- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- 2-51-785/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Andrius Bambalas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei A. V. dėl sumokėto avanso priteisimo ir pagal atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui J. S. dėl preliminariosios žemės ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. S. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei A. V., prašydamas priteisti 62000 Lt negrąžinto avanso, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2008-09-11 su atsakove sudarė preliminarią sutartį, kuria susitarė, jog atsakovė už 200000 Lt iki 2010-12-31 parduos ieškovui preliminarioje sutartyje įvardintus pagalbinius pastatus ir 0,13 ha žemės sklypą, ieškovas sumokėjo atsakovei 62000 Lt avansą. Kadangi šalys iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino pagrindinės sutarties nesudarė, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė ir atsakovė turi grąžinti jai sumokėtą 62000 Lt avansą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas yra jos gatvės kaimynas, kuris jos klausinėdavo ar ji nenorinti parduoti pusės žemės sklypo su jame esančiais pastatais. Maždaug 2008 m. rugsėjo mėnesį ji sutiko parduoti minėtą turtą už 143000 Lt bei suteikė ieškovui notariškai patvirtintą įgaliojimą atlikti žemės sklypo padalijimą. Ieškovas sumokėjo jai 5000 Lt avansą, šalys pasirašė preliminarią sutartį. 2010 m. ieškovas pradėjo prašyti sumažinti sklypo kainą, tačiau atsakovė į tai jam nieko neatsakė ir priminė, kad ieškovas nėra pristatęs sklypo padalijimo dokumentų. 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigoje ieškovas atnešė atsakovei pagal įgaliojimą padarytų darbų ataskaitą, prašydamas sumokėti 6000 Lt. Išsiaiškinusi, kad ieškovas patyrė ne visas ataskaitoje nurodytas išlaidas ji surašė naują ataskaitą ir sumokėjo ieškovui 3146 Lt. Maždaug tuo metu atsakovė pamatė ir tai, kad preliminarioje sutartyje jos ranka įrašyta, jog ji yra gavusi 62000 Lt avanso. Su giminaičių pagalba ji paruošė naują preliminarią sutartį, tačiau ieškovas atsisakė ją pasirašyti, o taip pat atsisakė ir pirkti žemės sklypą bei pareikalavo grąžinti 62000 Lt. Nurodė, kad 62000 Lt avanso negavo, 5000 Lt avanso taip pat negrąžins, nes ieškovui atsisakius pirkti žemės sklypą, patyrė nuostolius. Pažymėjo, jog ieškovas turi įrodyti pinigų perdavimo atsakovei faktą.
Priešieškiniu atsakovė patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, o taip pat prašė pripažinti 2008-09-11 preliminarią žemės ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį dėl sandorio kainos, viršijančios 143000 Lt ir avanso dalies, viršijančios 5000 Lt, iš dalies negaliojančia, kaip sudarytą dėl ieškovo atsakovės atžvilgiu naudotos apgaulės. Nurodė, jog ieškovas pasirašydamas preliminarią sutartį pasinaudojo atsakovės senatve, neišprusimu ir matydamas, kad atsakovė nesupranta sutarties teksto esmės, nemato kokia kaina ir avansas įrašyti sutartyje, įrašė sutartyje kitą sandorio kainą bei avanso sumą nei šalys buvo sutarę.
Atsiliepimu į priešieškinį, ieškovas su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovės veiksmai, įgaliojant ieškovą atlikti žemės sklypo padalijimo veiksmus ir kiti atsakovės teiginiai patvirtina ją supratus ir žinojus bei norėjus padalinti žemės sklypą ir jį parduoti. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užbaigtas žemės sklypo padalijimas. Ieškovas buvo informavęs atsakovę, kad dėl užimtumo negalės pabaigti žemės sklypo padalijimo proceso, atsakovė sutiko likusius veiksmus atlikti pati, bet nieko nedarė. Atsakovė savo ranka preliminarioje sutartyje įrašė, kad gavo 62000 Lt avansą ir tai paneigia jos teiginius apie tai, kad ji neva preliminarios sutarties prieš pasirašydama neskaitė. Savo ranka įrašydama apie tai, kad gavo pinigus atsakovė turėjo suprasti tokio įrašo teisinius padarinius. Nurodė, jog atsakovė neva 2011 m. gruodžio mėnesį sužinojusi apie galimai dėl apgaulės sudarytą sutartį, jokių veiksmų nesiėmė iki ieškovas kreipėsi į teismą dėl avanso priteisimo, o taip pat tejus metus visiškai nesirūpino, kad būtų sudarytas didelės vertės sandoris. Nurodė, jog priešieškinyje išdėstyta atsakovės pozicija turėtų būti vertintina kaip siekis išvengti 62000 Lt grąžinimo.
Teismo posėdyje ieškovas J. S. ieškinį palaikė, nurodė, kad kažkada bendraujant su A. V. ši prasitarė dėl sunkios finansinės padėties, todėl ieškovas pasiūlė jai parduoti dalį žemės sklypo. Atsakovė paprašė ieškovo jai padėti, todėl 2008-09-04 buvo surašytas įgaliojimas ieškovui atlikti sklypo padalijimo darbus. 2008-09-11 šalys sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią sutarė, jog atsakovė sklypą parduos už 142000 Lt, ieškovas sumokėjo 5000 Lt avansą. Po kurio laiko atsakovė pasakė, kad sutarta kaina yra per maža, tada šalys perrašė sutartį, pagal kurią sklypo kaina 200000 Lt, o avansas 62000 Lt. Atsakovė ieškovo paprašė grąžinti jai pirmąją sutartį ir jis ją grąžino. Maždaug 2009 m. žiemą ieškovo surasta įmonė pradėjo vykdyti sklypo atidalijimo darbus, 2009 m. pavasarį sklypas buvo atidalintas. 2009 m. vasarą - rudenį ieškovas buvo labai užimtas darbe, todėl atsakovei pasakė, kad užbaigti padalijimo darbus reikės jai, nes jis nebeturi laiko. Atsakovė pati pasakė, kad dar reikia nueiti į savivaldybę, žemėtvarką, tačiau nieko nedarė. Po kurio laiko ieškovas pateikė atsakovei ataskaitą apie atliktus darbus, tačiau atsakovė sutiko ne su visomis patirtomis išlaidomis. Kadangi ieškovas neturėjo dokumentų, patvirtinančių kai kurias išlaidas, sutiko su mažesne suma, tačiau ir tuos pinigus atgavo tik 2012 m. gegužės mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovė yra stipri fiziškai ir tikrai blaivaus proto bei mąstymo, visus pasirašomus dokumentus atidžiai ir kruopščiai skaitydavo, pasirašydavo viską sąmoningai. Nurodė, jog noras pirkti žemės sklypą praėjo po to, kai atsakovė nieko nebedarė, o taip pat, kai tik po ilgų pastangų atgavo 3000 Lt už atliktus darbus.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Andrius Bambalas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovės ranka įrašytas įrašas patvirtina pinigų gavimo faktą, pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, todėl atsakovė privalo grąžinti gautus pinigus. Pažymėjo, jog teismo posėdyje liudijęs atsakovės sūnus patvirtino, kad atsakovė ir dabar pati tvarko visus mokesčius, visus savo reikalus, todėl nekyla abejonių, kad ji suprato savo veiksmus ir prieš penkerius metus, kai buvo sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis.
Teismo posėdyje atsakovė A. V. su ieškiniu nesutiko, palaikė savo priešieškinį. Nurodė, kad sugalvojo parduoti pusę sklypo, kurį norėjo įsigyti ieškovas, todėl jam išdavė įgaliojimą sklypo padalijimui. Sutarė, jog sklypą parduos už 143000 Lt, ieškovas sumokėjo 5000 Lt avansą, pasirašė sutartį. Kitos sutarties nepasirašinėjo, sutartį perskaitė, kad būtų rašiusi, jog gavo 62000 Lt neatsimena. 2009 m. ieškovas padarė sklypo padalijimo planą ir pasakė, kad nebeturi laiko nueiti į savivaldybę, todėl ji pasakiusi viską atnešti jai. Vėliau ieškovas pateikė ataskaitą ir prašė jos sumokėti jo patirtas išlaidas, tačiau dalis išlaidų buvo nepagrįstos, todėl ji sumokėjo jam tik 3145 Lt. Nurodė, jog įrašą sutartyje apie gautus 62000 Lt pastebėjo tik ieškovui kreipusis į teismą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas V. J. su ieškiniu nesutiko priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje nurodytais motyvais.
Liudytojas R. V. teismo posėdyje parodė, kad apie šalių pasirašytą preliminarią sutartį sužinojo tik 2012 m. birželio mėnesį, kai buvo areštuotas mamai priklausantis žemės sklypas. Tada grįžo pas mamą, o iki to laiko gyveno Londone. Iš mamos pasakojimų žino, kad mama gavo tik 5000 Lt avansą, o 62000 Lt negavo, jo manymu tokio dydžio avanso nesant liudytojų niekas nemoka. Nurodė, jog ieškovas prašė 2000-3000 Lt už vandentiekio įvedimą, nors kaip išsiaiškino jo mama nuvažiavusi į UAB „Mažeikių vandenys“ tai buvo daroma iš ES lėšų. Patvirtino, kad mama dar ir dabar pati tvarko savo namų ūkio buhalteriją, moka komunalinius, žemės mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys netenkintinas.
Byloje nustatyta, jog 2008-09-04 notariškai patvirtintu įgaliojimu, notarinio registro Nr. 1L08-5269, atsakovė A. V. įgaliojo J. S. atlikti A. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,2749 ha žemės sklypo padalijimą į du atskirus sklypus, už A. V. atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (23 b. l.). 2008-09-11 šalys pasirašė preliminarią žemės ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad A. V. parduoda, o J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka 0,13 ha žemės sklypą ir jame esančius pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas bus suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Sutarties 2 punkte nurodyta, jog žemės sklypas ir pastatai parduodami už 200000 Lt, iš kurių 62000 Lt J. S. avansu sumokėjo pardavėjai, o likusius 138000 Lt sumokės po sutarties pasirašymo pas notarą. Pardavėja A. V. sutartimi įsipareigojo parduotą žemės sklypą ir pastatus perduoti pirkėjui ne vėliau 2010-12-31 (5 b. l.). Ieškovo teismui pateikta sutarties kopija pasirašyta abiejų šalių, ant sutarties atsakovės A. V. ranka užrašyta „Aš, A. V. a/k (duomenys neskelbtini) gavau avansu pinigus sumoje 62000 (šešiasdešimt du tūkstančius) litų iš J. S. pagal preliminarią žemės ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį. 2008-09-11“(5 b. l.). Atsakovės teismui pateikta sutarties kopija pasirašyta abiejų šalių, įrašo apie avanso gavimą ant sutarties nėra (27 b. l.). 2011-12-30 ieškovas pateikė atsakovei ataskaitą apie atliktus darbus pagal 2008-09-04 įgaliojimą, kurioje nurodytos patirtos išlaidos 6145,99 Lt, prašoma jas per 60 kalendorinių dienų sumokėti (24 b. l.). Šalims nesutarus dėl patirtų išlaidų tos pačios dienos data surašyta nauja ataskaita, kurioje išlaidų suma 3145,99 Lt. Ant šios ataskaitos ieškovo ranka pažymėta, jog 3146 Lt gavo, pretenzijų neturi, žyma padaryta 2012-05-19 (25 b. l.).
Lietuvos Respublikos CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis – šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties šalys preliminariojoje sutartyje turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti; tokio termino nenurodžius, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per 1 metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo; nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, pasibaigia prievolė ją sudaryti (CK 6.165 str. 5 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad šalių pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią šalys buvo susitarę sudaryti pagrindinę žemės ir pastatų pirkimo sutartį iki 2010-12-31, nėra. Byloje nustatyta, jog pagrindinė sutartis iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino sudaryta nebuvo, todėl tarp šalių kilo ginčas dėl pasirašant preliminarią sutartį sumokėto avanso.
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis).
Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. UAB „Ginta ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S., G. J. v. K. P. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-497/2007).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, jog pagal preliminarią sutartį sumokėti pinigai yra avansas, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl pinigų pagal preliminariąją sutartį sumokėjimo fakto ir sumokėto avanso dydžio. Atsakovė, neigdama gavusi 62000 Lt avansą, prašė preliminarią sutartį pripažinti iš dalies negaliojančia kaip sudarytą dėl jos atžvilgiu panaudotos apgaulės.
Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaulė pagal CK 1.91 straipsnį – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį; apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti; sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).
Atsakovė prašydama preliminarią sutartį pripažinti iš dalies negaliojančia teigė, kad ieškovas pasinaudojo jos senatve, neišprusimu, nekilnojamojo turto perleidimo subtilybių neišmanymu ir pateikė jai pasirašyti sutartį, kurioje parduodamo turto kaina ne 143000 Lt, o 200000 Lt, sumokėto avanso suma ne 5000 Lt, o 62000 Lt.
Iš teismo posėdyje atsakovės duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovė norėjo parduoti pusę jai nuosavybės teise priklausančio sklypo, suprato, kad dalies sklypo pardavimui sklypą reikia atidalinti ir tuo tikslu suteikė ieškovui įgaliojimą ir laukė kada bus padarytas detalusis sklypo planas (101 b. l.). 2009 m. kai buvo padarytas detalusis sklypo planas ir ieškovas pranešė atsakovei, kad nebeturi laiko užbaigti sklypo padalijimo darbams, atsakovė nurodė ieškovui visus dokumentus atnešti jai (102 b. l.). Tačiau nors, kaip pati nurodė iš kitų asmenų žinojo, jog dar reikia nuvykti į savivaldybę, žemėtvarkos skyrių, jokių veiksmų neatliko.
Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, nors ir būdama senyvo amžiaus, tiek sudarydama preliminarią sutartį, tiek sutarties vykdymo metu suvokė savo atliekamus veiksmus, suvokė išduoto įgaliojimo ir preliminariosios sutarties tikslus ir jų norėjo.
Sprendžiant ar atsakovė buvo apgaulės būdu suklaidinta dėl sandorio kainos ir sumokėto avanso dydžio, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė kruopščiai patikrino 2011 m. ieškovo pateiktą ataskaitą ir ieškovui neįrodžius patirtų išlaidų sumokėjo jam perpus mažiau nei buvo prašoma pirminėje ataskaitoje. Tokie atsakovės veiksmai rodo ją buvus pakankamai nuovokią, sugebančią tvarkyti piniginius reikalus, todėl abejotina, jog atsakovė, kaip pati nurodė prieš pasirašydama perskaičiusi preliminarią sutartį, būtų tinkamai neįvertinusi sutartyje nurodytos sandorio kainos bei avanso dydžio. Pažymėtina ir tai, kad pasirašytoje sutartyje nurodyta sandorio kaina yra gerokai didesnė nei atsakovė nurodo, kad buvo tartasi, todėl ši aplinkybė vertintina tik atsakovės naudai. Teismas atmeta atsakovės niekuo nepagrįstus argumentus, kad ji neatsimena, jog įrašė įrašą apie gautą avansą, vadinasi ji tų pinigų ir negavo, nes aplinkybę, jog ant preliminarios sutarties ranka padarytas įrašas apie 62000 Lt avanso gavimą, yra padarytas atsakovės ranka, patvirtino atlikta teismo ekspertizė (126-128 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė minėtą įrašą dėl 62000 Lt avanso gavimo, pamačiusi maždaug 2011 m. gruodžio mėnesį, kai ieškovas pateikė atliktų darbų ataskaitą (20 b. l.), o teismo posėdyje teigė apie šį įrašą sužinojusi tik ieškovui kreipusis į teismą (102 b. l.), nors kaip matyti iš teismui pateiktų ieškovo ir atsakovės preliminarios sutarties egzempliorių toks įrašas buvo padarytas tik ant ieškovo egzemplioriaus, vadinasi atsakovė apie įrašą dėl 62000 Lt avanso gavimo žinojo nuo pat preliminariosios sutarties pasirašymo, nes 2011 m. gruodžio mėnesį pamatyti jo ant ieškovo sutarties egzemplioriaus negalėjo, o ant jai tekusio sutarties egzemplioriaus tokio įrašo nebuvo.
Byloje esančios preliminarios sutarties 2 punkte nurodyta, kad pirkėjas J. S. avansu sumokėjo pardavėjui 62000 Lt prieš šios sutarties pasirašymą, o 62000 Lt gavimo faktas taip pat yra patvirtintas atsakovės ranka padarytu įrašu. Teismui nustačius, kad atsakovė prieš pasirašydama preliminarią sutartį ją perskaitė, vertindamas per protingo, savo teisėmis ir teisėtais interesais besirūpinančio, apdairiai besielgiančio žmogaus suvokimo prizmę, sprendžia, kad atsakovė negalėjo nesuvokti savo ranka padarytu įrašu patvirtinanti, kad yra gavusi 62000 Lt avansą ir šio patvirtinimo teisinių pasekmių. Be to, atsakovė nesugebėjo logiškai paaiškinti, dėl ko tokį įrašą padarė, nors neva 62000 Lt avanso negavo.
Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų itin pranašesnis už atsakovę, nes ieškovas nesiverčia nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, žemės sklypą ketino įsigyti asmeninėms reikmėms, o atsakovės veiksnumas nėra apribotas, iki 2012 m. ji gyveno viena, pati rūpinosi savo turtu, mokėjo mokesčius, būdama fiziškai stipri ir mindama dviratį nuvystanti tvarkyti reikalus, be to liudytojo teigimu atsakovė iki šiol pati tvarko savo namų ūkio buhalteriją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas tyčia siekė suklaidinti atsakovę ar nutylėjo tam tikras aplinkybes, kurios būtų turėjusios įtakos atsakovės valiai sudaryti sandorį susiformavimui, teismas sprendžia, jog atsakovės teiginiai apie neva jos atžvilgiu panaudotą apgaulę yra nepagrįsti, todėl pagrindo pripažinti preliminarios sutarties iš dalies negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 1.91 str. pagrindu nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu ir CPK 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka, kiekvienas proceso dalyvis privalo įrodyti argumentų, kuriais jis grindžia savo poziciją, pagrįstumą.
Atsakovė ginčydama 62000 Lt avanso gavimą, teigė, kad yra gavusi tik 5000 Lt, tačiau jokio dokumento, patvirtinančio, kad šalys buvo susitarę būtent dėl tokios avanso sumos ir, kad tokia avanso suma buvo perduota atsakovei nepateikė. Atsakovės pateikta preliminari sutartis dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo, kurioje nurodyta, jog ji yra gavusi 5000 Lt rankpinigių, nevertintina kaip įrodymas, patvirtinantis, kad atsakovė gavo būtent tokią avanso sumą, nes šią sutartį surašė ir pasirašė tik pati atsakovė. Kitų įrodymų, išskyrus niekuo nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ji gavo tik 5000 Lt avansą, apie tokį avanso dydį byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog šalys tarėsi ir jai buvo sumokėtas būtent 5000 Lt avansas. Priešingai byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė gavo iš ieškovo 62000 Lt avansą, todėl išnykus prievolei sudaryti pagrindinę sutartį atsakovė laikytina nepagrįstai praturtėjusia ir privalo grąžinti visą preliminarios sutarties pagrindu gautą 62000 Lt sumą ieškovui (CK 6.237 str.).
Jeigu sutartyje nenumatyta, kad avansas yra sumokėtas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netesybos ar kt., sprendžiant klausimą dėl avanso grąžinimo, preliminariosios sutarties pažeidimas nėra svarbus, todėl atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovas, nei atsakovė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo nesudarius pagrindinės sutarties nereiškė, klausimas dėl to, kuri šalis kalta dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, nespręstinas.
Iš atsakovės ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą avanso sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2012-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1860 Lt žyminio mokesčio, 3094,69 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 751,80 Lt teismo ekspertizės išlaidų, iš viso 5706,49 Lt (LR CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovas už teismo ekspertizės atlikimą į Mažeikių rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 1000 Lt, o už ekspertizę sumokėta 751,80 Lt, likusi 248,20 Lt dalis grąžintina ieškovui J. S..
Iš atsakovės taip pat priteistina 1610,00 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį, kurio sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir 71,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 3 d. ir 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti, priešieškinio netenkinti.
Priteisti ieškovui J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. V., a.k. (duomenys neskelbtini):
62000,00 Lt (šešiasdešimt du tūkstančius litų 00 ct) avanso;
5 proc. metines palūkanas už priteistą 62000,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
5706,49 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus šešis litus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A.V., a.k. (duomenys neskelbtini), 1610,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dešimt litų 00 ct) žyminio mokesčio ir 71,21 Lt (septyniasdešimt vieną litą 21ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 1681,21 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 21 ct), į valstybės biudžetą.
Grąžinti ieškovui J. S. 248,20 Lt (du šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 20 ct) už teismo ekspertizę 2013-02-13 mokėjimo nurodymu į Mažeikių rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėtų lėšų.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.