Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“ ieškinį atsakovui V. N. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas, toliau – CPK, 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkintas visa apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

12. Apeliantas (atsakovas) V. N. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Automobilio nuomos rezervacijos / užsakymo išrašą; jo ir ieškovės UAB „Autobanga“ atstovų elektroninį susirašinėjimą 2020 m. kovo 3-9 dienomis; taip pat Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 – 2021 nutarimus, priimtus jos nagrinėtuose vartotojų ginčuose su paslaugų teikėju UAB „Autobanga“ – ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais prašė šiuos įrodymus prijungti prie bylos.

13. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

14. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai neabejotinai galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teismui, kadangi tiek Automobilio nuomos rezervacija / užsakymas, tiek ir atsakovo bei ieškovės UAB „Autobanga“ atstovų elektroninis susirašinėjimas vyko dar iki pačios nuomos sutarties, dėl kurios vykdymo sprendžiamas ginčas nagrinėjamoje byloje, sudarymo, šalims aiškinantis ir derantis tokios sutarties sudarymo sąlygas, tuo tarpu pateikti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimai taip pat buvo priimti dar iki teismo proceso nagrinėjamoje byloje pradžios. Atsakovas, būdamas atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato jau pirmosios instancijos teisme, iš esmės nenurodė jokių objektyvių tokių įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui priežasčių, tuo tarpu teiginys, jog tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik teismui priėmus skundžiamą sprendimą, įvertinant, jog per visą teismo procesą tarp šalių buvo sprendžiamas ginčas dėl nuomos sutarties tam tikrų sąlygų aiškinimo, tikrosios valios, sutarties vykdymo ir pan., vertintinas kritiškai, kaip ir teiginys, jog neva tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ginčo automobilio atveju nebuvo Kasko draudimo, dėl žemiau šioje nutartyje pateiktų argumentų ir motyvų.

15. Kita vertus, atsižvelgiant į: a) tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas iš vartojimo teisinių santykių kilęs ginčas, kuriam esant svarbų užtikrinti tinkamą tiek materialinių, tiek procesinių vartotojo (apelianto), kaip silpnesnės tokių santykių šalies, apsaugą; b) pateiktų naujų įrodymų turinį, iš kurio matyti, kad jie gali būti aktualūs ir reikšmingi tinkamam, visapusiškam ir objektyviam ginčo klausimo išnagrinėjimui, siekiant nustatyti tikrąją šalių valią, sudarant sutartį, įvertinti sutarties sąlygas vartotojo teisių užtikrinimo požiūriu, juo labiau, kad pateiktuose Komisijos nutarimuose taip pat pateiktas labai panašių ar net identiškų, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju, vartotojų būtent su UAB „Autobanga“ sudarytų transporto priemonių nuomos sutarčių sąlygų turinio aiškinimas; c) tai, kad ieškovė turėjo galimybę su pateiktais dokumentais susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą; d) tai, kad tokių įrodymų priėmimas neužvilkins apeliacinio proceso, todėl tokie įrodymai priimami ir vertinami kompleksiškai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl Tarnybos įtraukimo ir išvados gavimo

16. Nors apeliantas prašė įtraukti į bylą išvadą teikiančią instituciją – Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei užduoti jai visą eilę apeliaciniame skunde nurodytų klausimų, tačiau tenkinti tokį prašymą apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, kadangi:

a) vien ta aplinkybė, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis ir ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių savaime nesuponuoja privalomo valstybės institucijų, turinčių vienokią ar kitokią kompetenciją vartotojų teisių gynimo srityje, dalyvavimo teismo procese, ir pagal CPK 49 straipsnio 3 dalį tokių valstybės institucijų įtraukimas į procesą nėra privalomas - jos tik gali dalyvauti procese tam tikrais įstatymų nustatytais atvejais: būti įtrauktos teismo, pastarajam įgyvendinant diskrecijos teisę šioje srityje, ar pačios įstoti savo iniciatyva;

b) nei atsakovas, nei ieškovė pirmosios instancijos teisme nebuvo kėlę klausimo dėl šios institucijos dalyvavimo / įtraukimo į procesą, nebuvo reiškę teismui atitinkamų prašymų, todėl tokios institucijos įtraukimas tik apeliacinėje proceso stadijoje būtų negalimas;

c) iš esmės visi klausimai, dėl kurių apeliantas prašo užklausti Tarnybos - ar ieškovė tinkamai atliko vartotojo informavimo pareigą; kaip vertintinas ieškovės elgesys sutarties sudarymo ir vykdymo metu; kaip aiškintinos nuomos sutarties sąlygos ir pan. – tai teismo kompetencijos bei pareigos įvertinti byloje esančius įrodymus ir vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklės padaryti atitinkamas teisiškai reikšmingas išvadas dalykas - nagrinėjamu atveju šalių buvo pasirinktas ginčo sprendimas ir teisių gynimas būtent teisme, o ne neteisminėje institucijoje.

Dėl žalos padarymo fakto

17. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad žala atsakovo išnuomotai transporto priemonei nebuvo padaryta tuo metu, kai ja disponavo atsakovas, kad atsakovui apie tokią žalą nebuvo ir objektyviai negalėjo būti žinoma, kad jam grąžinant automobilį ir pasirašant Automobilio apžiūros aktą nebuvo jokių duomenų ir įrašų apie automobilio sugadinimą (galinio stiklo valytuvo sulaužymą), vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi byloje, kaip visiškai pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti aukšto tikėtinumo išvadą apie tai, kad automobilio sugadinimas (galinio stiklo valytuvo sulaužymas) iš tikrųjų buvo padarytas, ir jog jis įvyko būtent tuo metu, kai transporto priemonė buvo išnuomota / perduota naudotis atsakovui, t. y. tuo metu, kai ji buvo atsakovo valdyme ir dispozicijoje ir būtent jam perėjo automobilio atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie nuginčytų ieškovės pateiktus įrodymus dėl automobilio trūkumo / sugadinimo fakto bei jo atsiradimo laiko ir kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.

18. Pagal CK 6.508 straipsnį, sudaręs vartojimo nuomos sutartį nuomotojas privalo, dalyvaujant nuomininkui, patikrinti išnuomojamo daikto būklę, supažindinti nuomininką su daikto naudojimo taisyklėmis ar perduoti jam rašytines naudojimosi instrukcijas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šią pareigą nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Autobanga“ įvykdė, tiek užfiksuodama nuomojamo automobilio būklę padarytose fotonuotraukose, tiek Automobilio apžiūros akte. Abiejų ginčo šalių pasirašytoje Automobilio apžiūros akto dalyje, kurioje aprašyta Išnuomojamo automobilio būklė, nėra jokių duomenų ir įrašų apie kokius nors automobilio defektus, įskaitant ir galinio lango valytuvo lūžius / valytuvo nebuvimą ir pan.).

19. Sulyginus ieškovės pateiktas fotonuotraukas, kuriose aiškiai nurodyta jų padarymo data, laikas, kai kuriose jų – ir nuotraukas daręs asmuo (ieškovės darbuotoja – liudytoja R. B.), o būtent darytas 2020 m. kovo 10 d., 8.39 – 8.41 val., kai buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, abiejų šalių pasirašytas Automobilio apžiūros aktas ir jame užfiksuota Išnuomojamo automobilio būklė (2020 m. kovo 10 d., 9.30 val.) bei fotonuotraukas, darytas 2023 m. kovo 13 d., 10.21 – 10.23 val., kai automobilis buvo grąžintas ieškovei ir abiejų šalių pasirašytame Automobilio apžiūros akte užfiksuota Grąžinamo automobilio būklė (2020 m. kovo 13 d., 10.24 val.), labai aiškiai matyti, kad automobilio išnuomavimo / perdavimo atsakovui metu ant galinio stiklo buvo du valytuvai su valymo šluotele, tuo tarpu automobilio grąžinimo metu ant galinio stiklo buvo tik vienas (kairysis) valytuvas, ir akivaizdžiai matyti, jog kitas (dešinysis) valytuvas yra nulaužtas (kišo tik maža dalis valytuvo jo tvirtinimo prie galinių durelių vietoje).

20. Automobilio apžiūros akte prie dalies, kurioje užfiksuota Grąžinamo automobilio būklė, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, be kita ko, kad trūksta galinio valytuvo, šią akto dalį pasirašė tiek ieškovės atstovas, tiek ir pats atsakovas, be kita ko, expresis verbis akte savo parašu patvirtindamas, kad grąžinamo automobilio būklė atitinka pateikiamus duomenis. Apelianto teiginiai apie tai, kad jam grąžinant automobilį ir pasirašant Automobilio apžiūros aktą, įrašo apie galinio valdytuvo nebuvimą akte nebuvo, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokia įrodomąja medžiaga, juo labiau, kad, kaip jau buvo minėta, vos keletą minučių prieš Akto pasirašymą darytose fotonuotraukose aiškiai matomas galinio valytuvo sulaužymo faktas, kuris, atsakovui, kaip atidžiam ir rūpestingam vairuotojui negalėjo būti nematomas, nežinomas, nuo jo paslėptas, sunkiai suvokiamas ir pan.

Dėl informavimo apie žalą termino

21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis ginčo aspektu išvadomis, apeliantas didelį dėmesį apeliaciniame skunde skiria atsakovo informavimo apie nustatytą automobilio defektą (galinio lango stiklo valytuvo sulaužymą) laikui ir su tuo susijusių pretenzijų dėl žalos atlyginimo pareiškimo atsakovui laikui iš ieškovės UAB „Autobanga“ pusės, kaip neva turinčius patvirtinti nesąžiningą nuomotojo elgesį vartotojo atžvilgiu, tačiau pritarti tokiems apelianto svarstymams apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

22. Kaip jau buvo minėta, kaip matyti iš bylos medžiagos, atitinkamo automobilio sugadinimo / defekto faktas atsakovui turėjo būti ir negalėjo būti nežinomas dar 2020 m. kovo 13 d., kai automobilis buvo grąžinamas nuomotojui ir jo grąžinimo metu buvo fiksuojama automobilio būklė tiek fotonuotraukomis, tiek ir įrašais Automobilio apžiūros akte. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad apie šį sugadinimą / defektą ieškovė konkrečiai informavo atsakovą ir 2020 m. kovo 17 d. el. laišku, t. y. praėjus 4 dienoms po automobilio grąžinimo, o 2020 m. kovo 23 d. pranešimu nurodė konkretų dėl tokio sugadinimo ieškovės realiai patirtos žalos (nuostolių) dydį, kadangi objektyviai to negalėjo padaryti ankščiau – realiai gedimo pašalinimas / remontas buvo atliktas UAB „Autobaltic“ ir Remonto darbų sąmata, kurioje nurodytas atliktų darbų pobūdis ir kaina, buvo parengta tik 2020 m. kovo 18 d., t. y. konkretus žalos dydis pačiai ieškovei paaiškėjo tik faktiškai atlikus automobilio remontą ir gavus iš remontą atlikusios UAB „Autobaltic“ su remontu susijusius dokumentus – 2020 m. kovo 18 d. Remonto darbų sąmatą, taip pat pačiai ieškovei parengus atsakovui 2020 m. kovo 23 d. sąskaitą faktūrą šiai žalos sumai.

23. Atsakovo papildomas informavimas apie nustatytą automobilio grąžinimo metu gedimą, paprašymas pateikti dėl to paaiškinimus ir pan., praėjus 4 kalendorinėms dienoms nuo automobilio grąžinimo, iš kurių dvi dienos (kovo 14 ir 15 d.) buvo ne darbo dienos, negali būti vertinamas kaip neprotingas ir nesąžiningas terminas, taip pat negali būti vertinamas kaip siurprizinis ir netikėtas vartotojui.

24. Pastebėtina ir tai, kad kaip matyti iš apelianto pateiktų apeliacinės instancijos teismui VTAT Komisijos nutarimų, viename jų, o būtent VTAT Komisijos 2020 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 10E-486, buvo vertinta kito vartotojo su UAB „Autobanga“ sudarytos nuomos sutarties pagrindu kilusi situacija – automobilio sugadinimai, kuomet sutartyje apskritai nebuvo nurodytas joks laikas, per kurį nuomotojas privalo informuoti vartotoją apie nustatytus trūkumus, tačiau nuomotojas pateikė įrodymus, kad automobilis buvo grąžintas su trūkumais ir jie užfiksuoti tą pačią dieną, kai automobilis buvo grąžintas ir vartotojas informuotas, ir Komisija nevertino 2 dienų po automobilio grąžinimo termino, kaip nesąžiningo ir neteisėto nuomotojo elgesio, tuo tarpu VTAT Komisijos 2021 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 10E-578 „Dėl UAB „Autobanga“ automobilio nuomos sutarties sąlygų“ vieno iš vartotojų sudarytos nuomos sutarties sąlyga, jog „apie nustatytus automobilio apgadinimus ir trūkumus nuomininkas bus informuotas el. paštu per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį (ne vėliau kaip 7 dienas)“ buvo pripažinta, kaip pažeidžianti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus tik tuo aspektu, kad būtent 7 dienų terminas nuo transporto priemonės grąžinimo pranešti apie nustatytus transporto priemonės pažeidimus Komisijos buvo pripažintas neprotingai ilgu, pakankamai dideliu defektams atsirasti ne dėl vartotojo kaltės ir pan.

Dėl atsakomybės už žalą

25. Esminis atsakovo apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad jam apskritai, bet kuriuo atveju neturėtų būti taikoma atsakomybė už automobilio sugadinimą, kadangi sudarydamas nuomos sutartį jis įsigijo iš nuomotojo pasiūlytą paslaugą - „SUPER“ draudimas, atleidžiančią nuomininką nuo bet kokios atsakomybės, o pačios vartojimo nuomos sutarties sąlygos, tiek apibrėžiančios nuomininko atsakomybę, tiek paslaugą / draudimo paketą „SUPER“ yra neaiškios, nesąžiningos, pažeidžiančios vartotojo teises bei interesus, todėl apskritai laikytinos negaliojančiomis ir netaikytinomis. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti.

26. Pagal CK 6.524 str. nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę. Ginčo šalių sudaryta ir pasirašyta Sutartimi nuomininkas taip pat, be kita ko, įsipareigojo naudotis išsinuomotu automobiliu pagal paskirtį ir eksploatuoti jį techniškai tvarkingą, grąžinti nuomotojui tvarkingą automobilį su visais dokumentais, rakteliais, priedais ir įranga, pilnu degalų baku ir pan. (Sutarties 3.1., 6.3., 7.1. punktai).

27. Sutarties 2 punkte numatyta, kad nuomojamas automobilis yra draustas:

- Privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu – draudimo bendrovė kompensuoja dėl nuomininko kaltės įvykusio draudiminio įvykio metu padarytą žalą tretiesiems asmenims;

- Nuo avarijų, trečiųjų asmenų veiklos ir stichinių nelaimių – nuomininko atsakomybės dydis už kiekvieną dėl jo kaltės įvykusį įvykį (avariją) ar kiekvieną įvykį, kurio kaltininkas nebuvo nustatytas (trečiųjų asmenų veikla ar stichinė nelaimė) yra nurodytas nuomos sutartyje, išskyrus atvejus, nurodytus 4.1 p., kuomet nuomininkas privalo 100 procentų atlyginti žalą. Kai automobilis žūva arba yra sugadinamas draudiminio įvykio metu, nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui padarytus nuostolius nuomininko atsakomybės dydžio ribose, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad automobilis žuvo ar buvo sugadintas ne dėl jo kaltės ir tikrasis įvykio kaltininkas yra nustatytas. Nustačius, kad automobilis žuvo ar buvo sugadintas dėl nuomininko kaltės arba tikrasis kaltininkas nėra nustatytas, nuomininko sumokėtas užstatas yra įskaitomas į atsiradusius nuotolius, padarytus automobilius. Atsitikus įvykiui (apgadinu automobilį) bus taikomas papildomas 60 Eur žalos administravimo mokestis.

- Nuo vagystės – nuomininko atsakomybės riba sudaro 10 procentų žalos dydžio ir t.t.

28. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad būtų įvykęs draudiminis įvykis, dėl kurio būtų kaltas atsakovas (apeliantas) ir būtų suveikęs privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, kuomet tretiesiems asmenims būtų padaryta žala ir ji būtų kompensuota draudimo bendrovės, kas sudarytų pagrindą taikyti Sutarties 2 p. nuostatas, susijusias su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei draudimo bendrovės pareiga kompensuoti nuostolius tretiesiems asmenims.

29. Byloje apskritai nėra duomenų ir įrodymų apie tai, kas, kada konkrečiai per atsakovo disponavimo automobiliu laikotarpį, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis buvo sugadintas / sulaužytas galinio lango dešinysis valytuvas (ar avarijos, dėl kurios nėra atsakovo kaltės, metu; ar dėl trečiųjų asmenų veikos, ar dėl stichinės nelaimės ir pan.), todėl yra pagrindas taikyti Sutarties 2 p. nuostatą, pagal kurią nuomininko atsakomybės dydis už kiekvieną dėl jo kaltės įvykusį įvykį (avariją) ar kiekvieną įvykį, kurio kaltininkas nebuvo nustatytas (trečiųjų asmenų veikla ar stichinė nelaimė) yra nurodytas nuomos sutartyje, išskyrus atvejus, nurodytus 4.1 p., kuomet nuomininkas privalo 100 procentų atlyginti žalą.

30. Nagrinėjamu atveju tiek iš pačios Sutarties turinio, tiek iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikto ikisutartinio jo ir ieškovės elektroninio susirašinėjimo 2020 m. kovo 3-9 dienomis turinio, tiek iš atsakovo pateiktų Automobilio nuomos rezervacijos duomenų (lentelės) matyti, kad šalių sulygtas nuomininko atsakomybės dydis už kiekvieną dėl jo kaltės įvykusį įvykį (avariją) ar kiekvieną įvykį, kurio kaltininkas nebuvo nustatytas (trečiųjų asmenų veikla ar stichinė nelaimė) buvo 0 Eur, kadangi:

- dar iki Sutarties sudarymo ieškovei informavus atsakovą, kad nuomininko atsakomybė automobilio avarijos ir apgadinimo atveju yra iki 800 Eur (dėl ko imamas 400 Eur užstatas, šią sumą užšaldant kliento banko sąskaitoje) bei pasiūlius atsakovui sumažinti savo atsakomybę įvykus draudiminiam įvykiui arba iki 400 Eur – už papildomą 12 Eur per parą mokestį (paslauga „EXTRA draudimas“) arba iki 0 Eur – už papildomą 24 Eur per parą mokestį (paslauga „SUPER“ draudimas“), atsakovas tokį pasiūlymą priėmė ir nurodė, kad norėtų įsigyti paslaugą „SUPER draudimas“, kurios kaina – 24 Eur per parą;

- pačios Sutarties pirmame lape, kuriame nurodytos specialiosios jos sąlygos, detalizuojant galutinę nuomos kainą – 196,50 Eur, matyti, kad į ją įeina: atlyginimas už pačią nuomą – 109,50 Eur (73 Eur * 3 paros); privalomas draudimas – 0 Eur; SUPER draudimas – 72 Eur (24 Eur * 3 paros); atlyginimas už papildomą vairuotoją – 15 Eur (5 Eur * 3 paros).

31. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, pačioje Sutartyje (konkrečiai – jos 4.1 punkte) buvo numatytos išimtys, kada nėra taikomas 0 Eur atsakomybės dydis, t. y. visiškas nuomininko atleidimas nuo atsakomybės tuo atveju, jeigu įvykis įvyko dėl jo paties kaltės ar jeigu kaltininkas nenustatytas (trečiųjų asmenų veikla ar stichinė nelaimė) ir kada nuomininkas privalo pilna apimtimi (kaip nurodyta Sutartyje – 100 procentų) atlyginti nuomotojui kilusią žalą. Sutarties 4.1. p. numatyta, kad nuomotojas turi teisę reikalauti, o nuomininkas 100 procentų įsipareigoja atlyginti padarytą žalą, jeigu: a) įvyksta nedraudiminis įvykis (vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturint teisės vairuoti, pasišalinimas iš įvykio vietos ir pan.); b) apie įvykį nebuvo pranešta policijai ir nuomotojui; c) nuomininkas nepateikia nuomotojui eismo įvykio deklaracijos ir/ar policijos pažymos ir raštiško įvykio aplinkybių paaiškinimo; d) nuomininkas pateikia melagingą informaciją apie įvykį; e) žala buvo padaryta dėl tyčinių nuomininko veiksmų ar neveikimo; f) nuomininkas neįvykdo šio Sutarties sąlygų.

32. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad apie įvykį, kuomet buvo sugadintas / sulaužytas galinio automobilio lango stiklo valytuvas su šluotele, atsakovo nebuvo pranešta nei policijai, nei nuomotojui (ieškovei) jokia forma (nei žodžiu – telefonu, nei raštu), atitinkamai atsakovas neturi ir neteikė nuomotojui nei eismo įvykio deklaracijos, nei policijos pažymos, nei raštiško įvykio aplinkybių paaiškinimo, taip pat įvykis nebuvo draudiminis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo prasme, todėl ginčo situacijai patenkant į Sutarties 4.1. p. a, b ir c papunkčiuose numatytus atvejus, kyla nuomotojo teisė reikalauti, o nuomininko pareiga atlyginti visą padarytą žalą ir suveikia aukščiau minėta išimtis dėl nuomininko atsakomybės netaikymo (0 Eur atsakomybės dydžio) už kiekvieną dėl jo kaltės įvykusį įvykį (avariją) ar kiekvieną įvykį, kurio kaltininkas nebuvo nustatytas (trečiųjų asmenų veikla ar stichinė nelaimė), apie kurią kalbama Sutarties 2 punkte bei kuri patenka į atsakovo įsigyto „SUPER draudimo“ paslaugos veikimo sferą. Ieškovei 2020 m. kovo 17 d. el. laišku paprašius atsakovo atsiųsti eismo įvykio deklaraciją ar policijos pažymą, reikalingus užregistruoti įvykį, bei paaiškinimą, atsakovas 2020 m. kovo 18 d. el. laiške nurodė tik paaiškinimus apie situaciją, tačiau pats nurodė, kad nebuvo jokio įvykio, kad nebuvo kreiptasi į policiją, pildyta eismo įvykio deklaracija ir pan. ir aišku, tokių dokumentų nepateikė.

33. Sutarties 10 punkte EXTRA ir SUPER draudimai numatyta, kad nuomotojas, įsigijęs EXTRA arba SUPER draudimo paslaugą, sumažina savo finansinę atsakomybę, įvykus draudiminiam įvykiui iki šioje sutartyje numatytos sumos (nagrinėjamu atveju – iki 0 Eur), tačiau vėlgi pažymėta, kad EXTRA ir SUPER draudimai galioja tik pateikus eismo autoįvykio deklaraciją ir/arba policijos pažymą; EXTRA ir SUPER draudimai negalioja vandalizmo, automobilio stiklų, salono apgadinimo atvejais. Įvykus nedraudiminiam įvykiui, nuomininkas yra atsakingas už automobilį pilna jo verte, nurodyta šioje nuomos sutartyje.

34. Atsakovo teiginiai apie tai, kad aukščiau minėtos Sutarties sąlygos, kaip ir visas nuomotojo buvęs komunikavimo su atsakovu iki Sutarties sudarymo procesas, yra neaiškios, nesąžiningos, pažeidžiančios vartotojo teises, iškreipiančios jo ir verslininko interesų pusiausvyrą, nes SUPER draudimo paslaugos įgijimas pagal tokias Sutarties sąlygas vis tiek nesuteikia vartotojui naudos ir bet kuriuo atveju neatleidžia nuo atsakomybės, vertintini kritiškai.

35. Nors iš dalies sutiktina su apeliantu, kad Sutarties nuostatos yra išdėstytos pakankamai nenuosekliai, tačiau iš jų lingvistinio, loginio ir sisteminio aiškinimo matyti, ir bet kuris vidutinis vartotojas galėtų suvokti, kad įsigijęs papildomą paslaugą - EXTRA ar SUPER draudimas - už papildomą kainą, jis galėtų iš dalies ar visiškai išvengti pareigos atlyginti nuomotojui žalą dėl transporto priemonės sugadinimo, pavyzdžiui, avarijoje, esant trečiųjų asmenų kaltei ar stichinių nelaimių atveju, jeigu atitinkamoje situacijoje elgiasi atidžiai ir rūpestingai, o būtent pats nepadaro žalos transporto priemonei savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais (pvz., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pan.), pats informuoja apie įvykusią situaciją nuomotoją ir policiją, imasi priemonių ją užfiksuoti – eismo įvykio deklaracijoje, gaudamas policijos pažymą, padarydamas fotonuotraukas ir jas pridėdamas prie paaiškinimo, t. y. elgiasi situacijoje kaip atidus ir rūpestingas, objektyvią informaciją besistengiantis surinkti ir užfiksuoti ir ją nuomotojui pristatyti vartotojas. Nuomotojo reikalavimas nuomininkui, įvykus transporto priemonės sugadinimui (pvz., net ir dėl stichinės nelaimės, nesant žinomam kaltininkui ir pan.) imtis priemonių iš karto oficialiai ir objektyviai užfiksuoti bei išviešinti įvykį (pranešant apie tai policijai, užpildant eismo įvykio deklaracija, informuojant telefonu ir/ar raštu patį nuomotoją ir pan.), kaip būtinoji atleidimo nuo nuomininko turtinės atsakomybės ar jos dalinio sumažinimo sąlyga, teismo nuomone, negali būti vertinamas, kaip nesąžiningas, neprotingas ir neproporcingas reikalavimas, tokiu būdu juo siekiama išvengti galimo piktnaudžiavimo atvejų, subjektyvaus situacijos vertinimo ir pan.

36. Pažymėtina, kad Sutarties 3.5. p. numatyta, kad įvykus bet kokiam įvykiui (avarijai, gaisrui, vagystei, trečiųjų asmenų nusikalstamai veikai) nuomininkas privalo: a) imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išgelbėti keleiviai, automobilis bei jo priedai, stengtis išvengti papildomos žalos bei pašalinti priežastis, dėl kurių galėtų atsirasti didesnių nuostolių; b) nedelsiant informuoti policiją bei nuomotoją Sutartyje nurodytais telefonais; c) pateikti policijai ir nuomotojui visus reikalingus dokumentus įvykio priežastims, aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti; d) pateikti raštišką įvykio aplinkybių paaiškinimą nuomotojui per 24 valandas. Duomenų ir įrodymų, kad atsakovas nagrinėjamoje situacijoje būtų įvykdęs šias pareigas, byloje nėra.

37. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktuose VTAT Komisijos nutarimuose (pvz., 2020 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 10E-486, 2021 m. birželio nutarime) Komisijos akcentuojama asmenims nustatyta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), taikytinas protingo žmogaus standartas ir bonus pater familias elgesio etalonas, ir kitų vartotojų skundai, kuriais buvo ginčijami UAB „Autobanga“ reikalavimai nuomininkams dėl automobiliams padarytos žalos atlyginimo, buvo šios Komisijos atmesti, be kita ko, konstatavus nuomininkų, turėjusių galimybę užfiksuoti grąžinamo automobilio būklę ir galimai dėl trečiųjų asmenų kaltės atsiradusius trūkumus, jų atsiradimo laiką ir pan., neveikimą, priešingą protingo ir atidaus asmens etalonui, arba konstatavus, jog vartotojas, elgdamasis kaip atidus, apdairus ir rūpestingas vartotojas, įvykus įvykiui turėjo ir galėjo kreiptis į paslaugos teikėją ir jį informuoti apie įvykio aplinkybes, pasiteirauti, ar įvykis laikomas eismo įvykiu, pasiteirauti, ar reikalinga šiuo atveju kreiptis į policiją bei užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kita, taip pat paslaugos teikėjui pateikti visus reikalingus dokumentus įvykio priežastims, aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti, be kita ko, pateikti raštišką įvykio aplinkybių paaiškinimą paslaugos teikėjui per 24 valandas, tačiau minėtų veiksmų neatliko.

38. Atmetant apelianto argumentus dėl jo nurodytų Sutarties sąlygų neteisėtumo, nesąžiningumo ir pan., pastebėtina ir tai, kad jo apeliacinės instancijos teismui pateiktuose VTAT Komisijos nutarimuose, įskaitant ir 2021 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 10E-578 „Dėl UAB „Autobanga“ automobilio nuomos sutarties sąlygų“ iš esmės nebuvo vertintos nagrinėjamoje byloje aktualios sąlygos, susijusios su atsakovo įsigyta SUPER draudimo paslauga, jų sąžiningumo ir teisėtumo aspektu, todėl šie nutarimai negali būti vertinami kaip įrodymai (tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai) apeliacinio skundo argumentams patvirtinti, tuo tarpu tos sąlygos, kurios buvo Komisijos pripažintos nesąžiningomis ir pažeidžiančiomis šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises ir interesus (pvz., ir dėl to, jog nuomotojas turi teisę reikalauti, o nuomininkas įsipareigoja 100 proc., atlyginti padarytą žalą, jeigu nuomininkas neįvykdo šios sutarties sąlygų), nagrinėjamo byloje ginčo kontekste nėra aktualios.

39. Atmesdamas apelianto argumentus ginčo aspektu, apeliacinės instancijos teismas remiasi teismo precedentais kitose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo ieškovė UAB „Autobanga“, reikalaudama iš buvusių automobilių nuomininkų priteisti žalos, padarytos automobilių sugadinimu, atlyginimą ir kuriose atsakovai, nesutikdami su nuomotojo reikalavimais, taip pat buvo kėlę klausimą dėl identiškų, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju, vartojimo nuomos sutarties sąlygų, susijusių su SUPER draudimo paslauga, neteisėtumo, nesąžiningumo, iš esmės identiškais ar labai panašiais argumentais, kaip apeliaciniame skunde nurodo ir atsakovas V. N., bei prašė tokias sąlygas pripažinti negaliojančiomis ir pan. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-655-643/2022 konstatavo, kad nuomos sutarties sąlygos kad “nuomininkas, įsigijęs EXTRA arba SUPER draudimo paslaugą, sumažina savo finansinę atsakomybę, įvykus draudiminiam įvykiui iki nurodytos sumos ir šie draudimai galioja tik pateikus eismo įvykio deklaraciją ir/ar policijos pažymą” formuluotė yra aiški, vartotojui aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kokiu atveju jai taikomas šiuo atveju SUPER draudimas – būtina sąlyga tam yra, jog turi būti pateikta eismo autoįvykio deklaracija ir/arba policijos pažyma; taigi, vidutiniškai apdairiam asmeniui logiškai suprantama, kad deklaracijos arba policijos pažymos pateikimas yra būtina sąlyga tam, kad galiotų vartotojos įsigyta SUPER draudimo paslauga; byloje nepaneigtos aplinkybės, kad apeliantė net du kartus buvo supažindinta su SUPER draudimo paslauga, pirmą kartą – darant rezervaciją internetu, antrą kartą – pasirašant Sutartį; minėtame punkte aiškiai nurodyta, kokiomis sąlygomis egzistuojant galioja vartotojos įsigyta SUPER draudimo paslauga, su minėtomis Sutarties nuostatomis apeliantė galėjo ir turėjo pareigą susipažinti; šioje sutarties sąlygoje nėra numatytos jokios neigiamos ar nepagrįstai didelės pasekmės atsakovei, yra įtvirtinta visiškai proporcinga pareiga pateikti 10 p. nurodytą informaciją tam, kad būtų galima pritaikyti SUPER draudimo apsaugą; pastarosios Sutarties nuostatos nėra pagrindo laikyti nesąžininga ar pažeidžiančia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus.

40. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo taip pat buvo atmesti, kaip nepagrįsti, apeliantės argumentai apie tai, jog ieškovės teikiama paslauga SUPER draudimas yra klaidinanti, kadangi atitinka visus draudimo veiklos požymius, įtvirtintus Draudimo įstatyme, tačiau ieškovė neturi teisės verstis draudimo veikla, kuriuos ir nagrinėjamoje byloje nurodo apeliantas V. N.. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nedraudžia šalims sudarinėti visokio pobūdžio civilines sutartis, todėl vien Sutarties nuostatų panašumas į draudimo sutarties nereiškia, kad tai yra draudimo sutartis ir šalims turėtų būti taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, o įvertinus CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžimą darytina išvada, kad ieškovės siūlyta paslauga neatitinka draudimo sutarties sampratos, kadangi ieškovė už jai atsakovės sumokėtą įmoką neįsipareigojo išmokėti jokių sumų (atsakovei ar kitiems asmenims) nuostolius patyrusiems asmenims.

41. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodė ir visą eilę kitų argumentų, tačiau jie, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų

42. Apelianto nuomone, esant ginčo sumai – 93 Eur – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas protingumo ir proporcingumo principus, priteisė iš atsakovo ieškovei net 2606,37 Eur bylinėjimosi išlaidų. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra siejamas su ieškinio kaina (ginčo suma), o priklauso nuo faktiškai patirtų išlaidų dydžio, tuo pačiu įvertinant, ar tokio išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo pobūdį, sąnaudas, kokybę ir pan., bei neviršija Rekomenduojamų civilinėse bylose priteisti atitinkamų maksimalių sumų už tam tikro pobūdžio teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui įvertinus visas šias aplinkybes (ieškovė patyrė išlaidų teisinei pagalbai, kuri apėmė pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, ieškinio parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose ir pan.; patirtų išlaidų dydis neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti sumų, yra protingas, pagrįstas rašytiniais įrodymais), jis turėjo pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovei visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos baigties

43. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

44. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu ieškovei iš atsakovo priteistina 1 470,15 Eur advokato teisinės pagalbos (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) išlaidų, kurių patyrimo faktas ir dydis pagrįsti teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir kurios neviršija maksimaliai rekomenduojamų priteisti sumų, atitinka advokato parengto procesinio dokumento kokybę, apimtį, pobūdį, ginčo sudėtingumą ir pan. (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atsakovo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarai akcinei bendrovei “Autobanga” (įmonės kodas 126230739) iš atsakovo V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 470,15 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt eurų 15 centų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.