Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. patikslintą ieškinį atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų išieškojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. DGKS-7563, priimto darbo byloje Nr. APS-2-19654/2019, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti jo prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo ir neturtinės žalos atlyginimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, darbdavys, departamentas), prašydamas: 1) pripažinti atsakovo direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo atleidimo iš darbo nuo 2019 m. spalio 4 d. neteisėtu, grąžinti ieškovą į eitas pareigas, 2) priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 3) priteisti ieškovo naudai 163,20 Eur dydžio netesybas darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2019 m. spalio 10 d. laikotarpį, 4) priteisti 1000 Eur dydžio neturtinę žalą (el. b. t. I, psl. 35-41).

Ieškovas atleistas dėl to, kad tariamai neatitiko fizinio parengtumo reikalavimų, todėl su juo turėjo būti nutraukta darbo sutartis, tačiau tik tokiu atveju, jeigu tokio prieštaravimo negalima pašalinti arba darbuotojo negalima perkelti į kitą darbą pagal jo kvalifikaciją. Atsakovas ieškovui nesiūlė kitų pareigų, kuriose jis atitiktų reikalavimus, nors tokių laisvų darbo vietų ir turėjo. Be to, darbdavys nesudarė sąlygų per protingą laiką patobulinti fizinę formą ir perlaikyti fizinio parengtumo testą.

Priešgaisrinės saugos įstatymas yra specialusis įstatymas, kurio 18⁵ straipsnio 11 dalies 1 punkte ir 12 dalyje yra nustatyta, kad Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, kurie neatitinka fizinio parengtumo reikalavimų, su jais darbo sutartis nutraukiama kitą darbo dieną po nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiškėiimo. Ieškovas fizinio parengtumo testus laikė 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d., vadinasi, darbo sutartis su ieškovu turėjo būti nutraukta kitą jo darbo dieną – spalio 2 d., tačiau atsakovas sprendimą nutraukti darbo sutartį priėmė tik 2019 m. spalio 4 d., t. y. pažeidęs Priešgaisrinės saugos įstatyme nustatytą terminą, per kurį turi būti nutraukta darbo sutartis su darbuotojais, neatitinkančiais fizinio parengtumo reikalavimų. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 27 d. teiravosi savo tiesioginio vadovo dėl jo tolimesnio darbo ugniagesio pareigose po fizinio normatyvų neišlaikymo, tačiau buvo patikinta, kad jis galės toliau dirbti. Ieškovas nebuvo supažindintas su tvarka, kuri leido atsakovui nutraukti darbo sutartį su juo neišlaikius fizinio parengtumo testo. Be to, kiti darbuotojai, kurie testo neišlaiko, lieka dirbti, o ieškovui nebuvo leista pasilikti, ir tai jis vertina kaip susidorojimą su juo dėl jo aktyvios profsąjunginės veiklos.

Anot ieškovo, atsakovas nesilaikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. I-359 patvirtinto aprašo „Dėl Asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo reikalavimus ir šių asmenų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos“ (toliau – ir Aprašas) 19 punkto nuostatų. Minėtas punktas numato, kad pirmą kartą asmeniui neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, pakartotinis tikrinimas organizuojamas ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip per tris mėnesius. Pirmą kartą ieškovo fizinis parengtumas buvo tikrinamas 2019 m. balandžio 19 d.. Prieš fizinio parengtumo tikrinimą ieškovas jautė spaudimą iš (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos l-osios komandos viršininko pavaduotojo pusės, buvo užsimenama, kad gali įvykti taip, jog jis neišlaikys fizinio parengtumo užduočių, ir bus atleistas iš darbo. Per pirmą užduotį reikėjo atlikti atsispaudimus. Vieninteliam ieškovui buvo reiškiamos pastabos dėl netaisyklingai laikomų rankų pozicijos. Ieškovas tai suprato kaip realų grasinimą, kad su juo gali būti susidorojama. Ieškovas dėl nuolatinio spaudimo patyrė stresą, kas įtakojo, kad jis atlikdamas antrą užduotį – 100 metrų bėgimą su žarnomis – pargriuvo ir susižalojo koją. Tačiau komisija nekreipė dėmesio į tai, kad ieškovas patyrė traumą, liepė bėgimą su žarnomis pakartoti. Dėl skaudamos kojos ieškovas neišlaikė užduoties, todėl šis jo fizinio parengtumo normatyvų laikymas neturėjo būti fiksuojamas kaip pirmas kartas. Ieškovui neišlaikius 2019 m. rugsėjo 27 d. fizinio parengtumo normatyvų, vadovaujantis Aprašo 19 punktu turėjo būti organizuotas antras fizinio parengtumo laikymas.

Atsakovas pažeidė ir Aprašo 11 punktą, kuris nustato, kad įstaigos vadovo sudaryta komisija ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį informuoja asmenį apie atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo datą ir laiką. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas papildomo fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymo grafikas ieškovui, pagal grafiką data nustatyta rugsėjo 25 d., tai yra nebuvo išlaikytas 1 mėnesio terminas informuoti asmenį apie fizinio parengtumo tikrinimą. Be to, ieškovas mano, kad jo testo atlikimo metu galėjo būti ne laiku, t. y. uždelsus, nuspaustas chronometras, tuo pabloginant ieškovo laiko rodmenis 7 sekundėm.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo, su tuo susijusių teisinių padarinių taikymo, neturtinės žalos atlyginimo.

Revizuodamas darbdavio atliktą darbuotojo atleidimą iš darbo, teismas turi patikrinti, buvo ar ne teisinis ir faktinis pagrindas tam, ar atleidimas buvo padarytas procedūriškai tvarkingai.

Teismas, išnagrinėjęs šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, mano, kad darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, nepažeidė jokių procedūrinių ar imperatyvių įstatymo reikalavimų, į kuriuos apeliuoja ieškovas, ir turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokiam ieškovo atleidimui.

Nustatyta, kad ieškovas 2015 m.balandžio 17 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) komandos ugniagesiu gelbėtoju (nuo 2019 m. sausio 2 d. – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) komandos ugniagesiu gelbėtoju) (el. b. t. I, psl. 9-11, 128-132), yra Ugnegesių gelbėtojų profesinės sąjungos narys (el. b. t. I, psl. 51, 52). Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2019 spalio 4 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal DK 53 straipsnio 7 punktą – kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, tokiu nurodant Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalies 1 punktą ir 12 dalį, t. y. nustačius, kad darbuotojo fizinis parengtumas neatitinka fizinio parengtumo reikalavimų (el. b. t. I, psl. 8)..

Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pagal darbo sutartis dirbantys asmenys turi atitikti fizinio parengtumo reikalavimus, nustatytus Asmenų priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo reikalavimai ir šių asmenų atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarkos apraše, patvirtintame atsakovo direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1-359 (https://www.esavadai.lt/dokumentai/5229) (toliau – Aprašas). Asmenų fizinio parengtumo atitiktis fizinio parengtumo reikalavimams tikrinama prieš asmenį priimant į darbą ir periodiškai - dirbant. Nežinoti apie tai ieškovas negalėjo. Reikalavimas įtvirtintas ir jo pareiginėje instrukcijoje, su kuria jis supažindintas pasirašytinai (el. b. t. I, psl. 203). Todėl kritiškai vertintinas ieškovo posėdyje išsakyti argumentai, jog jis nežinojo apie galimas fizinio parengimo testo neišlaikymo pasekmes, nebuvo su tuo supažindintas, nežinojo, kaip elgtis testo neišlaikius, ar gali skųsti rezultatus, kad darbdavys privalėjo iš anksto pranešti apie jo laikymo dieną, leisti pasiruošti ir pan..

2019 m. kovo 14 d. departamento direktoriaus įsakymu (el. b. t. I, psl. 117-118) buvo sudaryta departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vidaus tarnybos pareigūnų ir darbuotojų fizinio pasirengimo vertinimo komisija (toliau - komisija), kuriai pavesta atlikti departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūrinių padalinių pareigūnų ir darbuotojų fizinio pasirengimo vertinimą pagal nustatytą grafiką (el. b. t. I, psl. 119-122). Komisija vykdė departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūrinių padalinių vidaus tarnybos pareigūnų ir darbuotojų fizinio parengtumo atitikties reikalavimų vertinimą ir nustatė, kad ieškovas neatitiko jam keliamų fizinio pasirengimo reikalavimų. Todėl vadovaudamasis Aprašo 19 punktu, kuriame nustatyta, kad pirmą kartą asmeniui neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, pakartotinis tikrinimas organizuojamas ne anksčiau kaip po mėnesio ir ne vėliau kaip per tris mėnesius, departamento direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. patvirtino departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų ir darbuotojų 2019 metų papildomo fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymo grafiką, o komisijai pavedė atlikti departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūrinių padalinių pareigūnų ir darbuotojų papildomą fizinio pasirengimo vertinimo perlaikymą. Pakartotinį fizinio parengtumo tikrinimą komisija vykdė 2019 m. rugsėjo 27 d., tačiau ir šio fizinio parengtumo patikrinimo metu ieškovas neatitiko nustatytų fizinio parengtumo reikalavimų (el. b. t. I, psl. 123-128).

Ieškovas fizinio parengimo rezultatų neginčijo ir neneigė, kad faktiškai neatitiko nustatytų normatyvų.

Aprašo 20 punkto nuostata numato, kad antrą kartą asmeniui neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, darbo sutartis su asmeniu nutraukiama. Taigi fakto klausimas darbo sutarčiai nutraukti byloje pilnai įrodytas – nenuginčyti neigiami ieškovo fizinio parengimo testo rezultatai.

Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad darbdavys prieš nutraukdamas darbo sutartį turėjo įsitikinti, kad negalima pašalinti prieštaravimų įstatymams, tai yra kad darbuotojas per protingą terminą negali patobulinti savo fizinių įgūdžių ir išlaikyti fizinio parengtumo reikalavimų. Minėta Aprašo 20 punkto nuostata, numatanti, kad antrą kartą asmeniui neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, darbo sutartis su asmeniu nutraukiama, yra imperatyvi, nesuteikianti įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą. Ieškovui antrą kartą neįvykdžius fizinio parengtumo reikalavimų, departamento direktorius vadovaudamasis DK 53 straipsnio 7 punktu (kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais) ir Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalies 1 punktu ir 12 dalimi turėjo pagrindą atleisti ieškovą iš darbo.

Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama DK nustatytais pagrindais ir tvarka, taip pat jeigu nustatoma, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo sveikatos būklė ir (ar) fizinis parengtumas neatitinka sveikatos būklės ir (ar) fizinio parengtumo reikalavimų. To paties straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad jeigu yra bent vienas iš šio straipsnio 11 dalyje nustatytų pagrindų, darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama kitą darbo dieną po šio straipsnio 11 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo. Todėl šiuo aspektu ieškovo išsakyti teiginiai ir pasamprotavimai yra atmetami kaip nepagrįsti.

Ieškovas nesutikimo su atleidimu motyvų nurodo tai, kad jis buvo atleistas iš darbo jo nedarbo dieną, t. y. 2019 m. spalio 4 d., ir kad atsakovas neįformino darbo sutarties nutraukimo bei kad atleidimo dieną neišmokėjo priklausančių išmokų.

Šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu.

Procedūriniai pažeidimai yra tie, kurie susiję su atleidimo pagrindo faktiniu ralizavimu, t. y. veiksmai, darbdavio padaryti iki darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo. Ieškovas, kalbėdamas apie atsakovo padarytus pažeidimus, nepagrįstai apeliuoja į darbdavio veiksmus, atliktus po darbo sutarties su ieškovu nutraukimo. Ieškovo ieškinio pareiškime įvardytos aplinkybės nėra tos teisinės prigimties, kurias galima būti vertinti kaip pažeidimą, DK normų prasme suprantamą kaip darbo sutarties nutraukimo procedūrų netinkamą taikymą, sąlygojantį atleidimo neteisėtumą.

Atleidimo įsakyme nėra ieškovo supažindinimo su juo datos, jos šiame įsakyme nenurodė pats ieškovas, nors jis privalėjo tai padaryti. Pagal šalių paaiškinimus nustatyta, kad su priimtu įsakymu dėl atleidimo ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas 2019 m. spalio 6 d.. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovas su įsakymu apie atleidimą iš darbo buvo supažindintas netinkamai. DK nėra draudžiamosios nuostatos atleisti darbuotoją iš darbo dieną, kuomet ji jam pagal pamaininio darbo grafiką yra laisva. Tai, kad įsakymas įteiktas darbuotojui jo turėjusio būti darbo dienos (pamainos) metu savaime jokio pažeidimo iš darbdavio pusės nerodo. Ta aplinkybė, kad atsakovas nutraukus darbo sutartį su ieškovu ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo nepranešė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (Toliau - VSDFV) apie darbo sutarties pasibaigimą, kaip numato DK 65 straipsnio 7 dalis, savaime taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Be to, pranešimas apie apdraustųjų (ieškovo) valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) buvo pateiktas 2019 m. spalio 8 d. (el. b. t. I, psl. 133), t. y. nežymiai praleidus minėtą terminą. DK nėra įtvirtintos nuostatos, kad pasibaigus darbo sutarčiai darbo sutartis turi būti pasirašyta darbdavio ir darbuotojo. DK 65 straipsnio 7 dalis numato, kad pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje. Iš pateiktų į bylą dokumentų nustatyta, kad toks įrašas ieškovo darbo sutartyje yra padarytas (el. b. t. I, psl. 131).

Nesutiktina ir su tuo ieškovo argumentu, kad jo darbo santykių nutraukimui turi būti taikomi kiti DK numatyti pagrindai ir kad atsakovas privalėjo pasiūlyti jam kitą darbą.

Darbo sutarties su ieškovu nutraukimo įstatyminis pagrindas, kuris teismo dėl virš išdėstyto pripažintas pagrįstu ir teisėtu, to nenumato.

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai nustatyti DK 53 straipsnyje. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis pasibaigia kitais šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Taigi DK 53 straipsnio 7 punktas yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus DK straipsnius ir specialiuosius įstatymus, numatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Tai reiškia, kad Darbo kodekse nėra nustatytas baigtinis darbo sutarties nutraukimo pagrindų sąrašas, o darbo sutartis gali būti nutraukiama ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 yra pažymėjęs, kad Darbo kodekse nėra išsamiai nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Tais atvejais, kai atitinkamus santykius reglamentuoja speciali teisės norma, pirmiausiai taikomas specialiosios teisės normos reglamentavimas, ir tik nesant specialiosios teisės normos, taikoma bendroji. Todėl tuo atveju, kai kiti specialieji teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius darbo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio (šiuo atveju Priešgaisrinės saugos įstatymas yra specialioji teisės norma, reglamentuojanti ugniagesių gelbėtojų darbo santykius), nenustato specialių darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta tik bendraisiais DK nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Tais atvejais, kai darbuotojas atleidžiamas iš pareigų kituose specialiuose teisės aktuose nustatytais pagrindais, tai iš DK 53 straipsnyje įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, taikomas DK 53 straipsnio 7 punktas. Priešgaisrinės saugos įstatymo 18⁵ straipsnio 11 dalyje yra numatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai su Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju, todėl darbo sutarties pasibaigimas ir buvo įformintas pagal DK 53 straipsnio 7 punktą ir specialiosios teisės normos - Priešgaisrinės saugos įstatymo - nustatytu pagrindu yra ir tinkamas.

Nėra jokių teisinių prielaidų sutikti su ieškovo argumentais, kad darbo sutartis su juo turėjo būti nutraukta vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir tik pasiūlius jam kitas pareigas, darbui kuriose jis yra atitinka nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į atleidimo priežastis ir sąlygas, pripažintina, kad atsakovas neturėjo siūlyti ieškovui kito darbo,. net ir matant, kad laisvų darbo vietų yra. Ši aplinkybė neabejotinai rodo ir tai, kad ieškovas gali pasiruošti ir kandidatuoti į esamas laisvas pozicijas, o sėkmės atveju pasirašyti naują darbo sutartį.

Teismui atsisakius pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtu, nekonstatavus jokių darbdavio neteisėtų veiksmų darbuotojo atžvilgiu, nėra teisinio pagrindo ir prielaidų tenkinti kitus ieškovo reikalavimus, kurie laikytini išvestiniais, tame tarpe ir reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

Atleidimo dienai ieškovui buvo paskaičiuota piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, dėl kurių išmokėjimo ginčo byloje nėra. Už pavėluotą atsiskaitymą DGK išieškojo darbuotojo naudai netesybas, kurias darbdavys darbuotojui sumokėjo 2020 m. sausio 23 d. (el. b. t. I, psl. 172). Todėl ieškinio reikalavimo dalis dėl jų išieškojimo negali būti tenkinama ir atmetama kaip nepagrįsta, nes ginčo dėl to neliko.

Dėl kitų ginčo šalių bylos nagrinėjimo metu išsakytų argumentų ir teiginių teismas nepasisako, nes mano, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui.

Duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, alygintinų pašto išlaidų taip pat nesusidarė.

DK 231 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 417 straipsniu, 307 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 6 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. DGKS-7563, priimtą darbo byloje Nr. APS-2-19654/2019, laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per šį apylinkės teismą.