Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Jankauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo P. B. gynėjos advokatės E. D. prašymą dėl nuteistajam P. B. taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžiu P. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

P. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B., įpareigojant nuteistąjį gyventi ne (duomenys neskelbtini), t. y. apsigyventi kitoje vietoje, bei nebendrauti ir nepalaikyti ryšių su nukentėjusiąja A. B., iki Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista.

2016 m. liepos 12 d. P. B. baudžiamoji byla su nukentėjusiosios A. B. apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžio buvo perduota Kauno apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka, jos nagrinėjimą paskiriant 2016 m. rugsėjo 21 d., 9.00 val.

2016 m. liepos 20 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo P. B. gynėjos advokatės E. D. prašymas dėl P. B. taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium, panaikinimo.

Nuteistojo P. B. gynėjos teigimu, 2016 m. liepos 11 d. P. B. patyrė smegenų infarktą dėl priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų embolijos ir buvo paguldytas į VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Terapijos klinikos Neurologijos skyrių, ką patvirtina ir L. G. prašymu 2016 m. liepos 15 d. pateikta VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės pažyma iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, be kita ko, pažymėta, kad nuteistojo P. B. būklė yra sunki. Jį gydančių gydytojų teigimu, P. B. iš ligoninės bus išrašytas 2016 m. liepos 21-22 dienomis, bus perduotas slaugai namuose, kadangi pervežti pacientą į slaugos namus dėl vietų trūkumo šiuo metu nėra galimybės, o siunčiamas reabilitacijai ar sanatoriniam gydymui jis negali būti dėl itin sunkios savo sveikatos būklės. Pažymima, jog nuteistasis P. B. šiuo metu nekalba, nevaldo dešinės savo kūno pusės (rankos ir kojos), todėl visiškai negali savęs apsitarnauti. Tuo tarpu gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelė nuteistojo gyvenamoji vieta, kitos vietos pritaikymas prie tokios nuteistojo sveikatos būklės, nėra įmanomas. Panaikinus nuteistajam P. B. taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, jis galėtų būti slaugomas savo namuose ir tuo galėtų pasirūpinti jo dukros – L. G. ir D. J. bei samdomi profesionalūs gydytojai.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė jos prašymą tenkinti, prokuroras pateiktam prašymui neprieštaravo, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė nuteistojo gynėjos prašymą atmesti.

Nuteistojo P. B. gynėjos advokatės E. D. prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Tačiau, remiantis BPK 139 straipsnio 1 dalimi, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, tiek ikiteisminį tyrimą atliekančioms institucijoms, tiek ir teismams baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmąją ar apeliacine instancija, paliekama diskrecijos teisė, esant atitinkamoms bylos aplinkybėms, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam taikomą kardomąją priemonę pakeisti (griežtesne ar švelnesne), arba panaikinti išnykus kardomosios priemonės taikymo pagrindams.

Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi P. B. buvo paskirta siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesus, apsaugoti ją nuo galimo neigiamo P. B. poveikio bei užkirsti kelią naujoms nuteistojo nusikalstamoms veikoms nukentėjusiosios A. B. atžvilgiu. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžiu P. B. pripažinus kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B., iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikta nepakeista.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateikto nuteistojo P. B. gynėjos prašymo panaikinti jos ginamajam taikomą kardomąją priemonę argumentus, išnagrinėjus P. B. baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, jog nuteistajam taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B., BPK 119 straipsnio ir 132¹ straipsnio nuostatų nepažeidžia, panaikinti ją BPK 139 straipsnio pagrindu šioje proceso stadijoje, teisinio pagrindo nėra.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2016 m. sausio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos R. M. nutarimu, siekiant užtikrinti P. B., kaip įtariamojo, dalyvavimą ikiteisminiame tyrime bei teisme, jam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. B. (b. t. 1, b. l. 62-64). Tačiau, P. B. pažeidus jam nustatytus įpareigojimus, o būtent – 2016 m. sausio 26 d. jam atvykus adresu (duomenys neskelbtini), išlaužus dvejas duris ir užrakinus miegamojo, kuriame yra nukentėjusiosios daiktai, duris, 2016 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesus bei apsaugoti ją nuo galimo neigiamo P. B. poveikio bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms jos atžvilgiu, patenkinus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. P. pareiškimą, P. B. buvo paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B., įpareigojant nuteistąjį apsigyventi kitoje nei (duomenys neskelbtini), vietoje, bei nebendrauti ir nepalaikyti ryšių su nukentėjusiąja A. B. (b. t. 1, b. l. 86-87), 2016 m. vasario 2 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės J. P. nutarimu panaikinant P. B. 2016 m. sausio 11 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. t. 1, b. l. 106-107).

Pagal BPK 136 straipsnio 3 dalį, įtariamajam (kaltinamajam ar nuteistajam) pažeidus rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, jam gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Tokiu būdu, P. B. pažeidus jam nustatytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas (įpareigojimą nesilankyti tam tikroje vietoje, nebendrauti bei neieškoti kontakto su nukentėjusiąja), Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė buvo pagrįstai pakeista griežtesne – įpareigojimu gyventi skyrium, kuri Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad P. B. tarpusavio konflikto su A. B. metu, spyrė šiai į koją, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje ir sukeldamas savo sutuoktinei nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip numato BPK 132¹ straipsnio 1 dalis, įtariamasis (kaltinamasis ar nuteistasis) gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, jeigu pagrįstai manoma, kad jis, gyvendamas su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Ši kardomoji priemonė teisine prasme nėra ypatingai sunki ar griežta įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atžvilgiu. Ji visiškai neapriboja nei įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo judėjimo laisvės, nei jo galimybių dirbti, gydytis ar kt. Šios kardomosios priemonės paskirtis yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuo smurto šeimoje apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis, todėl įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokį teisinį reglamentavimą, siekia užkirsti kelią smurtui šeimoje bei pasiekti, kad tokios situacijos visuomenėje nebūtų toleruojamos. Šiame kontekste įvertinus Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžiu konstatuotas aplinkybes, atsižvelgiant į itin priešiškus nukentėjusiosios A. B. ir jos sutuoktinio asmeninius santykius (bylos duomenimis, sutuoktiniai ruošiasi skyrybų procesui) bei aplinkybę, jog apeliacinį P. B. baudžiamosios bylos procesą šiuo atveju inicijavo būtent nukentėjusioji, Kauno apygardos teismui pateikdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžio, leidžia pagrįstai manyti, jog P. B. gyvenimas skyrium nuo nukentėjusiosios šioje proceso stadijoje išlieka tikslingas.

Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir stipriai pablogėjusi nuteistojo sveikatos būklė. P. B. gynėja prie prašymo pateikė duomenis, kad 2016 m. liepos 11 d. P. B. patyrė smegenų infarktą dėl priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų embolijos, dėl ko buvo paguldytas į VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Terapijos klinikos Neurologijos skyrių. Sutinkamai su 2016 m. liepos 15 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės pažymos duomenimis, P. B. būklė yra sunki. 2016 m. liepos 24 d., po VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje P. B. atlikto gydymo, jis buvo perkeltas tolimesniam gydymui į VšĮ Tauragės ligoninę, išrašant buvo nurodoma, kad po skirto gydymo išlieka žymi dešiniųjų galūnių parezė- rankos ir kojos (b. t. 2, b. l. 74-75). Šioje ligoninėje nuteistasis yra ir šiuo metu, ką patvirtina 2016 m. liepos 29 d. VšĮ Tauragės ligoninės pažyma Nr. (1.12) 4-582. Iš pateiktų duomenų matyti, kad po patirto insulto reabilitacija taikoma nuo ligonio pateikimo į ligoninę iš kurios pacientas siunčiamas sveikatos grąžinamajam ambulatoriniam gydymui ar į reabilitacijos ligoninę nuo 2 iki 3 mėnesių laikotarpiui( t.2.b.l. 64). Taigi P. B. šiuo metu yra gydomas ligoninėje ir duomenų, patvirtinančių, kad šiuo metu kaltinamąjį ketinama išleisti iš VšĮ Tauragės ligoninės į namus, Kauno apygardos teismui pateikta nebuvo. Todėl, P. B. gynėjos prašymo argumentai, kad P. B. 2016 m. liepos 21-22 dienomis bus išleistas į namus, kur jam dėl savo sveikatos būklės reikės nuolatinės artimųjų priežiūros, atmestini kaip deklaratyvūs, nes akivaizdu, jog jis tuo metu dar buvo gydomas Kaune, o 2016m. liepos 24 d. perkeltas į VšĮ Tauragės ligoninę.

Sutiktina su gynėjos nurodyta aplinkybe, kad po patirtos ligos P. B. pavojingumas nukentėjusiosios atžvilgiu yra sumažėjęs, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien ši aplinkybė analizuojamu atveju nelaikytina pakankama nuteistajam taikomos kardomosios priemonės panaikinimui. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik P. B. Kauno apygardos teismui nukentėjusiosios A. B. apeliaciniu skundu apskųstu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, bet ir duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu P. B. judėjimo laisvė būtų apribota visiškai, nebuvimas. Konstatuojant šią išvadą, svarbu paminėti, jog prasta savo sveikatos būkle P. B. skundėsi ir baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, pateikdamas 2016 m. sausio 21 d. VšĮ Tauragės ligoninės epikrizę, kurios duomenimis, jam diagnozuotas praeinantis galvos smegenų priepuolis, vestibiulinis sindromas, lėtinės liumbalgijos pablogėjimas, stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė, dėl ko į gydymo įstaigą nuteistasis kreipėsi 2016 m. sausio 13 d. (b. t. 1, b. l. 158-159), tačiau iš aukščiau aptartų duomenų akivaizdu, kad tokia jo sveikatos būklė pažeisti jam nustatytų įpareigojimų nesutrukdė – po jam nustatyto įpareigojimo nesilankyti savo ir A. B. bendruose namuose, 2016 m. sausio 26 d. jis atvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini), išlaužė dvejas duris ir užrakino miegamojo, kuriame yra nukentėjusiosios daiktai, duris.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nuteistojo P. B. gynėjos advokatės E. D. prašymas atmetamas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad 2016 m. liepos 27 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas analogiškas aukščiau išnagrinėtam nuteistojo gynėjos prašymui P. B. dukters L. G. prašymas skubos tvarka svarstyti nuteistajam taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium, panaikinimo klausimą. Bylos duomenimis, nuteistojo P. B. dukra L. G. savo tėvo P. B. įgaliojimo atstovauti jį jo baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė, duomenų, patvirtinančių, kad P. B. dėl savo fizinių trūkumų negali savo teisių bei teisėtų interesų ginti teisme pats ar per savo gynėją, baudžiamojoje byloje nėra, jų nepateikė ir prašymą teismui pateikusi L. G.. Vien ta aplinkybė, kurią nurodė gynėja, kad jis šiuo metu negali pasirašyti įgaliojimo, nesant objektyvių įrodymų, laikytina nepagrįsta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju Lina G. P. B. baudžiamojoje byloje nelaikytina proceso dalyviu, galinčiu pateikti prašymus pakeisti ar panaikinti nuteistajam taikomą kardomąją priemonę BPK 139 straipsniu nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad P. B. turi dvi suaugusias dukras, kurios rūpinasi savo tėvu, turi gyvenamąsias vietas, be to ši kardomoji priemonė taikoma nuo 2016m.vasario 2 d. iki insulto patyrimo, kas rodo, jog P. B. turėjo radęs kitą gyvenamąją vietą ir šios priemonės keisti ar naikinti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ( posėdis numatytas 2016m. rugsėjo 21d.) nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132¹ straipsniu, 139 straipsniu ir 270 straipsniu, 439 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. B. gynėjos advokatės E. D. prašymą dėl nuteistajam P. B. taikomos kardomosios priemonės panaikinimo atmesti.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.