Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorams Mariui Kazlauskui, Jolantai Petraitytei, kaltinamajam P. B., jo gynėjai advokatei E. D., nukentėjusiajai A. B., jos atstovui advokatui K. J., ekspertei Sigitai Bielevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

P. B. 2016-01-09 apie 11 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia įspyrė savo sutuoktinei A. B. į koją, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje ir sukėlė savo šeimos narei A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis P. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną, galimai šeštadienį, apie 9-10 val. pas jį atėjo R. J., atsinešė buteliuką degtinės, sėdėjo prie stalo ir laukė, kol jis apsirengs. Tuo metu su dideliu triukšmu atsidarė durys ir A. B. užpuolė jo draugą dailininką „stipriais“ žodžiais, liepė jam išeiti, pasakė: „greitai išeik“. Draugas mandagiai išėjo. Jis A. B. davė pastabą, kodėl ši išvarė jo draugą, sakydamas: „kam tu varai mano draugus iš mano namų?“. Įžeidžiančių žodžių nebuvo pavartota. Jeigu ir buvo, gali nukentėjusios už tai atsiprašyti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. ir 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2016-01-09 apie 11 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo draugas R. J.. Su R. J. jis vartojo alkoholinius gėrimus. Į namus grįžusi sutuoktinė A. B., pamačiusi degtinės butelį, pradėjo rėkti ir varyti R. J. iš namų. R. J. išėjus, tarp jų vyko žodinis konfliktas. Jie vienas kitam priekaištavo, jis ją išvadino „lerva“, „siurbėle“, tačiau jokio smurto nenaudojo, jai į koją nespyrė, jai negrasino. Konfliktas vyko virtuvės patalpose, prie jo A. B. iškvietė jam policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė (I t., b. l. 55, 58). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė neįvertinęs situacijos, neatsimena, kad būtų sutuoktinę vadinęs „lerva“ „siurbėle“. Jokio konflikto su sutuoktine nebuvo, buvo tik trumpa pastaba, jis pasiėmė butelį ir išėjo pas draugą R. J.. Sutuoktinė namuose liko viena. Būdamas pas R. J. jis skambino dukrai. Jis pas R. J. buvo apie valandą, išgėrė 300 ml buteliuką, po to jis pasivaikščiojo po sodybą ir grįžo. Grįžęs pamatė sėdint policiją, pareigūnai kažką rašė, jis girdėjo sutuoktinės žodžius: „išvežti jį, jis mane pasmaugs“. Jis praėjo pro šalį, nuėjo prie savo kompiuterio. Daugiau alkoholio nevartojo, kodėl tiek promilių pripūtė – matyt toks jo organizmas. Po to, jam išėjus į lauką, policija jį pasigavo ir išvežė. Iš kur pas A. B. atsirado kraujosruva, jam nėra žinoma, gal ji pati susižalojo. Kokiu būdu ji gavo pažymą apie sužalojimus, jis gali tik numanyti. Tarp jų vyko skyrybų procesas nukentėjusiosios iniciatyva, tačiau po pusės metų ji pareiškimą atsiėmė. 2016-01-10 areštinėje vyko jo apklausa. Jį pasikvietė į grotuotą patalpą, padavė jam jau surašytą lapą, kurį jis pasirašė, norėdamas, kad viskas greičiau baigtųsi. Advokatas jo apklausoje nedalyvavo, kadangi jam buvo pasakyta, kad, jeigu dalyvaus gynėjas, jis bus uždarytas dar vieną parą. Dėl apklausos turinio, tai viskas buvo nuspręsta jau iš anksto, ką pasakė sutuoktinė, tą pareigūnas ir surašė, o jis po protokolais pasirašė nepasvėręs, kas ten parašyta. Kuri tai buvo apklausa, neprisimena, jų buvo daug. Kovo 2 d., kai jis buvo apklausinėjamas, gynėjas nedalyvavo, gynėjo jis atsisakė, kadangi neturėjo pajamų. Akistatos tarp jo ir A. B. metu gynėjas dalyvavo, todėl jo atsakymai buvo konkretesni, tikslesni, o anksčiau, kai jo klausinėjo, kartais atsakydavo neįsigilinęs, buvo skubama, jam rodė pirštu, kur jam reikėjo pasirašyti. Anksčiau su sutuoktine iki muštynių nėra priėję, bet apsibardavo. Jų santykiai pablogėjo 2015 m. lapkritį, kai ji sužinojo, kad testamentu savo dalį namo jis paliks dukroms, o ne jai. Jis niekada jai nėra trenkęs, gal pati sutuoktinė barnio metu jam yra trenkusi šluota, bet mano, kad tai yra nieko tokio. Be to, sutuoktinė skųsdavosi jam, kad užsigaudavo, jai greitai atsirasdavo kraujosruvos.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad grįžusi šeštadienį namo ji virtuvėje rado P. B. su R. J. vartojantį alkoholį. P. B. jai pasakė: „ko grįžai, galėjai pranešti“. Ji paprašė R. J. išeiti ir jis išėjo. Ji virtuvėje dėliojo maistą, norėjo įsijungti kavos aparatą, kai pribėgo neblaivus P. B. ir ištraukė laidą, šaukdamas, kad ji kavos negers, nes reikia taupyti elektrą. Jai einant iš paskos P. B. per bendrą kambarį link savo durų, ji kaltinamajam pasakė: „tada išjunk televizorių, taupome elektrą“. Jis atsisuko ir pastūmė ją prie sienos, kur yra stulpas. Ji apsisuko, ėjo link virtuvės ir pajautė vieną P. B. spyrį į dešinės kojos blauzdą. Ar P. B. norėjo pataikyti jai, ar į sieną, ji nežino, buvo labai susijaudinusi. Po to P. B. spyrė antrą kartą ir pataikė į sieną. Jei ji nebūtų pasitraukusi, būtų antrą kartą jai įspyręs. Ji susijaudinusi skambino pagalbos telefonu 112 dėl smurto, negero elgesio ir ne pirmą kartą jos plūdimo necenzūriniais žodžiais, kadangi ji išsigando didesnių pasekmių. Tai išgirdęs, kaltinamasis pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, vadino „lerva“, „sterva“, „bledė“, „išpista alkoholikė“, sakė, kad ją užmuš, iškeldins. Po to jis nuėjo į kitą patalpą ir vėl grįžo. Ji iškvietė pagalbą. Kol atvyko policija, jis vaikščiojo į rūsį, į kitą patalpą. Atvykusi policija viską surašė ir išėjo. Po to atvyko tyrėjas, kuriai ji vėl viską papasakojo, ir policija P. B. išvežė dviem paroms. Po šio įvykio, kuris buvo šeštadienį, ji pirmadienį vyko pas medicinos ekspertus, antradienį kreipėsi į savo (duomenys neskelbtini) poliklinikoje dirbančią gydytoją R. S., kuri jai išrašė raminamųjų. Dėl spyrio jai buvo didelė hematoma – mėlynė. Po tų dviejų parų, kai buvo sulaikytas, P. B. jai paskambino ir pasakė, kad nori pasiimti savo daiktus, ji sutiko. Po to, kai P. B. išvežė, ji norėjo įjungti dujas šildymui, atvykę avarinės darbuotojai patvirtino, kad dujos buvo specialiai užsuktos. Be to, po kurio laiko, kai ji buvo pas seserį ir kaimynai pranešė, kad jos namuose degė šviesa, jai su policija nuvykus iki namų, rado P. B. užsirakinusį, o automobilyje buvo paleistos dujos, policija sakė, kad viskas galėjo sprogti. Po kiek laiko, jai būnant darbe, vėl paskambino kaimynė, ji važiavo su policija ir rado P. B. išpjovusį duris su kaimynu ir nepažįstama moterimi girtuokliaujančius. Policija P. B. išvedė, nes jam paskirta kardomoji priemonė. P. B. nuėjo pas R. J.. Po kiek laiko kaimynė jai pranešė, kad jos (A. B.) kiemė vaikščiojo nepažįstama tamsi moteris, dingo jos du raktai, vėl kvietė policiją. Iki šio įvykio P. B. prieš ją nėra naudojęs smurto. Kaltinamasis nuo 2015-07-06 beveik kiekvieną dieną vartoja alkoholį. Jis geria vienas arba su R. J.. Mano, kad visa tai įvyko dėl alkoholio, kadangi alkoholis P. B. sukelia agresiją, pyktį, nesivaldymą. Santuokos nutraukimo procesą ji iniciavo dėl kaltinamojo alkoholio vartojimo. Po 2016-01-09 įvykio jos gyvenimo kokybė ir psichologinė būsena labai pasikeitė, ji nemiega naktimis, geria raminamuosius, bijo, kad jai vėl ką nors padarys. Iki šio įvykio ji su P. B. gyveno kaip šeima. Ji iki tol nėra vartojusi vaistų, vieną kartą yra skolinusis iš P. B. vaistų nuo galvos skausmo. Jis vartoja vaistus nuo kraujo spaudimo ir skrandžio. Iki šio įvykio ji visuomet gyvendavo namuose, grįždavo po darbo (duomenys neskelbtini) namo. Ką paskambinusi 112 kalbėjo su policija ir parašė pareiškime, neatsimena. Ar tyrėjui Stasiulevičiui rodė sumušimo vietą, pasakyti negali, tačiau žymės ant blauzdos atsirado iš karto, o po to jos patamsėjo.

Ekspertė Sigita Bielevičienė parodė, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją ir pamatavus blauzdoje esančią kraujosruvą – visą kitos negu odos spalvos plotą, jai buvo nustatyta hematoma. Beveik 66 metų amžiaus žmogaus odos būklė yra kitokia negu jaunesnio žmogaus, poodinės venos labiau išsiplečia, turi nepakankamumą, tokiam žmogui yra polinkis į didesnę kraujosruvą. Smūgio jėga turi įtakos atsirasti didesnei kraujosruvai. Tokia kraujosruva asmeniui lipant iš automobilio ir statant koją neatsiras. Kad tokia atsirastų, reikėtų dešinės blauzdos išorinio paviršiaus viduriniu trečdaliu atsitrenkti arba į šią vietą turi būti smūgis. Specialisto išvadoje smūgio mechanizmas nėra konkretizuotas, kadangi nebuvo užsifiksavę individualios savybės, toks smūgis galimas atsitrenkiant į kietą buką daiktą, tai gali būti tiek paviršius, tiek ranka, tiek koja. Be to, automobiliai yra įvairūs, tam, kad konstatuoti, kad atsitrenkus į automobilio slenkstį buvo padaryta kraujosruva, reikia matuoti automobilio slenksčio ir poodinės kraujosruvos aukštį. Poodinės kraujosruvos spalva būna murzinai violetinė, antros paros pabaigoje ji pradeda keisti spalvą. Tai atitinka A. B. padaryto sužalojimo laiką, jos sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį koja – spiriant į blauzdą. Abejonių, kad A. B. bando pameluoti, nekilo. Prieštaravimų tarp nukentėjusios parodymų ir nustatyto sveikatos sutrikdymo nebuvo. Apžiūros metu nuotraukos nebuvo darytos, kadangi taisyklėse parašyta, kad privaloma daryti tik mirusių kūnų nuotraukas.

Liudytoja D. J. parodė, kad P. B. yra jos tėvas. Ji su tėvu tapo labai artimi, kai jo žmona išvykdavo, jos nebūdavo kas savaitę, jie dažnai bendraudavo telefonu, taip pat ji lankydavosi tėvo namuose. 2016-01-09, šeštadienį, apie 9 – 10 val., jai paskambino tėvas, jis buvo geros nuotaikos, sakė, kad grįžta žmona, kuri išvyksta ir savaitę gyvena kitur, sakė, kad jis paleis namuose šilumą, kadangi jis labai atidus ir rūpestingas. Po pusvalandžio, vėliausiai 10.30 val. ji sulaukė antro tėvo skambučio, jis buvo susijaudinęs, nesavas, kadangi pas jį atėjo kaimynas, atsinešė alkoholio, o grįžusi A. B., negražiai kalbėdama, kaimyną išvarė, kadangi jis jai niekada nepatiko. Ką tėvas sakė A. B., ji neprisimena. Tėvas jai telefoninio pokalbio metu pasakė, kad eina atsiprašyti kaimyno, pasiėmė nepradarytą alkoholinio gėrimo butelį. Tuo metu, kai skambino, tėvas nebuvo išgėręs, tai ji suprato iš jo balso. Po to apie 11 val. ir 12.30 val. ji pati skambino tėvui, jis buvo pas kaimyną, buvo išgėręs. P. B. jai pasakė, kad, būdamas pas kaimyną, matė, kaip atvažiavo policija. Vėliau jo telefonas buvo išjungtas, ji skambino į Kauno areštinę ir jį surado. Kai buvo pradėta nagrinėti byla, jai tėvas pasakė, kad kaimyno atsinešto alkoholio kiekis buvo mažas. Tėtis retai vartoja alkoholį, 4-5 kartus į metus, jis yra mokytojas, inteligentas, mažai alkoholio pakeldavo. Pokalbių metu tėvas jai pasakė, kad su žmona apsižodžiavo, galimai sakė ir kokius žodžius vartojo, tačiau ji to neužakcentavo. Iki 12 val. tėvas buvo blaivus, jis išgėręs buvo tik paskutinį kartą jai su juo kalbant. Kai su juo kalbėjo, tėvas neminėjo, kad buvo susistumdymas ar spardymai, ar kad stūmė sutuoktinę į sieną. Tai žino, nes tėvas jai pasakoja kiekvieną savo veiksmą – ar jie susipykę, ar ant jos ką pikčiau pasako. Sausio mėn. tėtis dvi savaites turėjo problemų su nugara. A. B. yra ūmi, neprognozuojama, kai ji įsižeidžia, kaltinamąjį gąsdina su žirklėmis ir šluota, šis užsidaro savo kambaryje ir taburete užremia duris, A. B. yra naudojusi prieš kaltinamąjį fizinį smurtą, tačiau tėvas į policiją dėl to nesikreipė. Pats tėvas niekada nekonfliktuoja, jis yra ramus. Ji tėvui yra sakiusi įsidėti į savo kambarį spyną.

Liudytojas R. J. parodė, kad jis pažįsta P. B. pusę metų, kadangi jo kaimynystėje apie du metus prižiūrėjo savo mamą. Įvykio dieną iki 12 val. jis atėjo pas P. B., su kuriuo nusprendė namuose, virtuvėje išgerti jo (R. J.) atsineštą nedidelės talpos butelį degtinės. Negalėjo būti taip, kad jis atėjo 8-9 val. ryto. Tuo metu P. B. buvo blaivas. Kiek jam žinoma, kaltinamasis nėra mėgėjas vartoti alkoholį anksti ryte. Tai buvo pirmas kartas, kai jis buvo P. B. namuose ir norėjo išgerti. Ar ant stalo buvo padėti stikliukai, jis neprisimena. Jiems nespėjus atidaryti butelio, po kelių minučių įėjo A. B. ir jį išvijo lauk, mandagiai pasakydama „prašau išeiti“, neaiškino, kodėl. Jis išėjo. Jam išeinant, P. B. ir A. B. nesipyko, jokių žodžių išeidamas jis negirdėjo. Anksčiau su A. B. jokių konfliktų nėra buvę, su ja nebendraudavo, kadangi ir su P. B. buvo neseniai pradėję bendrauti. Po to, kai jis išėjo į savo mamos namus, esančius už 30 metrų, tarp 10 val. ir 12 val., pas jį atėjo P. B., atsinešė butelį, jie išgėrė, pabendravo ir po maždaug valandos P. B. išėjo namo.

ROIK 0116000013685 duomenys patvirtina, kad 2016-01-09 11.42 val. į Bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi pranešėja A. B. dėl to, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sutuoktinis P. B. triukšmavo, konfliktavo su A. B., kuri prašė policijos pagalbos (I t., b. l. 5).

2016-010-09 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad pareiškėja A. B. kreipėsi dėl to, kad 2016-01-09 apie 11 val. jai grįžus namo neblaivus sutuoktinis P. B. ėmė ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir kilusio konflikto metu spyrė jai į dešinės kojos blauzdą ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą bei pastūmė. Buvo apžiūrėta įvykio vieta – privatus dviejų aukštų namas, esantis (duomenys neskelbtini), įvykio vieta užfiksuota fotolentelėje (I t., b. l. 6-11).

2016-01-09 A. B. pareiškime nurodyta, kad grįžusi namo ji rado neblaivų sutuoktinį P. B., kuris su kaimynu vartojo alkoholį, tai kartojasi kas 2-3 dienas, sutuoktinis jos nenori įleisti į namus, išjungia elektrą, šildymą, grasina jai necenzūriniais žodžiais, kad ją užmuš (I t., b. l. 13).

2016-01-09 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kilo konfliktas tarp sutuoktinių A. B. ir P. B., kurio metu pastarasis sutuoktinei grasino, vartojo necenzūrinius žodžius, įspyrė jai į koją, tuo sukeldamas fizinį skausmą. A. B. buvo susijaudinusi, išsigandusi. Smurto žymių neužfiksuota (I t., b. l. 14-17).

2016-01-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G75/2016(02) patvirtina, kad A. B. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, padaryta kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai 2016-01-09, ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (I t., b. l. 27).

2016-01-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad A. B. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“ (I t., b. l. 30-31).

2016-01-12 pakvitavimas patvirtina, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A5“ buvo grąžintas A. B. (I t., b. l. 32).

2016-01-12 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A5“ bei jame esanti informacija – nuotraukos bei garso įrašai, kurie išsaugoti kompaktiniame diske prie apžiūros protokolo (I t., b. l. 33-36).

Garso įrašo „Balsas 005“ ir „Balsas 006“ stenogramoje matyti, kaip P. B. konfliktuoja su A. B., vadina ją necenzūriniais žodžiais, A. B. jo klausia, kodėl jis spardosi, o kaltinamasis atsako, kad jis jos nelietė per dešimt metrų (I t., b. l. 37).

2016-02-02 akistatos protokolas patvirtina, kad A. B. ir P. B. liko prie savo parodymų prieštaravimų pašalinti nepavyko (I t., b. l. 44-48).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad 2016-01-09 15.02 P. B. nustatytas 1,12 promilių girtumas (I t., b. l. 49).

2016-05-06 Bendrojo pagalbos centro raštu pateiktas garso įrašas patvirtina, kad A. B. kreipėsi dėl konflikto su savo sutuoktiniu, nurodė, kad fizinis smurtas prieš ją naudotas nebuvo (II t., b. l. 14-15).

Kaltinamasis P. B. savo kaltės dėl nežymaus savo sutuoktinės sveikatos sutrikdymo nepripažino, teigė tik pasakęs nukentėjusiajai trumpą pastabą dėl to, kad ši išvariusi jo draugą. Tokiems kaltinamojo parodymams prieštarauja išsamūs nukentėjusiosios parodymai. Ji kilus konfliktui tarp jos ir sutuoktinio paskambino bendrojo pagalbos centro telefonu. Byloje esantis kompaktinis diskas su jos skambučio telefono numeriu 112 garso įrašu patvirtina, kad ji atsiliepusiai operatorei nurodė, jog neblaivus jos sutuoktinis plūdo ją necenzūriniais žodžiais. Byloje esančiais ROIK duomenimis, nukentėjusioji apie įvykį pranešė 11.42 val., o policijos pareigūnams 12.27 val. nuvykus į įvykio vietą, 13.55 val. ji detaliai papasakojo analogiškas įvykio aplinkybes, taip pat nurodė apie tai, kad kaltinamasis jai įspyrė į koją. Šie duomenys užfiksuoti ir byloje esančiuose pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Vyriausiojo patrulio R. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusioji atrodė išsigandusi, susijaudinusi.

Nustatyta, kad kaltinamasis įvykio dieną buvo neblaivus (jam 2016-01-09 15.02 val. konstatuotas 1,12 promilių girtumas). Tai patvirtina byloje esantis pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas. Šio fakto neginčija ir pats kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino namuose dar prieš grįžtant nukentėjusiajai su R. J. vartojęs alkoholį, tačiau teisme jis teigė nežinantis, kodėl jam konstatuotas tokio laipsnio girtumas. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad ji 11 val. grįžusi namo pamatė sutuoktinį su kaimynu R. J. vartojančius alkoholį, paprašė kaimyno išeiti ir tarp jos bei jos sutuoktinio kilo konfliktas, kurio metu P. B. ją pastūmė bei vieną kartą įspyrė į dešinės kojos blauzdą. Nors iš byloje esančio 2016-01-09 11.42 val. pagalbos centro skambučio įrašo matyti, kad nukentėjusioji nurodė, jog prieš ją fizinis smurtas nebuvo naudotas, tačiau teisiamojo posėdžio metu ji paaiškino, kad smurtas prieš ją buvo naudotas jau po to, kai buvo iškviesta policija, jos ir P. B. garso įrašą savo telefonu ji taip pat darė jau iškvietus pareigūnus. Šio nukentėjusiosios telefonu įrašyto pokalbio metu P. B. jai ir sudavė smūgį į koją. Nors šis įrašas savaime negali būti laikomas leistinu įrodymu baudžiamojoje byloje, tačiau iš jame pateiktos informacijos matyti, kad kaltinamajam šio pokalbio metu jau buvo žinoma apie iškviestą policiją. Kaltinamasis pokalbio metu teigė: „atvažiuos policija, aš viską papasakosiu“, o, garso įraše pasigirdus dusliam, galimai suduoto smūgio, garsui, nukentėjusioji kaltinamojo paklausė, kodėl šis jai trenkė. Tai patvirtina nukentėjusiosios versiją, kad policiją ji kvietė kaltinamajam būnant namuose, jam tai girdint ir dėl to sudavus jai smūgius, ir paneigia kaltinamojo bei liudytojų jo dukters D. J. bei R. J. parodymus, kad nukentėjusioji policiją kvietė likusi namuose viena, kaltinamajam būnant pas kaimyną R. J.. Pažymėtina, kad kaltinamojo iniciatyva kviesti tiek liudytoja D. J., tiek liudytojas R. J. tiesiogiai įvykio metu nedalyvavo, nebuvo name (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena tik kaltinamasis ir nukentėjusioji, todėl jų parodymai vertintini tik kaip papildantys galimas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir negali nei patvirtinti, nei paneigti smurto prieš nukentėjusiąją buvimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju kaltinamasis nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir nukentėjusioji, nuosekliai pasakodama apie įvykį tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tik neigė smūgių A. B. sudavimą. P. B. ikiteisminio tyrimo 2016-01-10 apklausos metu nurodė, kad apie 11 val. pas jį atėjo R. J., jie vartojo alkoholinius gėrimus, o A. B. išvijus kaimyną, jis plūdo savo sutuoktinę necenzūriniais žodžiais. Tuo tarpu kaltinamojo teisme duoti parodymai ir jo iniciatyva kviestų liudytojų jo dukters D. J. bei kaimyno R. J. parodymai yra kintantys, prieštaraujantys tarpusavyje, todėl teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, vadovaujasi kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, vertintini kritiškai. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad 2016-01-10 ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus dėl to, kad neturėjo advokato ir jam buvo nurodyta, kad, jei neduos parodymų be gynėjo, jis areštinėje bus laikomas viena para ilgiau, o 2016-02-02 akistatos metu jo parodymai detalesni, kadangi advokatę jau turėjo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad be gynėjos apklausiamas ir 2016-03-02, t. y. po akistatos, jis liko prie savo anksčiau, t. y. 2016-01-10, duotų parodymų, kas patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo apsisprendimo dėl duodamų parodymų turinio neįtakojo. Jo parodymai pasikeitė bylą nagrinėjant teisme, tačiau jo nurodytos priežastys vertintinos kritiškai kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nenustačius galimo ikiteisminio tyrimo tyrėjo ar eksperto, surašiusio specialisto išvadą dėl nukentėjusiajai nustatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo, suinteresuotumo bylos baigtimi.

Nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota kraujosruva dešinėje blauzdoje. Šioje išvadoje nurodyta, kad sveikatos sutrikdymas A. B. galėjo būti padarytas 2016-01-09. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Sigita Bielevičienė parodė, kad trauma nukentėjusiajai galėjo būti padaryta tik atsitrenkus į paviršių arba sudavus kietu buku daiktu, kuo gali būti laikoma ir koja. Ekspertams abejonių, kad A. B. bandytų pameluoti, nekilo. Prieštaravimų tarp nukentėjusios parodymų ir nustatyto sveikatos sutrikdymo nėra. Nukentėjusiajai specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas atitinka nukentėjusiosios pasakojimo aplinkybes. Duomenų apie ankstesnį tą dieną ar artimu jai laiku nukentėjusiosios patirtą sužalojimą byloje nėra. Nelogiška būtų vertinti, kad nukentėjusioji iš anksto būtų planavusi konfliktą su kaltinamuoju ir dėl to tyčia susižalojusi kojos blauzdą, atsižvelgiant be kita ko ir į tai, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimo padarymo laikas atitinka įvykio laiką, tai yra, 2016-01-09. Be to, konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo ankstyvu dienos metu, jai tik grįžus iš darbo, nuo policijos kvietimo iki pareigūnų atvykimo praėjo pakankamai trumpas laiko tarpas, be kita ko ir atsižvelgiant ir į tai, kad nustatyta, jog kaltinamasis po policijos iškvietimo kurį laiką buvo namuose, tarp jų tęsėsi konfliktas, ir jis būtų galėjęs matyti, jei nukentėjusioji būtų kur nors susižalojusi koją. Kadangi kaltinamieji bute gyveno dviese, darytina išvada, kad nukentėjusiajai sužalojimas buvo padarytas būtent kaltinamojo veiksmais. Netikėti šiais nuosekliais bei išsamiais per visą ikiteisminį tyrimą bei bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį nekitusiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo. Kaltinamojo pateikta įvykių versija vertintina kritiškai.

Kaltinamasis savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sutuoktinei, su kuria jis iki šiol gyvena bendrame name atskiruose kambariuose, todėl jo veiksmai pagal susiformavusią teismų praktiką pripažintini kaip smurtas prieš savo šeimos narį, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Kaltinamasis P. B. neteistas (I t., b. l. 69), baustas administracine tvarka (I t., b. l. 66), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto ir Marių sektorių stacionaruose nesigydė, konsultacijų kabinetuose nesilankė (I t., b. l. 72, 73), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (I t., b. l. 75), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Skiriant bausmę P. B., atsižvelgtina į tai, kad jis tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B., įpareigojant P. B. gyventi ne (duomenys neskelbtini), o apsigyventi kitoje vietoje, įpareigojant nebendrauti ir nepalaikyti ryšių su nukentėjusiąja A. B., iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su garso įrašais (I t., b. l. 36, II t., b. l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 str., 305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

P. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti P. B. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-01-09 14.30 val. iki 2016-01-11 13.17 val. (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

P. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B., įpareigojant P. B. gyventi ne (duomenys neskelbtini), o apsigyventi kitoje vietoje, įpareigojant nebendrauti ir nepalaikyti ryšių su nukentėjusiąja A. B., iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su garso įrašais (I t., b. l. 36, II t., b. l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.