Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-932/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-11-21Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-03-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
1A-128-932/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17053-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
A. Š.
Nukentėjusysis
N. M.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinei ligonių kasai
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-932/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17053-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,

nuteistajam A. Š. (A. Š.) (nuotoliniu būdu per Zoom platformą) ir jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

vertėjai Boženai Seniut,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. ir nukentėjusiosios N. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (vėliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 5 mėnesiams ir 25 dienoms.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d., vieną laikino sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu iš nuteistojo A. Š. priteista civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 916,58 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Š. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2022 m. gegužės 15 d., apie 15.25 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nustatytos priežasties, tyčia dūrė nukentėjusiajai N. M. į nugarą peiliu, tuo padarydamas šiai kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios N. M. sveikatą. Tokiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį.

2.1. Nuteistojo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo neginčijamai nustatyta, kad jis padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pasak apelianto, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl priėmė neteisėtą nuosprendį.

2.2. Apelianto įsitikinimu, liudytojo V. M. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi. Šio liudytojo pasakojama įvykio versija skiriasi nuo nuteistojo parodymų. V. M. parodė, kad iki atvažiuojant policijai jis tarėsi su nuteistuoju neva policijos pareigūnams reikia pasakyti, jog N. M. sužalojo nepažįstamas asmuo, kuris iš lauko įbėgo į kambarį, dūrė peiliu nukentėjusiajai ir po to pabėgo. Apeliantas pabrėžia, kad V. M. iškart po įvykio buvo sulaikytas, jam buvo pateiktas įtarimas. Akivaizdu, kad vengdamas galimos atsakomybės pastarasis buvo pasiryžęs pasakoti bet ką, kas galėjo jam padėti atgauti laisvę ir panaikinti įtariamojo statusą. Tvirtinama, kad V. M. nurodė aplinkybes, kurios atitiko pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, versiją, tačiau duodamas parodymus teisme, pastarasis jau negalėjo nurodyti, kaip viskas buvo iš tikrųjų.

2.3. Skunde liudytojo V. M. parodymai vertinami kaip melagingi. Pažymi, kad liudytojas tvirtino kartu su nuteistuoju bei nukentėjusiąja buvęs viename kambaryje. Tada, anot pastarojo, nuteistasis staigiai išbėgo iš kambario ir po to V. M. išgirdo, kaip N. M. surėkė, atsisukęs į ją, pamatė nuteistąjį su peiliu. Liudytojas teigė, kad jis (nuteistasis A. Š.) numetė peilį ant lentynos po drabužiais, tuo pačiu pastarasis niekada neminėjo, jog nuteistasis būtų dėvėjęs pirštines ar nuvalęs peilį. Pažymima, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. liepos 1 d. specialisto išvadoje nustatyta, jog ant peilio buvo rastas moters kraujas, tačiau nebuvo nuteistojo pirštų antspaudų ir DNR pėdsakų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliantas tvirtina, kad liudytojas V. M. davė melagingus parodymus.

2.4. Pabrėžiama, kad nukentėjusioji N. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad ją sužeidė ne nuteistasis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, šios parodymus vertino kritiškai, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad ir liudytojas V. M. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jo parodymai kritiško vertinimo nesusilaukė.

2.5. Apeliantas pažymi, kad teismas nepatikėjo jo paaiškinimais, jog kviesdamas N. M. greitąją pagalba jis save apkalbėjo, galvodamas, kad tai padės paspartinti greitosios pagalbos atvykimą. Nuteistasis taip pat nurodo turintis psichikos problemų, jam diagnozuotas organinis mišrus afektinis sutrikimas, serga epilepsija, be to, kviesdamas pagalbą buvo neblaivus ir nesuprato, kaip toks savęs apkalbėjimas gali atrodyti iš šalies ir kaip jis vėliau gali būti vertinamas.

2.6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, remdamasis parduotuvės „M.“ pateiktu vaizdo įrašu, atmetė nuteistojo versiją, kad jis kartu su V. M. ėjo į parduotuvę ir ten apsipirko. Taip pat buvo atmesta versija apie į namus įbėgusį nepažįstamą asmenį, kuris sužalojo nukentėjusiąją. Apeliantas pabrėžia niekada kategoriškai nesakęs, jog kartu su V. M. apsipirko parduotuvėje. Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje nurodė ne viską gerai atsimenantis, vėliau teigė negalintis atmesti, jog nėjo į parduotuvės vidų. Nuteistajam nesuprantama, kodėl tokie jo parodymai paneigia, kad į namus buvo įbėgęs nepažįstamas asmuo.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji N. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir priimti naują – A. Š. išteisinamąjį – nuosprendį.

3.1. Nukentėjusioji pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jos parodymus vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nors liudytojo V. M., kuris taip pat buvo neblaivus, parodymus vertino kaip patikimus. Pažymi, kad nepasitvirtino liudytojo V. M. nurodytos aplinkybės neva A. Š. laikė rankoje peilį ir numetė jį ant lentynos po drabužiais, akcentuoja, kad ant peilio nebuvo rasta jokių nuteistojo pirštų antspaudų.

3.2. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad liudytojas V. M. nematė, kaip A. Š. dūrė nukentėjusiajai. Ekspertai nenustatė, būtent kokiu daiktu buvo jai įdurta, V. M. teigė, kad dūris buvo peiliu su juoda rankena, nors iš įvykio vietos buvo paimtas peilis marga rankena. Nukentėjusioji tvirtina, kad nuteistasis jai peiliu nedūrė, ją sužalojo įbėgęs nepažįstamas asmuo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Š. ir nukentėjusiosios N. M. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistasis ir nukentėjusioji. Abiejuose apeliaciniuose skunduose prašoma A. Š. išteisinti, kaip nepadariusį BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgdamas į tai, kad skunduose dėstomi iš esmės analogiški argumentai, apeliacinės instancijos teismas šiuos skundus nagrinės bendrai ir, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrins skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors A. Š. neigė atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją N. M. ir tikino, jog kartu su liudytoju V. M. buvo išėjęs į parduotuvę, po ko grįžę į namus jie rado nukentėjusiąją sužalotą, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad būtent nuteistasis dūrė peiliu nukentėjusiajai ir taip padarė pastarajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų, pirmosios instancijos teisme ištirtų, įvertintų bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma.

8. Siekdami paneigti liudytojo V. M. parodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė A. Š. kaltę, apeliantai tvirtina, kad minėto liudytojo parodymai yra melagingi, nepatikimi, nurodoma, kad V. M., ikiteisminio tyrimo metu turėdamas įtariamojo statusą, galimai davė pareigūnams reikiamus parodymus, pažymima, kad apklausiamas teisme liudytojas jau nebegalėjo nurodyti įvykio aplinkybių. Su tokiais argumentais nesutiktina. Iš liudytojo V. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad įvykio metu jis buvo kambaryje kartu su nuteistuoju ir nukentėjusiąja, visi vartojo alkoholinius gėrimus, jokių kitų asmenų namuose nebuvo. Vienu metu A. Š. išbėgo iš kambario, o jis (V. M.) liko sėdėti, nugara nusisukęs nuo lovoje gulinčios nukentėjusiosios. Liudytojas nurodė, kad į kambarį grįžus A. Š., jis išgirdo N. M. riksmą, tuomet atsisuko ir pamatė šalia nukentėjusiosios stovintį A. Š., kuris rankoje laikė kruviną peilį. Liudytojas pažymėjo paties dūrio nematęs, kadangi buvo nusisukęs, tačiau pagal buvusias aplinkybes (nukentėjusiosios riksmą, kruviną peilį) suprato, kad nuteistasis įdūrė peiliu nukentėjusiajai (3 t., b. l. 102-107). Atkreiptinas dėmesys, kad V. M. ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis buvo apklaustas du kartus, viena iš apklausų vyko pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2 t., b. l. 28-30). Priešingai nei teigia apeliantai, abiejų apklausų metu V. M. nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir teisiamajame posėdyje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas ir parodymų patikrinimas vietoje (2 t., b. l. 16-18), atliekant šį procesinį veiksmą V. M. taip pat patvirtino savo parodymus. Vėlesnėje tyrimo stadijoje, jau nutraukus ikiteisminį tyrimą V. M., šis buvo apklaustas kaip liudytojas (2 t., b. l. 56-57), iš apklausos protokolo matyti, kad V. M. patvirtino parodymus, kuriuos davė apklausiamas kaip įtariamasis, liudytojo parodymai nesikeitė ir apklausiant jį teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Taigi liudytojo parodymai nuo pat pirmosios apklausos buvo išsamūs ir išliko nuoseklūs viso proceso metu, nepriklausomai nuo turimo procesinio statuso.

9. Apeliantai, prašydami V. M. parodymus vertinti kaip nepatikimus, pažymi, kad jis negalėjo tiksliai apibūdinti peilio rankenos spalvos, nenurodė, kad nuteistasis nuvalė nuo peilio kraują, bei atkreipia dėmesį, kad ant peilio nebuvo rasta nuteistojo biologinių pėdsakų. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jis peilio detaliai apibūdinti išties negalėjo, tačiau tai nesudaro pagrindo V. M. parodymus vertinti kaip nepatikimus ar prieštaringus. Svarbu tai, kad V. M. viso proceso metu nuosekliai nurodė esmines įvykio aplinkybes, t. y. jis buvo kambaryje kartu su N. M. ir A. Š., jokių kitų asmenų patalpose nebuvo, dūrimo peiliu momento nematė, tačiau, išgirdęs nukentėjusiosios riksmą, iškart atsisuko ir pamatė nuteistąjį su kruvinu peiliu rankoje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo nurodęs, kad po dūrio A. Š. numetė peilį ant lentynos po drabužiais (2 t., b. l. 15, 29), atliekant parodymų patikrinimą vietoje V. M. konkrečiai parodė tą vietą, į kurią nuteistasis padėjo peilį (2 t., b. l. 23). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, liudytojo nurodyta peilio buvimo vieta iš esmės atitinka vietą, kurioje pareigūnai rado peilį (1 t., b. l. 44, 70-71), ant kurio, kaip vėliau nustatyta, buvo nukentėjusiosios kraujas. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo V. M. parodymus vertinti kaip melagingus ar nepatikimus. Tokiam vertinimui neturi įtakos ta aplinkybė, kad ant peilio nebuvo rasti nuteistojo A. Š. biologiniai pėdsakai. Iš byloje esančios Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad be kraujo, kurio genotipas sutapo su N. M. genotipu, ant tirti pateikto peilio buvo rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišę biologiniai pėdsakai, tačiau jie nebuvo tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 138-144). Tokia išvada nereiškia konstatavimo, jog biologiniai pėdsakai nepriklauso A. Š. (kaip teigiama apeliaciniame skunde), išvadoje aiškiai nurodyta, kad rasti biologiniai pėdsakai nėra tinkami asmens tapatybės nustatymui.

10. Be to, liudytojo V. M. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantys pokalbių garso įrašai. Nuteistasis A. Š., skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą ir kviesdamas nukentėjusiajai pagalbą, kalbėdamas su operatoriumi, nurodė, kad tai jis peiliu sužalojo nukentėjusiąją, teigė, kad pastaroji kraujuoja (1 t., b. l. 40-42). Vėliau, kalbėdamas telefonu su greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotoju, A. Š. taip pat patvirtino peiliu sužalojęs nukentėjusiąją pilvo srityje (1 t., b. l. 26-29). Tuo tarpu vėlesnė nuteistojo versija, jog kviesdamas greitąją jis save neva apkalbėjo, atmestina kaip aiškiai nepagrįsta. Pastebėtina, kad nuteistasis, kalbėdamas telefonu, tiksliai įvardino, kaip buvo sužalota nukentėjusioji, t. y. nurodė, kad sužalojimas padarytas peiliu. Tokius A. Š. teiginius patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyta pjautinė žaizda, kuri galėjo būti padaryta pjaunančių savybių turinčių daiktu, taip pat ir peiliu (1 t., b. l. 175-178). Iš įvykio vietos paėmus peilį ant jo buvo rasti nukentėjusiosios biologiniai pėdsakai (1 t., b. l. 138-144). Tai, kad nuteistasis dūrė peiliu, nuosekliai tvirtino ir V. M., kuris paties dūrio momento nors ir nestebėjo, tačiau parodė, kad išgirdęs nukentėjusiosios riksmą, pamatė prie jos stovintį ir rankoje kruviną peilį laikantį nuteistąjį. Taigi atmestina apelianto keliama savęs apkalbėjimo versija. Akivaizdu, kad nuteistasis, nežinodamas įvykio aplinkybių, nebūtų galėjęs įvardinti, kokiu įrankiu buvo sužalota nukentėjusioji. Iš įrašų matyti, kad nuteistasis suvokia, kad už tokius jo veiksmus jam gresia laisvės atėmimo bausmė, pastarasis netgi nurodo, kad jam dar bus pridėta pusantrų metų laisvės atėmimo (past. – A. Š. lygtinai paleistas ankstesniu nuosprendžiu neatlikęs vienerių metų penkių mėnesių ir dvidešimt penkių dienų laisvės atėmimo bausmės dalies). Be to, nuteistojo parodymai aiškiai prieštarauja nuosekliems liudytojo V. M. parodymams, taip pat nukentėjusiosios N. M. parodymams ikiteisminio tyrimo metu.

11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir kitai nuteistojo versijai, kad jam ir V. M. išėjus į parduotuvę, nukentėjusiąją sužalojo į namus įbėgęs nepažįstamas asmuo. Tokia sužalojimo versija nurodoma ir nukentėjusiosios apeliaciniame skunde. Pastebėtina, kad liudytojas V. M. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad A. Š. ir N. M. paprašius nupirkti alkoholinių gėrimų, jis į parduotuvę ėjo vienas. Tuo tarpu nuteistasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad kartu su liudytoju į parduotuvę ėjo ir jis (A. Š.), be to, pats sumokėjo už pirkinius, o grįžus rado N. M. gulinčią lovoje, ši prašė kviesti greitąją pagalbą, sakė, kad ją padūrė (2 t., b. l. 81-82). Visgi vėlesnėje apklausoje apeliantas jau tikino galėjęs į parduotuvės vidų neiti, liko laukti lauke (2 t., b. l. 85-86), tokios pozicijos laikėsi ir teisiamajame posėdyje, pabrėždamas, jog kartu su V. M. nuėjo tik iki parduotuvės, tačiau dėl prastos liudytojo reputacijos į vidų kartu su pastaruoju nėjo, pasiliko lauke (3 t., b. l. 36-41). Kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, nei parduotuvės viduje, nei lauke šalia parduotuvės A. Š. nebuvo užfiksuotas. Vaizdo įraše matyti tik į parduotuvę įeinantis ir vėliau apsipirkęs išeinantis V. M. (1 t., b. l. 18-22). Atsižvelgiant į vaizdo įrašo duomenis, liudytojo V. M. bei pirmos įtariamojo apklausos metu duotus A. Š. parodymus, nėra pagrindo spręsti, kad A. Š. nukentėjusiosios N. M. sužalojimo metu buvo išėjęs iš pastarosios namų. Be to, ir pati nukentėjusioji, ikiteisminiame tyrime apklausta du kartus nors ir nurodė nemačiusi, kas jai dūrė peiliu, kadangi tuo metu miegojo, tačiau teigė, kad pajutusi stiprų skausmą kairės pusės nugaros srityje namuose matė esančius tik A. Š. ir V. M. (1 t., b. l. 153-154; 157-158).

12. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, kad, pajutus stiprų skausmą nugaros kairėje pusėje, namuose buvo A. Š. ir V. M. (1 t., b. l. 153-154), apklausiama teisme N. M. jau teigė, kad tuo metu, kai jai staigiai pradėjo skaudėti dūrio vietą, A. Š. ir V. M. namuose apskritai nebuvo (3 t., b. l. 41), kas atitiko nuteistojo A. Š. duodamus parodymus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams aiškino, kad ją sužalojo į namus įbėgęs nepažįstamas asmuo, kuris pradžioje pasakė „aš tave myliu“, o tada dūrė peiliu į nugarą ir pasišalino (1 t., b. l. 9). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino nukentėjusiosios parodymus apie ją sužalojusį nepažįstamą asmenį, atsižvelgdamas tiek į tai, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, tiek ir tai, kad tokia nurodoma įvykių seka prieštarauja nuosekliems liudytojo parodymams bei kitai bylos medžiagai. Galima pastebėti, kad teisiamajame posėdyje, pakeitusi ankstesnius parodymus, nukentėjusioji įvykio aplinkybes dėstė prieštaringai. Viena vertus, ji teigė, kad V. M. su A. Š. išėjo į parduotuvę ir jai, namuose esant vienai, ją peiliu sužalojo netikėtai į namus įbėgęs nepažįstamas asmuo. Kita vertus, perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, N. M. teigė, kad pajutus skausmą A. Š. ir V. M. buvo kambaryje, ji prašė pastarųjų iškviesti greitąją pagalbą. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji tikslino, kad tuo metu, kai pajuto skausmą, kambaryje buvo visgi viena, iškviesti greitąją pagalbą prašė vėliau, kai A. Š. ir V. M. sugrįžo iš parduotuvės. Tokį liudytojos parodymų prieštaringumą gali paaiškinti tai, jog ji miegojo nusisukusi paties sužalojimo momento nematė, be to, buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje buvo rasta didesnė nei 5 promilių etilo alkoholio koncentracija) (1 t., b. l. 150). Neginčytinai nustatyta, kad ir V. M. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs, atvykus pareigūnams jam nustatytas 2,66 promilės girtumas (2 t., b. l. 1-2), tačiau šio liudytojo nurodytos esminės įvykio aplinkybės buvo nuoseklios viso proceso metu, jo duotus parodymus patvirtina ir kiti ištirti įrodymai. Be to, šis liudytojas jau pirmoje apklausoje pripažino, kad dėl girtumo abu su nuteistuoju nusprendė teigti, kad nukentėjusiąją sužalojo nepažįstamas asmuo (2 t., b. l. 14-15) ir viso proceso metu nuosekliai parodė, kad į parduotuvę jis buvo išėjęs vienas, grįžęs po N. M. riksmo pamatė A. Š. su peiliu rankoje, daugiau jokių pašalinių asmenų namuose nebuvo. Tokias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Be to, liudytojo parodymus patvirtina ir kita surinktų bei ištirtų įrodymų visuma – pokalbių garso įrašai, vaizdo įrašai, parodymų patikrinimas vietoje, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai pripažino A. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

13. Nors nagrinėjamame nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde tiesiogiai ir nėra pasisakoma dėl jam paskirtos bausmės, tačiau iš bendros nuteistojo pozicijos matyti, jog pastarasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu bausmių, paskirtų skundžiamu bei ankstesniu nuosprendžiu, bendrinimo būdu. Nuteistajam nesuprantama, kodėl teismas bausmes bendrino visiško sudėjimo, o ne dalinio sudėjimo būdu.

14. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2-489/2020, 2K-578/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu A. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (tąkart, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nužudė kitą žmogų) ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 11 metų. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumą pagrindžia alkotesterio rodmenys, paties nuteistojo parodymai, kas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta kaip nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė). Abi veikos yra smurtinės, esamu atveju dėl nuteistojo smurtinio elgesio nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. Š. padarė paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos, nuo jo paleidimo iki nusikalstamos veikos padarymo tebuvo praėję kiek daugiau nei 10 mėnesių. Tokios aplinkybės parodo, kad nuteistajam yra būdingas smurtinis, kitų asmenų sveikatai ir gyvybei tiesioginį pavojų keliantis elgesys, apeliantas kritiškų išvadų nepadarė ir, anksčiau laiko paleistas iš pataisos įstaigos, vėl nusikalto, padarydamas sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir nekartojant kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurias skirdamas bausmę vertino pirmosios instancijos teismas, konstatuotina, kad prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pagrįstai pridėta visa ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bausmių bendrinimas yra neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. (A. Š.) ir nukentėjusiosios N. M. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis