Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu vaiku nustatymo institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2023 m. liepos 26 d. Klaipėdos M. M. progimnazijos raštą.

11. Ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus – 2023 m. birželio 7 d. prašymą dėl duomenų pateikimo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK), 2023 m. birželio 14 d. Klaipėdos AVPK raštą dėl informacijos pateikimo, 2023 m. birželio 7 d. prašymą dėl duomenų pateikimo Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centrui, 2023 m. liepos 21 d. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro atsakymą, 2023 m. liepos 14 d. prašymą dėl duomenų pateikimo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, 2023 m. rugpjūčio 7 d. prašymą dėl duomenų pateikimo Biudžetinei įstaigai Klaipėdos šeimos ir gerovės centrui.

12. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

13. Nustatyta, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėtas apie tai atsakovui nepranešus ir nesuteikus jam galimybės pateikti atsiliepimo. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateiktu įrodymu atsikerta į ieškovės prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti ieškovės nurodytą bendravimo su šalių vaiku tvarką. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad minėto įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas Klaipėdos M. M. progimnazijos raštas priimtinas (CPK 314 straipsnis).

14. Ieškovės kartu su atsiliepimu pateikti paklausimai neaktualūs atskirojo skundo išnagrinėjimui. Klaipėdos AVPK ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro atsakymai taip pat atsisakytini priimti. Ieškovė šiuos rašytinius įrodymus galėjo išsireikalauti anksčiau ir pateikti kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismui. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus priimti atsisakytina, kadangi nėra išimtinių sąlygų priimti ieškovės teikiamus naujus įrodymus.

Dėl nutarties (ne)pagrįstumo

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

16. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

18. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

19. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

20. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

21. Nustatyta, kad skundžiama nutartimi teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką: 1. Atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieną mėnesio šeštadienį nuo 10.00 val. iki 20.30 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą; 2. Atsakovas kiekvieną dieną nuo 18.30 val. iki 19.00 val. gali bendrauti su sūnumi ryšio priemonėms – telefonu, skype, viber; 3. Jeigu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo tėvų valios (vaiko liga, mokyklos išvyka, kelionė ar pan.) bendravimus negali įvykti pagal nustatytą tvarką, tėvai apie tai turi informuoti vienas kitą sms žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną ir suderinti kitą galimą bendravimo laiką.

22. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka ir apeliacinės instancijos teismo prašo nustatyti jo nurodomą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką. Prašo nustatyti, kad: nuo kiekvieno mėnesio 15 dienos iki paskutinės mėnesio dienos sūnus būna pas atsakovą – atsakovas paimu sūnų kiekvieno mėnesio 15 d. 10.00 val. ryto iš jo gyvenamosios vietos, jeigu sūnui nevyksta pamokos, o jeigu vyksta pamokos – paima sūnų iš mokymosi įstaigos 13.30 val. ir kiekvieno mėnesio paskutinę dieną atsakovas grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 20 val., o nuo 1 d. iki 15 d. atsakovas su sūnumi bendrauja telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis bet kokiu dienos mete, jeigu tuo metu sūnui nevyksta pamokos mokykloje ir ne vėliau kaip iki 20.30 val., o jeigu ieškovė pageidauja dėl jos užimtumo, likusiomis kiekvieno mėnesio darbo dienomis, atsakovas sūnų po pamokų papildomai nuveža pas mokytoją papildomai ruoštis mokslams. Atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas neišklausė jo nuomonės spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo ir jų sąlygų, nusprendė vadovaudamasis tik ieškovės nurodomomis aplinkybėms dėl bendravimo su šalių vaiku.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą ir tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

24. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant tokią bendravimo su vaiku tvarką, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.

25. Teismas pažymi, kad bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai teismo vertinimu, tai yra būtina) pranešus. Tačiau nagrinėjimu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo neinformavimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą (ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuomonės neišklausymas), iš esmės pažeidė atsakovo ir nepilnamečio vaiko teises ar interesus.

26. Eliminavęs atsakovo teisę būti išklausytam ir pateikti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, sprendimą dėl laikino bendravimo su šalių vaiku nustatymo priėmęs negavus Institucijos išvados dėl ieškovės prašomos nustatyti laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos tinkamumo, teismas nesiaiškino ir nenustatė bylai svarbių aplinkybių – nuodugniai neįvertino aktualios šalių situacijos. Nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar nepilnametis vaikas gali savarankiškai suformuluoti nuomonę dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, išklausant nepilnamečio vaiko nuomonės per institucijos atstovą.

27. Nors atsakovas savo poziciją išsakė pateikdamas atskirąjį skundą, kuriame atsiliepdamas į ieškovės prašomą nustatyti laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, prašė nustatyti atsakovo norimą laikiną bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, atsakovo prašymas dėl laikinos bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku pirmosios instancijos teismo neįvertintas. Kaip ir liko nevertintas atsakovo nurodomos aplinkybės dėl bendravimo su vaiku. Iš Klaipėdos M. M. progimnazijos 2023 m. liepos 26 d. pateiktos informacijos nustatyta, kad šalių sūnus mokosi Klaipėdos M. M. progimnazijoje. Rašte nurodyta, kad mokinio interesus atstovauja tėvas R. B.. Pažymėta, kad tėvas domisi mokinio pasiekimais ir ugdymo procesu. Klausimai, susiję su vaiko ugdymu, derinami su tėvu. Jis visada atvyksta į individualius pokalbius į mokyklą. Mama, I. B., vaiko mokymosi procese pasyvi, į mokytojos skambučius neatsako, bendrauja tik SMS žinutėmis, į susitartus pokalbius mokykloje neatvyko.

28. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka. Iš šios nutarties turinio matyti, kad teismas iš esmės tik atkartojo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės nurodytas aplinkybes, savarankiškai neatlikdamas jokio byloje esančių įrodymų ar teismo savo iniciatyva surinktų (surinktinų) įrodymų preliminaraus tyrimo. Teismas išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie tai atsakovui ir nepasiūlęs jam bei išvadą byloje teikiančiai institucijai (toliau – ir Institucija) pateikti argumentus ir nuomonę dėl ieškovės prašymo, nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar nepilnametis vaikas gali savarankiškai suformuluoti nuomonę dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios kategorijos (šeimos) bylose laikinųjų apsaugos priemonių klausimas turėtų būti sprendžiamas, įvertinant ne tik procesą inicijavusios šalies nurodytas praeityje buvusias aplinkybes, bet ir kitos šalies bei kompetentingos institucijos pateiktas aktualias aplinkybes, nes laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimui būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamuoju atveju, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, neišsiaiškino prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, nes prašymą sprendė, nepranešęs kitai šaliai, kai nebuvo duomenų, kad toks pranešimas gali pakenkti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas įvertino tik vienos šalies procesiniame dokumente nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, o skundžiama nutartis buvo priimta, neišklausius šalių ir nepareikalavus papildomų duomenų su prašymu susijusioms reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti.

31. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas turėtų būti sprendžiamas įvertinant kiek įmanoma daugiau reikšmingų aplinkybių, kadangi nustatyta vaiko laikina bendravimo su tėvu tvarka galėtų sukurti prielaidas tikėtinam galutiniam sprendimui, sukurtų palankias aplinkybes tik vienam iš tėvų formuoti stipresnį ir glaudesnį ryšį su nepilnamečiu vaiku, todėl neatitiktų vaikų interesų.

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino atsakovo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo argumentų ir kompetentingos valstybės institucijos nuomonės dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo netinkamai. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, perduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja iš esmės atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant neriboti šalių teisės į apeliaciją.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.