfliktas tarp jūsų, V. ir N.? Atsakymas: ne. Antra, kai išėjote į parduotuvę, palikote N., kokioje ji būklėje buvo, ji prie stalo sėdėjo? Atsakymas: Neprisimena. (2 tomas, b. l. 80, 81-82). Papildomos apklausos metu 2022 m. rugpjūčio 10 d. A. Š. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje parodė, kad jam buvo pagarsinti jo pirmos apklausos parodymai ir jis lieka prie jų, tačiau nori patikslinti vieną aplinkybę. Kai jis (teismo pastaba – V. M.) ėjo į parduotuvę nupirkti jiems degtinės, tai jis davė jam 50 eurų. Kadangi jį (teismo pastaba – V. M.) nelabai gerai pažįsta, jis nebūtų jam patikėjęs savo pinigų, nes galėjo netekti ne tik pinigų, bet negauti ir degtinės, todėl mano, kad jis ėjo kartu su juo į parduotuvę. Gali būti, kad į pačią parduotuvę jis nėjo. Taip pat nori papildyti, kad kai jis iškvietė greitąją pagalbą, jam operatorius liepė rankšluosčiu užspausti žaizdą, bet jis atsisakė tai padaryti, nes nenorėjo palikti savo pėdsakų. Be to, jis norėjo, kad kuo greičiau atvažiuotų greitoji pagalba, jog suteiktų jai pagalbą ir kad jo neklausinėtų, kas tai padarė, ar jis kažką matė, todėl jis ir pasakė, kad tai padarė jis. Daugiau jokių patikslinimų neturi. Be to, norėdamas padėti N. M., po įvykio davė raštišką leidimą gyventi jai jo namuose, prižiūrėti jo namus, pasirūpinti jo augintiniais. Ikiteisminio tyrimo metu į advokato Fausto Vrubliausko klausimą, ar V. M. galėjo girdėti kaip N. M. sakė, kad ją padūrė nepažįstamas, kaltinamasis atsakė: nežino, nes kai jie grįžo iš parduotuvės, jis (teismo pastaba – V. M.) užėjo į virtuvę, o jis nuėjo į kambarį, todėl ir nežino, ar V. M. galėjo girdėti, ką ji sakė jam. Ji parodė jam žaizdą, pakėlė rūbus. Nežinojo, ar ji sako tiesą, tai, kad įsitikinti, jog ant jos kūno yra kraujas, jis prilietė pirštu kraują, esantį ant jos odos ir tuomet jis iškvietė greitąją pagalbą (2 tomas, b. l. 83-84, 85-86); Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Kaltu neprisipažįsta. Sutinka teismui duoti parodymus, jam nėra ko slėpti. Ji (teismo pastaba – N. M.) buvo darže, ten kažką sodino. Paskui jie nusprendė išgerti. Po darbo, ryte atsisėdo ir pusę butelio išgėrė. Ten pirmas aukštas, į langą pabeldė jis (teismo pastaba – V. M.), jis atsinešė butelį alkoholio. Išgėrė jie visi tą likusią pusę butelio. Ten buvo degtinė. Tada išgėrė visi tą butelį degtinės, kurį atsinešė jis. Po to ji atsigulė į lovą. Ten šalia langas, prie lango - suoliukas, krėslas, staliukas, iš lovos matomas televizorius. Jie su juo kalbėjo, kad gal reikia tęsti išgertuves. Jis paėmė 50 eurų, jo „tašė“ gulėjo prie televizoriaus ir jis kartu su juo nuėjo. Jis (teismo pastaba – V. M.) jų apylinkėse yra žinomas kaip blogos reputacijos asmuo, todėl jis nenorėjo gadinti savo reputacijos eidamas su juo. Jis palaukė jo lauke. Kai pasižiūrėjo dokumentus, ten užfiksuota, kad kai jis išėjo iš „Maximos“ buvo 14.26 val., o kai jis iškvietinėjo greitąją buvo 15.27 val., reiškia jie kažkur su juo užsilaikė. Kai jį atvežė į areštinę pas jį dešinėje kišenėje buvo grąža iš 50 eurų, ką jis pirko, tai jis nežino, jis nežiūrėjo. Tos grąžos tyrėja neatidavė, gal apie 27 eurus. Ten tokia eglutė auga, jie gal ten užėjo, pakalbėjo, gal kažką sutiko, neatsimena dėl girtumo. Prisimena, kad tik jis įėjo į namą pirmas. O jis maitina šunį du kartus, ryte davė jam pavalgyti ir kai grįžo iš parduotuvės pirmiausia ėjo pažiūrėti ar šuo suvalgė duotą maistą. Kai ji užėjo namo jis (teismo pastaba – V. M.) jau buvo virtuvėje. Kai ji (teismo pastaba – N. M.) jį pamatė, pasakė iškviesk greitąją pagalbą, bet jis pagalvojo, jog ji juokauja. Jis priėjo prie jos ir pradėjo liesti jos šoną, pamatė kraują, kraujo nebuvo daug, jis paėmė telefoną ir pradėjo kviesti greitąją, jam prasidėjo panika. Jis turi ligą, jam sunku buvo save kontroliuoti, nes buvo dar ir girtas. Kad tik greičiau atvažiuotų pasakė, kad čia jis padarė. Jis susinervino, nes visko daug klausinėjo. Paskui atvažiavo greitoji pagalba. Kai ji gulėjo, prie jos jau buvo atėję medikai, atrodo buvo 3 medikai, stovėjo policininkai. Policininkai jį apklausė. Ją išnešė iš namų ant neštuvų. Kai ją nešė, ji sakė, čia ne jis, jie visi girdėjo. Policininkų buvo labai daug, trys ekipažai. Kas ištraukė peilį jis nematė, ten jokio peilio nebuvo, dar priėjęs pamatė, kad šviesus kraujas. O pas jį galvoje viskas susisuko, kad greičiau atvažiuotų viską ėmė ant savęs. Jis visuose parodymuose sakė tą patį, jog norėjo, kad greičiau atvažiuotų, todėl sakė, kad jis sužalojo Ją. Pradėjo labai daug klausinėti klausimų, todėl jis taip pasakė. Pasakė, kad jam dar „dasidės“ 1,5 metų, nes jis po probacijos. Jis taip norėjo išsikviesti greitąją pagalbą kuo greičiau, išgėręs ir dar tablečių išgėręs tai sakė, kad tik greičiau atvažiuotų ir išgelbėtų ją (3 tomas, b. l. 40-41). Nesutinka su civiliniu ieškiniu, sutinka sumokėti jai (teismo pastaba – N. M.) jei jai reikės vaistų, o už tą ko nepadarė, kodėl turi mokėti. Nurodo, kad yra nekaltas. Kai jis skambino BPC, tai pasakė, kad jis padarė, nes jie daug kartų klausinėjo jo adreso. Jie jo daug klausinėjo ir jis neiškentėjo, todėl taip pasakė, kad greičiau važiuotų. Jam buvo svarbu žmogų išgelbėti ir sakyti bet ką. Kai jie išėjo su juo kartu į parduotuvę, tai ten pardavėjai dirba iš (duomenys neskelbtini), todėl jis nenorėjo, kad jį su juo matytų. Jis (teismo pastaba – V. M.) stovėjo ten, kai atėjo namo ir jau buvo virtuvėje. Jis užėjo namo ir ji pamatė jį, tada pasakė kviesk greitąją pagalbą ir jis nepatikėjo, atėjo pas ją ir pakėlė megztinį, tada pamatė kraują. Tik tada užėjo jis (teismo pastaba – V. M.), kai jis iškvietinėjo, todėl vaikščiojo po kambarį pirmyn ir atgal, bei jį erzino BPC klausimai. Pas jį išseko kantrybė ir sakė, jog greičiau važiuotų. Ant peilio jo pėdsakų nėra ir kraujo nėra. Jis norėjo tik išgelbėti gyvybę. Jų nebuvo apie vieną valandą namuose. Jis nekaltas, prašo priimti teisingą sprendimą (3 tomas, b. l. 102-107).

Motyvuojamoji dalis

Nors A. Š. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

- nukentėjusiosios N. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais, kad gyvena kartu su savo sugyventiniu A. Š., pastarajam priklausančio namo dalyje (kambaryje). Kartu su A. Š. gyvena apie pusę metų. Jokių konfliktų su A. Š. per nurodytą laiką niekada neturėjo. 2022 m. gegužės 15 d. apie 11.00 val. į namus atėjo jos sugyventinio draugas V. M., kuris atsinešė degtinės butelį, 0,5 litro talpos. V. M. tuo metu buvo neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. V. M. ir A. Š. sėdėjo prie stalo, o ji gulėjo ant šalimais esančios lovos. Visi tarpusavyje bendravo, visi trise vartojo alkoholį. Jokių konfliktų tarp jų įvykę nebuvo. Po to ji užmigo, o jos sugyventinis kartu su V. M. toliau sėdėjo ir bendravo. Prieš jai užmiegant, jokių kitų asmenų, apart V. M., A. Š. ir jos, nebuvo. Taip pat namuose nebuvo jokių alkoholinių gėrimų ir iš namų nusipirkti degtinės tuo momentu niekas nėjo (buvo sekmadienis, o sekmadieniais alkoholiniai gėrimai parduodami tik iki 15.00 val.). Apie 15.20 val. (tikslaus laiko neatsimena), ji prabudo ir pajuto labai stiprų fizinį skausmą nugaros kairės pusės srityje arčiau pažasties. Dėl skausmo negalėjo atsikelti. Tuo metu namuose taip pat matė tik V. M. ir A. Š., kitų asmenų namuose nieko nebuvo. Paprašė jų iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Dėl savo fizinės būsenos negalėjo bendrauti su savo sugyventiniu ir jo draugu, be to, pastarieji patys jai nieko nepaaiškino. Netrukus į įvykio vietą atvyko medikai. Po kelių minučių atvyko ir policijos pareigūnų ekipažas. Iš medikų sužinojo, kad jos nugaros srityje yra durtinė žaizda. Policijos pareigūnams negalėjo nurodyti, kokiu daiktu ar peiliu galėjo būti sužalota, kadangi įvykio metu miegojo. Jokių konfliktų tuo metu, kai prabudo, tarp jų įvykę nebuvo. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė ją į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, adresu Šiltnamių gatvė 29, Vilniuje, kur jai buvo konstatuota durtinė žaizda nugaros srityje ir pneumatoroksas. Kas galėjo ją sužaloti, nežino ir neįtaria. Nei su V., nei su A. niekada jokių konfliktų gyvenime neturėjo. Civilinio ieškinio dėl jai padarytos fizinės žalos reikšti nepageidauja ir niekam pretenzijų neturi. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali (1 tomas, b. l. 153-154). Papildomai 2022 m. rugpjūčio 4 d. apklausta nukentėjusioji parodė, kad buvo apklausta liudytoja, davė parodymus ir patikslinti nieko neturi. Tikrai nematė, kas jai dūrė, nes atsigulė pamiegoti. Buvo labai girta, nes trise išgėrinėjo. Prisimena, kad kažkas dar išėjo į parduotuvę, bet kas išėjo ir ar jie abu išėjo, negali atsakyti, nežino, nes miegojo. Kai jai buvo durta, gulėjo nugara į dūrusįjį, todėl tikrai nematė, kas jai dūrė ir nieko negina. Matė, kad kambaryje yra tik A. Š. bei jo draugas ir kas iškvietė greitąją, kieno telefonu, nežino. Pati paprašė iškviesti greitąją, nes jai labai skaudėjo. Kas buvo kalbama, kai buvo kviečiama greitoji, nežino, nes negirdėjo. Ji nei su vienu iš jų nesitarė, ką kalbėti, tačiau kodėl pasakė pirmiausiai, kad į kambarį įbėgo nepažįstamas, negali atsakyti, neprisimena, jog taip sakytų iš viso. Gal tuo metu taip galvojo. Su A. Š. nėra sugyventiniai, tik draugai ir pas jį ateidavo tik pernakvoti (1 tomas, b. l. 157-158). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis jai yra draugas, bet ne sugyventinis. Jie sėdėjo dviese su Š., išgėrinėjo, žiūrėjo televizorių. Apie 11.00 val. atėjo pažįstamas V, bet pavardės ji nežino. Jie trise sėdėjo, išgėrinėjo. Prieš pietus jau ji atsigulė ant lovos žiūrėti televizorių. Ant stalo prie televizoriaus gulėjo A. Š. rankinukas. Jis paėmė 50 eurų ir jie dviese išėjo į parduotuvę „Maximą“. Ji gulėjo, žiūrėjo televizorių ir jai labai staigiai pradėjo skaudėti šoną, ten kur buvo įdurta. Tada ji buvo viena. Kai atėjo jie iš parduotuvės jis pradėjo šaukti, kad jai labai skauda ir reikia greitosios medicinos pagalbos. Tuo metu peilis buvo kažkodėl paslėptas po rūbais spintoje. Policija atvažiavo apie 15.30 val. ir rado tą peilį. Jai jį dar rodė, bet ji jau nieko negalėjo pasakyti. Kai atvažiavo greitoji, policija ji pasakė, kad čia tikrai ne A. Š. taip padarė, kad jis negalėjo. Ji prašė iškviesti greitąją, nes jai labai skaudėjo, A. ją lyg tai prilietė ir labai kraujavo. Atvažiavo greitoji, o tuo metu tas V. pažįstamas sėdėjo prie lovos, o ji gulėjo šonu ant lovos. Greitoji atvažiavo apie 15.30 val. Tikrai čia ne A. padarė, negalėjo, nes nebuvo jo. Nei V. nei A. Š. nebuvo. Ant lovos sėdėjo V. M., kai jau jie grįžo iš parduotuvės. Kai jie grįžo pradėjo kviesti greitąją. Ji A. Š. sakė iškviesti greitąją. Nuo to laiko kai jai suskaudo ir jie grįžo iš parduotuvės praėjo nedaug laiko, kiek tiksliai negali pasakyti, nes buvo išgėrusi, gal 10 minučių, nedaugiau. Kai jai suskaudo nieko nedarė, gulėjo. Tuo metu gal buvo viena, ji nežino, bet A. ir V. buvo išėję į parduotuvę. Kai grįžo ji pasakė, kad labai skauda ir A. iškvietė greitąją, ji jo paprašė. Ką pasakojo policijoje atsimena. Ji atsimena, kad jis, A. Š., buvo prie lango, tas kitas sėdėjo ant lovos, ji paprašė iškviesti greitąją. Tada atvažiavo pareigūnai. Paskui ją išvežė, bet ji buvo girta. Ji pareigūnams sakė, kad jis tikrai nepadarė. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, 1 tomas b. l. 153-154, ji paaiškino, jog nori patikslinti parodymus, nes jie ne visai teisingi. Gal iki to jie buvo išėję į parduotuvę, gal apie 14.30 val. Kiek jie laiko buvo parduotuvėje, ji tikrai nežino. Kai jai pradėjo skaudėti ir greitąją prašė iškviesti, tai vienas buvo kambary, kitas sėdėjo prie lango. Ji buvo išgėrusi, todėl jai sunku prisiminti. Kai jie grįžo iš parduotuvės, tai jai jau skaudėjo ir ji paprašė iškviesti greitąją, ji jau buvo visa kraujuota. Pagarsinus nukentėjusiosios N. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, 1 tomas b. l. 157-158, ji nurodė, kad šitie parodymai teisingai surašyti. Jie yra tik draugai. Pirmoje apklausoje ne tiksliai pasakė. Ji gulėjo žiūrėjo televizorių ir girta galbūt užmigo. Prieš tai gėrė degtinę. Paskui dar V. atsinešė ir jie gėrė. Vienodai su vyrais gėrė. Kai pajuto skausmą gulėjo ant šono veidu į langą, ant dešinio šono. Taip gulėdama ji niekaip negalėtų matyti durų. Jai buvo durta į kairį šoną, o ji gulėjo ant dešinio. Kai pajuto skausmą patalpoje nebuvo nieko. Ji labai gerai atsimena tik, kad jai labai skaudėjo ir ji prašė iškviesti greitąją, kai prašė iškviesti greitąją, tai jau jie buvo grįžę, apie 15.30 val. Su greitąją kalbėjo A. Š. Kai juos pamatė V. M., sėdėjo lovoje, kur ji gulėjo, o A. Š. prie lango, kur staliukas, maždaug 2-3 metrai iki lovos. Ji gulėjo arčiau durų, prie to krašto. Ją atvežė į reanimaciją, prabudo rytą ar naktį, atėjo du pareigūnai, gavo daug vaistų. Suprato ką kalbėjo, buvo sąmoninga. Dabar jaučiasi puikiai, jokių komplikacijų nėra, vaistų negeria (3 tomas, b. l. 36-41). Ji nelabai suprato dėl baudų, jei žmogus tikrai nekaltas. Kai ji buvo ligoninėje, tai atvažiavo ir apklausa buvo. Viena parašyta, o kita buvo pasakyta. Ji nematė veido, kas atbėgo, bet jie tikrai buvo dviese parduotuvėje. Jai labai suskaudo, ji nematė kas buvo, bet buvo balsas kažkoks kitoks. Gal tikrai nekaltas, nežino, nematė (3 tomas, b. l. 102-107).

- V. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju, duotais parodymais, kad dėl jam įteikto įtarimo neprisipažįsta, nes N. M. nesužalojo. 2022 m. gegužės 15 d. apie 10.30 val., nuėjo pas A. Jam labai reikėjo paskambinti, o pats neturėjo sąskaitoje pinigų, tad negalėjo paskambinti. Kai jis atėjo, tiek A., tiek N. buvo namuose. Paprašė A. telefono, tačiau šis nedavė paskambinti, tad pabuvęs apie 5-10 minučių išėjo iš jų. Po to, tą pačią dieną, apie 11.30 val. jis turėjo degtinės butelį, tad vėl atėjo pas A. Norėjo, kad A. jį pakirptų, tad apkirpus, visi trys išgėrinėjo. Iš pradžių jis su A. sėdėjo ant sofos – lovos, o N. sėdėjo ant kėdės. Po kažkurio laiko galbūt jai pasidarė bloga ir N. nuėjo bei atsigulė. Buvo atsinešęs du butelius degtinės ir jie abu butelius išgėrė. Po to A. jam davė pinigų ir jis vienas nuėjo į „Maximos“ parduotuvę, kur dar nupirko degtinės butelį. Kelinta tai galėjo būti valanda, tiksliai nepasakys, bet galėjo būti apie 13.30 val. Kai jis atnešė tą butelį iš parduotuvės, su A. išgėrė apie porą stikliukų. Kadangi laikrodžio neturi, tad nesiorientuoja gerai laike ir negali tiksliai įvardinti valandų. Jam su A. begeriant, net nesuprato, kas įvyko, bet staiga šis pašoko, nubėgo į virtuvę ir atsinešė virtuvinį peilį. Koks tai peilis, įvardinti negali, tačiau jis buvo apie 15-20 centimetrų, o kokia rankena, nepasakys. A. nieko nesakė, jis su N. nesipyko, tad iš pradžių net nesuprato, kas atsitiko, nes šis staiga pašoko ir nubėgo į virtuvę. Iš pradžių pagalvojo, kad gal į tualetą reikia. Kaip ir sakė, N. gulėjo lovoje, ji gulėjo ant dešinio šono ir buvo atsisukusi veidu į juos, tačiau jie, dar iki įvykio, sėdėjo nugara į N. Kai A. išbėgo ir grįžo į kambarį, staiga išgirdo N. riksmą, ir kai atsisuko į ją pamatė, kad A. jau stovi prie jos ir rankose laiko peilį. Kaip dūrė, nematė, nes sėdėjo nugara į juos, tačiau, kai po riksmo atsisuko, A. rankose laikė peilį, jau buvo jai įdūręs ir ištraukęs laikė rankose. Kur N. įdūrė, taip pat nematė, niekur nematė jokio kraujo. Viskas vyko labai greitai. Po to A. numetė peilį ant lentynos po drabužiais. N. jo paklausė „S., ką tu padarei?“, tačiau A. tikrai buvo labai išgėręs ir ką šis sumurmėjo, net nesuprato. N. liepė iškviesti greitąją, tad A. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino greitajai. Kadangi stovėjo atokiau, negirdėjo ką paskambinęs greitajai aiškino A. Tačiau kai atvažiavo policija, dėl girtumo jie pradėjo aiškinti, kad N. sužalojo nepažįstamas asmuo (2 tomas, b. l. 14-15). 2022 m. gegužės 17 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis V. M. parodė, kad sekmadienį išėjo iš namų 9.20 val. ir nuėjo pas S. – (duomenys neskelbtini), nes jam reikėjo paskambinti į policiją, kadangi buvo susipykęs su žmona ir dvi ar tris paras miegojo sandėliuke. S. yra jo draugas, pažįstamas. Jie pažįstami apie (duomenys neskelbtini) metų. Jų santykiai normalūs, nebuvo niekada susipykę. S. nedavė paskambinti, ir jis išėjo. Kodėl nedavė, nežino, gal sąskaitos neturėjo. Tada ėjo namo, link bažnyčios pas kitą draugą, bet šis irgi nedavė. Grįžo po „biškį“ namo, sutiko žentą, su juo nuėjo į parduotuvę, kur šis jam padavė dvi „bonkes“ degtinės, pakelį cigarečių. Tada vėl užėjo pas A., pasiūlė išgerti, jie išgėrė „bonkę“. Paskui pastatė antrą „bonkę“. Jie visi trys gėrė. Kai jis antrą kartą grįžo iš „Maximos“, N. jau gulėjo lovoje. Gal buvo pavargusi. S. sėdėjo prie jo ir pašoko. Galvojo, gal į tualetą, o šis nubėgo į virtuvę. Atbėgo atgal, kur N. gulėjo, paskui atsigręžė ir pamatė pas jį rankoje peilį. N. gulėjo ant lovos tame pačiame kambaryje. Ko jis šoko, irgi nesuprato. Tada N. surėkė, o S. po kelių minučių paskambino policijai, nes pats išsigando. Po 10-15 minučių atvažiavo policija, greitoji atvažiavo greičiau. A. užsimojo vieną kartą. A. pataikė N. į kairį šoną, nes N. gulėjo ant dešinio šono. Peilis buvo virtuvinis, maždaug 15 centimetrų ilgio. N. su A. nebuvo susipykę. Kai žentas davė cigarečių, jiems davė parūkyti, jie išgėrė, nebuvo jokio piktumo. Jis pripūtė 1,8 promilės, o A. pripūtė virš 3 promilių. N. gėrė su jais. Kai jis ryte buvo užėjęs, A. su N. buvo blaivūs. Kai antrą kartą užėjo, „biški“ matėsi, kad A. buvo išgėręs. Gal N. buvo nuėjusi į parduotuvę, jis nežino. Į prokurorės klausimus: sekmadienį S. su N. kalbėjo gražiai. Jis sekmadienį antrą kartą ėjo vienas apie 13.30 val. Jie tą dieną išgėrė dvi po 0,5 litro degtinės ir dar dvi 0,7 litro talpos degtinės. Jie gėrė, parūkė ir staiga S. šoko ir nubėgo. Jis sėdėjo į langą, o N. jam gulėjo už nugaros. Kai atsigręžė, pamatė, kad A. su peiliu prie N. Kai įdūrė, S. peilį numetė po drabužiais ant lentynos. Kai įdūrė, N. surėkė. Greitąją kvietė A. iš savo mobilaus. Ką jis sakė greitajai, nesuprato. Pirma atvažiavo greitoji, po to policija. Jie buvo sugalvoję, kad sakys policijai, jog dviese buvo išėję į parduotuvę, o kažkas kitas atbėgo. Jie taip susitarė su A. sakyti. Jis turi knygutėje užsirašęs A. telefono numerį (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu, į gynėjo advokato Viktoro Muravskio klausimus atsakė, kad kai jie pradėjo gerti, N. sėdėjo prie lango kampe ant kėdės. Kai jis išėjo į „Maximą“, N. tada atsigulė į lovą. Kai jie išgėrė du butelius, N. atsigulė į lovą. Kai jis grįžo iš „Maximos“, N. gulėjo lovoje (2 tomas, b. l. 28-30). Savo parodymus, tuo metu - įtariamasis V. M. 2022 m. gegužės 17 d. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (2 tomas, b. l. 16-18). 2022 m. rugpjūčio 8 d. apklaustas liudytoju V. M. parodė, kad buvo apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir laikosi savo duotų parodymų. Gali papildomai pasakyti, kad apie tai, ką sakys atvykus policijai, tarėsi su A. Š., tai šis jam pasiūlė ir kodėl jis sutiko, negali paaiškinti, buvo išgėręs ir nesuprato ką darė. N. tuo metu gulėjo lovoje, o jis su A. buvo lauke, kai tarėsi, tad N. negalėjo girdėti, ką jie šneka. Iki įvykio N. jis buvo matęs gal apie tris – keturis kartus. Ar N. su A. buvo sugyventiniai, negali atsakyti, tačiau jo manymu, jie buvo sugyventiniai, nes kaip suprato iš jų kalbų, jie gyveno kaip vyras ir moteris. Apklausos metu apibūdino peilį, kaip jam atrodo, jis buvo juoda rankena. Buvo labai išsigandęs, viskas vyko labai greitai ir nėra įsitikinęs, ar gali peilį atpažinti (2 tomas, b. l. 56-57).

Teisiamojo posėdžio metu V. M., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jis yra jo draugas, bet ne giminė. Nukentėjusioji yra draugo pažįstama. Jis su sugyventine susipyko ir ji atėmė jo telefoną. Paskui gegužės 15 dieną jis nuėjo pavaikščioti ir paprašyti į policiją paskambinti. Niekas nedavė jam paskambinti, todėl užėjo pas A. paprašyti paskambinti. Jis pasakė, kad negali duoti paskambint, todėl pakalbėjo ir nuėjo prie „Maximos“, (duomenys neskelbtini). Ten irgi sutiko pažįstamą ir paprašė paskambinti į policiją, bet jis nedavė paskambinti. Atgal grįžtant namo, dukros sugyventinis, jam sakė einam į „Maximą“. Nuėjo, ir jis išeinant padavė dvi „bonkes“ degtinės. Jis galvojo, kur čia jam nueit. Antrą kartą užėjo pas A. Pakalbėjo ir jis sako, „davai“ tave apkirpsiu. Jis sutiko ir žmogus jį apkirpo. Išgėrė tą „bonkę“ ir antrą išgėrė. Paskui apie 13.30 val. paprašė nueiti į „Maximą“, davė pinigų. A. ir N. paprašė nueiti į „Maxima“. Vienas jis nuėjo, atnešė, išgėrė ir viskas. A. šoko nuo lovos ir pabėgo, galvojo - į tualetą nuėjo, nesuprato, nes nugara atsisukęs sėdėjo. N. surėkė ir nesuprato, peilis rankoje, pats išsigandęs buvo. Jis jo klausė ką daryti, atsakė - policiją ir greitąją kviesti. A. ir iškvietė. Jis kaip ir liudininkas. Kai grįžo, tada atsisėdo ir gėrė toliau, tą ką atnešė iš parduotuvės. Atbulai sėdėjo, o jis nubėgo į koridorių ir atgal, kai jis grįžo nepastebėjo, tik N. surėkė. Pakėlė „kaldrą“ ir peiliu įdurta. A. pakėlė „kaldrą“. Truputį ant „kaldros“ sėdėjo, o jis pakėlė „kaldrą“ ir rankoje peilis. Kaip įdūrė - nematė. Suprato, kad jis įdūrė, nes surėkė ir pas jį rankoj peilis. Žmogus surėkė ir suprato, kad jau įdurta. Ant peilio „biški“ buvo kraujo. Visos aplinkybės leido suprasti, kad įdūrė. A. iškvietė greitąją ir policiją. Girdėjo kai kalbėjo, jis sakė žmogus užbėgo, įdūrė ir pabėgo, o paskui gražiuoju pasakė, kad jis įdūrė. Koridoriuje pasisakė, kad pats įdūrė. „Biški“ išgėręs buvo, tai kažkoks susitarimas buvo, išsigandęs jis buvo, bet pašalinio asmens nebuvo. Buvo išsigandęs, galėjo ir jam įdurti, nes atbulai sėdėjo. Greitoji greitai atvažiavo gal per 5-7 minutes. Nukentėjusioji gulėjo ir verkė, atsikelti negalėjo, su neštuvais išnešė į mašiną. Jis kambaryje sėdėjo, ten kur arčiau lango. Nukentėjusioji buvo už nugaros ant lovos, ant šono gulėjo. Nukentėjusioji gulėjo veidu į sieną. Ji buvo nusisukusi į langą, o ne į sieną. Į šoną buvo nukentėjusioji sužeista (rodė prie kepenų), nematė kur buvo sužalojimas. Sakė, kad į šoną ir į kepenis „biški“ pakliuvo, kiti asmenys tai sakė. Du kartus buvo atėjęs pas kaltinamąjį. Apie pusę 10.00 val. ir apie 11.00 val. Matė, kad įdūrė, nes pats išsigandęs buvo. Įdūrimo momento nematė, tik peilį matė. Neatsimena koks buvo peilis. Nebeatsimena dėl peilio, koks jis buvo. Negalėtų apibūdinti peilio. Prie spintelės peilis buvo, iš kur atsirado - nežino, pareigūnas parodė. Po įdūrimo laikė kaltinamasis peilį. Buvo išėjęs į lauką, kaip atsirado prie spintelės peilis, nežino. Nebuvo ten jokių susitarimų, tik tie kur dėl išgąsčio (3 tomas, b. l. 102-107).

- prokuroro 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas V. M. atžvilgiu buvo nutrauktas (2 tomas, b. l. 38-49);

- ekspertės Aurelijos Survilaitės teisminio nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais, kad ji yra teismo psichiatrijos ekspertė. Žino teises ir pareigas, yra prisiekusi. Pagarsinus ekspertės pateiktą išvadą (2 tomas, b. l. 160) bei teisme gautus papildomus duomenis (3 tomas, b. l. 57), ji nurodo, kad

diagnozės kaltinamajam nustatytos yra tos pačios, kurios buvo ir ankstesnio gydymo metu konstatuotos. Joks naujas psicho sutrikimas jam neišsivystė iš to, kas dabar buvo pagarsinta. Kad būtų išsivystęs kažkoks lėtinis progresuojantis psicho sutrikimas arba silpnaprotystė, tai tokių duomenų nebuvo pagarsinta. Pagal išklausytus duomenis pagrindo keisti savo išvadą nemato. Iš esmės pakanka duomenų, kadangi psichiatro diagnozuoti tam tikri psicho sutrikimai nėra ypatingai sunkūs, tai tam tikri asmenybės ypatumai, kurie nesutrikdo gebėjimo suvokti savo veiksmo esmę ir juos valdyti. Duomenų apie sunkesnį psicho sutrikimą pagarsinta nebuvo. Taip pat nurodo, kad iš esmės dalis duomenų žinoma, tačiau tie ankstyvi medicininiai duomenys ir persirgtos ligos turi prasmę tada, kai dabartiniu metu išsivysto lėtinis psicho sutrikimas ar silpnaprotystė. Nei vieno, nei kito pas kaltinamąjį nėra duomenų, kad būtų išsivystę. Šiuo metu jam pakanka duomenų, kadangi psichiatro diagnozuoti tam tikri psicho sutrikimai nėra ypatingai sunkūs, psichiatras diagnozuoja tam tikrus nerimo sutrikimus, asmenybės sutrikimus, kurie nėra nei lėtinis psicho sutrikimas, nei silpnaprotystė. Liekamieji reiškiniai ar dabartiniu metu egzistuojantys psichikos pakeitimai nėra tie, kurie trikdytų gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti, būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu. Patvirtina savo išvadą ir kas joje išdėstyta. Teoriškai gali būti viskas, bet šiuo atveju buvo vertintas veikos momentas ir pakaltinamumas asmens tuo momentu. Šiuo metu nenustatyta, kad jam būtų buvęs laikinas psicho sutrikimas (3 tomas, b. l. 102-107).

- 2022 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašas, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras, įvykęs 2022 m. gegužės 15 d., ir užregistruotas dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Garso įraše bendrauja bendrojo pagalbos centro darbuotojas (toliau – BPC) ir skambinantysis, kaip ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, tai A. Š. (toliau – A.Š.). Įraše užfiksuotas šis pokalbis: A.Š. – A. Š. BPC – bendrojo pagalbos centro darbuotojas. BPC – Vienas vienas du. A.Š. – Alio, laba diena. BPC – Laba diena. A.Š. – (nesuprantama) labai greitoji pagalba, čia mergaitė yra, nu. Aš nelabai (duomenys neskelbtini), taip. Na, trumpiau labai susižeis, suprantate? Ir tai peiliu, pas ją vidiniai organai (nesuprantama). BPC – Tai sužalota peiliu? A.Š. – Taip. BPC – Kiek jai metų? A.Š. – Nu, kažkur (duomenys neskelbtini). BPC – O kur pataikėt su peiliu? A.Š. – A? BPC – Kur pataikyta su peiliu? A.Š. – Aš nežinau, nu aš gi ne daktaras. BPC – Kraujuoja jinai? A.Š. – Taip. BPC – Supratau, sakykite adresą. A.Š. – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini) miestelis? A.Š. – Taip. (nesuprantami žodžiai) ... aš sėsiu dar pusantrų metų (neaiškūs žodžiai) plius pridės (neaiškūs žodžiai). BPC – Aš nieko nesuprantu, kalbėkite aiškiai. A.Š. – Dabar privažiuokite, kas (neaiškūs žodžiai) būtų gyva. Aš čia jai viską suvartojom, nu, su peiliu. BPC – Tai čia Jūs ją sužalojote su peiliu ? A.Š. – A? BPC – Čia jūs sužalojote ją su peiliu? A.Š. – Taip, aš, aš, taip, aš. BPC – Nepilnamečių yra pas jus? A.Š. – Nėra. BPC - Aha, o kas jinai jums yra ta mergaitė? A.Š. – Kaip? BPC - Kas jinai jum yra? Sugyventinė čia jūsų? A.Š. – Jinai mano sugyventinė, „no“ aš ją labai myliu. „No“ jai kažkur (duomenys neskelbtini) metų. BPC – Supratau, vardą, pavardę savo sakykite. A.Š. – (duomenys neskelbtini), atvažiuokite (neaiškūs žodžiai). BPC – Vardą, vardą pavardę savo. A.Š. – (nesuprantami žodžiai) aš atsėdėsiu savo, nu davai. BPC – Ar girdite mane, vardą pavardę savo sakykit. A.Š. – A. Š. BPC – A.? A.Š. – A. Š., (duomenys neskelbtini). BPC – S.? A.Š. – Š., taip. BPC – Š.? A.Š. – Greičiau, kraujas (nesuprantami žodžiai). BPC – Gerai, yra informuota, laukite (1 tomas, b. l. 40-42);

- 2022 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi garso įrašai, kuriuos pateikė greitosios medicinos pagalbos stotis, susiję su 2022 m. gegužės 15 d. užregistruotu įvykiu (duomenys neskelbtini). Garso įraše bendrauja greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojas (toliau – GMP dispečeris) ir skambinantysis, kaip ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, tai A. Š. (toliau – vyras). Pateikti 6 garso įrašai, kurių failo pavadinimai 1. „GR1-1652618076.2331063“; 2. „GR2-1652618076.2331063“; 3. „GR3-1652618675.2331184“; 4. „GR4-1652618675.2331184“; 5. „GR5-1652618076.2331063“ ir 6. „GR-1652618076..2331063“, tačiau 4 iš šių įrašų tušti ir neturi reikšmės ikiteisminiame tyrime. 1. Apžiūrimas garso įrašas, failo pavadinimu „GR2-1652618076.2331063“, įraše užfiksuotas šis pokalbis: GMP dispečeris – Greitoji pagalba. Vyras – Alio. GMP dispečeris – Greitoji, kokiu adresu reikia medikų? Vyras – Kaip? GMP dispečeris – Kokiu adresu reikia medikų Jums? Vyras – Labai bloga, aš nežinau ką daryti. Ką man dabar daryti? GMP dispečeris – Koks adresas, pasakykit pradžioj adresą. Vyras – (duomenys neskelbtini). GMP dispečeris – Vilniaus mieste? Vyras – Tuoj aš išeisiu į lauką, palaukit. Mergaitė miršta. GMP dispečeris – Nu tai iš pradžių gal išeikit ir tada kalbėkite, Vilniaus miestas? Vyras – Tuoj, tuoj, „necenzūrinis žodis“ (neaiškiai). GMP dispečeris – Ar Vilniaus miestas, klausiu? Vyras – A? GMP dispečeris – Ar Vilniaus mieste esate? Vyras – Tai Jūs vietoje ar ne? GMP dispečeris – Ar Vilniaus miestas, klausiu? Vyras - Nu „tak“, aišku (duomenys neskelbtini), „no“. GMP dispečeris – Kokia gatvė? Vyras – (duomenys neskelbtini), nu ji miršta, greitoji pagalba, prašau, nu greitoji, greitoji atvažiuokit. GMP dispečeris – Palaukit, (duomenys neskelbtini), taip? Vyras – (duomenys neskelbtini). GMP dispečeris – (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)? Vyras – A? GMP dispečeris – Kokia gatvė? (duomenys neskelbtini)? Vyras – (neaiškiai) gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini), suprantate? GMP dispečeris – (duomenys neskelbtini), taip? Vyras – Taip. O pats rajonas (duomenys neskelbtini). GMP dispečeris – (duomenys neskelbtini), taip? Vyras – Taip, aš jau atidariau duris, stoviu, jai kraujas išsilieja, na. GMP dispečeris – Pagalba reikalinga vyrui, moteriai? Vyras – a? GMP dispečeris – Kam reikalinga pagalba – vyrui, moteriai? Vyras – aš ją peiliu papjoviau. GMP dispečeris – Kiek metų moteriai? Vyras – Apie (duomenys neskelbtini). GMP dispečeris – Apie (duomenys neskelbtini). Kas ten pas jus atsitiko? Kas pas jus atsitiko? Vyras – Na viskas, gana, davai atvažiuok (neaiškiai). GMP dispečeris – Kas atsitiko, klausiu? Vyras – Na viskas atsitiko, buitinė netvarka, na. GMP dispečeris –Na aišku. Vyras – Buitinė netvarka... Buitinė netvarka. GMP dispečeris – Na aišku, bet kam reikalinga pagalba ir kas ten kas ten atsitiko? Vyras – Tyrimas nereikalingas. GMP dispečeris – Kas moteriai atsitiko? Vyras – Sužalojimas peiliu, peiliu. GMP dispečeris – Kur sužalojimas? Vyras – Aš nežinau, kur ten, tikriausiai. GMP dispečeris – Aišku. Vyras – ... kažkur į pilvą ar kur. GMP dispečeris – Aišku, (duomenys neskelbtini), taip? Vyras – Taip. GMP dispečeris – Taip, aišku, iškvietimas priimtas, laukite, atvažiuos medikai, medikai važiuoja pas jus, laukite, o dabar. Vyras –Gerai, ačiū labai. GMP dispečeris – Tuoj, rankšluostį prie žaizdos prispauskit, tada ir laukite medikus, gerai? Vyras – Ačiū labai. GMP dispečeris – Prašau. 2. Apžiūrimas garso įrašas, failo pavadinimu „GR5-1652618076.2331063“, įraše užfiksuotas šis pokalbis: Vyras – Alio. GMP dispečeris – Dar kartą laba diena, greitoji trukdo. Medikai išvažiavo pas jus. Vyras – Taip. GMP dispečeris – Patikslinu adresą – (duomenys neskelbtini). Vyras – (duomenys neskelbtini). GMP dispečeris – (duomenys neskelbtini)... Vyras – (duomenys neskelbtini). Merginai kraujas išsilieja. GMP dispečeris – (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)? Vyras – (duomenys neskelbtini), normalus namas. Kaip tau paaiškinti? GMP dispečeris – Aišku. Vyras – Kaip tau nedašauna, „necenzūrinis žodis“? ?? GMP dispečeris – Mums viskas daeina, bet tik nerišliai kalbėjot, dabar žiūrėkit, rankšluosčiu prispauskit žaizdą, taip laikykite, medikai netoli jūsų. Vyras – Ji nuo … nieko nelaikysiu, bet ji po penkių minučių, po dešimt, aš nežinau, kiek ji iškęs, ji mirs. GMP dispečeris – Žiūrėkite, jeigu norite kuo nors padėti, prispauskit žaizdą, gerai ir laukite medikų. Vyras – Aš nieko neprilaikysiu. GMP dispečeris – Na gerai. Vyras – „Koroče“, (duomenys neskelbtini) ir viskas, aš jūsų laukiu. GMP dispečeris – Į lauką išeikite, pasitikite medikus (1 tomas, b. l. 26-29).

- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūros objektas – pastatas, adresu (duomenys neskelbtini). Kambario Nr. 1 kairėje pusėje yra plastikinis karkasas iš penkių aukštų lentynų, ant kurių yra drabužiai. Lentynų ketvirtame aukšte aptiktas peilis su plastikine marga rankena, kuris paimtas ir supakuotas į dėžutę Nr. 1. Taip pat kambario kairėje pusėje yra spintelė ir metalinis stalas su stalčiais ir mediniu stalviršiu, ant kurio yra televizorius ir mobiliojo ryšio telefonas „LG“, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2. Dešiniau metalinio stalo yra langas, po kuriuo yra stalas. Ant stalo yra batonas, lėkštė su šaukštu, vazonas su gėle, 5 cigarečių nuorūkos, kurios paimtos ir supakuotos į voką Nr. 3, stikliukas, kuris paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 4, ir kiti daiktai. Po stalu yra butelis „Lithuanian vodka“ su skysčio likučiais, užplombuotas butelis „Chlebnyj dvor“ ir butelis „Chlebnyj dvor“, kuriame yra skysčio apie pusę butelio. 3 buteliai paimti ir supakuoti į dėžutę Nr. 5. Kambario viduryje yra lova su patalyne, prie kurios yra spintelė ir du foteliai. Kambario dešinėje pusėje yra plastikinis karkasas iš penkių aukštų lentynų, ant kurių yra drabužiai. Už karkaso, palei dešinę kambario sieną yra stalas ir fotelis. Ant stalo yra portretai, stiklo šukės, skintos gėlės stiklainyje, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 6, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 7. Ant fotelio yra įvairūs drabužiai, prie fotelio ant grindų yra antklodės užvalkalas su raudonos spalvos pėdsakais, kuris paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 8. (1 tomas, b. l. 44-46);

- kitų objektų – vaizdo įrašų – apžiūros 2022 m. gegužės 30 d. protokolu, kuriame nurodyta: vaizdo įrašas, kurio pavadinimas (15-05-22 14'00'22), yra filmuojama įėjimas į „Maximos“ prekybos centrą. Įraše užfiksuota, kaip 2022 m. gegužės 15 d. laiku 14:14, o vaizdo įrašo takelio laiku „10:58“ į parduotuvę vienas ateina vyriškis, kaip jau žinoma – tai V. M. Laiku „14:16“, o vaizdo įraše takelio laiku „16:27“ matoma, kad V. M. išeina iš parduotuvės, nešinas raudonu maišeliu (1 tomas, b. l. 18-19);

- Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. liepos 1 d. specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad ant peilio, paimto 2022 m. gegužės 15 d. apžiūrint įvykio vietą: rasta moters kraujo (mėginiai Nr. 1 ir Nr. 2), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su N. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų N. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 2×10-24; žmogaus kraujo nerasta, rasta moters biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 3), tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su N. M. genotipu; žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 4), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų tamponų su V. M. dešinės ir kairės rankos panagių turiniu, bei su nuoplova nuo V. M. kairės rankos, padarytomis 2022 m. gegužės 15 d., rasta vyro kraujo (mėginiai Nr. 5, Nr. 6 ir Nr. 8), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. M. lokusų genotipui, tai yra atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-25. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo V. M. dešinės rankos, padaryta 2022 m. gegužės 15 d., žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 7), tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su V. M. genotipu. Ant tirti pateikto tampono su A. Š. dešinės rankos panagių turiniu, paimtu 2022 m. gegužės 15 d., rasta vyro ir moters susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 9), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso A. Š. dešinės rankos panagių turinyje rastas žmogaus kraujas. Ant tampono su A. Š. dešinės rankos panagių turiniu, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. Š. genotipu, rastų moters biologinių pėdsakų genotipas sutampa su N. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. Š. lokusų genotipui, tai yra atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-24. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kuris su A. Š. genotipu sudarytų mėginiu Nr. 9 nustatytą alelių rinkinį, tai yra atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-14. Ant tirti pateikto tampono su A. Š. kairės rankos panagių turiniu, paimtu 2022 m. gegužės 15 d., rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 10), iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. Š. genotipu. Tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso A. Š. kairės rankos panagių turinyje rastas žmogaus kraujas. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo A. Š. dešinės rankos, padaryta 2022 m. gegužės 15 d., žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėginys Nr. 11), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo A. Š. kairės rankos, padaryta 2022 m. gegužės 15 d., rasta vyro kraujo (mėginys Nr. 12), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. Š. genotipu (1 tomas, b. l. 138-144);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad N. M. nustatyta kiauryminė pjautinė žaizda nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, padaryta minėtą sritį paveikus aštriu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu, iki patenkant į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2022 m. gegužės 15 d. 16.17 val. N. M. nustatytas vienas sužalojimas. Nustatytas sužalojimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į nurodyto sužalojimo lokalizaciją kūne, savęs žalojimosi tikimybė yra mažai tikėtina. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas jį padarant ginantis nuo smūgių. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra išsamaus ir tikslaus nustatyto išorinio sužalojimo makromorfologinio aprašymo, todėl nėra galimybės tiksliau pasisakyti, kokiu žalojančiu įrankiu ar daiktu pastarasis galėjo būti padarytas. Tikėtina, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajai suduodant smūgį aštriu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu (tame tarpe ir peiliu) į nugaros krūtininės dalies kairiąją pusę (1 tomas, b. l. 175-178);

- Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog A. Š. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 tomas, b. l. 160)

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pažymėtina, kad minimo straipsnio dispozicijoje nurodyti požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje išvardintų veikų.

Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta arba tiesiogine neapibrėžta tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai) ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos priežasties, tyčia dūrė nukentėjusiajai N. M. į nugarą peiliu, tuo padarydamas šiai kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismo vertinimu, kaltinamojo A. Š. kaltė padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Nors kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju įvertinus nukentėjusiosios, liudytojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, specialisto išvadą, garso įrašus iš bendrojo pagalbos centro bei greitosios medicinos pagalbos stoties, vaizdo įrašą iš „Maxima“ prekybos centro, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. M. nustatyta kiauryminė pjautinė žaizda nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, padaryta minėtą sritį paveikus aštriu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu, iki patenkant į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2022 m. gegužės 15 d. 16.17 val. N. M. nustatytas vienas sužalojimas. Taip pat nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kuris padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu bei nurodoma, jog tikėtina, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajai suduodant smūgį aštriu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu (tame tarpe ir peiliu) į nugaros krūtininės dalies kairiąją pusę. Taigi, specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas galėjo būti padarytas kaltinamajame akte nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Kvalifikuojant kaltinamojo A. Š. veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį teismas pažymi, kad svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiajai atsiradusių padarinių, būtent ar kaltinamojo atitinkamų veiksmų poveikis buvo nukentėjusiajai atsiradusio sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei pateikė versiją apie tai, kad kol jis su liudytoju V. M. buvo nuėjęs į parduotuvę nusipirkti dar alkoholinių gėrimų, kažkoks asmuo įbėgo į jo namus ir peiliu sužalojo nukentėjusiąją. Šią kaltinamojo versija paneigia teismui pateikti garso įrašai iš bendrojo pagalbos centro ir greitosios medicinos pagalbos stoties, kadangi šiuose įrašuose pats kaltinamasis prisipažįsta, jog dūrė peiliu nukentėjusiajai. Kaltinamasis skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą nurodė, kad nukentėjusioji sužalota peiliu, kraujuoja. Bendrojo pagalbos centro darbuotojui paklausus ar tai kaltinamasis ją sužalojo, jis atsakė, kad taip. Taip pat pokalbio su greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotoju metu kaltinamasis paaiškina, kad nukentėjusioji kraujuoja, jai reikalinga pagalba bei nurodo, kad jis ją peiliu papjovė. Atsakant į darbuotojo klausimus papildo, kad buvo sužalojimas peiliu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, bandydamas paneigti garso įrašuose užfiksuotus duomenis, aiškino, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik tam, kad greitoji pagalba greičiau atvyktų ir gelbėtų nukentėjusiąją. Tačiau ši kaltinamojo versija nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis bei ją paneigia liudytojo V. M. parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duodamas parodymus nurodo, kad nors jis nematė kaip kaltinamasis įduria peiliu nukentėjusiajai, kadangi sėdėjo nusisukęs nuo jos, tačiau išgirdęs N. M. riksmą atsisuko ir pamatė, kaip kaltinamasis stovi šalia bei laiko peilį ant kurio buvo kraujo žymė. Be to liudytojas paaiškino, kad jam atsisukus kaltinamas jo paklausė ką dabar daryti, į ką jis atsakė, jog reikia kviesti greitąją. Minėtos aplinkybės leido liudytojui suvokti, kad būtent kaltinamasis ir įdūrė peiliu nukentėjusiajai ir joks pašalinis asmuo atėjęs nebuvo.

Teismas pažymi, kad nukentėjusioji duodama parodymus teisme patvirtino, jog ji nematė kas ją sužalojo ir taip pat negali paaiškinti, kodėl pareigūnams nurodė, kad ją sužalojo įbėgęs į namus asmuo. Teismo vertinimu, nukentėjusios duoti parodymai vertintini kritiškai, kadangi N. M. įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ši aplinkybė patvirtinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime dėl nukentėjusiosios N. M. sužalojimų diagnozės, kuriame nurodyta, kad pristačius nukentėjusiąją į ligoninę, jos kraujyje buvo rasta daugiau nei 5 promilių etilo alkoholio koncentracija (1 tomas, b. l. 150). Nukentėjusioji pati nurodo, kad neprisimena tiksliai aplinkybių, be to ji gulėjo nugara į asmenį, kuris ją sužalojo, dėl to negalėjo matyti kaltininko, dėl minėtų aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, jog N. M. duoti parodymai yra galimai netikslūs ir jų nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas V. M. teisme duodamas parodymus teigė, kad iš karto po įvykio, kol jie laukė pagalbos, tarp jo ir kaltinamojo vyko pasitarimas ką sakyti, viskas vyko, kai jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Dėl ko 2022 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė apie tai, kad įbėgo nepažįstamas asmuo, kuris pasakė „aš tave myliu“ ir tada įdūrė su peiliu į nugarą bei pasišalino negali būti vertintina kaip teisinga, ji nepagrįsta jokias objektyviais duomenimis bei prieštarauja kitai baudžiamojoje byloje surinktai medžiagai. Be to teismui pateiktas vaizdo įrašas iš „Maxima“ parduotuvės, kuriame užfiksuota, kad ateina vienas vyriškis, tai yra V. M. ir vėliau išeina iš parduotuvės nešinas raudonu maišeliu. Šis vaizdo įrašas paneigia kaltinamojo versiją apie tai, kad jis ėjo kartu su liudytoju į parduotuvę ir joje apsipirko. Dėl to vėliau kaltinamasis nurodė, jog liko stovėti kažkur netoliese minėtos parduotuvės, kadangi nenorėjo, jog jį pamatytų kartu su liudytoju. Šią versiją paneigė pats liudytojas ir duodamas teisme parodymus paaiškino, kad į parduotuvę buvo nuėjęs vienas, kadangi jo buvo paprašyta nupirkti alkoholio. Minėtos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad pateikta versija apie įbėgusį į namus nepažįstamą asmenį yra taip pat neteisinga bei nepagrįsta, todėl atmestina.

Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiajai sužalojimas, sukėlęs jai sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir būdu, taip pat, kad tarp kaltinamojo A. Š. padarytos veikos (vieno dūrimo peiliu nukentėjusiajai į nugarą) ir padarinių (nukentėjusiajai padaryta kiauryminė durtinė pjautinė žaizdą nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje) yra priežastinis ryšys, tai yra nukentėjusiosios sunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginis kaltinamojo veikos rezultatas.

Aptartos teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir ištirti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad A. Š. veiksmai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo gynėjas, sakydamas baigiamąją kalbą kėlė klausimą dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių.

BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Pavyzdžiui, kaltininkas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tačiau iškvietė gydytoją, kad išvengtų sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai kaltininkas, aktyviai veikdamas, stengiasi užkirsti kelią nukentėjusiojo mirčiai. Kaltininko suteikiama pagalba neturi būti formali ir jos suteikimas turi būti atliktas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 299/2012, 2K-370/2013). Šiuo atveju, kaltinamasis iš karto po įvykio pradėjo skambinti į bendrąjį pagalbos centrą ir kviesti greitąją pagalbą bei prašė, kad greitoji medicinos pagalba kuo greičiau atvažiuotų. Nors kaltinamajame akte minėta lengvinanti aplinkybė nėra nustatyta, tačiau teismo nuomone, tokie kaltinamojo veiksmai pripažintini atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į A. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, baustas vieną kartą administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis, Respublikiniame priklausomybės ligų centre gydytas (2 tomas, b. l. 154), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas (2 tomas, b. l. 155), taip pat gydytas „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje, tačiau ekspertės teismui pateiktoje išvadoje ir apklausus ekspertę Aureliją Survilaitę teisme buvo nurodyta, kad nėra byloje tokių duomenų, jog būtų tikslinga skirti kaltinamajam teismo psichiatrijos ekspertizę. Pažymėtina, kad šią nuskalstamą veiką A. Š. padarė paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos neatlikęs 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalies. Taip pat teismas, individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką įvertina ir tai, kad kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas nustatė vienintelę iki 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalis nuostatas paskirtąja bausme siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet tuo pačiu ir sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimo bausmę, jo trukmę nustatant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. Š. buvo sulaikytas nuo 2022 m. gegužės 15 d. 17.17 val. ir suėmimo laikas, kuomet kaltinamasis buso suimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. 2022 m. rugsėjo 15 d. (2 tomas, b. l. 95-97, 126-129), bei pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pratęstas suėmimo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. (3 tomas, b. l. 16-18) iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu A. Š. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2021 m. liepos 5 d. buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų lygtinai, neatlikęs 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmės dalies. Kadangi kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, tai yra neatlikęs nuosprendžiu jam paskirtos bausmės dalies, bausmės bendrintinos BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausme.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 916,58 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti ir dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 182-187).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiosios N. M. gydymo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiajai buvo suteiktos gydymo paslaugos. Taip pat byloje pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame išdėstytos paslaugų kainos. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimą nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo A. Š. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo A. Š. veiksmais. Nors kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino, tačiau bylos medžiagoje nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai priteisiant iš kaltinamojo A. Š. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 916,58 eurus turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kiti procesiniai klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lyginamajam tyrimui paimtas A. Š. ir V. M. daktiloskopinės kortelės bei V. M., A. Š. ir N. M. DNR, taip pat peilis, 3 buteliai, antklodė, stikliukai, 5 cigarečių nuorūkos – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Byloje negauta duomenų apie mobilaus ryšio telefono „LG“, mobilaus ryšio telefono „Nokia“, mobilaus ryšio telefono „Samsung“ savininkus, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pilkos spalvos liemenė, pilkos spalvos džinsai, žaliai pilkos spalvos megztinis, tamsios spalvos striukė, vilniečio kortelė, 1 plastikas – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. Š. Taip pat pilkos spalvos megztinis, pilkos spalvos „treninginės“ kelnės, mėlynos spalvos striukė, kurie priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. M. (1 tomas, b. l. 107-109, 146-148). N. M. paimti rūbai – mėlynos spalvos kelnės, mėlynos spalvos džemperis, mėlynos spalvos palaidinė, mėlynos spalvos apatinės kelnaitės, vilnonės kojinės – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Asmens kratos metu iš A. Š. paimti – 25,71 eurai, priduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. Š.

Byloje gautos trys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus ir finansų skyriaus pažymos, tai yra viena pirminė ir dvi patikslintos. Galutinėje 2022 m. spalio 20 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pateiktas prašymas valstybės naudai išieškoti 823,33 eurų už advokato Viktoro Firsovo suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. Š.

Pagal BPK 44 straipsnio 8 dalies nuostatas, kaltinamasis, be kita ko, turi teisę gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kadangi kaltinamajam yra paskirta kardomoji priemonė – sėmimas, atsirado pagrindas teismui užtikrinti gynybą A. Š., dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri kaltinamajam parinko gynėją advokatą Viktorą Firsovą, kuris gynė kaltinamąjį teisme. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo A. Š. turtinę padėtį (nedirbantis, nevedęs, neregistruotas Užimtumo tarnyboje) sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Taip pat įvertinus kaltinamojo sveikatos būklę ir atsižvelgiant į gydymo įstaigos pateiktą informaciją apie esamus sveikatos sutrikimus nėra tikslinga tenkinti prašymą. Dėl to prašymai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. Š. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintini ir valstybės turėtos išlaidos nuteistojo advokato pagalbai apmokėti iš nuteistojo A. Š. nepriteistinos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, kai A. Š. (A. Š.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gegužės 15 d. 17.17 val. ir suimtas nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d., vieną laikino sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę A. Š. (A. Š.) skirti 4 (keturių) metų 5 (penkių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. Š. (A. Š.) 916,58 eurus (devynis šimtus šešiolika eurų ir 58 centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lyginamajam tyrimui paimtas A. Š. ir V. M. daktiloskopines korteles bei V. M., A. Š. ir N. M. DNR, taip pat peilį, 3 butelius, antklodę, stikliukus, 5 cigarečių nuorūkas – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Mobilaus ryšio telefonus: „LG“, „Nokia“, „Samsung“ – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos. Taip pat pilkos spalvos liemenę, pilkos spalvos džinsus, žaliai pilkos spalvos megztinį, tamsios spalvos striukę, vilniečio kortelę, 1 plastiką – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. Š. Pilkos spalvos megztinį, pilkos spalvos treninginės kelnes, mėlynos spalvos striukę – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. M. N. M. paimtus rūbus – mėlynos spalvos kelnes, mėlynos spalvos džemperį, mėlynos spalvos palaidinę, mėlynos spalvos apatines kelnaites, vilnones kojines – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Asmens kratos metu iš A. Š. paimtus – 25,71 eurus, priduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. Š.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų – 823,33 eurų priteisimo už kaltinamajam A. Š. (A. Š.) suteiktą teisinę pagalbą, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė