Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. K. ir A. K. dėl leidimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžio nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. 1P-133-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste tiesti)“ nurodytą 0,0600 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovei A. K., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. 1P-133-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste tiesti)“ nurodytiems tikslams – (duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini)mieste plėsti;

nustatyti, kad atsakovei A. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1P-133-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste tiesti)“ paimtą 0,0600 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 26 496,00 Eur;

leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. 1P-134-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste tiesti)“ nurodytą 0,0190 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovui A. K., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. 1P-134-(l.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste tiesti)“ nurodytiems tikslams – (duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste plėsti;

nustatyti, kad atsakovui A. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1P-134-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste tiesti)“ paimtą 0,0190 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 10 061,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. 1P-133-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste tiesti)“ nurodytą 0,0600 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovei A. K., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. 1P-133-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste tiesti)“ nurodytiems tikslams – (duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste plėsti; leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. 1P-134-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste tiesti)“ nurodytą 0,0190 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovui A. K., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. 1P-134-(l.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste tiesti)“ nurodytiems tikslams – (duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste plėsti; taip pat nustatė, kad atsakovė A. K. yra 26 496,00 Eur, kurie 2020 m. gegužės 15 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 08594 pervesti į Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (duomenys neskelbtini) depozitinę sąskaitą, savininkė, o atsakovas A. K. yra 10 061,00 Eur, kurie 2020 m. gegužės 15 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 08594 pervesti į Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (duomenys neskelbtini) depozitinę sąskaitą, savininkas.

Tarp šalių nėra ginčo, kad 0,0600 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis A. K. ir 0,0190 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovui A. K. galėjo būti paimti visuomenės poreikiams. Ginčas byloje kilo tik dėl tinkamo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus.

Turto paėmimo visuomenės poreikiams bei atlyginimo už jį tvarkos pagrindinės nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.100 straipsnyje, kuriame numatyta, kad paimti daiktą ar turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, daikto (turto) savininkui atlyginant už paimamą turtą pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodant daiktą (turtą). Žemės įstatymo 47 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį individualus turto vertinimo būdas reiškia turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimą atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto arba verslo vertė gali būti nustatoma pagal: pirkimo–pardavimo sandorius; turto sukūrimo (atkūrimo) sąnaudas; pajamas, gaunamas naudojant turtą, arba verslo pajamas; kitus Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytus turto arba verslo vertės nustatymo pagrindus (5 straipsnio 3 dalies 1 – 4 punktai). Turto arba verslo vertinimas atliekamas Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytais turto ir verslo vertinimo metodais šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais (6 straipsnio 1 dalis). Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka išsamiai nurodytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (6 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 54 punkte nustatyta, kad vertinant turtą taikomi: lyginamasis metodas; išlaidų (kaštų) metodas; pajamų metodas; šių metodų deriniai. Turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje (55 punktas). Turto ir verslo vertinimo metodikos 56 punkte nurodyta, kad lyginamuoju metodu nustatoma turto rinkos vertė. Pagal lyginamojo metodo esmę, vertinamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (57 punktas). Taikant lyginamąjį metodą: surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (58.1 papunktis); įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (58.2 papunktis). Turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (plotas, tūris ir pan.) (59 punktas). Darydamas (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisas, turto vertintojas taiko kiekybinius ir (arba) kokybinius skaičiavimo modelius (60 punktas). Jeigu nėra informacijos apie šios metodikos 58.1 papunktyje nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius (61 punktas).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, pateikė paimamo turto vertinimo ataskaitas. Atsakovams nesutikus su ataskaitose nustatyta žemės sklypų verte, jų prašymu, 2020 m. lapkričio 10 d. buvo paskirta visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos verčių nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui J. U.. Byloje pateiktu ekspertizės aktu nustatyta, kad 0,0600 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais želdiniais ir statiniais vertė sprendimo paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams dieną (2020 m. gegužės 4 d.) yra 38 266,00 Eur, o 0,0190 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini), vertė sprendimo paimti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams dieną (2020 m. gegužės 4 d.) – 14 771,00 Eur.

Nagrinėjamoje byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės, kuriomis grindžiama paimamų žemės sklypų vertė – tai ieškovės, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu atliktos turto įvertinimo ataskaitos, bei teismo paskyrimu atlikta turto vertinimo ekspertizė. Pažymėtina, kad jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis).

Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 48 punktas).

Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu kurį parengė ekspertas J. U., kadangi dėl ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos, eksperto parinktų objektų lyginamųjų pavyzdžių, taikyto metodo, ekspertizės išvadų pagrįstumo nei vienas iš proceso dalyvių nepareiškė objektyvių ir pagrįstų abejonių, nei vienas iš proceso dalyvių neprašė kviesti eksperto papildomiems klausimams užduoti, ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą. Ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nekelia abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami turto perleidimo sandoriai sudaryti toje pačioje vietovėje bei vykdomų procedūrų visuomenės poreikiams paėmimo metu, vertinta pagal faktinę situaciją. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo.

Kadangi šalys nenurodė jokių argumentų, leidžiančių abejoti eksperto išvadų pagrįstumu (CPK 187 straipsnis), teismas vadovaujasi ekspertizės duomenimis ir sprendžia, jog nustatytinas toks atlyginimo už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus dydis:

atsakovei A. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1P-133-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste tiesti)“ paimtą 0,0600 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 38 266,00 Eur;

atsakovui A. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1P-134-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste tiesti)“ paimtą 0,0190 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 14 771,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nagrinėjamu atveju byloje taip pat yra pareikštas ir atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės jų naudai. Teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje teigiama, jog precedento galią turi ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje gali būti taikomi kasacinio teismo išaiškinimai pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, kadangi tiek šioje, tiek nurodytoje kasacinio teismo nutartyje bylos faktinės aplinkybės yra tos pačios. Nurodytoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad išlaidų paskirstymas vyksta ne privačiame ginče, bet valstybės vykdomos ekspropriacijos rėmuose; išlaidos ekspertizėms patirtos dėl to, kad atsakovams valstybė nepasiūlė teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus ir dėl to kilo poreikis atlyginimo dydį nustatyti teisme. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus turi vertinamas atsakovų elgesys, t. y. ar atsakovai turėjo pagrindą nesutikti su ieškovės siūlomomis sumomis. Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant atsakovų, kurių turtas buvo nusavintas, elgesį, nustatyta, kad jie pagrįstai nesutiko su ieškovės siūlomomis pinigų sumomis (dėl ko ginčas persikėlė į teismą), nes nagrinėjamu atveju teismas turi pagrindą priteisti didesnes kompensacijas. Teismas daro išvadą, kad atsakovų elgesys iš esmės susijęs su teisingu atsiskaitymo su asmenimis už paimamą iš jų žemę nustatymo klausimu. Spręsti, kad dėl nuo atsakovų valios priklausančios priežasties ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo, nes šiuo atveju atsakovai turi teisę į visišką patirtos žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovai turėjo pagrindą nesutikti su ieškovės siūlomomis sumomis, dėl ko ginčas persikėlė į teismą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės. Atsakovai nurodo, jog jie turėjo tokias: 1 573,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (atsiliepimo į ieškinį rengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose ir pasirengimas nagrinėjimui, taikos sutarties projekto rengimas) bei 900,00 Eur ekspertizės išlaidų. Teismas sprendžia, kad atsakovų prašomos priteisti teisinės pagalvos išlaidų yra pagristos ir neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovės, iš viso 2 473,00 Eur (1 573,00 Eur + 900,00 Eur) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovė yra valstybės institucija, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu valstybei iš jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 268-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovei A. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1P-133-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste tiesti)“ paimtą 0,0600 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 38 266,00 Eur (trisdešimt aštuoni tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt šeši eurai 00 ct);

Nustatyti, kad atsakovui A. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1P-134-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) gatvės daliai (duomenys neskelbtini) mieste tiesti)“ paimtą 0,0190 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 14 771,00 Eur (keturiolika tūkstančių septyni šimtai septyniasdešimt vienas euras 00 ct).

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės, j. a. k. 11116319, atsakovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bei A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 473,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.