- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- I-3591-609/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00101-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A.L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A.L. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), jam priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 1-2) nurodė, jog nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. birželio 20 d. jis buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Nurodo, jog sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios kameros dalies ir durų, todėl kameroje esantys nuteistieji galėjo stebėti jį atliekant gamtinius reikalus, o tai sukėlė pažeminimą, gėdą. Akcentuoja, jog naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo užtikrintas privatumas. Pabrėžia, jog kamerose esančios grindys buvo išpuvusios, nusitrynusios, nebuvo galima jų išplauti, ypač dezinfekuoti, todėl jam kilo baimė bevaikštant susižeisti. Teigia, jog į kamerą beveik nepateko natūralus apšvietimas bei grynas oras dėl neskaidraus stiklo langų iš stiklo blokelių. Nurodo, jog buvo laikomas kamerose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, taip pat kamerose trūko ploto laisvam judėjimui. Kamerose laisvą plotą dar labiau mažino jame esantis kietasis inventorius bei sanitarinis mazgas. Teigia, jog buvo pažeisti higienos normų reikalavimai, Konstitucijos 21 straipsnis, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis. Dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, neužtikrinant privatumo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovė), atsiliepime į skundą (b. l. 10-15) nurodyta, jog ji su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjas buvo laikomas Areštinės kameroje Nr. 8 laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 14 d., kurios plotas 14,73 kv.m. su dviem asmenimis, kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv.m., laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 16 d. – vienas, bei laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. – su vienu asmeniu. Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog netinkamos laikymo sąlygos tiesiogiai lėmė neigiamas pasekmes, sveikatos sutrikimus. Akcentuoja, jog kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis HN 37:2009 20 punktu, t.y. atskirti 120-130 cm. aukščio pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto, o tam tikras areštinėje laikomų asmenų privatumo apribojimas yra neišvengiama sulaikymo ir kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais, saugiu vykdymu. Pažymi, kad areštinės kamerų grindys yra medinės, tačiau tvarkingos, nesupuvusios, o Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nėra užfiksuota, kad kamerose esančios grindys neatitinka higienos normų reikalavimų. Teigia, jog pareiškėjas buvimo areštinėje metu neturėjo jokių nusiskundimų sveikata, nebuvo susižeidęs, nepateikė nė vieno skundo dėl netvarkingų kamerų grindų. Nurodo, jog areštinės kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidaromus langus, toks patalpų vėdinimo būdas nepažeidžia higienos normų HN 134:2015 reikalavimų. Paaiškina, kad ventiliacijos sistemos įrengimas kaip ir kamerų langų angų padidinimas, kas įtakotų natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimą, yra priskiriamo pastato rekonstrukcijos darbams, todėl įstaiga negali būti atsakinga dėl nustatytų Higienos normų reikalavimų pažeidimo. Paaiškina, jog 4 paras pareiškėjui teko mažesnis plotas nei nustatyta teisės aktuose, t.y. jam teko mažiau nei 5 kv.m. ploto. Prašo atsižvelgti į asmenų laikymo areštinės kamerose specifiką, kadangi toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią dieną nėra stabilus, todėl asmenų padėtis asmeninės erdvės prasme pagerėja, jie gali laisviau judėti, mankštintis. Pabrėžia, jog pareiškėjo laikymo areštinės kamerose laikotarpiu nebuvo tikrintos ginčo kameros dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, nors pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis dėl jo manymu netinkamų kalinimo sąlygų.
Pažymi, jog nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir įrodymų apie patirtą žalą, nėra ir priežastinio ryšio, todėl skundo patenkinimui teisinio pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo laikotarpiais nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 14 d., nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 16 d., nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė patirtais nepatogumais, garbės ir orumo pažeminimu, privatumo neužtikrinimu.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo Areštinės kamerose sąlygų, pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį plotą, ploto trūkumą laisvam judėjimui, netinkamo natūralaus apšvietimo, ventiliacijos nebuvimo, privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, blogos grindų būklės.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos.
Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 (originali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. spalio 24 d., pareiškėjo laikymo areštinės kamerose metu) patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 58 punktu policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimą draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą, o 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Higienos normos HN 134:2015 13 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, o 12 punktas, jog policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).
Iš byloje esančio Tauragės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko tarnybinio pranešimo (b. l. 30) bei asmens kortelės išrašo (b.l. 31-46) matyti, jog pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 8 (plotas 14,73 kv.m.) laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 14 d. – su dviem asmenimis, kameroje Nr. 2 (plotas 13,12 kv.m.), laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. kovo 16 d. – vienas, o laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. – su vienu asmeniui. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog kamerose yra įrengti 100 x 142 cm. pločio sanitariniai mazgai. Taigi, ginčo laikotarpiu pareiškėją laikant Tauragės AVPK areštinėje, vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą svyravo nuo 4,44 kv.m. iki 11,7 kv.m., todėl pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą buvo pažeista laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 14 d. (viso 4 paras, atitinkamai trūko 0,56 kv.m. ploto). Todėl šioje dalyje nustatytas neteisėtas atsakovės atstovo veikimas.
Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 5 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas dėl vienam asmeniui turinčio tekti ploto – 4 paras nebuvo užtikrinta ploto norma, turinti tekti asmeniui, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo skundo aplinkybės dėl baldų užimamo ploto yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis. Pripažinus, kad Areštinės kameros ploto reikalavimai buvo pažeisti, minėtos aplinkybės vertintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 58 punkto reikalavimų pažeidimo kontekste.
Pareiškėjui skundžiantis privatumo neužtikrinimu naudojantis sanitariniu mazgu, pažymėtina, jog atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad kamerose įrengti 100 x 142 cm ploto sanitariniai mazgai su 120-130 cm aukščio pertvara. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą ar akutę (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).
Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu). Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turėtų būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
Nustatytos aplinkybės įrodo, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas nėra įrengti taip, kad jis būtų galėjęs privačiai pasinaudoti jais ir nepatirti nepatogumų. Teismas sprendžia, jog tam tikrais laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas ne vienas, t.y. 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 14 d., nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. (viso 9 paras), jo teisė į privatumą naudojantis areštinės kamerose įrengtais tualetais galėjo būti pažeista.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš higienos normų neužtikrinimo, teigdamas, jog Areštinės kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvietimo, bei netinkamos grindų būklės.
Kaip jau minėta, pareiškėjas privalo nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl Tauragės AVPK Areštinės kamerų neatitikimo vėdinimo, apšvietimo reikalavimams nedetalizavo, tik nurodė, jog kamerose yra langai iš neskaidraus stiklo. Pažymėtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į areštinę buvo atvežtas 3 kartus ir buvo laikomas skirtingose kamerose Nr. 2 ir Nr. 8, tačiau skunde nenurodė konkrečių kamerų ir jose buvusių higienos normų pažeidimų, taip pat laikotarpių (bent apytiksliai), kuriais šie pažeidimai buvo. Byloje nepateikta jokių pareiškėjo paaiškinimų, kaip jis nustatė apšvietos dydį, kaip išmatavo oro judėjimo greitį, sprendžiant, kad vėdinimas buvo netinkamas. Dėl šių aplinkybių teismas kaip abstrakčius ir nepagrįstus vertina pareiškėjo teiginius, jog nebuvo tinkamo vėdinimo ir buvo netinkama apšvieta. Nors atsakovės atstovas į bylą pateikė Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b.l. 47-56), tačiau šiais įrodymais teismas nesiremia, kadangi patikrinimai atlikti ne ginčo kamerose.
Kita vertus, pagal Higienos normos HN 134:2015 veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ir patalpų rekonstrukcijos darbais, o ventiliacijos įrengimas, bei langų angų padidinimas yra susiję su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl HN reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr. pvz. LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nt. A-1908-261/2016).
Pareiškėjo argumentai, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl to, kad Areštinės kamerose grindų danga galimai buvo nelygi, teismo vertintini kaip nepagrįsti, abstraktūs. Pažymėtina, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Areštinės kamerose, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kokios teisinės pasekmės jam kilo dėl galimai nelygios grindų eigos, o pasekmės negali būti nukreiptos į ateitį (skunde nurodė, kad ateityje gali susižaloti dėl nelygios grindų dangos). Dėl aukščiau nurodytų priežasčių šioje dalyje nenustatytas neteisėtas atsakovės atstovo neveikimas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl nustatytų pažeidimų – privatumo neužtikrinimo besinaudojant sanitariniu mazgu 9 paras, taip pat minimalaus ploto neužtikrinimo 4 paras, pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei Tauragės AVPK būtų vykdę teisės aktų reikalavimus.
Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017). Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.
Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (žr. pvz. LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1553-822/2019).
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į pažeidimo trukmę (4 paras paras) pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali ploto norma, taip pat neužtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu (9 paras), sprendžia, jog atsakovės atstovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą), o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjui buvo kilę sveikatos problemų (b.l. 17-26).
Kadangi byloje nustatytas pažeidimas nebuvo mažareikšmis, todėl pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala pinigais.
Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda, nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 1000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 30 Eur, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo A.L. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui A.L. priteisti 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.