Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo T. T. (T. T.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Shagi 12“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skovalda“, ieškinį atsakovui T. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Teismas nurodė, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje, atsakovui teko pareiga pagrįsti galimą turto masės ir vertės pokytį. Atsakovas į bylą pateikė dalį sintetinių sąskaitų, tačiau pateikti duomenys yra fragmentiški ir pagal juos nėra galimybės nustatyti bankroto bylos iškėlimo metu buvusio bendrovės turto kiekio bei sudėties. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė preliminarų balansą už 2019 m. Nors šiame balanse nurodoma ataskaitos sudarymo data – 2019 m. lapkričio 18 d., tačiau šį balansą atsakovas sudarė jau nagrinėjant šią bylą, t. y. tuomet, kai nebebuvo bendrovės vadovu. Vertindamas tai, kiek šis pateiktas balansas už 2019 m. atspindi realią buvusią įmonės turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į tai, kad pirma, atsakovas šį balansą parengė po to, kai jau buvo atidavęs, jo teigimu, visus bendrovės dokumentus nemokumo administratorei. Abejotina, kad neturint pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įmanoma parengti faktinę padėtį atsispindintį balansą. Antra, sulyginus 2018 m. ir atsakovo parengto 2019 m. balanso duomenis matyti itin žymūs bendrovės turto sudėties pokyčiai. 2018 m. balanso duomenimis didžiąją dalį bendrovei priklausančio turto sudarė atsargos (137 271 Eur), pagal 2019 m. balanso duomenis įmonė atsargų visai neturėjo, visą turtą – 71 870 Eur (išskyrus 2 Eur) sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo nurodyti, kas lėmė tokius žymius bendrovės turto sudėties pokyčius. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, spręsdamas kokios vertės buvo bendrovės turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, nesivadovavo atsakovo pateiktu 2019 m. balansu.

14. Iš į bylą pateiktos Ukrainos valstybinės muitinės tarnybos informacijos teismas nustatė, kad transporto priemonė Mercedes Benz A140, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 29 d. įvažiavo į Ukrainos teritoriją. Duomenų, kad ši transporto priemonė būtų grįžusi į Lietuvos teritoriją, byloje nėra. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimo dalis dėl šios transporto priemonės neperdavimo negali būti tenkinama, nes atsakovas pagrindė, jog šios transporto priemonės neturėjo, todėl jam negali kilti atsakomybė dėl jos neperdavimo nemokumo administratorei. Ieškovė šios transporto priemonės vertę grindė VšĮ „Emprekis“ duomenimis, pagal kuriuos šios transporto priemonės vertė 2022 m. rugsėjo mėn. buvo 975 Eur. Ginčo dėl vertės byloje nėra. Dėl to, sprendžiant dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio, šios transporto priemonės vertę teismas atėmė (išminusavo) iš bendrovės balanse apskaityto turto masės.

15. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikta 2019 m. spalio 30 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.45) FR1042-4264. Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad bendrovė buhalterinės apskaitos registruose apskaitė neparduotų prekių – 40 naudotų automobilių, kurių faktiškai neturėjo. Bendrovės operatyvaus patikrinimo metu Valstybinei mokesčių inspekcijai atsakovas pateikė sąskaitas faktūras, kuriomis įformino šių automobilių pardavimą. Pagal sąskaitas bendra šių transporto priemonių pardavimo kaina – 40 170 Eur. Ieškovė į bylą pateikė dvi transporto priemonių pardavimo sutartis (dėl dviejų automobilių) bei sąskaitas faktūras, kuriomis buvo įformintas likusių automobilių pardavimas, bei VšĮ „Emprekis“ duomenis, kuriais grindė savo poziciją, jog transporto priemonės buvo perleistos už žymiai mažesnę kainą ir galimai fiktyviai, kadangi nėra transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių, o pačios sąskaitos nepasirašytos. Teismas pažymėjo, kad byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pareikštas tuo pagrindu, jog atsakovas neperdavė įmonės bankroto bylos iškėlimo metu turėto įmonės turto (ar turto ekvivalento). Šioje byloje reikalavimas nebuvo grindžiamas tuo, kad atsakovas turtą perleido už mažesnę nei rinkos kainą ar, kad buvo sudaryti fiktyvūs turto perleidimo sandoriai, taip padarant žalą bendrovei. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, reikalavimas dėl žalos atlyginimo dalies, kurią sudaro aptariamos transporto priemonės (jų vertė), negali būti tenkinamas. Dėl to, sprendžiant dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio, šių transporto priemonės vertė (40 170 Eur) taip pat atimta (išminusuota) iš bendrovės balanse apskaityto turto masės. Teismas pažymėjo, kad tai nereiškia, jog ieškovė apskritai neturi teisės į šios žalos atlyginimą. Ieškovė, siekdama, kad jai būtų atlyginta žala, kylanti iš buvusio vadovo veiksmų disponuojant šiomis transporto priemonėmis, turi teisę reikšti reikalavimą dėl jos atlyginimo, įrodinėdama atitinkamus pagrindus.

16. Kadangi iš byloje esančių finansinių dokumentų turinio teismas nustatė, kad bendrovė 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo apskaityto turto už 143 307 Eur, o atsakovas įrodė, jog bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovėje nebuvo transporto priemonių už 41 145 Eur (40 170 Eur + 975 Eur), bendrovei buvo padaryta žala dėl 102 162 Eur vertės turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, neperdavimo (143 307 Eur – 41 145 Eur). Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 102 162 Eur žalos atlyginimą.

17. Remdamasis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas taip pat patenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų palūkanų už priteistą sumą (102 162 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atsakovas T. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės atsakovui, kaip buvusiam LUAB „Shagi 12” vadovui, taikymo, visų pirma, turėjo įrodyti jo neteisėtus veiksmus, tačiau to nepadarė. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, atsakovas bendrovės vadovu jau nebuvo ilgiau kaip metus, t. y. bendrovė daugiau kaip metus neturėjo vadovo. Atsakovas bendrovės vadovu buvo mažiau nei metus, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. sausio 5 d.

18.2. Atsakovas nemokumo administratorei perdavė visus jo žinioje buvusius bendrovės dokumentus. Šį faktą pagrindžia 2021 m. birželio 4 d. priėmimo–perdavimo aktas. Byloje yra pateikti visi duomenys, kad daugiau jokių dokumentų atsakovas neturėjo ir perdavė visus dokumentus, kurie buvo jam perduoti bendrovės buhalterinę apskaitą vykdančių asmenų.

18.3. Atsakovas savo žinioje neturėjo bendrovės turto, kurį būtų galėjęs perduoti nemokumo administratorei. Kito turto, kurio tariamai neperdavė atsakovas, ieškovė negalėjo įvardinti, taip apsunkindama atsakovo galimybę pateikti atsikirtimus, tačiau teismas to visiškai neįvertino ir patenkino ieškinį iš dalies, nors ieškovė ir negalėjo nurodyti, koks turtas jai nebuvo perduotas. Buvo pažeistas rungimosi principas.

18.4. Iš sintetinių sąskaitų ir sąskaitų likučių pagal klientus aiškiai galima nustatyti buvusią bendrovės finansinę padėtį ir turimą turtą. Pagal šiuose dokumentuose pateiktą informaciją aiškiai galima matyti, kad bendrovė turi skolininkų, t. y. asmenų, kurie iki šios dienos nėra atsiskaitę su bendrove, todėl atsakovui nėra suprantama, kodėl nemokumo administratorė nesiekia šių skolų išsiieškoti iš skolininkų, nors tokia jos pareiga yra įtvirtinta ir teisės aktuose.

19. Ieškovė LUAB „Shagi 12“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

19.1. Bendrovė iš tiesų turėjo turto už 2018 m. balanse nurodytą sumą, kurio dalis buvo parduota, todėl nėra pagrindo teigti, kad bendrovėje nebuvo jokio materialaus turto, ar, kad jis atsakovui nebuvo perduotas.

19.2. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad atsakovui iš tiesų buvo (turėjo būti) perduotas bendrovės turtas, kurio dalis buvo realizuota, pagrįstai nusprendė, jog likusios turto dalies nepardavęs nemokumo administratorei, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius bendrovei žalą.

19.3. Atsakovas, bylos nagrinėjimo metu sudaręs naują, 2019 m. balansą, nesugebėjo teismui paaiškinti, kokiais duomenims pasiremdamas jį paruošė ir kokiu būdu pradingo 2018 m. balanse nurodytas bendrovės turtas. Esant nurodytai situacijai nebuvo pagrindo teismui remtis nei sintetinėmis sąskaitomis, nei 2019 m. balansu.

19.4. Atsakovui buvo garantuota teisė atskirsti į ieškinio reikalavimus ir jie jam buvo aiškūs. Ieškovės vertinimu, atsakovas iš esmės nepaneigė skundžiamo sprendimo išvadų bei neįrodė jų nepagrįstumo. Priešingai, paties apelianto skundas yra grindžiamas išimtinai deklaratyvaus pobūdžio argumentais bei prielaidomis, nepateikiant jo teiginius patvirtinančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

22. 2018 m. bendrovės balanse nurodyta, kad bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu (2018 m. gruodžio 31 d.) turėjo turto už 143 304 Eur, bendrovės įsipareigojimai sudarė 62 520 Eur. 2018 m. bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, jog ataskaitiniu laikotarpiu bendrovė gavo 199 Eur pelno.

23. 2019 m. balandžio 5 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu apeliantas iš bendrovei buhalterines paslaugas teikusios UAB „Verslo galimybės“ perėmė perdavimo–priėmimo akte nurodytus bendrovės apskaitos dokumentus.

24. 2019 m. rugpjūčio 13 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu apeliantas iš bendrovei buhalterines paslaugas teikusios UAB „Nexia JK“ perėmė perdavimo–priėmimo akte nurodytus bendrovės apskaitos dokumentus.

25. 2019 m. lapkričio 15 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu apeliantas iš bendrovei buhalterines paslaugas teikusios mažosios bendrijos (toliau – MB) „Diligitis“ perėmė perdavimo–priėmimo akte nurodytus bendrovės apskaitos dokumentus.

26. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-935-413/2021 UAB „Shagi 12“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Slovis“, nustatė 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų LUAB „Shagi 12“ valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

27. 2021 m. birželio 4 d. priėmimo–perdavimo aktu apeliantas perdavė tuometinės LUAB „Shagi 12“ nemokumo administratorės UAB „Slovis“ atstovui R. J. perdavimo–priėmimo akte nurodytus bendrovės apskaitos dokumentus.

28. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi nemokumo administratorė UAB „Slovis“ atstatydinta ir naująja LUAB „Shagi 12“ nemokumo administratore paskirta UAB „Skolvalda“.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

29. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigdamas, kad ieškovė neįrodė būtinosios apelianto civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Pasak apelianto, jis neturėjo bendrovės turto, kurį galėtų perduoti administratorei, todėl tokio turto neperdavimas negali būti laikomas apelianto neteisėtu neveikimu.

31. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas).

33. Šios bylos kontekste aktuali JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta įgaliojimų netekusio vadovo pareiga per teismo nustatytą terminą perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir aplinkybės, ar apeliantas, kaip paskutinis LUAB „Shagi 12“ vadovas, šios pareigos neįvykdė, taip atlikdamas neteisėtus veiksmus.

34. Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-935-413/2021 buvo nustatytas 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekęs įgaliojimų LUAB „Shagi 12“ vadovas (t. y. apeliantas) privalėjo perduoti paskirtai nemokumo administratorei LUAB „Shagi 12“ valdomą ir naudojamą turtą pagal balansą ir visus dokumentus.

35. Duomenų, kad apeliantas, kaip paskutinis LUAB „Shagi 12“ vadovas, būtų perdavęs administratorėms UAB „Slovis“ ar UAB „Skolvalda“ LUAB „Shagi 12“ turtą, nurodytą paskutiniame LUAB „Shagi“ parengtame balanse (2018 m.), byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

36. Šiame kontekste aktualu tai, kad sprendžiant ginčą dėl bendrovės vadovo atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą bendrovės turtą yra reikšminga nustatyti, ar vadovas laikėsi rūpestingumo pareigos. Vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

37. Nagrinėjamu atveju apeliantas į bylą nepateikė duomenų, kad iki ar po jo paskyrimo bendrovės vadovu jis būtų atlikęs bendrovės auditą ar dėjęs kitokias protingas pastangas, siekdamas operatyviai išsiaiškinti aplinkybes apie jo vadovaujamos bendrovės turimo turto sudėtį ir struktūrą, turto buvimo vietą, patikrinti, ar 2018 m. bendrovės balanse (kurį, pažymėtina, būdamas bendrovės vadovu, pats apeliantas pateikė valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui) nurodytas turtas yra bendrovės nuosavybėje, ar bendrovė turi faktinę galimybę juo disponuoti.

38. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas tam tikrus bendrovės apskaitos dokumentus iš bendrovei buhalterines paslaugas teikusių bendrovių (UAB „Verslo galimybės“, MB „Diligitis“, UAB „Nexia JK“) perėmė 2019 m. balandžio 5 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. lapkričio 15 d. perdavimo–priėmimo aktais, taigi praėjus atitinkamai 2, 6 ir 9 mėnesiams nuo jo paskyrimo bendrovės vadovu. Pažymėtina ir tai, kad po apskaitos dokumentų perėmimo iš buhalterines paslaugas teikusių bendrovių, LUAB „Shagi 12“ nebuvo parengti apskaitos dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti, kokia yra faktinė bendrovės turto sudėtis ir struktūra, koks 2018 m. bendrovės balanse nurodytas turtas išliko bendrovės nuosavybėje apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpiu, kokios 2018 m. balanse nurodyto turto faktinio nebuvimo bendrovės žinioje (jei tokio turto nerasta) priežastys.

39. Skirtingai nei nurodė apeliantas, aptarto pobūdžio apskaitos dokumentų paregimo apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpiu fakto nepatvirtina apelianto į bylą pateiktas preliminarus 2019 m. spalio 31 d. bendrovės balansas, kadangi jis yra tik preliminarus (t. y. jame nurodyti tik išankstiniai, iki galo nepatikrinti ir nepatvirtinti duomenys) bei neatitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamų privalomų reikalavimų (nenurodytas balansą parengęs asmuo, balansas nepasirašytas jį parengusio asmens, balansas nepatvirtintas nustatyta tvarka). Taigi nurodytas dokumentas negali būti laikomas bendrovės balansu Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio prasme bei atitinkamai negali būti laikomas patikimu, realią bendrovės finansinę būklę tinkamai atspindinčiu dokumentu.

40. Paminėtina ir tai, kad nors aptartame apelianto į bylą pateiktame preliminariame 2019 m. spalio 31 d. bendrovės balanse nurodyta, jog jis parengtas 2019 m. lapkričio 18 d. ir jame užfiksuota bendrovės finansinė būklė 2019 m. spalio 31 d., jį apeliantas parengė jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o tai reiškia, kad balansas parengtas asmens, kuris neturėjo įgaliojimų rengti įmonės finansinės apskaitos dokumentus. Svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip buvo paminėta šios nutarties 27 punkte, 2021 m. birželio 4 d. priėmimo–perdavimo aktu apeliantas perdavė tuometinės LUAB „Shagi 12“ nemokumo administratorės UAB „Slovis“ atstovui R. J. perdavimo–priėmimo akte nurodytus bendrovės apskaitos dokumentus, todėl neaišku, kokiais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais remdamasis, atsakovas parengė aptariamą preliminarųjį balansą.

41. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija dar 2019 m. spalio 18 d. dokumentų poėmio akto Nr. (7.45)FR707-1599 pagrindu perėmė iš apelianto didelį kiekį bendrovės dokumentų, parengtų už laikotarpį nuo 2018 m. iki 2019 m. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki savo atsistatydinimo iš bendrovės vadovo pareigų, apeliantas paimtus dokumentus iš Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcijos būtų atsiėmęs. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, kelia pagrįstas abejones, kad neturėdamas bedrovės dokumentų dėl to, jog dalis jų buvo paimti, kiti – perduoti nemokumo administratorei, atsakovas galėjo parengti bendrovės 2019 m. spalio 31 d. balansą, kuriame būtų užfiksuoti objektyvūs, kitais bendrovės apskaitos dokumentais patikrinti ir patvirtinti bendrovės finansiniai rodikliai. Nurodytų motyvų pagrindu nėra pagrindo išvadai, kad apelianto į bylą pateiktame preliminariame 2019 m. spalio 31 d. bendrovės balanse nurodyti duomenys atspindi tikrąją bendrovės finansinę būklę, tinkamai apibūdina bendrovės turto sudėtį ir struktūrą 2019 m. spalio 31 d.

42. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad sulyginus 2018 m. ir apelianto pateikto preliminarus 2019 m. spalio 31 d. balanso duomenis matyti itin žymūs pokyčiai bendrovės turto sudėtyje, kadangi 2018 m. balanso duomenimis didžiąją dalį bendrovei priklausančio turto sudarė atsargos (137 271 Eur), o pagal 2019 m. balanso duomenis bendrovė atsargų visai neturėjo, visą turtą – 71 870 Eur (išskyrus 2 Eur) sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Tačiau teismo posėdžio metu apeliantas negalėjo nurodyti, kas lėmė tokius žymius pokyčius bendrovės turto sudėtyje, todėl, vertinant kokios vertės buvo bendrovės turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, ir dėl šios priežasties nėra pagrindo vadovautis apelianto pateikto preliminarus 2019 m. spalio 31 d. balanso duomenimis.

43. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į bylą nebuvo pateikti ir įrodymai, jog apeliantas, tapęs bendrovės vadovu, kreipėsi į bendrovės vadovo pareigas prieš jį ėjusį M. T. dėl bendrovės turto, kuris buvo nurodytas bendrovės 2018 m. balanse (ne)perdavimo. Tokių pretenzijų apeliantas neteikė nei iš karto po to, kai buvo paskirtas bendrovės vadovu, nei iškėlus bendrovei bankroto bylą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto veiksmai (neveikimas) patvirtina tai, kad apeliantas pripažino, jog 2018 m. bendrovės balanse nurodytas turtas buvo bendrovės nuosavybėje tuo metu, kai apeliantas buvo paskirtas bendrovės vadovu, arba nors tokių aplinkybių ir nepripažino, tačiau jam nebuvo svarbus toks 2018 m. bendrovės balanse nurodytų duomenų neatitikimas faktinei situacijai.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas, kaip paskutinis LUAB „Shagi 12“ vadovas, kuriam taikomi aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo ir atidumo standartai, nesiėmė priemonių realiai bendrovės finansinei būklei nustatyti laikotarpiu, kai jis ėjo bendrovės vadovo pareigas. Nesiimdamas tokių priemonių apeliantas prisiėmė riziką, kad 2018 m. bendrovės balanse nurodyto turto gali faktiškai nebebūti bendrovės nuosavybėje, tokio turto buvimo vieta gali būti nežinoma ar gali nebūti galimybių pagrįsti tokio turto nebuvimo bendrovės nuosavybėje priežasčių ir apeliantas bus atsakingas už 2018 m. bendrovės balanse nurodyto turto neišsaugojimą ir neperdavimą nemokumo administratorei.

45. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad ieškovei konkrečiai neidentifikavus bendrovės turto, už kurio išsaugojimą ir perdavimą administratorei buvo atsakingas apeliantas, sudėties, ieškovė pripažintina neįvykdžiusi jai priskirtos įrodinėjimo pareigos.

46. Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai atsakovas pagal įstatymą yra atsakingas už įmonės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą, ieškovui pateikus visus jam objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, tai leidžia konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

47. Pažymėtina ir tai, kad asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 24-25 punktai; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, 107 punktas; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 punktas).

48. Remiantis aptarta teismų praktika, skirtingai nei nurodė apeliantas, ne ieškovė, kuri, kaip bendrovės administratorė yra gavusi ribotos apimties bendrovės finansinius dokumentus, iš kurių nėra galimybės nustatyti 2018 m. bendrovės balanse nurodyto turto sudėties ir struktūros, o būtent apeliantas, kaip paskutinis bendrovės vadovas, kuriam priskirtos pareigos tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitą ir jo išsaugojimą, turėjo procesinę pareigą pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius 2018 m. bendrovės balanse nurodyto turto sudėtį ir struktūrą, kiekvieno turtinio vieneto vertę ar aplinkybes apie bendrovės nuosavybės teisės tokio turto atžvilgiu pasibaigimą. Tokių aplinkybių, kaip minėta, apeliantas civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, išskyrus argumentus bei įrodymus, susijusius su bendrovei priklausiusiomis transporto priemonėmis, į kuriuos pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, juos įvertino ir šių transporto priemonių verte sumažino iš atsakovo priteistą žalos atlyginimą.

49. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, kad aplinkybes, jog bankroto bylos iškėlimo metu bendrovė neturėjo 2018 m. bendrovės balanse nurodyto turto, patvirtina apelianto į bylą pateiktos sintetinės sąskaitos. Iš apelianto į bylą pateiktų sintetinių sąskaitų matyti, kad jose nurodyti duomenys yra fragmentiški, nesudarantys galimybių nustatyti, kokia buvo bendrovės turto sudėtis ir struktūra bankroto bylos iškėlimo metu bei nepagrindžiantys aplinkybių apie 2018 m. bendrovės balanse nurodyto turto, kurio apeliantas nurodė negalintis perduoti, likimą. Papildomai pažymima, kad aptariamos sintetinės sąskaitos nėra pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai (sutartys, sąskaitos faktūros ar pan.), kurių pagrindu nemokumo administratorė galėtų pareikšti reikalavimus jose nurodytiems asmenims. Be to, jose atspindėta situacija 2019 m. birželio mėn., o ne bankroto bylos iškėlimo metu. Pats apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu bendrovė vykdė veiklą (nors aiškiai neįvardijo, kokią), todėl apskaitos periodo viduryje parengti apibendrinantys apskaitos registrai nepagrindžia nei turto realios sudėties ar jo vertės pokyčių, nei turto būklės bankroto bylos iškėlimo momentu ar atsakovo atsistatydinimo iš bendrovės vadovo pareigų momentu.

50. Savo atsakomybės dėl turto neperdavimo nemokumo administratorei nebuvimą apeliantas grindžia ir tuo, kad jis iš bendrovės vadovo pareigų atsistatydino likus daugiau kaip metams iki bankroto bylos iškėlimo, todėl neturėjo pareigos perduoti turtą, atitinkamai, jam negali gali būti taikoma atsakomybė už turto neperdavimą. Dėl šio apelianto argumento teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis, atsakovas buvo paskutinis bendrovės vadovas, šias pareigas ėjęs iki 2020 m. sausio 14 d. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsistatydindamas iš vadovo pareigų, jis būtų parengęs tam momentui aktualią bendrovės finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentus bei turtą būtų perdavęs bendrovės dalyviams (akcininkams) ar kitokiu būdu užfiksavęs situaciją, egzistavusią jo, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimų pabaigos momentu. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ir nebebūdamas bendrovės vadovu, atsakovas disponavo jos dokumentais (bent dalimi jų), kitaip nebūtų galėjęs tų dokumentų perduoti nemokumo administratorei. Preliminariojo balanso 2019 m. spalio 31 d. būklei parengimas jau nagrinėjant bylą teisme liudija, kad apeliantas ir toliau disponuoja tam tikrais bendrovės buhalteriniais dokumentais, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tiek dėl dokumentų, tiek dėl turto buvo nurodęs vienodai – jog buvęs bendrovės vadovas jam neperdavė nei turto, nei dokumentų. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą teismo įsitikinimą, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės už turto neperdavimą prezumpcijos ir yra dėl to atsakingas nepaisant fakto, jog nuo jo vadovavimo bendrovei pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo momento praėjo tam tikras laiko tarpas.

51. Apibendrindama aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog neįvykdydamas pareigos perduoti bendrovės turtą, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu.

52. Apeliantui neginčijus pirmosios instancijos teismo taikyto žalos apskaičiavimo būdo ir nepaneigus aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio žala (102 162 Eur) kilo dėl apelianto neteisėtų veiksmų neįvykdant pareigos perduoti bendrovės turtą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog egzistuoja visos apelianto civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, kurias nustačius, iš apelianto ieškovei iš apelianto pagrįstai priteista 102 162 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246–6.249 straipsniai).

53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino juridinio asmens valdymo organo (vadovo) pareigas ir civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias CK ir kitų įstatymų normas, kasacinio teismo praktiką, todėl, iš dalies patenkinęs ieškinį ir priteisęs iš apelianto ieškovei 102 162 Eur žalos atlyginimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

54. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

55. Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, o ieškovė nenurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi bylinėjimosi išlaidų, jų priteisti neprašė, šalių apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.