Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-219-238/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-16
Bylos Nr.: 1A-219-238/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49113-2018-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis: T. J., R. K., K. K., K. N.
Advokatai: Juozas Gaudutis

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-238/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49113-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Linai Kemežienei, Indrei Vitkutei, Melisai Žvirblytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,nuteistųjų T. J., R. K., K. K., K. N. gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio, nuteistojo K. N., nuteistojo R. K. ir nuteistojo K. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, ir jam paskirta bausmė - 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda;

K. N. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 straipsnį, ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmę įskaityta viena diena jo išbūta laikiname sulaikyme nuo 2018 m. spalio 19 d., 9.20 val. iki 2018 m. spalio 20 d., 7.50 val., ir paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda;

R. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 straipsnį, ir jam paskirta bausmė – 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda;

K. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 straipsnį, ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu, P. A., A. B., D. K., L. L., A. P., R. G., A. D., E. O., P. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu. Tuo pačiu nuosprendžiu A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, vadovaujantis BK 93 straipsniu. Tuo pačiu nuosprendžiu A. S. ir T. T. pripažinti kaltais pagal LR BK 284 straipsnį. Tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. J., K. N., R. K. ir K. K. nuteisti už tai, kad kartu su P. A., A. B., P. B., A. D., R. G., D. K., A. K., L. L., E. O., A. P., A. S. ir T. T., 2018 m. spalio 7 d., apie 14.43 val., būdami viešoje vietoje, parduotuvės „R“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdami bendrai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, įžūliu elgesiu aplinkinių atžvilgiu, piktybiškai tyčiojosi iš visuotinai priimtų padoraus elgesio normų, kitų asmenų akivaizdoje, tai pastariesiems sukėlė pasipiktinimą. Be to, kaltinamasis L. L. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui į galvą. Tokiu būdu kaltinamieji įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sutrikdė prekybos centro „R“ normalią darbinę veiklą ir funkcionalumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Be to, D. K., tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. kumščiu suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui į galvą, o šiam nukritus ant žemės, tokiu būdu atimdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam nukentėjusiam galimybę priešintis, atėmė svetimą nukentėjusiam priklausantį turtą – kuprinę su joje buvusiais daiktais ir iš įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nuteistasis T. J. ir jo gynėjas advokatas Juozas Gaudutis prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1. Skunde nurodoma, nuosprendžio motyvai, dėl to, kad įvykio vieta priskirtina prie viešosios vietos ir, kad buvo pažeista viešoji tvarka apeliantai sutinka. Tačiau nurodo, kad iš nuosprendžio turėtų būti pašalintos aplinkybės (vandališki veiksmai, įžūliu elgesiu sutrikdymas prekybos centro „R“ normalią darbinę veiklą ir funkcionalumą). Jo elgesys negalėtų būti pripažintas kaip padarytas be pateisinamų motyvų ir priežasties, nusikaltimo padarymas bendrininkaujant. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai nepatvirtino tos aplinkybės, kad buvo sutrikdytas prekybos centro normalus darbas ir jos funkcionalumas t. y. sutriko veikla, nutraukta prekyba. Peržiūrėjus vaizdo įrašus galima matyti, kad prekyba vyko, darbas nenutrūko ir jis nebuvo sutrikdytas. Prekybos centras jokio pareiškimo neparašė, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl incidento automobilių aikštelėje ir jokios žalos nepatyrė, civilinis ieškinys nepareikštas. Joks prekybos centro „R“ darbuotojas nepatvirtino, kad įvykis lauke turėjo įtakos įprastam jų darbo ritmui.

2.2. Taip pat nesutinkama ir su tuo, kaip apylinkės teismas apibūdino ir įvertino įžūlų elgesį, kadangi teismas siejo ir su tuo, kad be jokių pateisinamų motyvų ir priežasties buvo padaryta veika, tačiau skunde nurodyta, kad įvykio dalyvius tiek „AA“, tiek „B“ fanus sieja tarpusavio santykiai ir jų aiškinimasis tarpusavyje. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistieji parodė, kad su „B“ fanais turėjo konfliktų ir jie buvo pažeminę – atėmę atributiką, tame tarpe ir vėliavą. Jie vyko į (duomenys neskelbtini), kad atsirevanšuotų tuo pačiu. Vadinasi, teismas šią aplinkybę nuosprendyje turėjo nurodyti ir teisiškai įvertinti. Suprantama, kad nesant šios priežasties, teismo vertinimas galėtų būti kaip be priežasties, tačiau šiuo atveju esant tokiems duomenims, vertinimas, kad be priežasties, negalimas. Šioje byloje įžūlų elgesį teismas siejo ir su kita aplinkybe, kad viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tai, kad moraliniu požiūriu nepriimtina aplinkybė yra fizinis smurtas prieš žmogų. Nuosprendyje nurodo, kad tai, atskirai veikusių dviejų „AA" fanų L. L. ir D. K. veiksmai. Nurodoma, kad jie nenustatytiems asmenims sudavė smūgius į galvą, o D. K. pagrobė kuprinę su joje buvusia „B“ atributika, tačiau tie asmenys pretenzijų nepareiškė ir nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad smūgiai tikrai buvo suduoti, todėl teismui nebuvo pagrindo vertinti šios aplinkybės.

2.3. Apklausiant visus nuteistuosius, visi teigė, kad vyko į (duomenys neskelbtini) prieš varžybas paveikti „B“ fanų. Paveikimą suvokė, kaip įprastą fanų elgesį triukšmaujant ir taip išreiškiant savo emocijas vieni prieš kitus, ir nurodė, kad jokio išankstinio susitarimo pažeisti viešąją tvarką ar naudoti smurtą nebuvo. Teismas konstatuodamas, kad susitarimas (šiuo atveju sumušti krepšinio klubo „B“ sirgalius ir pagrobti komandos atributiką) tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas, kad pateikti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo surinkti neteisėtu būdu, kadangi buvo pažeista kratos tvarka, tai reiškia, kad teismas konstatavo, jog išankstinio susitarimo daryti nusikalstamą veiką nebuvo. Pagal baudžiamąjį kodeksą būtini bendrininkavimo požymiai yra susitarimas bendrai veikti ir siekti vieningo rezultato. Pažymi, kad susitarimas tarp bendrininkų, tiek išankstinis, tiek ir nusikalstamos veikos darymo metu, turi sujungti juos, sutvirtinti pasiryžimą daryti ar tęsti bendrą nusikalstamą veiką, yra būtinas subjektyviosios bendrininkavimo pusės požymis. Asmens susitarimas tarpusavyje bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Teismas nuosprendyje nenurodė, kokia forma buvo atliktas tarpusavyje susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Tokių požymių, būtinų kvalifikuojant veiką per bendrininkavimo institutą, teismas nenustatė. Nėra patvirtinančių įrodymų, kad T. J. su kuriuo nors iš nuteistųjų būtų taręsis daryti bendrus nusikalstamus veiksmus. Vaizdo įrašuose nėra fiksuota, jog T. J. įvykio metu būtų buvęs prie prekybos centro durų.

2.4. Skunde keliamos abejonės dėl to, kad T. J. veiksmus (nepatvirtintus įrodymais) teismas laiko nusikalstamais – matė, kad kiti pažeidinėja viešąją tvarką, nieko nesiėmė, kad tokius veiksmus nutraukti, iš įvykio vietos pasišalino kartu su kitais sirgaliais. Tai reiškia, jog teismas nenustatė T. J. veiksmuose nusikalstamų veiksmų, kurie numatyti BK 284 straipsnio dispozicijoje. Byloje nėra tokių parodymų, kad T. J. būtų buvęs šalia ir matęs, kaip yra grubiai pažeidžiama viešoji tvarka, mušami „B“ fanai ir atiminėjami jų daiktai. Tokie teismo motyvai iš nuosprendžio turi būti pašalinti, nes neparemti patvirtinančiais įrodymais. Taip pat nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad nuteistieji važiavo muštis.

2.5. Skunde teigiama, kad teismas nesilaikė išsamumo principo, reiškiančio, kad įrodymai turi būti vertinami kiekvienas atskirai ir kaip visuma. Šioje byloje įrodymus teismas vertino selektyviai, fragmentiškai ir vienpusiškai, pirmenybę teikiant kaltinimo palankiems įrodymams, kurie suformuoti prielaidų pagrindu, nepatikrinęs jų patikimumo, rėmėsi prieštaringais, aiškiai neteisingais parodymais (R. M.), neatliko įrodymų analizės. To pasėkoje neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie lėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą.

3. Apeliaciniame skunde K. N. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.1. Skunde nurodoma, kad iš nuosprendžio turėtų būti pašalintos aplinkybės (vandališki veiksmai, įžūliu elgesiu sutrikdymas prekybos centro „R“ normalią darbinę veiklą ir funkcionalumą). Elgesys negalėtų būti pripažintas kaip padarytas be pateisinamų motyvų ir priežasties, nusikaltimo padarymas bendrininkaujant. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai nepatvirtino tos aplinkybės, kad buvo sutrikdytas prekybos centro normalus darbas ir jos funkcionalumas t. y. sutriko veikla, nutraukta prekyba. Peržiūrėjus vaizdo įrašus galima matyti, kad prekyba vyko, darbas nenutrūko ir jis nebuvo sutrikdytas. Prekybos centras jokio pareiškimo neparašė, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl incidento automobilių aikštelėje ir jokios žalos nepatyrė, civilinis ieškinys nepareikštas. Joks prekybos centro „R“ darbuotojas nepatvirtino, kad įvykis lauke turėjo įtakos įprastam jų darbo ritmui.

3.2. Taip pat nesutinkama ir su tuo, kaip apylinkės teismas apibūdino ir įvertino įžūlų elgesį, kadangi teismas siejo ir su tuo, kad be jokių pateisinamų motyvų ir priežasties buvo padaryta veika, tačiau skunde nurodyta, kad įvykio dalyvius tiek „AA“, tiek „B“ fanus sieja tarpusavio santykiai ir jų aiškinimasis tarpusavyje. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistieji parodė, kad su „B“ fanais turėjo konfliktų ir jie buvo pažeminę – atėmę atributiką, tame tarpe ir vėliavą. Jie vyko į (duomenys neskelbtini), kad atsirevanšuotų tuo pačiu. Vadinasi, teismas šią aplinkybę nuosprendyje turėjo nurodyti ir teisiškai įvertinti. Suprantama, kad nesant šios priežasties, teismo vertinimas galėtų būti kaip be priežasties, tačiau šiuo atveju esant tokiems duomenims, vertinimas, kad be priežasties, negalimas.

3.3. Apklausiant visus nuteistuosius, visi teigė, kad vyko į (duomenys neskelbtini) prieš varžybas paveikti „B“ fanų. Paveikimą suvokė, kaip įprastą fanų elgesį triukšmaujant ir taip išreiškiant savo emocijas vieni prieš kitus, ir nurodė, kad jokio išankstinio susitarimo pažeisti viešąją tvarką ar naudoti smurtą nebuvo. Teismas konstatuodamas, kad susitarimas (šiuo atveju sumušti krepšinio klubo „B“ sirgalius ir pagrobti komandos atributiką) tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas, kad pateikti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo surinkti neteisėtu būdu, kadangi buvo pažeista kratos tvarka, tai reiškia, kad teismas konstatavo, jog išankstinio susitarimo daryti nusikalstamą veiką nebuvo. Pagal baudžiamąjį kodeksą būtini bendrininkavimo požymiai yra susitarimas bendrai veikti ir siekti vieningo rezultato. Pažymi, kad susitarimas tarp bendrininkų, tiek išankstinis, tiek ir nusikalstamos veikos darymo metu turi sujungti juos, sutvirtinti pasiryžimą daryti ar tęsti bendrą nusikalstamą veiką, yra būtinas subjektyviosios bendrininkavimo pusės požymis. Asmens susitarimas tarpusavyje bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Teismas nuosprendyje nenurodė, kokia forma buvo atliktas tarpusavyje susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Tokių požymių, būtinų kvalifikuojant veiką per bendrininkavimo institutą, teismas nenustatė. Apeliantas nurodo, kad jis neatliko jokių nusikalstamo pobūdžio veiksmų, nebuvo susitaręs atlikti kokius nors veiksmus, niekam negrasino, nesikeikė, o tik paprasčiausiai buvo automobilių stovėjimo aikštelėje.

3.4. Skunde teigiama, kad teismas nesilaikė išsamumo principo, reiškiančio, kad įrodymai turi būti vertinami kiekvienas atskirai ir kaip visuma. Šioje byloje įrodymus teismas vertino selektyviai, fragmentiškai ir vienpusiškai, pirmenybę teikiant kaltinimo palankiems įrodymams, kurie suformuoti prielaidų pagrindu, nepatikrinęs jų patikimumo, rėmėsi prieštaringais, aiškiai neteisingais parodymais (R. M.), neatliko įrodymų analizės. To pasėkoje neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie lėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą.

4. Apeliaciniame skunde R. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendyje netinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, vadovautasi prielaidomis. Svarbu tai, kad nuosprendyje neįvertintos aplinkybės, jog liudytoja R. M. teismui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y., kad melagingai tvirtino mačiusi, kaip grupė jaunuolių ėjo tvarkingai išsirikiavę po du, kad visi buvo apsirengę juodai ir visi su kaukėmis. Kad minėta grupė jaunuolių užpuolė B fanus ir „tikrąja to žodžio prasme išdaužė kaip muses“. Kad matė, kaip prie parduotuvės įėjimo, buvo sudaužytas alaus butelis ir iš jo išsiliejęs skystis. Kad matė didžiulę sumaištį ir lauke bėgiojančius išsigandusius žmones. Šiuos liudytojos parodymus paneigė teisiamojo posėdžio metu peržiūrėta vaizdo medžiaga iš kurios aiškiai matėsi, kaip grupė jaunuolių ėjo netvarkingai ir neorganizuotai ir visai ne vora po du ir, ne koja kojon, kaip kad tvirtino liudytoja. Svarbu, kad ne visi asmenys buvo apsirengę juodai ir ne visi dėvėjo kaukes, ar veidus dengėsi šalikais. Be to, jokio žmonių daužymo rankomis ar spardymo kojomis, kaip kad tvirtino liudytoja, nebuvo. Nebuvo ir prie parduotuvės įėjimo ką tik sudaužyto alaus butelio su išbėgusiu skysčiu, kaip, kad tvirtino liudytoja. Šios aukščiau paminėtos aplinkybės aiškiai įrodo, kad liudytoja R. M., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės, teismui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau teismas prieštaravimų jos parodymuose nepašalino. Skunde nurodo, kad veidų nedengimas ir ne visų asmenų apsirengimas vienodai juodai įrodo, kad jokio susitarimo vykti mušti žmonių tarp asmenų nebuvo. Svarbu paminėti ir tai, kad liudytoja R. M. ne šiaip sau teisme davė tokius parodymus, o davė dėl to, nes būdama teisininkė puikiai suprato, jog asmenų bendrų veiksmų derinimą iliustruotų ir jų visų vienoda apranga, visų asmenų kaukių dėvėjimas, bei organizuotumas atvykus į vietą. Tačiau šie liudytojos parodymai buvo paneigti, bet teismas jų nevertino, kaip ir nekvietė liudytojos pakartotinei apklausai, nors to buvo prašoma.

4.2. Nuosprendyje, nepagrįstai nurodyta, kad kaltinamųjų veiksmus, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, patvirtina pro savo automobilių langą stebėję liudytojai R. M. ir E. C.. Apklausiamas teisme liudytoju E. C. aiškiai nurodė, jog pačio incidento nematė, muštynių vaizdo registratoriumi neužfiksavo. Be to, jam įėjus į prekybos centrą, jokio sąmyšio nebuvo ir nesijautė, o žmonės vaikštinėjo kaip visada. Liudytojas nurodė, kad jo 2018 m. spalio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, sakinių konstrukcijas suformulavo tyrėja, o pvz., kas yra vandalizmas, ar kaip pasireiškia vandališki veiksmai, liudytojas net ir teisme nesugebėjo paaiškinti, kadangi jis nežinojo, kas tai yra ir kaip tai reiškiasi.

4.3. Kvalifikuodamas apelianto padarytą veiką pagal BK 284 straipsnį, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai jo veiksmuose nustatė šios nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – vandališkus veiksmus. Nors vandališki veiksmai apima ne tik kultūros vertybių niokojimą, bet ir kitokio svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą, atsižvelgiant ir į niokojamo turto vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinierinę ir socialinę vertę. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad R. K., ar kas nors iš kitų asmenų, būtų niokoję svetimą turtą. Byloje nėra jokių duomenų, jog vandališkais veiksmais būtų buvusi sutrikdyta parduotuvės „R“ veikla. Iš esmės byloje nėra jokių duomenų, kad parduotuvės veikla iš esmės buvo sutrikdyta. Net ir policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą užfiksavo (byloje esantys pareigūnų atvykusių į įvykio vietą tarnybiniai pranešimai), kad parduotuvės „R“ veikla nebuvo sutrikdyta ir niekas iš parduotuvės darbuotojų pretenzijų dėl sutrikdytos parduotuvės veiklos neturi ir nepareiškė. Be to, teismas nepagrįstai nevertino apelianto parodymų, kuriuose jis nurodė, jog po šūkavimų kilo sąmyšis, visi pradėjo lakstyti į skirtingas puses, jis liko stovėti savo vietoje, triukšmo sukėlimas truko apie vieną minutę, jokių muštynių jis nematė, pats su niekuo nesimušė, nematė, kad būtų pavogti ar pagrobti kažkokie krepšinio komandos „B“ fanų daiktai, pats nieko nevogė, net ir minčių tokių nebuvo. Viskas truko labai trumpai, gal kokią minutę, ką patvirtino tiek jis ( nuteistasis R. K.), tiek liudytojai. Tad jokio pagrindo netikėti jo (R. K.) parodymais ir jų nevertinti, teismas neturėjo.

4.4. Skunde teigiama, kad teismas nesilaikė išsamumo principo, reiškiančio, kad įrodymai turi būti vertinami kiekvienam atskirai ir kaip visuma. Šioje byloje įrodymus teismas vertino selektyviai, fragmentiškai ir vienpusiškai, pirmenybę teikiant kaltinimo palankiems įrodymams, kurie suformuoti prielaidų pagrindu, nepatikrinęs jų patikimumo, rėmėsi prieštaringais, aiškiai neteisingais parodymais (R. M.), neatliko įrodymų analizės. To pasėkoje neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie lėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą.

5. Apeliaciniame skunde K. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5.1. Skunde nurodoma, nuosprendžio motyvai, dėl to, kad įvykio vieta priskirtina prie viešosios vietos ir, kad buvo pažeista viešoji tvarka apeliantas K. K. sutinka. Tačiau nurodo, kad iš nuosprendžio turėtų būti pašalintos aplinkybės (vandališki veiksmai, įžūliu elgesiu sutrikdymas prekybos centro „R“ normalią darbinę veiklą ir funkcionalumą). Elgesys negalėtų būti pripažintas kaip padarytas be pateisinamų motyvų ir priežasties, nusikaltimo padarymas bendrininkaujant. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai nepatvirtino tos aplinkybės, kad buvo sutrikdytas prekybos centro normalus darbas ir jos funkcionalumas t. y. sutriko veikla, nutraukta prekyba. Peržiūrėjus vaizdo įrašus galima matyti, kad prekyba vyko, darbas nenutrūko ir jis nebuvo sutrikdytas. Prekybos centras jokio pareiškimo neparašė, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl incidento automobilių aikštelėje ir jokios žalos nepatyrė, civilinis ieškinys nepareikštas. Joks prekybos centro „R“ darbuotojas nepatvirtino, kad įvykis lauke turėjo įtakos įprastam jų darbo ritmui.

5.2. Šioje byloje įžūlų elgesį teismas sieja, kad be jokių pateisinamų motyvų ir priežasties padaryta veika. Tačiau, apeliantas skunde nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistieji parodė, kad su (duomenys neskelbtini) „B“ fanais turėjo konfliktų, kurių metu AA“ fanai buvo pažeminti „B“ fanų, atimant AA“ atributiką, tame tarpe ir vėliavą. AA“ fanai vyko į (duomenys neskelbtini), kad atsirevanšuotų tuo pačiu, t. y. susigrąžintų savo komandos vėliavą. Taigi, aiškiai nurodytas motyvas vykimo į (duomenys neskelbtini). Taip pat įžūlų elgesį sieja ir su kita aplinkybe, kad viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tai, kad moraliniu požiūriu nepriimtina aplinkybė yra fizinis smurtas prieš žmogų. Nuosprendyje nurodo, kad tai, atskirai veikusių dviejų „AA“ fanų L. L. ir D. K. veiksmai. Nurodoma, kad jie nenustatytiems asmenims sudavė į galvą smūgius, o D. K. pagrobė kuprinę su joje buvusia „B“ atributika (šaliku). Pažymi, jog byloje nukentėjusiųjų asmenų nenustatyta, jokie asmenys pretenzijų nepareiškė, į teisines institucijas nesikreipė ir nėra patvirtinančių įrodymų, kad smūgiai realiai buvo suduoti. Be to, į bylą pateiktoje filmuotoje medžiagoje, net nesimato suduotų smūgių, ar sužalotų asmenų. Matyti tik ateinančių jaunuolių grupelė, kurie chaotiškai bėgioja po automobilių aikštelę ir po kelių minučių pasišalina iš jos.

5.3. Apklausiant visus nuteistuosius, visi teigė, kad vyko į (duomenys neskelbtini) prieš varžybas paveikti „B“ fanų. Paveikimą suvokė, kaip įprastą fanų elgesį triukšmaujant ir taip išreiškiant savo emocijas vieni prieš kitus, ir nurodė, kad jokio išankstinio susitarimo pažeisti viešąją tvarką ar naudoti smurtą nebuvo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami, baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendrininkai padarytų veiksmus, aprašytus BK straipsnio, numatančio atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje. Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizavo visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, net ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Todėl visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės, inkriminuojamos kiekvienam iš jų, nepriklausomai nuo kiekvieno vaidmens, veikos pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Be to, atkreipė dėmesį, kad susitarimas (šiuo atveju sumušti krepšinio klubo „B“ sirgalius ir pagrobti komandos atributiką) tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas, todėl apeliantas skunde teigia, kad teismas konstatavo, jog išankstinio susitarimo daryti nusikalstamą veiką nebuvo. Pagal BK būtinu bendrininkavimo požymiu yra susitarimas bendrai veikti ir siekti vieningo rezultato. Pažymėtina, kad susitarimas tarp bendrininkų, tiek išankstinis, tiek ir nusikalstamos veikos darymo metu turi sujungti juos, sutvirtinti pasiryžimą daryti ar tęsti bendrą nusikalstamą veiką, yra būtinas subjektyviosios bendrininkavimo pusės požymis. Asmens susitarimas tarpusavyje bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gęstu, mimika ir t.t. ). Teismas nuosprendyje nenurodė, kokia forma buvo atliktas tarpusavyje susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Tokių požymių, būtinų kvalifikuojant veiką per bendrininkavimo institutą, teismas nenustatė. Nėra patvirtinančių įrodymų, kad jis (K. K.) su kuriuo nors iš nuteistųjų būtų taręsis daryti bendrus nusikalstamus veiksmus. Vaizdo įrašuose nėra fiksuota, jog jis (K. K.) įvykio metu būtų buvęs prie prekybos centro durų.

5.4. Apylinkės teismo nuosprendyje taip pat nepagrįstai nurodyta, kad K. K., T. J., R. K. buvo šalia ir matė, kaip yra grubiai pažeidžiama viešoji tvarka, mušami „B“ komandos sirgaliai, atiminėjami jų daiktai, šių veiksmų nenutraukė, o pasišalindami iš įvykio vietos kartu su pagrobtais daiktais, juos tęsė ir išreiškė, kad neteisėtiems veiksmams pritaria. Visos šios aplinkybės, taip pat visų kaltinamųjų veiksmai jau po nusikalstamos veikos padarymo, patvirtina, kad jie suvokė dalyvavę nusikalstamos veikos padaryme, norėjo taip veikti, taigi kaltinamieji K. K., T. J. ir R. K. yra viešosios tvarkos pažeidimo bendravykdytojai, jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Tačiau apeliantas skunde nurodo, kad tokios teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja jo užfiksuotiems parodymams, kadangi jis aiškiai tiek ikiteisminio tyrimo apklausoje, tiek teisme parodė, jog buvo grupės gale kai priėjo prie „R“ parduotuvės, visi jau buvo išsilakstę. Jis asmeniškai su niekuo nekonfliktavo ir muštynėse nedalyvavo. Įvykio metu „B“ fanų daiktų jis negrobė. Nematė, kad kiti jo draugai naudotų fizinę jėgą ar grobtų kokius nors daiktus. Ir kitų duomenų jo (K. K.) atžvilgiu, byloje nebuvo nustatyta, nei liudytojai, nei filmuota medžiaga nepaneigia jo (K. K.) parodymų.

5.5. Skunde teigiama, kad jis (K. K.) savo veiksmais nesukėlė tokio viešosios tvarkos pažeidimo, kur būtų nustatyti sugadintas svetimas turtas, veiksmai truko neilgai (liudytojas V. T. („R“ apsaugos darbuotojas) parodė, kad „viskas labai greitai baigėsi“, liudytojas E. C. parodė, kad „viskas vyko labai greitai“ ir jis pats net nesuprato, kas įvyko prie „R“ parduotuvės, jis išgąsčio nepatyrė, ir patys kaltinamieji nurodė, kad viskas truko labai trumpai, keletą sekundžių), nebuvo padaryta materialinė žala ir nebuvo nukentėjusiųjų asmenų, šis veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį kodeksą akivaizdžiai perteklinis ir per griežtas, kadangi jo (K. K.) veika nesukėlė pavojingų padarinių, todėl galėtų būti priskirtina tik ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui.

5.6. Skunde teigiama, kad teismas nesilaikė išsamumo principo, reiškiančio, kad įrodymai turi būti vertinami kiekvienas atskirai ir kaip visuma. Šioje byloje įrodymus teismas vertino selektyviai, fragmentiškai ir vienpusiškai, pirmenybę teikiant kaltinimo palankiems įrodymams, kurie suformuoti prielaidų pagrindu, nepatikrinęs jų patikimumo, rėmėsi prieštaringais, aiškiai neteisingais parodymais (R. M.), neatliko įrodymų analizės. To pasėkoje neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie lėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų T. J., R. K., K. K., K. N. gynėjas advokatas Juozas Gaudutis prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras Darius Dziegoraitis prašė apeliacinių skundų netenkinti.

7. Nuteistojo T. J. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio, nuteistojo K. N., nuteistojo R. K. ir nuteistojo K. K. apeliaciniai skundai atmetami.

Šalies argumentai

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

10. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino T. J., R. K., K. K. ir K. N. kaltais padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistiesiems pritaikytas tinkamai.

11. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką bei yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

13. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje T. J., K. N., R. K., K. K. nuteisti pagal BK 284 straipsnį, tai yra už viešosios tvarkos pažeidimą, nes jie veikdami bendrai su kitais asmenimis be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, įžūliu elgesiu aplinkinių atžvilgiu, piktybiškai tyčiojosi iš visuotinai priimtų padoraus elgesio normų, kitų asmenų akivaizdoje, tai pastariesiems sukėlė pasipiktinimą, o kiti nusikaltime dalyvavę asmenys dar ir smurtavo, pasisavino turtą, tokiu būdu visi nusikaltime dalyvavę asmenys įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sutrikdė prekybos centro „R“ normalią darbinę veiklą ir funkcionalumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

14. Nuosprendyje apylinkės teismas, pasisakydamas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo, nurodė, kad be kaltinamųjų P. A., A. B., D. K., L. L., A. P., R. G., A. D., E. O., P. B., A. K., K. N., A. S., T. T. prisipažinimo, K. K. dalinio prisipažinimo ir kaltinamųjų T. J. bei R. K. neprisipažinimo, visų kaltinamųjų kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir rašytiniais bylos duomenimis. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad liudytoja R. M. parodė, jog atvažiavo į parduotuvės „R“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur atvežė savo nepilnametį sūnų vykti į krepšinio varžybas. Jis yra krepšinio komandos „B“ fanas. Važiuodama link parduotuvės įėjimo, šalia parduotuvės pastato, pamatė grupę asmenų, kurie buvo juodai apsirengę, ėjo sparčiu žingsniu, kai kurie veidus dengė kaukėmis. Jai pasirodė, kad ši žmonių grupė buvo organizuota ir disciplinuota. Ši žmonių grupė patraukė jos dėmesį, ji nustebo, kodėl jie yra su kaukėmis ir tamsiai apsirengę. Ties parduotuvės įėjimo ji sustojo, nes pamatė, jog minėta asmenų grupė užpuolė žmones, kurie stovėjo prie parduotuvės įėjimo. Matė, kaip užpulti asmenys pradėjo bėgti, kaip juos gaudė tamsiai apsirengę asmenys. Suprato, kad užpulti žmonės yra krepšinio komandos „B“ fanai, nes jie buvo su komandos atributika. Prie parduotuvės matė ir kitus tėvus, atvežusius savo vaikus, tačiau jie pamatę tokius vaizdus, vaikų neišleido iš automobilių. Kol vyko muštynės, ji savo sūnaus irgi neišleido iš automobilio, nes bijojo, kad jis gali būti sumuštas. Kai ta grupė tamsiai apsirengusių vyrų užsipuolė „B“ fanus, tai kiti asmenys, buvę prie parduotuvės, išsigando ir bėgo į visas puses. Ji pati nematė, ar kam nors buvo suduota. Apvažiavusi visą aikštę vėl grįžo prie parduotuvės durų įėjimo, tačiau konfliktas jau buvo pasibaigęs. Tada paskambino savo draugams ir jiems papasakojo apie kilusias muštynes. Draugus perspėjo, jog neleis savo sūnui važiuoti į varžybas. Ji buvo šokiruota tokio vaizdo ir nusprendė, jog yra nesaugu leisti savo sūnų vykti į varžybas. Tuo metu į aikštelę atvažiavo policijos ekipažas. Ji buvo nuėjusi į parduotuvės vidų, o prie parduotuvės įėjimo matė vyrą, kurio veidas buvo sužeistas, ant veido matėsi kraujas. Prie įėjimo matė sudaužytą stiklinį butelį. Ji sakė policijos pareigūnams, kad matė kas įvyko, aiškino jiems, kad tokie veiksmai yra viešosios tvarkos sutrikdymas. Ji yra pasipiktinusi tokiais asmenų veiksmais, nes galėjo nukentėti visiškai nekalti žmonės, buvo šoko būsenos pamačiusi tokį įvykį. Vėliau ji suprato, jog muštynės įvyko tarp (duomenys neskelbtini) komandų sirgalių, suprato, jog „AA“ sirgaliai užpuolė „B“ sirgalius jiems nieko nežinant, nes visi atrodė išsigandę ir nesuprato, kas vyksta. Užpuolikai sukėlė muštynes viešoje vietoje, tokiais veiksmais jie demonstravo nepagarbą visuomenei ir aplinkai, jie sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ji pati buvo išgąsdinta, nes matė sužeistą vyrą. Dėl šio incidento ji neleido sūnui vykti į (duomenys neskelbtini), nes jai tai atrodė nesaugu. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad liudytojas E. C. parodė, kad jo automobilyje yra pritvirtintas vaizdo registratorius, kuris filmuoja priekinį vaizdą. Įsukęs į parduotuvės „R“ aikštelę pamatė, jog minia tamsiai apsirengusių vaikinų eina link parduotuvės. Kai kurie iš jų ant veido dėjosi kaukes. Asmenys atrodė agresyviai nusiteikę, dauguma jų buvo su pirštinėmis. Aikštelėje pasistatė automobilį ir pamatė, jog tie patys asmenys prie įėjimo į parduotuvę užpuolė ten stovėjusius žmones ir sukėlė muštynes. Matė, kad buvo nukentėjusių, matė vieną nukentėjusį asmenį, kuris laikėsi susiėmęs už nosies. Matė kaip vienas asmuo bandė gintis maišu, suduodant juo atgal užpuolikui, bet jo maišas suplyšo ir prekės iškrito ant žemės. Negali pasakyti, ar užpuolikai iš nukentėjusių asmenų paėmė kokius nors daiktus. Viskas vyko labai greitai. Mano, jog jei būtų keliomis minutėmis atvažiavęs anksčiau, būtų lygiai taip pat nukentėjęs. Jis pats šio įvykio metu nenukentėjo, tačiau toks užpuolikų elgesys jį labai papiktino, nes jie viešoje vietoje užsipuolė nekaltus asmenis, sukėlė muštynes. Jų elgesys buvo vandališkas, tokiais veiksmais jie demonstravo nepagarbą visiems aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2018-10-12 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2018-10-07, 14.43 val., Kauno apskrities VPK buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), atėjo didelė grupė jaunuolių, kurie konfliktuoja, jie renkasi aikštelėje, kur bandys aiškintis santykius, turi ir beisbolo lazdų. Pranešė apsaugos darbuotojas, kad jaunuoliai ateina į „R“ parduotuvę, prašė paskubėti, kol neįvyko masinės muštynės. Aplinkybių tikslinimo metu, peržiūrėjus filmuotą vaizdo medžiagą matėsi, kad (duomenys neskelbtini), parduotuvės „R“ aikštelėje, apie 20 jaunuolių prieina prie aikštelėje buvusių kitų jaunuolių, jie įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sukeldami muštynes. Tokiu būdu jaunuoliai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (1 t., b. l. 1-2).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2018-10-18, apie 10 val., vyr. tyrėjas P. D. privažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančio pastato. Atsistojus prie pastato, nuo (duomenys neskelbtini) pusės, matė tamsios spalvos pastatą pažymėtą numeriu 321. Iš šios pusės matė dvi elektrines, juodos spalvos slankiojančias duris, virš kurių, ant pastato parašyta „R“. Šalia pastato pilkomis trinkelėmis yra išgrįsta pėsčiųjų zona, kuri atitverta nuo aikštelės važiuojamosios dalies, pilkos spalvos blokais. Pastato teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 10-14).

2019-04-04 kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateikti du kompaktiniai diskai su vaizdine medžiaga. Kompaktinį diską su jame užfiksuota vaizdo medžiaga, padaryta prie parduotuvės „R“, (duomenys neskelbtini) , įdėjus į nuskaitymo įrenginį, matyti, kad vaizdo medžiagoje nėra užfiksuota data ir laikas. Vaizdinės medžiagos atidarytame dokumente „ch02_20181007143039.mp4“ matoma minėtos parduotuvės prieigos, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini). Vaizdo medžiagos antrą minutę matoma, kaip nuo minėtos gatvės, link parduotuvės ateina grupė tamsiai apsirengusių asmenų. Matoma, jog visi asmenys apsirengę tamsiai, keli iš jų dėvi kaukes ant veidų bei dėvi gobtuvus, kiti mūvi pirštines. Viso matoma 25 asmenys, vyriškos lyties. Asmenys nueina palei parduotuvės sieną link įėjimo į parduotuvę. Eidami keli iš jų mosikuoja rankomis, stangrina kumščius. Vaizdo medžiagos 2.29 min. minėti vaikinai parbėga nuo parduotuvės, link (duomenys neskelbtini) gatvės (1 t., b. l. 17-26).

Vaizdo medžiagoje pavadinimu „ch03_20181007143039.mp4“ matomas filmuojamas parduotuvės „R“ pagrindinis įėjimas. Prie įėjimo stovi žmonės, taip pat matomi įeinantys ir išeinantys parduotuvės klientai, tarp asmenų yra matomi piliečiai dėvintys „B“ krepšinio komandos atributiką. Vaizdo medžiagos 2.27 minutę matoma, jog asmenys, stovėję prie parduotuvės įėjimo, pradeda bėgti, matoma, jog palei parduotuvės sieną link įėjimo atbėga vaikinų gauja. Matoma, jog prie parduotuvės įėjimo laukia du vaikinai ir mergina bei dar du vaikinai, stovintys atskirai. Vienas iš šių dviejų vaikinų bėga į parduotuvės vidų. Du vaikinai, stovėję su mergina, bėga į parduotuvės vidų, tačiau vieną iš jų pagauna vaikinas, dėvintis kaukę ir dešiniu kumščiu suduoda jam smūgį į galvą. Užpuolikas suduoda jam dar vieną smūgį, tačiau nematoma, ar pataiko. Nukentėjęs vaikinas įbėga į parduotuvę, o užpuolikas atsisuka į aikštelės pusę ir sugniaužęs kumščius nubėga link automobilių aikštelės. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, užpuolęs vaikinas yra L. L.. Kiti vaikinai, ties parduotuvės įėjimu gaudo kitus asmenis, kai kurie iš vaikinų dėvi kaukes, pirštines. Tarp visų asmenų matomas sumišimas, asmenys bėga nuo vaikinų gaujos. Vaizdo medžiagos 2.32 min. vaikinų gauja pradeda bėgti atgal iš kur atėjo. Vaizdo medžiagos 2.35 min. matoma, kaip vaikinas, ikiteisminio tyrimo duomenimis tai D. K., prabėga pro parduotuvės įėjimą laikydamas juodos spalvos kuprinę ir iš jos išimdamas „B“ krepšinio komandos atributiką – šaliką. Vaizdo medžiagos 2.41 min. matoma, kaip iš parduotuvės išeina besidairydami asmenys, tarp šių asmenų matomi asmenys su „B“ krepšinio atributika, parduotuvės pirkėjai su pirkiniais bei parduotuvės darbuotojai. Vaizdo medžiagoje pavadinimu „ch05_20181007143505.mp4“ matoma parduotuvės „R“ automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdo medžiagos 11.58 min. matomi einantys asmenys, dėvintys „B“ krepšinio komandos atributiką – šalikus. Matoma, jog nuo parduotuvės įėjimo pusės atbėga tamsiai apsirengusių asmenų grupė. Tuo metu asmenys su „B“ atributika apsisuka ir pradeda bėgti iš kur atėję. Aikštelėje vienas asmuo bėga su juodos spalvos kuprine ant peties. Vaizdo medžiagos 12.10 min. tamsiai apsirengęs asmuo pasiveja asmenį su kuprine. Matoma, kad tamsiai apsirengęs asmuo užsimoja dešine ranka į bėgantį asmenį, kuris nuo smūgio nukrenta ant žemės. Nukrenta ir asmens kuprinė, kurią paima tamsiai apsirengęs asmuo. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, tai D. K., kuris laikydamas rankoje kuprinę nubėga link parduotuvės įėjimo, o nukentėjęs asmuo užpuoliką vejasi iš paskos. Vaizdo medžiagos 12.24 min. nukentėjusiam asmeniui vejantis užpuoliką, nenustatytas asmuo jam bėgant spiria į koją, tačiau nukentėjęs asmuo atsitraukia nuo smūgio. Vaizdo medžiagoje pavadinimu „ch11_20181007143039.mp4“, matoma parduotuvės „R“ šoninė automobilių stovėjimo aikštelė prie taromato. Vaizdo medžiagos 2.34 min. matoma, kaip grupė vaikinų bėga nuo parduotuvės įėjimo, palei parduotuvės sieną. Keli iš grupės asmenų rankoje turi „B“ krepšinio komandos atributiką – šalikus. Vienas iš jų įtariamasis D. K.. Tolumoje automobilių stovėjimo aikštelės matoma, kaip nukentėjęs asmuo, kuriam buvo suduota ir iš jo atimta kuprinė, vejasi jį užpuolusį asmenį, tačiau jam iš paskos bėga trys asmenys, kurie užpuola nukentėjusį. Jam vienas iš asmenų suduoda smūgį iš nugaros pusės, nukentėjęs pabėga į priekį, tas pats asmuo jį pasigauna ir suduoda dar vieną smūgį, nukentėjęs bando atsitraukti nuo užpuoliko, tačiau jis toliau jį vejasi, bando įspirti. Tačiau nukentėjusį asmenį užpuolikas sugauna, suduoda dar vieną smūgį ranka, prie jų pribėga dar vienas vaikinas, jis nukentėjusiam taip pat suduoda smūgius, spiria. Iš 2018-11-16 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti 1 ir 2 vaizdo įrašai daryti iš automobilio 2018-10-07 dieną. Pirmasis darytas nuo 14:38:17 val. iki 14:38:43 val. Vaizdo įraše matyti prie pastato kampo einantis būrys vyrų, kurių dauguma vilki tamsiais rūbais. Vienas vyras eina priekyje. Vyrų būrys užsuka už pastato kampo. Ant pastato matyti užrašas „R“. Būrys vyrų eina palei pastato sieną. Toliau matoma perėja, automobilių stovėjimo aikštelė. Automobiliui važiuojant per perėją, jo kairėje pusėje, prie pastato, šalia perėjos stovi grupelė žmonių– vyrų, moterų, kai kurie iš jų vilki bliuzonus, kiti apsirišę šalikus su (duomenys neskelbtini) komandos „B“ atributika. Antrasis įrašas nuo 14:15:50 val. iki 14:46:18 val. Vaizdo įraše matoma automobilių stovėjimo aikštelė bei pastatas ant kurio yra užrašai „R“. Prie įėjimo į parduotuvę stovi būrelis žmonių su krepšinio komandos „B“ atributika. Į aikštelę atvažiuoja policijos automobilis, jis sustoja prie būrelio žmonių, iš jo išlipa policijos pareigūnas (1 t., b. l. 38-52).

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad įtariamajam K. N. parodžius vaizdo įrašų, nuotraukų kartotekų albumą „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlius nurodyti asmenį, apie kurį davė parodymus, pareiškė, kad vaizdo įraše ir nuotraukose užfiksuotoje grupėje asmenų pagal aprangą, sudėjimą (kūno), kitus asmenų bendrus bruožus, kuriuos yra įsidėmėjęs, nes tuos asmenis pažįsta, atpažino save, K. K., T. T., R. G., A. K. ir L. L. (2 t., b. l. 28-35). Nuosprendyje teismas vertino ir kvalifikavimo klausimus, o būtent kodėl apeliantų veiksmai atitinka viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis). Teismo nuosprendyje nurodyta, kad pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2018). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje nustatyta, jog kaltinamieji P. A., A. B., P. B., A. D., R. G., T. J., R. K., D. K., A. K., K. K., L. L., K. N., E. O., A. P., A. S. ir T. T., būdami viešoje vietoje, veikdami bendrai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, įžūliu elgesiu aplinkinių atžvilgiu, piktybiškai tyčiojosi iš visuotinai priimtų padoraus elgesio normų, kitų asmenų akivaizdoje, tai pastariesiems sukėlė pasipiktinimą. Be to, kaltinamasis L. L. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui į galvą. Tokiu būdu visi kaltinamieji įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais sutrikdė prekybos centro „R“ normalią darbinę veiklą ir funkcionalumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas darė išvadą, kad tokiais įžūliais veiksmais kaltinamieji P. A., A. B., P. B., A. D., R. G., T. J., R. K., D. K., A. K., K. K., L. L., K. N., E. O., A. P., A. S. ir T. T. demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, sutrikdė visuomenės rimtį. Tai, kad dėl nurodytų kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, patvirtina kaltinamųjų viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus pro savo automobilių langą stebėję liudytojai R. M. ir E. C., kuriems kaltinamųjų elgesys buvo nepriimtinas ir juos papiktino, jie dėl šio įvykio išsigando, patyrė neigiamų emocijų. Teismas konstatavo, kad kaltinamieji įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį. Byloje nustatytas konflikto pobūdis, kaltinamųjų D. K. ir L. L. elgesys su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nukentėjusiais, juos mušant, naudojant fizinį smurtą kitų asmenų akivaizdoje, nepagarba aplinkiniams, turto pagrobimas patvirtina, kad visi kaltinamieji suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas pažymėjo, kad neturi priežasčių netikėti liudytojų R. M. ir E. C. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina įvykio aplinkybes bei vienas kitą papildo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys norėtų apkalbėti kaltinamuosius ar turėtų asmeninių pykčių su jais, būtų buvę pažįstami iki įvykio. Nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė viešoje vietoje – parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, įvykį matė liudytojai R. M. ir E. C. ir kiti pašaliniai asmenys, dėl to buvo sutrikdyta kasdienė rimtis, sukeltas išgąstis ir sumaištis, dėl šio įvykio buvo iškviesta policija. Taigi, tiek P. A., A. B., P. B., A. D., R. G., D. K., A. K., L. L., K. N., E. O., A. P., A. S., T. T., tiek ir K. K., T. J. bei R. K. tokiais, ankščiau aptartais veiksmais, akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių, visų kaltinamųjų nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamųjų T. J. ir R. K. neprisipažinimas ir K. K. dalinis kaltės neigimas, laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Šių kaltinamųjų parodymus, kad jie konflikto su „B“ komandos sirgaliais metu neatliko jokių nusikalstamų veikų, t. y. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais nesutrikdė prekybos centro „R“ normalios darbinės veiklos ir nedemonstravo nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai, o jie tik ėjo „AA“ komandos fanų grupėje, paneigia kitų kaltinamųjų parodymai, kuriuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, buvo vienodai ir aiškiai nurodoma, kokiomis aplinkybėmis, nenustatytų asmenų atžvilgiu buvo padaryti nusikalstami veiksmai. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, kaltinamųjų T. J., R. K. ir K. K. teiginiai, jog jų veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties, atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis.

Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami (BK 24 straipsnio 1 dalis), baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendrininkai padarytų veiksmus, aprašytus BK straipsnio, numatančio atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje. Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Todėl visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės, inkriminuojamos kiekvienam iš jų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-271-303/2016). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad susitarimas (šiuo atveju sumušti (duomenys neskelbtini) klubo „B“ sirgalius ir pagrobti komandos atributiką) tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-41-511/2017, 2K-403-648/2016). Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga yra tai, kad kaltinamieji T. J., R. K. ir K. K., kartu su kitais kaltinamaisiais, ir su L. L. ir D. K., kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, turėdami tikslą pažeisti viešąją tvarką, veikdami bendrininkų grupe, dalyvavo užpuolant prie parduotuvės stovėjusius „B“ komandos sirgalius, tokiu būdu jiems sudarydami bauginančią situaciją ir taip atimant „B“ komandos sirgalių šalikus. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamieji K. K., T. J. ir R. K. buvo šalia ir matė, kaip yra grubiai pažeidžiama viešoji tvarka, mušami „B“ komandos sirgaliai, atiminėjami jų daiktai, šių veiksmų nenutraukė, o pasišalindami iš įvykio vietos kartu su pagrobtais daiktais, juos tęsė ir išreiškė, kad neteisėtiems veiksmams pritaria. Visos šios aplinkybės, taip pat visų kaltinamųjų veiksmai jau po nusikalstamos veikos padarymo, patvirtina, kad jie suvokė dalyvavę nusikalstamos veikos padaryme, norėjo taip veikti, taigi kaltinamieji K. K., T. J. ir R. K. yra šio viešosios tvarkos pažeidimo bendravykdytojai, jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Teismo nuosprendyje pasisakyta dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo. Teismas nurodė, kad atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Šiuo metu galiojančio ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016). Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji būdami viešoje vietoje, veikdami bendrai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, įžūliu elgesiu aplinkinių atžvilgiu, piktybiškai tyčiojosi iš visuotinai priimtų padoraus elgesio normų, kitų asmenų akivaizdoje, tai pastariesiems sukėlė pasipiktinimą, sutrikdė prekybos centro „R“ normalią darbinę veiklą ir funkcionalumą, kaltinamasis L. L. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui į galvą, o tokie veiksmai teismų praktikoje vertinami kaip įžūlus elgesys, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-507/2013, 2K-229/2014, 2K-10-696/2015), t. y. kaip vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos būdų, kuris ANK 481 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas (suduoti smūgiai nenustatytiems asmenims, kaltinamųjų viešoje vietoje atliktus veiksmus matė kiti asmenys, kurie buvo išsigandę ir papiktinti). Taigi visų kaltinamųjų padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.

15. Kolegija daro išvadą, kad šie apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, argumentai, išvados dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Esant šioms aplinkybėms nepagrįstas ir atmestinas apeliacinių skundų argumentas, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, o įrodymai suformuoti prielaidų pagrindu ir juos nepatikrinus. Pažymėtina, kad įrodymus teismas vertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir juos patikrinęs baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.

16. Taigi, kad T. J., K. N., R. K., K. K. kartu su kitais nusikaltime dalyvavusiais asmenimis, atliko nusikalstamus veiksmus ir kuo jie pasireiškė, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, patvirtina kartu su jais veikusių asmenų - P. A., A. B., D. K., L. L., A. P., R. G., A. D., E. O., P. B., A. K., K. N., A. S., T. T. prisipažinimas ir parodymai, K. K. dalinis prisipažinimas ir parodymai, o taip pat viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus stebėjusių liudytojų R. M. ir E. C. parodymai, kuriems minėtų asmenų elgesys buvo nepriimtinas ir juos papiktino, jie dėl šio įvykio išsigando, patyrė neigiamų emocijų. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neturi priežasčių netikėti liudytojų R. M. ir E. C. parodymais, kurie, kaip pagrįstai ir teisingai nurodė apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina įvykio aplinkybes bei vienas kitą papildo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys norėtų apkalbėti kaltinamuosius ar turėtų asmeninių pykčių su jais, būtų buvę pažįstami iki įvykio.

17. Nuteistasis K. N. duodamas parodymus prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad jų iš viso buvo apie 20 asmenų, kurie atvyko į (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) jie važiavo su tikslu sumušti „B“ fanus bei atimti „B fanų atributiką. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina ir kitų nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų parodymai. Kaltinamasis P. A. patvirtino aplinkybes apie tai, jog buvo planuojama vykti į (duomenys neskelbtini), pagąsdinti krepšinio komandos „B“ fanus, ir kad jie atvykę į parduotuvės „R“ aikštelę užpuolė ir pradėjo mušti asmenis, kurie stovėjo prie parduotuvės. Taip pat kaltinamojo A. B. parodymai patvirtino, jog jie žinojo, jog vyksta į (duomenys neskelbtini) ne varžybų žiūrėti, o sumušti krepšinio komandos „B“ fanus. Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir kiti nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys, t. y. L. L., A. D., E. O., D. K., A. K., A. S.. Iš kaltinamojo P. B. parodymų matyti, kad tikslas vykti į (duomenys neskelbtini), buvo atimti iš „B“ fanų jų atributiką, juos pagąsdinti, sumušti. Duodamas parodymus, teigė, kad pamačiusius „B“ fanus, atvykusi asmenų grupė iš (duomenys neskelbtini), juos užpuolė, nurodė, kad dalis „B“ fanų bėgo slėptis į parduotuvę, o tie kurie nespėjo pasislėpti, buvo sumušti, be to, teigė, jog suprato, kad žmonės, buvę prie parduotuvės, išsigando, jautė baimę ir taip buvo sutrikdyta vieša tvarka ir rimtis. Jog nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir R. K., patvirtina R. G. ir A. P. duoti parodymai, kurie nurodė, jog būtent kartu su R. K. vyko į (duomenys neskelbtini) užpulti komandos „B“ fanų.

18. Nuteistasis K. K. savo kaltę pripažįsta iš dalies, nurodydamas, kad apie kelionės tikslą sužinojo tik kelionės į (duomenys neskelbtini) metu, t. y. suprato, kad į (duomenys neskelbtini) vykstą daryti nusikalstamą veiką. Nuteistojo R. K. parodymai patvirtina, kad buvo pažeista vieša tvarka ir rimtis, kadangi duodamas parodymus jis nurodė, jog eidami link parduotuvės „R“ įėjimo durų, jie pradėjo šaukti, švilpti, taip norėdami parodyti „B“ fanams, kad jie jų nebijo, ir kad atvažiavo į jų miestą, tai, kad kilo sąmyšis, visi pradėjo lakstyti į skirtingas puses, patvirtina taip pat R. K. duoti parodymai. Nors apeliantas R. K. kaltės neprisipažino ir teigė, jog minioje ėjo nepasislėpęs veido po kauke, tačiau nurodė, jog įvykyje dalyvavo kartu su kitais sirgaliais, atvykusiais iš (duomenys neskelbtini) . Taip pat atkreiptinas dėmesys į T. J. parodymus, kuriuose jis aiškino, jog į (duomenys neskelbtini) vyko paauklėti „B“ sirgalių, tačiau neturėjo tikslo juos apiplėšti, ar kitaip sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, o norėjo tik juos psichologiškai paveikti. Kad iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vyko didelė žmonių grupė, tai apeliantas patvirtino duodamas parodymus, jog jis žinojo, kad kitais automobiliais važiuoja dar daugiau sirgalių bei patvirtino, kad tarp atvykusių sirgalių buvo ir K. K. ir K. N.. Iš T. T. parodymų nustatyta, kad susirinkus visiems „AA“ fanams, buvo aptartas veiksmų planas. Esant šiems duomenims ir aplinkybėms nustatyta, kad visi nusikaltime dalyvavę asmenys žinojo vykimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) tikslą, visi bendrai dalyvavo nusikaltimo padaryme ir visi suvokė, kad elgiasi nusikalstamai, jie visi siekė bendrų tikslų, dalyvavo nusikaltime bendrai ir vieni kitų veiksmams pritarė.

19. Kolegija daro išvadą, kad viešojoje vietoje atlikti T. J., R. K., K. K. ir K. N., kitų asmenų bendri veiksmai, laikytini įžūliu elgesiu, dėl kurių kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Apylinkės teismas pagrįstai laikė, kad T. J. ir R. K. neprisipažinimas ir K. K. dalinis kaltės neigimas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog baudžiamosios bylos duomenys, kitų kaltinamųjų duoti parodymai ir faktinės bylos aplinkybės patvirtina šių nuteistųjų dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, o nuteistųjų T. J., R. K., K. K. ir K. N. veikos pagal BK 284 straipsnį buvo kvalifikuotos teisingai.

20. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog viso baudžiamojo proceso nagrinėjimo metu liudytojai nepatvirtino tos aplinkybės, kad buvo sutrikdytas prekybos centro normalus darbas ir jos funkcionalumas t. y. būtų sutrikusi parduotuvės veikla, nutraukta prekyba. Tačiau su tokiais apeliacinių skundų argumentais, aukštesnės instancijos teismas negali sutikti, todėl jie yra atmetami. Šiuo nagrinėjamu atveju, nėra tikslinga tiesiogiai suprasti, jog buvo sutrikdytas prekybos centro normalus darbas ar nutraukta prekyba, tačiau pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad į prekybos centrą bėgo „B“ sirgaliai, norėdami apsisaugoti nuo užpuolikų, tokiu būdu sukėlė išgąstį ir sumaištį parduotuvės „R“ viduje esantiems klientams ir parduotuvės darbuotojams. Taip pat pažymėtina, jog tuo metu dirbusi vyriausioji kasininkė ir apsaugos darbuotojas V. T. užpuolimo metu negalėjo vykdyti savo tiesioginio darbo funkcijų, nes buvo priversti palikti savo darbo vietas ir stebėti kas vyksta parduotuvės „R“ automobilių stovėjimo aikštelėje, kviesti policiją. Taigi, nors parduotuvės tiesioginė veikla ir nebuvo nutraukta, ar sustabdyta, tačiau dėl sutrikdytos visuomenės rimties ir tvarkos, parduotuvės darbuotojai (vyriausioji kasininkė ir apsaugos darbuotojas) negalėjo vykdyti savo tiesioginių darbo funkcijų.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Piktybinis tyčiojimasis iš visuotinai priimtų padoraus elgesio normų, kitų asmenų akivaizdoje be jokio pateisinamo motyvo ar priežasties, kuriems sukėlė pasipiktinimą ir išreiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams, šiuo atveju nusikalstamą veiką nuteistieji veikdami su kitais asmenimis padarė viešoje vietoje – parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje, įvykį matė liudytojai R. M. ir E. C. ir kiti pašaliniai asmenys buvę automobilių stovėjimo aikštelėje ar jos prieigose, dėl to buvo sutrikdyta kasdienė rimtis, sukeltas išgąstis ir sumaištis, dėl šio įvykio buvo iškviesta policija, akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

22. Be to, nuteistųjų kaltę patvirtina ir filmuota vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad link „R“ parduotuvės ateina grupė tamsiai apsirengusių asmenų, keli dėvi kaukes ant veidų bei dėvi gobtuvus. Palei parduotuvės sieną link įėjimo atbėga vaikinų gauja. Iš kito vaizdo įrašo matyti, jog prie parduotuvės įėjimo laukia du vaikinai ir mergina bei dar du vaikinai, stovintys atskirai. Atbėgus minėtai asmenų grupei, vienas iš šių dviejų vaikinų bėga į parduotuvės vidų, du vaikinai, stovėję su mergina, bėga į parduotuvės vidų, tačiau vieną iš jų pagauna vaikinas, dėvintis kaukę ir suduoda jam smūgį į galvą dešiniu kumščiu. Nukentėjęs vaikinas įbėga į parduotuvę, o užpuolikas atsisuka į aikštelės pusę ir sugniaužęs kumščius nubėga link automobilių aikštelės. Matyti, kad kiti vaikinai, ties parduotuvės įėjimu gaudo kitus asmenis, kai kurie iš vaikinų dėvi kaukes, pirštines. Tarp visų asmenų matomas sumišimas, asmenys bėga nuo vaikinų gaujos. Taigi, konstatuojama, jog iš filmuotos vaizdo medžiagos nustatyta, jog asmenų grupė sutrikdė visuomenės rimtį, privertė aplinkinius žmones jaustis nesaugiai.

23. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai ir argumentai dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingi ir paremti baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma.

24. Nors apeliantai kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nesutinka su apylinkės teismo padarytomis galutinėmis išvadomis, mano, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis ir spėlionėmis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai, vieniems įrodymams suteikiant prioritetą prieš kitus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinių skundų motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikalingas aplinkybes ir pagrįstai apeliantus pripažino kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje. Tuo tarpu, pagrindo abejoti nei liudytojos R. M., nei liudytojo E. C., parodymų teisingumu, teismas nenustatė. Pažymėtina, jog abu liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Todėl aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apeliacinių skundų motyvais, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė išsamumo principo, jog įrodymus teismas vertino selektyviai, fragmentiškai ir vienpusiškai, pirmenybę teikiant kaltinimo palankiems įrodymams, kurie suformuoti prielaidų pagrindu, nepatikrino jų patikimumo, rėmėsi prieštaringais, aiškiai neteisingais parodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. J., R. K., K. K. ir K. N. nusikalstamos veikos atitinka BK 284 straipsnį, jie nuteisti pagrįstai ir nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti priimtą nuosprendį.

25. Vadovaujantis BK 24 straipsniu, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkais pagal BK 24 straipsnio 2 dalį laikomi vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nuteistieji T. J., R. K., K. K., K. N. nusikaltimus darė kartu su kitais bendrininkais, t. y. veikė kaip vykdytojai (bendravykdytojai). Vykdytoju gali būti pripažintas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavęs asmuo (tiesioginis vykdytojas); taip pat asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių (kai likusią dalį požymių realizuoja kitas vykdytojas); vykdytoju gali būti pripažintas ir asmuo, kuris nors tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet būdamas nusikalstamos veikos darymo vietoje kitiems bendrininkams suteikia būtinąją pagalbą; vykdytojas taip pat gali veikti per tarpininką, t. y. asmenį, kuris nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos, yra nepakaltinamas ar nesulaukęs įstatymo numatyto amžiaus ir kita. Taigi, vykdytojo, kaip bendrininko, baudžiamosios atsakomybės ypatumas yra tas, kad jis atsako ne tik už savo paties betarpiškai atlikus veiksmus, kuriais realizuojami objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Kaip minėta, tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tiek išankstinis, tiek veikos darymo metu kilęs asmenų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl, įrodinėjant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Esant tokiam susitarimui visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikaltimą, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas.

26. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog T. J., R. K., K. N. ir K. K., kartu su kitais asmenimis, turėdami tikslą pažeisti viešąją tvarką, veikdami bendrininkų grupe, dalyvavo užpuolant prie parduotuvės stovėjusius „B“ komandos sirgalius, tokiu būdu jiems sudarydami bauginančią situaciją. Akivaizdu, kad K. K., T. J., K. N. ir R. K. įvykio metu buvo šalia ir matė, kaip yra grubiai pažeidžiama viešoji tvarka, mušami „B“ komandos sirgaliai, atiminėjami jų daiktai, šių veiksmų nenutraukė, o pasišalindami iš įvykio vietos kartu su pagrobtais daiktais, juos tęsė ir išreiškė, kad neteisėtiems veiksmams pritaria. Apylinkės teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, jog visos šios aplinkybės, taip pat visų kaltinamųjų veiksmai jau po nusikalstamos veikos padarymo, patvirtino, kad jie suvokė dalyvavę nusikalstamos veikos padaryme, ir norėjo taip veikti, taigi daroma išvada, kad nuteistieji K. K., T. J., K. N. ir R. K. yra šio viešosios tvarkos pažeidimo bendravykdytojai. Tokią išvadą patvirtina kaltinamasis T. T., kuris duodamas parodymus nurodė, jog visiems susirinkus prie parduotuvės „R“ automobilių stovėjimo aikštelės, jie visi aptarė veiksmų planą. Nesutikti su tokiu apylinkės teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl šiems teismo argumentams yra pritariama, o apeliacinių skundų argumentai atmetami, kaip nepagrįsti.

27. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. nurodo, kad apylinkės teismas padarytą viešosios tvarkos pažeidimą kvalifikavo kaip nusikaltimą, neanalizuodamas, ar buvo pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ir nesprendė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės (ANK 481 straipsnio 1 dalies) atribojimo klausimo. Šis skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas, nes minėtu klausimu nuosprendyje pasisakyta ir teismo nurodytos aplinkybės yra teisingos, jos nekartojamos.

28. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas apeliantams pritaikytas tinkamai, jiems paskirtų bausmių rūšys individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.

29. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo T. J. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio, nuteistojo K. N., nuteistojo R. K. ir nuteistojo K. K. apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. J. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio, nuteistojo K. N., nuteistojo R. K. ir nuteistojo K. K. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė