Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. N. prašymą dėl priteistos atlyginti turtinės žalos išdėstymo mokėti dalimis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-14 nuosprendžiu T. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 2 punktu, jam skirta subendrinta 250 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (9415 eurų) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-12-04 11:15 val. iki 2017-12-06 09:54 val., t.y. dvi dienas, kurios atitinka 4MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) baudos, kas sudaro 200 eurų. T. N. mokėtinos baudos dydis sudaro 9214 eurų. Taip pat minėtu nuosprendžiu tenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys ir iš T. N. priteista 63878,82 eurų turtinės žalos atlyginimas Lietuvos Respublikos naudai. Nuosprendžiu nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2022-12-22 Vilniaus apygardos teismui atmetus nuteistojo skundą.

Vilniaus apylinkės teisme gautas nuteistojo T. N. prašymas dėl 2022-01-14 nuosprendžiu priteistos atlyginti turtinės žalos išdėstymo mokėti dalimis. Prašyme nurodė, kad jis nori tvarkingai ir pilnai atlyginti padarytą žalą valstybei, tačiau dėl sunkios materialinės padėtis to negali padaryti iš karto. Nurodė, kad dėl amžiau jo sveikatos būklė nėra gera, serga diabetu, todėl surasti gerai apmokamą darbą nėra jokių galimybių, jokių turtų ar santaupų užgyvenęs neturi. Jo sutuoktinės – pensininkės gaunamos pajamos sudaro tik 337 eurus, nes ji ilgus metus globojo savo neįgalius tėvus. Prašyme nurodė, kad stengiasi išlaikyti šeimą, užsiima individualia veikla- bitininkyste bei ūkininkauja. Pagal prie prašymo teikiamas VMI sumokėto pajamų mokesčio pažymas už 2020 bei 2020 metus, jo gautos pajamos už 2022 metus sudarys apie 37000 eurų, todėl įvertinus tai, realiai žalos atlyginimui galėtų skirti apie 2000 eurų kas mėnesį. Taip pat prašyme nurodė, kad kreipėsi šiuo klausimu į VMI, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tik nuosprendį priėmęs teismas gali spręsti klausimą dėl vykdymo išdėstymo. Tam, kad realiai galėtų atlyginti padarytą turtinę žalą, Teismo prašoma išdėstyti nuosprendžiu tenkinto Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio įvykdymą 36 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023-03-01.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į T. N. prašymą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus pagrindžiančius dokumentus, neprieštarauja pareiškėjo prašymo tenkinimui, tačiau teismas turi diskrecijos teisę individualiai įvertinti tokio išdėstymo būtinumą.

Prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 362 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, <...> pagal šio Kodekso 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs tesimas.

Iš nustatytų duomenų matyti, kad nuteistasis T. N. privalo atlyginti LR valstybei padarytą turtinę žalą, kurią padarė savo nusikalstama veika, taip pat už šią nusikalstamą veiką jam buvo skirta bausmė - bauda.

BPK 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami rašytinio proceso tvarka, pranešus apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai šiuos klausimus žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad juos būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant nuteistojo prašymą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl turtinės žalos atlyginimo vykdymą reikėtų atidėti ar jį išdėstyti. Kaip minėta, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Šioje byloje nustatyta, kad iš nuteistojo priteista gan ženkli turtinės žalos suma, be to nuteistajam skirta 9415 eurų bauda, kurios vykdymas išdėstytas 12 mėnesių. Nuteistasis prašyme nurodė, kad negali visos priteistos turtinės žalos sumos iš karto sumokėti, kad priteistos žalos atlyginimui neturi pakankamai lėšų, bei pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį pateikė VMI pažymas apie jo sumokėtus mokesčius nuo gautų pajamų už 2020 ir 2021 metus. Iš pateiktų pažymų matyti, kad T. N. pajamos 2020 metais siekė 25927,87 eurų, 2021 metais - 37308,56 eurus. Kaip prašyme nurodė nuteistasis, pajamos už 2022 metus sieks apie 37000 eurų. Taip pat byloje pateiktas sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021-01-23 iki 2023-01-26, iš kurio matyti, kad nuteistojo T. N. sutuoktinės Z. N. gaunamos pajamos yra 300 eurų kas mėnesį.

Todėl teismo vertinimu, tiek prašyme pateiktas paaiškinimas apie negalėjimą sumokėti visos sumos, tiek pateikti įrodymai apie gaunamas pajamas leidžia vertinti realią nuteistojo finansinę padėtį. Taip pat atsižvelgtina ir į nuteistojo amžių, jo darbingumą, tai, kad jis užsiima individualia veikla ir iš to gauna pastovias pajamas, todėl teismo vertinimu iš nuteistojo priteista turtinė žala laikytina pakankamai didele, viršijanti jo 2 metų gaunamų pajamų sumą. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis turi prievolę sumokėti ir jam skirtą baudą, be to, nuosprendžio įvykdymui patenkinto ieškinio dalyje yra areštuotas nuteistojo turtas, t.y. 1/7 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Todėl šios nuteistojo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės apie negalėjimą sumokėti visos sumos iš karto yra pagrįstos ir laikytinos išskirtine aplinkybe, dėl kurios jam galėtų būti taikomos CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Kaip matyti iš pateikto VMI atsiliepimo, VMI neprieštarauja nuteistojo T. N. prašymui išdėstyti priteistos žalos įvykdymą.

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nuosprendžio tiek, kiek jis susijęs su turtinės žalos vykdymo išdėstymas iš esmės nepažeis nukentėjusiosios (LR valstybės) intereso gauti nusikaltimų padarytos žalos atlyginimą ir bus pasiekta abiejų šalių interesų pusiausvyrą, nes išdėsčius sprendimo vykdymą, taip bus užtikrintas tinkamas jo vykdymas, atitinkantis teisingumo bei protingumo principus.

Sprendžiant dėl termino, kuriam išdėstytinas nuosprendžiu priteistos turtinės žalos, bei įvertindamas skolininko (nuteistojo) nurodytas aplinkybes, jo turtinę padėtį, atsižvelgiant į teisėtų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 1.5 str.) teismas sprendžia, kad ekonomiškai teisinga teismo nuosprendžio vykdymą nuteistojo atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos valstybei priteistos žalos atlyginimo (63878,82 eurų) išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 1774,41 eurų.

Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra pakankamas, kad būtų užtikrintas įsiteisėjusio teismo sprendimo (šiuo atveju nuosprendžio) nuosprendžio įvykdymas bei nebūtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti nuteistojo T. N. prašymą dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-827/202022 priteistos 63878,82 eurų turtinės žalos Lietuvos Respublikos naudai išdėstymo mokėti dalimis.

Išdėstyti nuteistojo T. N. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-14 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-827/2022, Lietuvos Respublikos naudai priteistos 63878,82 eurų turtinės žalos atlyginimą 36 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nustatant, jog T. N. kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos privalo mokėti po 1774,41 eurų žalos atlyginimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.