Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Nomedai Vilimavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 9 d. apie 11 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia įspyrė savo sutuoktinei A. B. į koją, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje ir sukėlė savo šeimos narei A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir priimti naują sprendimą – P. B. pripažinus kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nuteisti jį 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, o taip pat BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įpareigoti P. B. neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismo posėdyje nuteistojo P. B. atstovė advokatė Eglė Dargvainė ir prokuroras Vytautas Turauskis prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji A. B. ir jos atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji neginčija teismo nuosprendžio dalies dėl P. B. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtos bausmės, tačiau mano, kad nuteistajam teismas privalėjo papildomai taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą įpareigojimą - neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Bylos duomenimis, P. B. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelių rūšių bausmės, t. y. viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, nuteistajam parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, P. B. anksčiau neteistas (1 t., b.l. 69), baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 66), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto ir Marių sektorių stacionaruose nesigydė, konsultacijų kabinetuose nesilankė (1 t., b.l. 72, 73), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 75), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l.157), paskyrė P. B. laisvės apribojimą vieneriems metams, taip pat įpareigojo nuteistąjį 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

10.Teismo nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė yra vidutinio griežtumo bausmė, kurios esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Be to, teismas papildomai gali nuosprendžiu paskirti tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Skirdamas laisvės apribojimą, teismas parenka tokius įpareigojimus ir draudimus, kuriais geriausiai pasiekiami laisvės apribojimo bausmės tikslai.

11.Bylos duomenimis P. B. turi aukštąjį išsilavinimą, nedirba (senatvės pensininkas) (b.l. 70, 137), nusiskundimų dėl P. B. netinkamo elgesio, konfliktų šeimoje ar viešose vietose, piktnaudžiavimo alkoholiu seniūnija nėra gavusi (1 t., b.l.77), nuo 2008 m. sausio 7 d. iki 2015 m. birželio 9 d. nuteistasis dirbo technologijų (berniukams) mokytoju ir neformalaus ugdymo mokytoju (medienos apdirbimo būrelio mokytojas) (1 t., b.l. 157), teisiamas pirmą kartą. Bylos duomenimis P. B. sveikatos būklė yra prasta. Nes byloje yra duomenys, P. B. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, tai yra 2016 m. sausio 21 d. gydytojai diagnozavo praeinantį galvos smegenų priepuolį, vestibiulinį sindromą, lėtinės liumbalgijos pablogėjimą, stuburo juosmeninės dalies osteochondrozę, dėl ko į gydymo įstaigą nuteistasis kreipėsi 2016 m. sausio 13 d. ( t. 1, b. l. 158-159). Po nuosprendžio priėmimo P. B. 2016 m. liepos 11 d. patyrė smegenų infarktą dėl priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų embolijos ir iki šiol gydosi (2 t., b.l. 61,74-75, 107).Taigi nuteistojo socialinė padėtis ir sveikatos būklė, patvirtina, jog jis nėra pavojingas. Atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog P. B. teismo paskirta bausmės rūšis ir jos terminas – laisvės apribojimas vieneriems metams, taip pat paskirtas įpareigojimas – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,– yra teisinga bausmė, atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, dera su teisingumo principo reikalavimais ir yra pakankama, norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

12.Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo prie teismo paskirtos bausmės – laisvės apribojimo papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte tai yra nemokamus darbus. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog apeliantės prašomas taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas įpareigojimas nuteistajam yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra taikoma asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės arba atleistiems nuo bausmės, arba lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų (BK 67 straipsnio 2 punktas) ir sutinkamai su BK 70 str.2d. skiriami tik tais atvejais kai asmuo sutinka dirbti.

13.Tačiau akivaizdu, jog nukentėjusioji siekia, kad būtų taikytas BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas ir nustatytas dar vienas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti iki 50 val. per teismo nustatytą laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, todėl teisėjų kolegija pasisako, ar šiuo atveju yra pagrindas nuteistajam papildomai skirti apeliantės prašomą įpareigojimą. Kaip jau minėta, P. B. negalėtų dirbti nemokamus darbus ne tik dėl to, kad yra senatvės pensininkas bet ir dėl sveikatos, kuri buvo iki priimant skundžiamą nuosprendį. Apeliantė šio įpareigojimo taikymo reikalingumą grindžia teismų praktika panašiose bylose bei tuo, kad kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neigė spyręs ir sužalojęs nukentėjusiąją, nesigailėjo dėl savo veiksmų, neatsiprašė nukentėjusiosios. Tačiau visos šios aplinkybės jau yra pirmosios instancijos teismo įvertintos skiriant bausmę, kadangi jų buvimas lemia tam tikras lengvatas nuteistajam, kaip antai, lengvinančių aplinkybių skiriant bausmę buvimą (BK 59 str. 1d. 2 p.), bausmės mažinimą (BK 64¹ str.) ir pan., o bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecijos teisė. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog šiuo atveju nėra pagrindo nuteistajam papildomai taikyti apeliantės prašomo įpareigojimo.

14.Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas galioti, o nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.