Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei M. M. dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtu, netesybų mažinimo, sutarties modifikavimo ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo – notarė J. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1) pripažinti neteisėtu atsakovės reikalavimą ieškovui dėl 17 451,00 Eur skolos ir 25 proc. metinių palūkanų nuo 17 451,00 Eur skolos skaičiuojamų nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki visiško įsiskolinimo padengimo dienos;

2) pripažinti, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, 4.4 punktu nustatytos 25 proc. dydžio metinės palūkanos yra netesybos;

3) pakeisti 2019 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties 4.4 punktą, sumažinant palūkanų normą nuo 25 proc. iki 3,67 proc.;

4) pakeisti 2019 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties 6.1 ir 6.2 punktus, sumažinant delspinigių dydį nuo 0,07 proc. iki 0,01 proc.;

5) taikyti 2019 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties 4.4. punktu nustatytoms palūkanoms 180 d. skaičiavimo senaties terminą;

6) įpareigoti atsakovę perskaičiuoti skolos pagal sutartį likutį su sumažintomis palūkanomis (netesybomis) bei taikytu 180 d. netesybų skaičiavimo senaties terminu;

7) priteisti iš atsakovės 6 958 Eur permoką;

8) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti notarei J. Š. atlikti / išduoti vykdomąjį įrašą pagal Atsakovės M. M. prašymą dėl skolų išieškojimo iš ieškovo D. D., o jeigu vykdomasis įrašas išduotas – uždrausti atsakovei M. M. tokį vykdomąjį įrašą pateikti vykdyti antstoliams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria teismas netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl įrodymų priėmimo

7. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė: Vilniaus m. 20-ojo notaro biuro notaro 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. pranešimus skolininkui; apelianto 2022 m. rugpjūčio 26 d. prieštaravimus notarei J. Š.; ir notarės J. Š. 2022 m. rugpjūčio 29 d. atsakymą, siųsta elektroniniu paštu. Tačiau atskirajame skunde nesuformulavo prašymo tokius įrodymus priimti.

8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, nurodyti šios nutarties 7 punkte, jau yra pateikti byloje kartu su ieškiniu (dokumentas Nr. CBP-18293). Atsižvelgiant į tai, kad tokių įrodymų pateikimas apeliaciniame procese yra perteklinis, jie nėra priimami.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Be to, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).

10. Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

11. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 14 punktas).

12. Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio, jis suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovo manymu, pagrindžiančius dokumentus. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovės reikalavimą ieškovui dėl 17 451,00 Eur skolos ir 25 proc. metinių palūkanų, taip pat pripažinti, kad paskolos sutarties 4.4 punktu nustatytos 25 proc. dydžio metinės palūkanos yra netesybos, pakeisti paskolos sutarties 4.4 punktą, sumažinant palūkanų normą nuo 25 proc. iki 3,67 proc., pakeisti paskolos sutarties 6.1 ir 6.2 punktus, sumažinant delspinigių dydį nuo 0,07 proc. iki 0,01 proc., taikyti palūkanoms 180 dienų senaties terminą, įpareigoti atsakovę perskaičiuoti skolos pagal sutartį likutį bei priteisti iš atsakovės 6 958 Eur permoką. Faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes įrodinėja kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais. Pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Paminėtina, kad CK 4.194¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Kadangi tokie reikalavimai gali būti pareikšti teisme, egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas, todėl buvo pagrindas spręsti dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

13. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018; 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-1120/2020).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020).

15. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo laikytis proporcingumo principo, t. y. įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008). Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį.

16. Iš byloje pareikšto ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovas nurodė, kad egzistuoja reali grėsmė palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, kadangi notarė gali išduoti ar jau išdavė vykdomąjį įrašą atsakovei, o atsakovė su tokiu vykdomuoju įrašu gali kreiptis į antstolius dėl vykdomojo dokumento vykdymo ir neegzistuojančių skolų išieškojimo iš ieškovo.

17. Pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas grėsmės būsimo teismo sprendimui nebuvimą teigė, kad nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, bei rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovo sąžiningumo įvertinimas yra aktualus, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje teismų praktikoje buvo pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai ir prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, o nagrinėjamu atveju ieškovas prašo uždrausti trečiajam asmeniui ir atsakovei atlikti tam tikrus veiksmus. Paminėtina, kad taikant turto areštą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Taigi atsakovo sąžiningumas turi esminę reikšmę, jei laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama, kad atsakovo turtinė padėtis nepablogėtų. Tačiau šioje byloje ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė ne kad atsakovės turtinė padėtis nepablogėtų, tačiau tam, kad nebūtų pradėtas išieškojimas iš ieškovo, kuris lemtų tolimesnius ginčus, t. y. siekiamas tikslas yra esamos padėties (status quo) išsaugojimas.

18. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarė paskolos sutartį ir jos užtikrinimui – sutartį dėl sutartinės hipotekos, kuria įkeistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai. Ieškovas nurodė, kad atsakovė kreipėsi į notarę dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal paskolos sutartį, o notarė 2022 m. rugpjūčio 12 d. atsiuntė ieškovui pranešimą, dėl kurio ieškovas padavė prieštaravimus, tačiau tokių prieštaravimų pateikimas nestabdo vykdomojo įrašo išdavimo proceso. Bei paminėjo, kad notarei išdavus vykdomąjį įrašą, atsakovė gali kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo iš ieškovo, nors ieškovas nesutinka, kad yra skolingas atsakovei, priešingai, atsakovė yra skolinga ieškovui, kadangi jis yra permokėjęs pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį.

19. Kaip minėta, jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Ieškinio padavimas nesustabdo išieškojimo veiksmų. Išieškojimas gali būti sustabdytas tik įstatymų nustatytais atvejais teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis). Pažymėtina ir tai, jog taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

20. Nustatyta, kad byloje ieškovas pareiškė reikalavimus dėl pripažinimo neteisėtu atsakovės reikalavimą pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį, šios sutarties sąlygų pakeitimo, senaties termino taikymo ir permokos grąžinimo. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad ieškovas (skolininkas) ginčija atsakovės (kreditorės) reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį, kurios pagrindu gali prasidėti vykdymo procesas pagal notarės išduotą vykdomąjį įrašą. Ieškovui galimai priėmus palankų sprendimą šioje byloje, bei vykdant lygiagrečiai priverstinio vykdymo procesą, sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi ieškovas turėtų papildomai teikti reikalavimus atsakovei dėl išieškotų piniginių lėšų ar turto grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos taikymo kontekste šios aplinkybės laikytinos svarbiomis, formuojančiomis teismo vidinį įsitikinimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

21. Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti notarei J. Š. išduoti vykdomąjį įrašą pagal atsakovės M. M. prašymą dėl skolų išieškojimo iš ieškovo D. D., o jeigu vykdomasis įrašas išduotas – uždrausti atsakovei M. M. tokį vykdomąjį įrašą pateikti vykdyti antstoliams. Taigi, ieškovas prašo apriboti tiek notarės, tiek atsakovės veiksmus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinoji apsaugos priemonė – draudimas notarei išduoti vykdomąjį įrašą, nėra būtina priemonė, kad būtų užtikrintas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas. Paminėtina, kad notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą, pagal jam įstatymų (Notariato įstatymo 49¹ straipsnis) priskirtą kompetenciją ir CK 4.192 straipsnyje nurodyta apimtimi patikrina visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis ir, vykdydamas teisės aktų reikalavimus, atlieka vykdomąjį įrašą. Notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, jog notaro vykdomojo įrašo išdavimas daro įtaką galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi pats vykdomojo įrašo išdavimas, jo atsakovei nepateikus antstoliui priverstiniam vykdymui, nekelia grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir nekeičia esamos padėties, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas. Tačiau, kaip minėta šios nutarties 21 punkte, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, sąlygojančių poreikį imtis ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo atsakovei M. M. gautą vykdomąjį įrašą dėl skolų išieškojimo iš ieškovo pateikti vykdyti antstoliams.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimas atsakovei M. M. notarės išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolų išieškojimo iš ieškovo pateikti vykdyti antstoliams atitinka ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Uždraudus atlikti veiksmus ir išsaugant ginčo esamą padėtį, taip pašalinama būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymo pasunkėjimo ar jo neįvykdymo grėsmė. Kartu įgyvendinamas ekonomiškumo principas, nes, nagrinėjamoje priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, būtų išvengta sprendimo įvykdymo atgręžimo tiek finansinių išlaidų, tiek laiko sąnaudų, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad išieškojimas galėtų būti vykdomas ir iš įkeisto turto, kas neabejotinai apsunkintų sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu atsakovės turtinių interesų apsaugą tuo atveju, jeigu ieškovo ieškinys būtų atmestas, užtikrina jai paskolos sutartimi nustatytas 25 procentų dydžio metinės palūkanos nuo nesumokėtos skolos. Taigi šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės – draudimo atlikti tam tikrus veiksmus – taikymas, atsižvelgiant į šia priemone siekiamus tikslus ir galimas netaikymo pasekmes, atitinka teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

23. Paminėtina, kad draudimo atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. uždrausti atsakovei M. M. notarės išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolų išieškojimo iš ieškovo D. D. pateikti vykdyti antstoliams, taikymas savaime nepaneigia ieškovo prievolės pagal paskolos sutartį buvimo, tačiau, kol bus išspręstas šioje byloje kilęs šalių ginčas dėl skolos buvimo ar nebuvimo, būtina išsaugoti šalių status quo (esamą padėtį). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas pagrindė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, neįvykdymo grėsmę, kuri galėtų būti sumažinta (ar jos išvengta) taikant prašomo pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę (draudimą atsakovei atlikti tam tikrus veiksmus), užtikrinančią ginčo šalių esamą situaciją.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, todėl atmesdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies, t. y. uždrausti atsakovei M. M. gautą vykdomąjį įrašą dėl skolos pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį išieškojimo iš ieškovo D. D. pateikti vykdyti antstoliams (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo D. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gautą vykdomąjį įrašą dėl skolos pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį išieškojimo iš ieškovo D. D. pateikti vykdyti antstoliams.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.