Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: R. L., E. B., R. K., V. B., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2026 m. vasario 2 d. teismo rūmuose gautas A. B., atstovaujamo advokato Algimanto Ruginio, pareiškimas, kuriuo prašoma atnaujinti A. B. terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 1–3).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Taigi šia teisena nagrinėjamos ir bylos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnis, 442 straipsnio 2 dalies 13 punktas, 578 straipsnis).

7. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai (laiku) įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nagrinėjantis prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia ar termino praleidimo priežastys yra svarbios.

8. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis e2S-1153-826/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

9. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja A. B. ir A. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), susilaukė trijų vaikų E. B., R. K. ir V. B. (b. l. 14, 15, 20, 21). R. L. Mirties išrašas patvirtina, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl daroma išvada, kad trijų mėnesių terminas A. B. palikimui priimti baigėsi 2002 m. spalio 27 d., Mažeikių rajono 1-ajame notarų biure nėra užvesta paveldėjimo byla po A. B. mirties (b. l. 26–27).

10. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad A. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 1992 m. balandžio 16 d. prikimo–pardavimo sutartis (b. l. 7, 10), taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas 1993 m. vasario 4 d, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 8–9, 11–12). Atsižvelgiant į tai, kad turtas įgytas dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (neteko galios tik 2001 m. liepos1 d., įsigaliojus CK), todėl siekiant nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį rėžimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatomis, pagal kurias turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises į šį turtą; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas galioja ir šiuo metu, pagal kurį po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3. 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 ir 3 dalys), sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

11. Pareiškime nurodoma, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti pareiškėja praleido, nes yra garbaus amžiaus, be to, ją suklaidino tai, kad visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas jos vardu.

12. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas konstatuoja, kad pareiškėja, turėdama valią priimti palikimą, dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl teisinio neišprusimo negalėjo įgyvendinti savo teisių ir priimti palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą. Daroma išvada, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad pareiškėja per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.