Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo V. D. patikslintą ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų išieškojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisija 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. DGKS-7563, priimtu darbo byloje Nr. APS-2-19654/2019, nusprendė išieškoti darbuotojui V. D. 163,20 Eur netesybų iš darbdavio, o kitus darbuotojo prašymus, t.y. prašymą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti su darbo santykiais susijusias sumas ir neturtinę žalą, atmetė.

2. Ieškovas V. D. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, darbdavys) direktoriaus 2019 spalio 4 d. įsakymą Nr. TE-2 - 288 dėl ieškovo atleidimo iš darbo nuo 2019 m. spalio 4 d. neteisėtu, grąžinti jį į eitas pareigas, 2) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 3) priteisti 163,20 Eur dydžio netesybas taikomas darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2019 m. spalio 10 d. laikotarpį, 4) priteisti 1000 Eur dydžio neturtinę žalą. Ieškinyje nurodė, kad jo nuomone, jis buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Patikslintame ieškinio pareiškime nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad jam pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) komandos patvirtintą darbuotojų, dirbančių pamainomis, darbo grafiką (toliau – darbo grafikas) 2019 m. spalio 4 d. buvo numatyta nedarbo diena. Minėtą dieną ieškovui telefonu paskambino (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės tarnybos viršininkas ir pasakė, kad jis 2019 m. spalio 6 dieną į darbą gali neateiti, nes nuo 2019 m. spalio 4 d. yra atleistas dėl to, kad neišlaikė fizinio parengtumo reikalavimų. Kadangi iki 2019 m. spalio 4 d. ieškovas negavo jokių darbo sutarties nutraukimo dokumentų ir pagal darbo grafiką 2019 m. spalio 6 d. buvo jo darbo diena, ieškovas nuvyko į darbą, kur jam buvo įteiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. TE-2 - 288 dėl atleidimo iš darbo nuo 2019 m. spalio 4 d. Šiuo įsakymu jis buvo atleistas iš darbo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 53 straipsnio 7 punktu ir Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalies 1 punktu ir 12 dalimi. Pamainos vadas daugiau jokių dėl darbo sutarties nutraukimo dokumentų neįteikė ir liepė palikti darbo vietą, nes priešingu atveju iškvies policijos pareigūnus. Ieškovas pažymėjo, kad DK 65 straipsnio 5 dalis numato, jog darbo santykių pasibaigimo diena (t. y. darbdavio sprendime nurodyta darbo sutarties nutraukimo diena) yra paskutinė darbuotojo darbo diena. Tai reiškia, kad tą dieną darbuotojas dar turi dirbti ir už tą dieną jam turi būti sumokėtas darbo užmokestis. Ši taisyklė galėtų būti netaikoma, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojui nesant darbe (kai darbo sutartis pasibaigia darbuotojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų metu ar kitais atvejais). Bet šiuo atveju jis dirbo pagal iš anksto skelbiamą grafiką, nebuvo nušalintas nuo darbo, neturėjo laikino nedarbingumo, taip pat nebuvo išėjęs kasmetinių atostogų. Todėl darbuotojas mano, jog darbdavys nesilaikė darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Ieškovas paaiškino, kad jis atleistas dėl to, kad tariamai neatitiko fizinio parengtumo reikalavimų, todėl su juo turėjo būti nutraukta darbo sutartis, tačiau tik tokiu atveju, jeigu tokio prieštaravimo negalima pašalinti arba darbuotojo negalima perkelti į kitą darbą pagal jo kvalifikaciją. Atsakovas ieškovui nesiūlė kitų pareigų, kuriose jis atitiktų reikalavimus, nors tokių laisvų darbo vietų ir turėjo. Be to, darbdavys nesudarė sąlygų per protingą laiką patobulinti fizinę formą ir perlaikyti fizinio parengtumo testą. Priešgaisrinės saugos įstatymas yra specialusis įstatymas, kurio 18⁵ straipsnio 11 dalies 1 punkte ir 12 dalyje yra nustatyta, kad su Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais, kurie neatitinka fizinio parengtumo reikalavimų, darbo sutartis nutraukiama kitą darbo dieną po nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo. Ieškovas fizinio parengtumo testus laikė 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d., vadinasi, darbo sutartis su ieškovu turėjo būti nutraukta kitą jo darbo dieną – spalio 2 d., tačiau atsakovas sprendimą nutraukti darbo sutartį priėmė tik 2019 m. spalio 4 d., t. y. pažeidęs Priešgaisrinės saugos įstatyme nustatytą terminą, per kurį turi būti nutraukta darbo sutartis su darbuotojais, neatitinkančiais fizinio parengtumo reikalavimų. Ieškovas paaiškino, kad jis 2019 m. rugsėjo 27 d. teiravosi savo tiesioginio vadovo dėl jo tolimesnio darbo ugniagesio pareigose po fizinio normatyvų neišlaikymo, tačiau buvo patikinta, kad jis galės toliau dirbti. Teigia, kad jis nebuvo supažindintas su tvarka, kuri leido atsakovui nutraukti darbo sutartį su juo neišlaikius fizinio parengtumo testo. Be to, kiti darbuotojai, kurie testo neišlaiko, lieka dirbti, o ieškovui nebuvo leista pasilikti, ir tai jis vertina kaip susidorojimą su juo dėl jo aktyvios profsąjunginės veiklos. Taip pat ieškovas mano, kad atsakovas padarė ir kitą pažeidimą – nepadarė įrašo darbo sutartyje dėl jos pasibaigimo, laiku ir tinkamai neatsiskaitė su darbuotoju bei laiku nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties nutraukimą, t. y., darbdavys kaip stipresnioji darbo santykių šalis, piktnaudžiavo savo padėtimi. Ieškovui iki 2019 m. spalio 6 d. nebuvo įteiktas sprendimas dėl darbo santykių nutraukimo, jo darbo sutarties egzemplioriuje nepadarytas įrašas apie jos pasibaigimą. Atsakovas pažeidė pareigą tinkamai ir laiku įforminti darbo santykių pasibaigimą bei laiku atsiskaityti su ieškovu. Ieškovui priklausantis darbo užmokestis bei kitos išmokos buvo sumokėtos tik 2019 m. spalio 8 dieną ir 2019 m. spalio 10 d. Kadangi atsakovas neatliko pareigos atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, tai yra 2019 m. spalio 4 d., vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, turėtų sumokėti netesybas, kurios skaičiuojamos nuo 2019 m. spalio 5 dienos iki galutinio atsiskaitymo dienos, tai yra 2019 m. spalio 10 d. už 4 darbo dienas po 40,80 Eur, ir sudaro 163,20 Eur. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovas nesilaikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-359 patvirtinto aprašo „Dėl asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo reikalavimus ir šių asmenų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos“ (toliau – ir Aprašas) 19 punkto nuostatų. Minėtas punktas numato, kad pirmą kartą asmeniui neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, pakartotinis tikrinimas organizuojamas ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip per tris mėnesius. Pirmą kartą ieškovo fizinis parengtumas buvo tikrinamas 2019 m. balandžio 19 d. Prieš fizinio parengtumo tikrinimą ieškovas jautė spaudimą iš (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos l-osios komandos viršininko pavaduotojo pusės, buvo užsimenama, kad gali įvykti taip, jog jis neišlaikys fizinio parengtumo užduočių, ir bus atleistas iš darbo. Per pirmą užduotį reikėjo atlikti atsispaudimus. Vieninteliam ieškovui buvo reiškiamos pastabos dėl netaisyklingai laikomų rankų pozicijos. Ieškovas tai suprato kaip realų grasinimą, kad su juo gali būti susidorojama. Ieškovas dėl nuolatinio spaudimo patyrė stresą, kas įtakojo, kad jis atlikdamas antrą užduotį – 100 metrų bėgimą su žarnomis – pargriuvo ir susižalojo koją. Tačiau komisija nekreipė dėmesio į tai, kad ieškovas patyrė traumą, liepė bėgimą su žarnomis pakartoti. Dėl skaudamos kojos ieškovas neišlaikė užduoties, todėl šis jo fizinio parengtumo normatyvų laikymas neturėjo būti fiksuojamas kaip pirmas kartas. Ieškovui neišlaikius 2019 m. rugsėjo 27 d. fizinio parengtumo normatyvų, vadovaujantis Aprašo 19 punktu turėjo būti organizuotas antras fizinio parengtumo laikymas. Atsakovas pažeidė ir Aprašo 11 punktą, kuris nustato, kad įstaigos vadovo sudaryta komisija ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį informuoja asmenį apie atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo datą ir laiką. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-2-77 buvo patvirtintas papildomo fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymo grafikas ieškovui, pagal grafiką data nustatyta rugsėjo 25 d., tai yra nebuvo išlaikytas 1 mėnesio terminas informuoti asmenį apie fizinio parengtumo tikrinimą. Be to, ieškovas mano, kad jo testo atlikimo metu galėjo būti ne laiku, t. y. uždelsus, nuspaustas chronometras, tuo pabloginant ieškovo laiko rodmenis. Ieškovas prašomą priteisti neturtinę žalą siejo su tuo, kad sulaukęs užuominų, jog artėja fizinio patikrinimo laikas, kurio metu gali atsitikti taip, kad jis neišlaikys keliamų fizinių normatyvų; atliekant fizinius normatyvus, buvo juntamas spaudimas, keliami didesni reikalavimai, duodamos nepagrįstos pastabos; atleidimas iš darbo buvo netikėtas bei atleidimo metu atsakovas nesilaikė įstatymų nustatytų reikalavimų, įsakymo įteikimo dieną darbdavys elgėsi su ieškovu grubiai, grasino iškviesti policiją. Be to, ieškovas dirbo mažame miestelyje, kur visi viską mato ir žino, patyrė dėl to pažeminimą ir nepatogumus, prarado pragyvenimo šaltinį, jam sunku susirasti normalų darbą. Dabar dirba pagal verslo liudijimą, pajamos nesiekia minimumo.

3. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jokių ieškovo įvardintų pažeidimų atleisdamas jį iš darbo dėl to, kad jis neišlaikė fizinio parengtumo reikalavimų, nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas vertino, jog darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, nepažeidė jokių procedūrinių ar imperatyvių įstatymo reikalavimų, į kuriuos apeliuoja ieškovas, ir turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokiam ieškovo atleidimui. Teismas nustatė, kad ieškovas 2015 m. balandžio 17 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 248 pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) komandos ugniagesiu gelbėtoju (nuo 2019 m. sausio 2 d. – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) komandos ugniagesiu gelbėtoju), yra Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos narys. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 spalio 4 d. įsakymu Nr. TE-2 - 288 pagal DK 53 straipsnio 7 punktą – kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, tokiu nurodant Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalies 1 punktą ir 12 dalį, t. y. nustačius, kad darbuotojo fizinis parengtumas neatitinka fizinio parengtumo reikalavimų. Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pagal darbo sutartis dirbantys asmenys turi atitikti fizinio parengtumo reikalavimus, nustatytus Asmenų priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo reikalavimai ir šių asmenų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos apraše, patvirtintame atsakovo direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-359 (https://www.esavadai.lt/dokumentai/5229). Asmenų fizinio parengtumo atitiktis fizinio parengtumo reikalavimams tikrinama prieš asmenį priimant į darbą ir periodiškai - dirbant. Teismo vertinimu, ieškovas negalėjo apie tai nežinoti. Reikalavimas įtvirtintas ir jo pareiginėje instrukcijoje, su kuria jis supažindintas pasirašytinai. Todėl teismas kritiškai vertino ieškovo posėdyje išsakytus argumentus, jog jis nežinojo apie galimas fizinio parengimo testo neišlaikymo pasekmes, nebuvo su tuo supažindintas, nežinojo, kaip elgtis testo neišlaikius, ar gali skųsti rezultatus, kad darbdavys privalėjo iš anksto pranešti apie jo laikymo dieną, leisti pasiruošti ir pan. Teismas nustatė, kad departamento direktoriaus 2019 m. kovo 14 d. įsakymu buvo sudaryta departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vidaus tarnybos pareigūnų ir darbuotojų fizinio pasirengimo vertinimo komisija (toliau – komisija), kuriai pavesta atlikti departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūrinių padalinių pareigūnų ir darbuotojų fizinio pasirengimo vertinimą pagal nustatytą grafiką. Komisija vykdė departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūrinių padalinių vidaus tarnybos pareigūnų ir darbuotojų fizinio parengtumo atitikties reikalavimų vertinimą ir nustatė, kad ieškovas neatitiko jam keliamų fizinio pasirengimo reikalavimų. Todėl vadovaudamasis Aprašo 19 punktu, kuriame nustatyta, kad pirmą kartą asmeniui neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, pakartotinis tikrinimas organizuojamas ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip per tris mėnesius, departamento direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. patvirtino departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų ir darbuotojų 2019 metų papildomo fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymo grafiką, o komisijai pavedė atlikti departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūrinių padalinių pareigūnų ir darbuotojų papildomą fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymą. Pakartotinį fizinio parengtumo tikrinimą komisija vykdė 2019 m. rugsėjo 27 d., tačiau ir šio fizinio parengtumo patikrinimo metu ieškovas neatitiko nustatytų fizinio parengtumo reikalavimų. Ieškovas fizinio parengimo rezultatų neginčijo ir neneigė, kad faktiškai neatitiko nustatytų normatyvų. Aprašo 20 punkto nuostata numato, kad antrą kartą asmeniui neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, darbo sutartis su asmeniu nutraukiama. Todėl teismas konstatavo, jog fakto klausimas darbo sutarčiai nutraukti byloje pilnai įrodytas – nenuginčyti neigiami ieškovo fizinio parengimo testo rezultatai. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad darbdavys prieš nutraukdamas darbo sutartį turėjo įsitikinti, kad negalima pašalinti prieštaravimų įstatymams, tai yra kad darbuotojas per protingą terminą negali patobulinti savo fizinių įgūdžių ir išlaikyti fizinio parengtumo reikalavimų. Minėta Aprašo 20 punkto nuostata, numatanti, kad antrą kartą asmeniui neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, darbo sutartis su asmeniu nutraukiama, yra imperatyvi, nesuteikianti įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą. Ieškovui antrą kartą neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, departamento direktorius, vadovaudamasis DK 53 straipsnio 7 punktu (kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais) ir Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalies 1 punktu ir 12 dalimi, turėjo pagrindą atleisti ieškovą iš darbo. Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama DK nustatytais pagrindais ir tvarka, taip pat jeigu nustatoma, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo sveikatos būklė ir (ar) fizinis parengtumas neatitinka sveikatos būklės ir (ar) fizinio parengtumo reikalavimų. To paties straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad jeigu yra bent vienas iš šio straipsnio 11 dalyje nustatytų pagrindų, darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama kitą darbo dieną po šio straipsnio 11 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo. Todėl šiuo aspektu ieškovo išsakyti teiginiai ir pasamprotavimai yra atmetami kaip nepagrįsti. Ieškovas nesutikimo su atleidimu motyvų nurodo tai, kad jis buvo atleistas iš darbo jo nedarbo dieną, t. y. 2019 m. spalio 4 d., ir kad atsakovas neįformino darbo sutarties nutraukimo bei kad atleidimo dieną neišmokėjo priklausančių išmokų. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu. Procedūriniai pažeidimai yra tie, kurie susiję su atleidimo pagrindo faktiniu realizavimu, t.y. veiksmai, darbdavio padaryti iki darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo. Ieškovas, kalbėdamas apie atsakovo padarytus pažeidimus, nepagrįstai apeliuoja į darbdavio veiksmus, atliktus po darbo sutarties su ieškovu nutraukimo. Ieškovo ieškinio pareiškime įvardytos aplinkybės nėra tos teisinės prigimties, kurias galima būti vertinti kaip pažeidimą, DK normų prasme suprantamą kaip darbo sutarties nutraukimo procedūrų netinkamą taikymą, sąlygojantį atleidimo neteisėtumą. Teismas pažymėjo, kad atleidimo įsakyme nėra ieškovo supažindinimo su juo datos, jos šiame įsakyme nenurodė pats ieškovas, nors jis privalėjo tai padaryti. Pagal šalių paaiškinimus nustatyta, kad su priimtu įsakymu dėl atleidimo ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas 2019 m. spalio 6 d. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovas su įsakymu apie atleidimą iš darbo buvo supažindintas netinkamai. DK nėra draudžiamosios nuostatos atleisti darbuotoją iš darbo dieną, kuomet ji jam pagal pamaininio darbo grafiką yra laisva. Tai, kad įsakymas įteiktas darbuotojui jo turėjusio būti darbo dienos (pamainos) metu savaime jokio pažeidimo iš darbdavio pusės nerodo. Ta aplinkybė, kad atsakovas nutraukus darbo sutartį su ieškovu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo nepranešė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbo sutarties pasibaigimą, kaip numato DK 65 straipsnio 7 dalis, taip pat savaime nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Be to, pranešimas apie apdraustųjų (ieškovo) valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) buvo pateiktas 2019 m. spalio 8 d., t. y. nežymiai praleidus minėtą terminą. DK nėra įtvirtintos nuostatos, kad pasibaigus darbo sutarčiai darbo sutartis turi būti pasirašyta darbdavio ir darbuotojo. DK 65 straipsnio 7 dalis numato, kad pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje. Iš pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, kad toks įrašas ieškovo darbo sutartyje yra padarytas. Teismas nurodė, kad nesutinka su ieškovo argumentais, kad jo darbo santykių nutraukimui turi būti taikomi kiti DK numatyti pagrindai ir, kad atsakovas privalėjo pasiūlyti jam kitą darbą. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai nustatyti DK 53 straipsnyje. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Taigi DK 53 straipsnio 7 punktas yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus DK straipsnius ir specialiuosius įstatymus, numatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Tai reiškia, kad DK nėra nustatytas baigtinis darbo sutarties nutraukimo pagrindų sąrašas, o darbo sutartis gali būti nutraukiama ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 yra pažymėjęs, kad DK nėra išsamiai nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Tais atvejais, kai atitinkamus santykius reglamentuoja speciali teisės norma, pirmiausiai taikomas specialiosios teisės normos reglamentavimas, ir tik nesant specialiosios teisės normos, taikoma bendroji. Todėl tuo atveju, kai kiti specialieji teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio (šiuo atveju Priešgaisrinės saugos įstatymas yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti ugniagesių gelbėtojų darbo santykius), nenustato specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Tais atvejais, kai darbuotojas atleidžiamas iš pareigų kituose specialiuose teisės aktuose nustatytais pagrindais, tai iš DK 53 straipsnyje įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, taikomas DK 53 straipsnio 7 punktas. Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalyje yra numatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai su Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju, todėl darbo sutarties pasibaigimas ir buvo įformintas pagal DK 53 straipsnio 7 punktą ir specialiosios teisės normos – Priešgaisrinės saugos įstatymo – nustatytu pagrindu yra ir tinkamas. Todėl teismas atmetė ieškovo teiginius, kad darbo sutartis su juo turėjo būti nutraukta vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir tik pasiūlius jam kitas pareigas. Teismas nustatė, kad atleidimo dienai ieškovui buvo paskaičiuota piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, dėl kurių išmokėjimo ginčo byloje nėra. Už pavėluotą atsiskaitymą DGK išieškojo darbuotojo naudai netesybas, kurias darbdavys darbuotojui sumokėjo 2020 m. sausio 23 d. Todėl ieškinio reikalavimo dalis dėl jų išieškojimo negali būti tenkinama ir atmetama kaip nepagrįsta, nes ginčo dėl to neliko. Dėl kitų ginčo šalių bylos nagrinėjimo metu išsakytų argumentų ir teiginių teismas nepasisako, nes mano, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovas V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų tenkintas visa apimtimi. Apeliantas mano, kad atsakovas nutraukdamas darbo sutartį pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus. Teismas savo sprendime nepasisakė ir neanalizavo fakto, kad atsakovas nesilaikė darbo sutarties nutraukimo termino, numatyto Priešgaisrinės saugos įstatyme. Priešgaisrinės saugos įstatymas yra specialusis įstatymas, kurio 18⁵ straipsnio 11 dalies 1 punkte ir 12 dalyje yra nustatyta, kad Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, kurie neatitinka fizinio parengtumo reikalavimų su jais darbo sutartis nutraukiama kitą darbo dieną po nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo. Ieškovas fizinio parengtumo testus laikė 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d., vadinasi darbo sutartis su juo turėjo būti nutraukta kitą ieškovo darbo dieną. Pagal atsakovo sudarytą darbo grafiką jis dirbo 2019 m. spalio 2 dieną (trečiadienį), todėl būtent šią dieną darbdavys turėjo priimti sprendimą ir nutraukti darbo sutartį, tačiau atsakovas sprendimą nutraukti darbo sutartį priėmė tik 2019 m. spalio 4 d. (penktadienį), taip pažeisdamas Priešgaisrinės saugos įstatyme nustatytą terminą, per kurį turi būti nutraukta darbo sutartis su darbuotojais, kurie neatitinka fizinio parengtumo reikalavimų. Ieškovas teigia, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. jis teiravosi savo tiesioginio vadovo dėl jo tolimesnio darbo ugniagesio pareigose po fizinio normatyvų neišlaikymo, tačiau buvo patikintas, kad jis galės toliau dirbti. Šis faktas nei teismo, nei atsakovo nebuvo paneigtas. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus. Apelianto nuomone, Priešgaisrinės saugos įstatyme 18⁵ straipsnio 12 dalyje yra nustatytas naikinamasis terminas ir jam pasibaigus darbdavys nebegalėjo nutraukti darbo sutarties. Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo ar atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimai padaryti atsakovo atleidžiant jį iš darbo buvo esminiai ar tik formalūs. Apeliantas pažymi, kad jis su priimtu įsakymu dėl atleidimo buvo supažindintas po atleidimo iš darbo dienos, tai yra 2019 m. spalio 6 d., o ne paskutinę darbo dieną, taip buvo pažeisti DK 65 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Teismas neteisingai sprendė, jog DK nėra nuostatos, draudžiančios atleisti darbuotoją iš darbo dieną, kuomet ji jam pagal pamaininio darbo grafiką yra laisva. Taip pat teismas neteisingai konstatavo, kad DK nėra įtvirtintos nuostatos, kad pasibaigus darbo sutarčiai darbo sutartis turi būti pasirašyta darbdavio ir darbuotojo, o tik turi būti padarytas įrašas darbo sutartyje. Teismas neteisingai vertino, kad toks įrašas yra padarytas, nes jo darbo sutarties egzemplioriuje tokio įrašo nėra. Apeliantas taip pat pažymi, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 spalio 4 d. įsakyme Nr. TE-2 - 288 dėl atleidimo iš darbo, darbo sutarties pasibaigimo pagrindu nurodytas DK 53 straipsnio 7 punktas ir Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalies 1 punktas bei 12 dalis, tai yra, darbdavys jį atleido dėl to, kad jis neišlaikė fizinio parengtumo reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad Priešgaisrinės saugos įstatymas numato, kad su Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais, kurie neatitinka fizinio parengtumo reikalavimų, darbo sutartis nutraukiama DK nustatytais pagrindais ir tvarka (įstatymo 18⁵ straipsnis 11 dalis). Todėl pagal įtvirtintą reglamentavimą darbo sutarties pasibaigimo pagrindus galėjo numatyti tik DK. Ieškovas nesutinka su teismo vertinimu, kad darbo sutartis su juo turėjo būti nutraukta ne pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir tik pasiūlius jam kitas pareigas. Apelianto vertinimu, Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnyje nėra įtvirtinta jokia speciali norma, numatanti išimtis iš bendrų darbo sutarties nutraukimo pagrindų. Apeliantas taip pat paaiškina, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1-2-77 buvo patvirtintas papildomo fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymo grafikas ieškovui, o pagal grafiką papildomo vertinimo data buvo nustatyta rugsėjo 25 d., tai yra nebuvo išlaikytas 1 mėnesio terminas informuoti jį apie fizinio parengtumo tikrinimą. Apeliantas paaiškina, kad Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyriaus pirmininkas D. J. žodžiu kreipėsi į atsakovą ir prašė įtraukti profesinės sąjungos narį į vertinimo komisiją, kaip stebėtoją, tačiau profesinės sąjungos narys stebėtojo teisėmis įtrauktas nebuvo. Todėl ieškovas mano, kad jo fizinio parengimo testų rezultatai buvo užfiksuoti neobjektyviai, t.y. fiksuotas bėgimo laikas neatitinka realaus laiko dėl to, kad galėjo būti ne laiku nuspaustas chronometras. Apelianto nuomone, teismas neteisingai vertino, kad jis nepatyrė neturtinės žalos.

6. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo V. D. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas paaiškina, kad V. D. dirbo pagal darbo sutartį. Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pagal darbo sutartis dirbantys asmenys, gesinantys gaisrus bei atliekantys žmonių ir turto gelbėjimo darbus, turi atitikti fizinio parengtumo reikalavimus, nustatytus departamento direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-359 patvirtintame Asmenų priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo reikalavimų ir šių asmenų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos apraše. Asmenų fizinio parengtumo atitiktis fizinio parengtumo reikalavimams tikrinama prieš asmenį priimant į darbą ir periodiškai – dirbant. Paaiškina, kad 2019 m. kovo 14 d. departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vidaus tarnybos pareigūnų ir darbuotojų fizinio pasirengimo vertinimo komisija, kuriai pavesta atlikti departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūrinių padalinių pareigūnų ir darbuotojų fizinio pasirengimo vertinimą. Komisija 2019 m. balandžio 19 d. vykdė minėtų pareigūnų ir darbuotojų fizinio parengtumo atitikties reikalavimų vertinimą ir nustatė, kad apeliantas neatitinka jam keliamų fizinio pasirengimo reikalavimų. Todėl vadovaudamasis Aprašo 19 punktu, kuriame nustatyta, kad pirmą kartą asmeniui neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, pakartotinis tikrinimas organizuojamas ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip per tris mėnesius, departamento direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. patvirtino departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų ir darbuotojų 2019 metų papildomo fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymo grafiką, o komisijai pavedė atlikti departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūrinių padalinių pareigūnų ir darbuotojų papildomą fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymą. Pakartotinį fizinio parengtumo tikrinimą komisija vykdė 2019 m. rugsėjo 27 d., tačiau ir šio fizinio parengtumo patikrinimo metu komisija nustatė, kad apeliantas neatitinka nustatytų fizinio parengtumo reikalavimų. Aprašo 20 punkte reglamentuota, kad asmeniui antrą kartą neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, teisės akto nustatyta tvarka darbo sutartis su asmeniu nutraukiama. Departamentas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Aprašo 20 punkto nuostata yra imperatyvi, nesuteikianti įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą. Todėl apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad darbdavys ketindamas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, prieš tai turėjo įsitikinti, kad negalima pašalinti prieštaravimų įstatymams, tai yra darbuotojas per protingą terminą negali patobulinti savo fizinių įgūdžių ir išlaikyti fizinio parengtumo reikalavimų. Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas tiesioginio vadovo buvo patikintas, kad neišlaikius fizinio parengtumo reikalavimų, jis toliau galės dirbti ugniagesiu gelbėtoju, departamento nuomone, taip pat yra nepagrįstas ir neįrodytas. Atsaskovas paaiškina, kad apeliantui antrą kartą neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, departamento direktorius vadovaudamasis DK 53 straipsnio 7 punktu ir Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalies 1 punktu ir 12 dalimi atleido apeliantą iš departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) komandos ugniagesio gelbėtojo (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigų. Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka, taip pat jeigu nustatoma, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo sveikatos būklė ir (ar) fizinis parengtumas neatitinka sveikatos būklės ir (ar) fizinio parengtumo reikalavimų. To paties straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad jeigu yra bent vienas iš šio straipsnio 11 dalyje nustatytų pagrindų, darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama kitą darbo dieną po šio straipsnio 11 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai nustatyti DK 53 straipsnyje. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Todėl, darytina išvada, kad DK 53 straipsnio 7 punktas yra blanketinė teisės norma nukreipianti į kitus DK straipsnius ir specialiuosius įstatymus, numatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Tai reiškia, kad DK nėra nustatytas baigtinis darbo sutarties nutraukimo pagrindų sąrašas, o darbo sutartis gali būti nutraukiama ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 yra pažymėjęs, kad DK nėra išsamiai nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Tais atvejais, kai atitinkamus santykius reglamentuoja speciali teisės norma, pirmiausiai taikomas specialiosios teisės normos reglamentavimas, ir tik nesant specialiosios teisės normos, taikoma bendroji, todėl tuo atveju, kai kiti specialieji teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio (šiuo atveju Priešgaisrinės saugos įstatymas yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti ugniagesių gelbėtojų darbo santykius), nenustato specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Tais atvejais, kai darbuotojas atleidžiamas iš pareigų kituose specialiuose teisės aktuose nustatytais pagrindais, tai iš DK 53 straipsnyje įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, taikomas DK 53 straipsnio 7 punktas. Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalyje yra numatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai su Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju, todėl darbo sutarties pasibaigimas ir buvo įformintas pagal DK 53 straipsnio 7 punktą ir specialiosios teisės normos – Priešgaisrinės saugos įstatymo – nustatytu pagrindu. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad darbo sutartis turėjo būti nutraukta vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tik pasiūlius V. D. kitas pareigas, kuriose jis atitiktų nustatytus reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad departamentas pažeidė pareigą tinkamai ir laiku įforminti darbo santykių pasibaigimą, laiku atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, anot apelianto, darančios skundžiamą įsakymą negaliojančiu, departamento nuomone, nesudaro pagrindo pripažinti apelianto atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti jį į eitas pareigas. V. D. tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui teiktame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su komisijos priimtais sprendimais, pažymi, kad dėl skaudamos kojos ir jaučiamo spaudimo neišlaikė užduoties, todėl šis fizinio parengtumo normatyvų laikymas neturėjo būti fiksuojamas. Anot apelianto, jam 2019 m. rugsėjo 27 d. neišlaikius fizinio parengtumo normatyvų turėjo būti organizuojamas antras fizinio parengtumo laikymas, taip pat nurodo, kad turėjo pagrįstų abejonių, kad fiksuotas bėgimo laikas neatitinka realaus laiko. Tačiau atsakovas pažymi, kad Aprašo 23 punkte numatyta, jog asmuo dėl komisijos priimtų sprendimų gali teikti skundą įstaigos vadovui. Pažymėtina, kad apeliantas nepasinaudojo jam suteikta teise ir departamento direktoriui neteikė skundo dėl komisijos priimtų sprendimų, pasirašė Fizinių pratimų atlikimo rezultatų suvestines, kas leidžia daryti išvadą, kad jis pritarė komisijos išvadai apie neatitiktį fizinio parengtumo reikalavimams. Juo labiau suvokė, kad antrą kartą neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, darbo sutartis su juo bus nutraukta, nes kaip pats apeliantas nurodo, teiravosi savo tiesioginio vadovo dėl tolimesnio darbo ugniagesio pareigose po fizinio normatyvų neišlaikymo. Kadangi fakto klausimas darbo sutarčiai nutraukti byloje pilnai įrodytas – nenuginčyti neigiami apelianto fizinio parengtumo rezultatai, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo dėl departamento direktoriaus 2019 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. TE2-288 „Dėl V. D. atleidimo“ teisėtumo, o ne dėl komisijos priimtų sprendimų, todėl departamentas plačiau dėl fizinio parengtumo atitikties reikalavimų vertinimo ir komisijos priimtų sprendimų nepasisako. Atsakovas prašo netenkinti ir atsakovo reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo, nes mano, jog darbuotojas neįrodė nei tokios žalos, nei neteisėtų darbdavio veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą apskųstoje dalyje, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl nustatytų faktų, tiek ir dėl pritaikytų teisės normų.

9. Apelianto įsitikinimu, darbo sutartis su juo galėjo būti nutraukta DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. taip, kaip darbo sutartis nutraukiama, kai ji prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti. Apeliantas pažymi, kad tokiu atveju, pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, darbdavys privalėjo jam siūlyti kitas pareigas ir perkelti į kitą laisvą darbo vietą, bet tokios tvarkos nesilaikė.

10. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko esminiais ieškinio ir apeliacijos argumentais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip spręsti teisės taikymo klausimus, nei juos sprendė pirmosios instancijos teismas.

11. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovo darbo santykius reglamentuoja ne tik DK, bet ir specialus Priešgaisrinės saugos įstatymas. Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka, taip pat jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) nustatoma, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo sveikatos būklė ir (ar) fizinis parengtumas neatitinka sveikatos būklės ir (ar) fizinio parengtumo reikalavimų“. To paties straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad jeigu yra bent vienas iš šio straipsnio 11 dalyje nustatytų pagrindų, darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama kitą darbo dieną po šio straipsnio 11 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo.

12. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalies 1 punkte yra aiškiai gramatiškai įtvirtintas papildomas ir specialus darbo sutarties nutraukimo pagrindas, taikytinas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams. Todėl nagrinėjamu atveju darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį dėl to, jog ieškovas neatitiko fizinio parengimo reikalavimų, visiškai pagrįstai darbo sutarties nutraukimo pagrindu nurodė DK 53 straipsnio 7 punktą ir minėtą specialiosios teisės normos nustatytą pagrindą.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino faktus ir teisingai konstatavo, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta realiai egzistuojant nurodytam teisiniam pagrindui.

14. Byloje nustatyta, kad ieškovo fizinio parengimo reikalavimų patikrinimas vyko du kartus, t.y. 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas abu kartus neįvykdė fizinio parengtumo reikalavimų normatyvų.

15. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad buvo pažeistos esminės fizinio pasirengimo patikrinimo vykdymo tvarkos nuostatos. Apeliantas teigia, kad apie pakartotinį patikrinimą jis buvo informuotas per vėlai, t.y. ne prieš mėnesį. Tačiau skirtingai nei teigia apeliantas, departamento direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-359 patvirtintame Apraše nėra nustatyta prieš kiek laiko darbuotojas turi būti informuojamas apie pakartotinį fizinio parengimo reikalavimų patikrinimą, o tik numatyta, kad pakartotinis patikrinimas organizuojamas ne anksčiau kaip po mėnesio nuo pirmo patikrinimo (Aprašo 19 punktas). Nagrinėjamu atveju, ši pertrauka buvo išlaikyta ir tai rodo, kad ieškovas turėjo galimybę tinkamai pasiruošti patikrinimui. Apelianto teiginiai, kad patikrinimo metu galėjo būti netinkamai naudojamas chronometras, yra grindžiami prielaidomis. Neįrodyti apelianto teiginiai, jog komisija ar darbdavys klastojo ar siekė klastoti patikrinimo rezultatus. Kaip teisingai pažymi atsakovas, ieškovas iš karto po patikrinimo neginčijo patikrinimų rezultatų Apraše nustatyta tvarka. Kiti apelianto argumentai apie patikrinimo tvarkos pažeidimus yra subjektyvūs ir mažareikšmiai. Ieškovas teigia, kad komisijos nariai tik jam vienam iš visų testuojamų darbuotojų davė pastabas dėl neteisingos rankų pozicijos atliekant atsispaudimus. Tačiau rankų pozicija yra iliustruota Apraše ir nėra pagrindo manyti, kad ne komisijos nariai, o pats ieškovas geriau suvokė, kad jis pratimus atlieka taisyklingai. Byloje nėra duomenų apie komisijos narių galimą šališkumą. Apraše nenumatyta, kad į patikrinimo komisiją galėtų būtų įtraukiami stebėtojai. Nenustatyta, kad šiuo atveju buvo tokia būtinybė.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminiai fizinio pasirengimo patikrinimo principai buvo išlaikyti, t.y. ieškovui buvo sudaryta galimybė pakartoti fizinio parengimo testus ir, teismo įsitikinimu, to pakanka kad būtų išvengta atsitiktinumo ar žmogiškosios vertintojų klaidos.

17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 12 dalyje yra įtvirtintas naikinamasis terminas, t.y. kad darbdaviui nenutraukus darbo sutarties su darbuotoju tą pačią dieną kai paaiškėjo sutarties nutraukimo pagrindai, vėliau darbdavys praranda teisę nutraukti darbo sutartį. Toks įstatymo aiškinimas prieštarauja šios normos tikslams, kurie neabejotinai yra susiję su įstatymo leidėjo siekiu užtikrinti, kad priešgaisrinę saugą vykdytų tik tinkamai fiziškai pasirengę darbuotojai, ir kad vykdydami pavojingas užduotis tokie darbuotojai dėl nepakankamo pasirengimo nekeltų pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.

18. Vertindama kitus apelianto nurodytus darbo sutarties nutraukimo procedūrų pažeidimus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad kai kurie pažeidimai iš tikrųjų buvo padaryti. Manytina, kad darbdavys neturėjo nutraukti darbo sutarties su ieškovo tuo metu, kai pagal darbo grafiką jis nedirbo. Taip pat darbdavys turėjo atsiskaityti su darbuotoju paskutinę jo darbo dieną, bet uždelsė atsikaityti 4 dienas. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie ir kiti apelianto nurodyti pažeidimai, teismų praktikoje niekada nepripažįstami esminiais ir pakankamais, t.y. sudarančiais pagrindą darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ar priteisti darbuotojui neturtinę žalą.

19. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad už formalius darbo sutarties nutraukimo procedūros pažeidimus darbo ginčų komisija 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovui iš darbdavio priteisė 163,20 Eur netesybų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šią sumą darbdavys ieškovui sumokėjo, todėl laikytina, jog šiuo metu ieškovo darbo teisių pažeidimai yra pilnai pašalinti. Nenustatyta, kad ieškovo darbo teises reikėtų ginti papildomais teisių gynimo būdais, t.y. įpareigojant darbdavį atlikti kokius nors veiksmus, ar priteisiant papildomas netesybas.

20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

21. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę, bei įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

23. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.