Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. spalio 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-4952-2024 (ROIK Nr. 23227881341) (toliau – nutarimas) R. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 150 eurų dydžio bauda už tai, kad 2023 m. gruodžio 13 d., 8.41 val. (duomenys neskelbtini), augindamas avis neužtikrino, kad avys neišbėgtų į važiuojamąją kelio dalį, nesukeltų grėsmės kitų asmenų turtui ir sveikatai, dėl ko į važiuojamąją kelio dalį išbėgo avis ir sukėlė eismo įvykį, jo metu apgadinta transporto priemonė, sužeista avis.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, akcentuodamas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai vertino įrodymus, susijusius su eismo įvykio priežastimi.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2024 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-4952-2024 (ROIK: 23227881341) ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog R. S. padarė ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. S. kaltės yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir bylos medžiaga. Apylinkės teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, išklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą R. S., nukentėjusįjį K. B., liudytoją J. N. (Kelmės rajono PK tyrėją), Institucijos atstovą, ištyrė rašytinius dokumentus, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta proceso pažeidimų, o skundžiama nutartis neteisėta. Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl R. S. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, jų išsamiai nebekartoja, tik juos papildo atsakydamas į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo argumentus.

Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančio institucijos (pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-32-303/2021).

8. Šioje byloje R. S. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinė atsakomybė nustatyta už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui bei numatyta nuobauda – bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

9. R. S. inkriminuoto Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A-49 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kelmės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 10.9 ir 34 punktuose atitinkamai nustatyta, kad gyvūnų laikytojas, be Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ramybei, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų; ūkiniai gyvūnai palaidi gali būti laikomi tik uždaroje savininko ar laikytojo valdoje. Atviroje savininko ar laikytojo valdoje ūkinės paskirties gyvūnai laikomi taip, kad nepadarytų žalos greta esančių valdų savininkų nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Už savo valdų ribų ūkinės paskirties gyvūnai vedami tik su pavadėliu (kiaulės bei paukščiai laikomi aptvaruose).

10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. gruodžio 13 d., 8.41 val. (duomenys neskelbtini) būtent R. S., augindamas avis nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos ir neužtikrino, kad avys neišbėgtų į kelio važiuojamąją dalį, nesukeltų grėsmės kitų asmenų turtui ir sveikatai, taip pat neginčijama ir tai, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje K. B. vairuojamam automobiliui kelyje susidūrus su R. S. priklausančia avimi įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir sužalota avis. Tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su tuo, kad R. S. avis išbėgo į kelio važiuojamąją dalį ir teigiama, kad avis buvo partrenkta stovinti šalikelėje, todėl eismo įvykio kaltininkas yra pats K. B.. Šią apelianto pateikiamą versiją apygardos teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir atmeta, nes ją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

11. Iš nukentėjusiojo K. B. parodymų teisme matyti, kad eismo įvykis įvyko minėtu laiku ir vietoje jam savo automobiliu AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant į darbą, kai į kelią išbėgo kaimynystėje R. S. laikomos avys, jis nespėjo sustabdyti automobilio ir vieną avį kliudė. Kaip nurodė nukentėjusysis, tuo metu snigo, kelias buvo slidus, abipus kelio – melioracijos grioviai, todėl susidūrimo išvengti nepavyko. Dar prieš susidūrimą jis pastebėjo 5-6 avių susibūrimą dešinėje kelio pusėje, tačiau iš tos pačios pusės kelio link atbėgančių kelių avių nepastebėjo dėl pakelėje augančių medžių ir viena avis kliudė automobilio dešinį priekinį kampą. Nurodė tąkart važiavęs apie 40 km/h greičiu, nors toje vietoje leistinas greitis yra 70 km/val. Patvirtino, jog susidūrimas įvyko jo važiojamojoje kelio dalyje, o ne kelkraštyje, į kelkraštį išvažiavęs nebuvo. Analogiškai įvykio aplinkybes jis nurodė ir iškart po eismo įvykio į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (administracinio nusižengimo b. l. 10). Nors byloje yra pateikta ir eismo įvykio vietos schema (administracinio nusižengimo b. l. 8), tačiau ši, kaip teisingai pažymėta tiek apeliaciniame skunde, tiek ir skundžiamoje nutartyje, yra neišsami (joje nepažymėtos kelyje besimėtančios sugadintos automobilio detalės, kurios matyti prie bylos pridėtame vaizdo įraše iš pareigūno kūno kameros, nenurodyti jų atstumai nuo kitų objektų), galimai ir netiksli (nors ir nurodyti atstumai nuo automobilio iki galimos susidūrimo vietos ir sužalotos avies, tačiau šie atstumai nesusieti su jokiu statiniu (nejudančiu) objektu, dėl ko jų nebegalima patikrinti ir patikslinti keliamų abejonių dėl jų tikslumo), taip pat schemoje nėra eismo dalyvių parašų. Todėl priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo minėtos schemos duomenimis, o eismo įvykio esmines aplinkybes nustatė kitų byloje esančių duomenų pagrindu, t. y. pareigūnų pateiktomis įvykio vietos fotonuotraukomis ir pareigūno kūno kameros vaizdo įrašu. Pateiktose fotonuotraukose iš įvykio vietos užfiksuoti ne tik automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, tačiau ir eismo įvykio vietovė, o būtent – tiesus kelio ruožas (priešingai apeliacinio skundo teiginiams), kelio važiuojamoji dalis su aiškiai matomomis automobilių provėžomis sniego dangoje, kelio šalikelė su šviežia sniego apdraba ir pievų augmenija iš po jos, iš kurių matyti, kad minėtas automobilis stovi kelio važiuojamojoje dalyje, išilgai kelkraščio. Iš policijos pareigūno kūno kamera užfiksuoto vaizdo įrašo matyti tas pats vietovės vaizdas, abipus kelio esantys keli statiniai, kelio dešinėje augantys medžiai ir ten besiganančios palaidos avys (3.50–4.15 s), kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie laisvai besiganančias avis ir išbėgančių jų į kelią matomumą galimai užstojančius medžius. Vaizdo įraše iš už automobilio galo užfiksuotos ir aiškiai matomos automobilių detalių nuolaužos, kurios matyti kelio važiuojamojoje dalyje, kurioje stovi ir nukentėjusiojo automobilis (4.22–4.29 s). Nors policijos pareigūnės kūno kamera ir nebuvo užfiksuota šių automobilio detalių dislokacija iš arti, tačiau ir iš pateikto vaizdo įrašo akivaizdu, kad jos mėtosi ne kelkraštyje, o kelio važiuojamojoje dalyje. Pastebėtina ir tai, kad vaido įraše ties automobilio detalių nuolaužomis neužfiksuota ir jokių padangų provėžų, liudijančių minėtą automobilį kelyje staiga keitus kryptį (pvz. nuvažiavus į šalikelę), išskyrus nežymų automobilio nusukimą į kelkraštį dešinėn prieš pat sustojant, kur automobilis ir užfiksuotas po eismo įvykio stovintis kelio važiuojamojoje dalyje. Teisme apklausta policijos pareigūnė J. N. dėl byloje pateiktos schemos nurodė schemą sudariusi policijos komisariate iš turimo juodraščio, kurio neišsaugojo. Taip pat liudytoja patvirtino, kad situacija įvykio vietoje buvusi visiškai aiški, susidūrimas įvyko kelio važiuojamojoje dalyje, o avių savininkas (R. S.) jokių prieštaravimų įvykio vietoje taip pat nereiškė.

12. Aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent R. S. 2023 m. gruodžio 13 d., 8.41 val., augindamas avis neužtikrino, kad avys neišbėgtų į važiuojamąją kelio dalį, nesukeltų grėsmės kitų asmenų turtui, dėl ko viena avis išbėgo į važiuojamąją kelio dalį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta K. B. vairuojama transporto priemonė bei sužalota avis. Tiek nukentėjusiojo K. B., tiek liudytojos J. N. parodymai yra aiškūs, esminėmis detalėmis neprieštaringi ir atitinka bylos medžiagą – byloje pateiktas fotonuotraukas ir pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo duomenis, kitą rašytinę bylos medžiagą, todėl patikimai patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius jam inkriminuotą ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

13. Apeliacinio skundo argumentai, jog eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad avis išbėgo į kelio važiuojamąją dalį, o dėl to, kad K. B. išvažiavo į kelkraštį ir ten partrenkė stovinčią avį yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti tokią subjektyvią nuomonę ir tokį eismo įvykio scenarijų, tokių nėra ir šioje administracinio nusižengimo byloje. Vien tai, kad šioje byloje pateikta eismo įvykio schema yra neišsami ir netiksli, nepaneigia byloje esančių ir šios nutarties 12 punkte nurodytų kitų bylos duomenų objektyvumo ir teisingumo. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, tokią eismo įvykio versiją administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. iškėlė tik kreipdamasis skundu į pirmosios instancijos teismą, nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, o jo paaiškinimai dėl šio įvykio viso proceso metu kito ir nuosekliais nelaikytini. Kaip matyti iš byloje esančio 2024 m. gruodžio 13 d. administracinio nusižengimo protokolo (past. anuliuoto), surašyto tą pačią įvykio dieną, R. S. pripažino tinkamai neužtikrinęs, kad avys neištrūktų iš aptvaro, dėl to apgailestavo, paminėjo ir tai, kad šiuo metu su automobilio savininku nepavyko susitarti dėl žalos dydžio, nes šis pageidavo nupirkti jam naują automobilį (administracinio nusižengimo b. l. 5). Kaip matyti iš šių duomenų, jokių prieštaravimų dėl šio įvykio, jo aplinkybių ir kt. R. S. neišreiškė. 2024 m. balandžio 11 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo metu R. S. jau tvirtino, kad jam priklausanti avis buvo numušta tyčia, K. B. siekiant pagerinti automobilio techninį stovį draudimo bendrovės sąskaita (administracinio nusižengimo b. l. 1). Tuo tarpu 2024 m. vasario 13 d. R. S. atstovo skunde apylinkės teismui jau nurodoma, kad avis iš viso nebuvo išbėgusi į kelio važiuojamą dalį, o partrenkta kelkraštyje. Maža to, skunde pažymėta ir tai, kad tokia išvada daroma iš įvykio vietos apžiūros metu nustatytų duomenų, t. y. schemos. Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nenuoseklūs parodymai dėl minėto įvykio pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai eismo įvykio vietos schemos duomenis įvertino kaip netikslius ir jais nesirėmė, teisingai pažymėdamas ir tai, kad ne kiekviena abejonė ar įrodymų rinkimo trūkumai sudaro pagrindą konstatuoti, jog tam tikros aplinkybės nelaikytinos įrodytomis. Tokios aplinkybės gali būti nustatomos ir įrodymais su trūkumais, jei juos pakankamai patvirtina kiti įrodymai. Papildomai pažymėtina, kad byloje turi būti surinkta tiek įrodymų, kad jų pakaktų padaryti pagrįstas išvadas. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ANK 567, 569 straipsnių reikalavimų, keliamų įrodinėjimo procesui. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.

14. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. atstovo Andriaus Kazakevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.