Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-534-926/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-23
Bylos Nr.: 1A-534-926/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: G. S.
Advokatai: Ramutė Budrytė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-534-926/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01361-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.3; 2.1.4.5.5; 2.1.14.2; 2.4.2.1; 2.4.4; 2.4.6.1; 2.5.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Marijai Aleksandrai Ražanskaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,nuteistajam G. S. ir jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. (toliau – ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Taip pat G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), ir jam paskirtos bausmės:

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. sausio 18 d. veika) – 1 (vieni) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo;

– pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. sausio 19 d. veika) – 1 (vieni) metai ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir G. S. paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su arešto bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir G. S. paskirti galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. S. paskirta sumažinta 1 (vienų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, šias bausmes iš dalies sudedant, tai yra prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirtos 28 parų arešto bausmės dalis, švelnesnę arešto bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir dalis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmės ir G. S. paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 4 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 17 d. nuosprendžius.

Civilinės ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai dėl padarytos 192,69 Eur ir 656,35 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir civilinės ieškovės naudai priteista iš G. S. 849,04 Eur (aštuoni šimtai keturiasdešimt devyni eurai keturi centai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu G. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis:

1.1. 2023 m. gruodžio 31 d., apie 15.49 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės – 192,69 Eur vertės turtą – 1 vnt. „JACK DANIEL'S“ 0,5 l, vieneto kaina 20,95 Eur, 1 vnt. „JACK DANIEL'S TENNESSEE HONEY“ 0,7 l, vieneto kaina 25,95 Eur, 1 vnt. „JACK DANIEL'S“ 0,2 l, vieneto kaina 9,99 Eur, 1 vnt. „MONKEY CHOULDER MALT“ 0,7 l, vieneto kaina 36,95 Eur, 1 vnt. „WOODFORD RESERVE“ 0,7 l, vieneto kaina 39,95 Eur, 1 vnt. „JACK DANIEL'S APPLE“ 0,7 l, vieneto kaina 25,95 Eur, 1 vnt. „GENTLEMAN JACK“ 0,7 l, vieneto kaina 32,95 Eur

1.2. Be to, jis 2024 m. sausio 18 d., apie 09.30 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai – matant parduotuvės kasininkei V. B. – pagrobė svetimą 200,90 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 2 vnt. „LAVAZZA ESPRESSO“ kavos pupelės, 1 kg, vieneto kaina 23,99 Eur, bendros 47,98 Eur vertės; 3 vnt. „ILLY MOKA“ malta kava 250 g, vieneto kaina 10,99 Eur, bendros 32,97 Eur vertės; 2 vnt. „LAVAZZA QUALITA ORO“ kavos pupelės, 1 kg, vieneto kaina 5,00 Eur, bendros 47,98 Eur vertės; 2 vnt. „LAVAZZA CREMA E AROMA“ kavos pupelės, 1 kg, vieneto kaina 5,00 Eur, bendros 43,98 Eur vertės; 1 vnt. „PELLINI ESPRESSO BAR GRAN AROMA NO.3“ kavos pupelės, 1 kg, vieneto kaina 27,99 Eur

1.3. Be to, jis 2024 m. sausio 19 d., apie 08.57 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai – matant parduotuvės kasininkui M. Š. – pagrobė svetimą 455,45 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 2 vnt. „GLENMORANGIE ORIGINAL SINGLE MALT“ 0,7 l, vieneto kaina 37,95 Eur, bendros 75,90 Eur vertės; 1 vnt. „THE GLENVIVET FOUNDER RESERVE“ 0,7 l, su dėže, vieneto kaina 39,95 Eur; 4 vnt. „MONKEY SHOULDER MALT“ 0,7 l, vieneto kaina 36,95 Eur, bendros 147,80 Eur vertės; 2 vnt. „ABERLOUR SINGLE MALT“ 0,7 l, su dėže, vieneto kaina 54,95 Eur, bendros 109,90 Eur vertės; 1 vnt. „NIKKA FROM THE BARREL“ 0,5 l, vieneto kaina 44,95 Eur; 1 vnt. „TENJAKU“ 0,7 l, vieneto kaina 36,95 Eur.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį, jį išteisinant dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo arba sušvelninti ir skirti adekvačią bausmę.

2.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis savo kaltę pripažino, davė parodymus, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, sutiko su viskuo, kas nors kiek sušvelnintų skiriamą bausmę. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jokias lengvinančias aplinkybes ir skyrė kokią tik galėjo griežčiausią bausmę, kas nuteistojo vertinimu, yra neteisinga ir neadekvatu.

2.2. Skunde teigiama, kad net prokurorė prašė skirti perpus mažesnę bausmę, nei kad paskyrė teismas, be to, paskirtą bausmę teismas subendrino su Trakų rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme, arešto paras prilyginant laisvės atėmimo dienoms, ko joks teismas iki šiol nedarydavo – taip arešto parų nebendrindavo ir bausmės nepridėdavo.

2.3. Nuteistasis nurodo, kad teisme duodamas paaiškinimus dėl 2024 m. sausio 18 d. epizodo, jis nurodė, kad negirdėjo ir nematė, kad kas būtų jį šaukęs ar juo labiau vijęsis iš parduotuvės, kad tai būtų įžūli atvira vagystė, nes jei taip būtų buvę, nuteistojo teigimu, jis nebūtų baigęs vykdyti nusikalstamos veikos.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinio skundo nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Nuteistojo G. S. apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti jį kaltu dėl 2024 m. sausio 18 d. įvykdytos nusikalstamos veikos, taip pat apeliaciniu skundu kvestionuojami nuteistajam paskirtų bausmių rūšys ir dydžiai bei pirmosios instancijos teismo atliktas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, skundžiamo nuosprendžio motyvais bei baudžiamosios bylos medžiaga, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina skundžiamą Kauno apylinkės teismo nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl 2024 m. sausio 18 d. įvykdytos nusikalstamos veikos

7. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu G. S., be kita ko, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. sausio 18 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės atvirai, matant parduotuvės kasininkei, pagrobė svetimą 200,90 eurų vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Nuteistasis prašo jį išteisinti dėl šios nusikalstamos veikos, nes kaip nurodė pirmosios instancijos teismui, jis negirdėjo ir nematė, kad kas būtų jį šaukęs ar juo labiau vijęsis iš parduotuvės, kad tai būtų atvira vagystė, priešingu atveju, nuteistojo teigimu, jis nebūtų baigęs vykdyti nusikalstamos veikos.

8. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis prašo šioje dalyje jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau iš skundo argumentų akivaizdu, jog nuteistasis pripažįsta 2024 m. sausio 18 d. įvykdęs nusikalstamą veiką, bet nesutinka su nustatytu vagystę kvalifikuojančiu požymiu, t. y. jog jis įvykdė atvirąją vagystę. Šioje dalyje pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 178 straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau šios aplinkybės nepaiso.

9. Nuteistasis G. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad yra buvę, jog vagysčių metu jį pastebėdavo parduotuvės darbuotojai, bet tokiu atveju jis greitai pasišalina iš parduotuvės. Nurodė, jog sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, kaltę pripažįsta, bet neatsimena, jog jį būtų vijęsi parduotuvės darbuotojai, o jei ir vijosi, jis nematė, nes nesigręžioja atgal, tik stengėsi kuo greičiau pasišalinti (1 t., b. l. 186). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis taip pat pripažino savo kaltę, tačiau nurodė nemanantis, jog įvykdė atvirąją vagystę, nes nepamena, kad jį būtų kas nors matęs, šaukęs ar vijęsis, taip pat nurodė, jog buvo stipriai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, galiausiai nurodė, kad neneigia atvirosios vagystės, tiesiog to neprisimena (2 t., b. l. 146–147). Vis dėlto, baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad G. S. 2024 m. sausio 18 d. įvykdė atvirąją vagystę.

10. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. B. nurodė, kad dirba pardavėja–kasininke parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 18 d., apie 09.30 val., ji, eidama link kavos lentynų, pamatė vyriškį labai greitai imantį kavos pakelius iš lentynų ir dedantį į maišą, ji pradėjo rėkti, o vyriškis iš karto pradėjo bėgti link išėjimo, liudytoja bėgo vyriškiui iš paskos, tačiau nepavyko jo pavyti (1 t., b. l. 95). Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos parodymai paneigia nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad niekas nešaukė ir jo nesivijo, nes liudytoja nurodė, kad būtent jai pradėjus šaukti, nuteistasis ėmė bėgti iš parduotuvės, o liudytoja jį vijosi.

11. Liudytojos V. B. parodymus patvirtina ir baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolas. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kad 09:30:07 laiku (vaizdo įrašo laikas 01:18) vyras juoda striuke su gobtuvu, kalbėdamas telefonu, įeina į parduotuvę pro laukines duris. Pažymėtina, kad 2024 m. vasario 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad minėtas vyras yra nuteistasis G. S. (1 t., b. l. 112). Toliau stebint vaizdo įrašą matyti, kad vyras nueina į parduotuvės prekybos salę po dešine puse prie lentynų, pasilenkęs vis kažką ima iš lentynų. 09:30:43 laiku (vaizdo įrašo laikas 01:53) matyti, kad iš salės link vyro ateina parduotuvės darbuotoja, kuri 09:30:46 laiku (vaizdo įrašo laikas 01:57) ima bėgti. 09:30:48 laiku (vaizdo įrašo laikas 01:58) matyti, kad link išėjimo bėga vyras juoda striuka su rankose laikomu geltonu krepšiu, o paskui jį iki pat lauko durų šaukdama bėga parduotuvės darbuotoja. 09:30:50 laiku (vaizdo įrašo laikas 02:01) fiksuojama, kaip vyras išbėga iš parduotuvės pro duris. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kad 09:30:14 laiku (vaizdo įrašo laikas 01:25) į parduotuvės prekybos salę įeina vyras juoda striuke su gobtuvu, kalbėdamas telefonu, kuris dairydamasis prieina prie lentynų, kuriose sudėtos, be kita ko, įvairios kavos pakuotės. 09:30:21 laiku (vaizdo rašo laikas 01:31) vyras išsitraukia geltoną „(duomenys neskelbtini)“ pirkinių maišą ir apsidairęs pradeda skubiai dėti kavos pakuotes į su savimi turimą minėtą pirkinių maišą. 09:30:45 laiku (vaizdo įrašo laiku 01:56) fiksuojama, kad vyras pasižiūri atgal ir ima bėgti link išėjimo, o jį atsiveja parduotuvės darbuotoja. 09:30:49 laiku (vaizdo įrašo laiku 02:00) vyras išbėga pro parduotuvės duris (1 t., b. l. 102–107, 108). Aptartos vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad parduotuvės darbuotoja rėkė ant nuteistojo ir jį vijosi, o pastarasis, pamatęs parduotuvės darbuotoją, pabėgo iš parduotuvės su pavogtomis prekėmis.

12. Taigi, nustačius aplinkybę, kad nuteistojo G. S. veiksmai buvo padaryti matant kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – parduotuvės pardavėjai-kasininkei, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, t. y. nuteistajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir tęsiant savo neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis svetimą turtą pagrobė atvirai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo G. S. 2024 m. sausio 18 d. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo kaip atvirąją vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl tenkinti šioje dalyje nuteistojo apeliacinį skundą nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl bausmės

13. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

14. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, o BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, G. S. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. sausio 18 d. veika), padarymą skirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. sausio 19 d. veika), padarymą skirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 35 parų arešto bausmė.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas G. S. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą ir du baigtus apysunkius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), esant nepanaikintam ir galiojančiam teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, kad anksčiau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes), kad eilę kartų baustas administracine tvarka už vagystes, kad nuteistasis nedirba, yra nevedęs, nesaistomas jokiais tvirtesniais socialiniais ryšiais, kurie galėtų veikti kaip apsauginis veiksnys nuo jo tolesnio nusikalstamumo, kad pats nuteistasis paaiškino, jog pagrindinė nusikalstamo elgesio priežastis yra narkotinių medžiagų vartojimas, taip pat atsižvelgė į tai, kad teistumų skaičius ir anksčiau skirtų laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimas nuteistajam įtakos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad G. S. praeityje ne tik Lietuvos Respublikoje eilę kartų teistas daugiausiai už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau buvo teistas ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) taip pat už vagystes bei neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą ir įsigijimą, laikymą ir gamybą tik asmeniniam vartojimui baudos bei laisvės atėmimo bausmėmis (2 t., b. l. 43–70), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje baustas devyniolika kartų, daugiausiai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 25–42). Remiantis aptartais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, darytina išvada, kad G. S. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, sistemingai nusikalsta, nuolat daro administracinius nusižengimus, kas rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei teisės normų nepaisymą, be to, visos aptartos aplinkybės neturi jokios įtakos bausmės švelninimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam už nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose nustatytas griežčiausios rūšies bausmes – areštą bei terminuotą laisvės atėmimą.

16. Iš duomenų apie ankstesnius G. S. teistumus matyti, kad jam praeityje buvo taikytos laisvės apribojimo, arešto bei terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad tai neturėjo tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. G. S. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad G. S. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkta bausmės rūšis – areštas, nustatant jos dydį didesnį už šios bausmės rūšies vidurkį, bei už padarytus nusikaltimus parinkta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant jos dydį artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, yra teisingos ir ne per griežtos, leidžiančios pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo principams. Teigti, kad nuteistajam paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius tiek G. S., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų subjektyvių motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam G. S., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, skiria teismas, todėl teismas nėra įpareigotas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir jos dydį.

17. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad G. S. praeityje yra teistas net dvidešimt kartų, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, pakartotinai vykdo turtinio pobūdžio tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, todėl žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikalstamas veikas, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

18. Aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo teiginį, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jokias nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu ir ši taisyklė taikoma tik tada, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pripažino nuteistojo G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

19. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas paskirtą bausmę bendrindamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme ir arešto paras prilygindamas laisvės atėmimo dienoms, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas. BK 65 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, be kita ko, subendrindamas bausmes BK 63 straipsnyje numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, yra griežtesnė už Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu G. S. paskirtą arešto bausmę. Bausmių keitimo taisyklės reglamentuojamos BK 65 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkto a papunktyje įtvirtinta, jog viena laisvės atėmimo diena yra prilyginama vienai arešto parai (1:1). Remiantis išdėstytu, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 4 d. nuosprendžiu G. S. paskirta arešto bausme, pastarąją pakeisdamas į laisvės atėmimo dienas, baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių bausmių bendrinimą ir keitimą, taikymo klaidų nepadarė.

20. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog Kauno apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę G. S., tinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei atsižvelgė į kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, visumą, tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, jos individualizavimą bei paskirtų bausmių bendrinimą. Esant šioms aplinkybėms keisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, pagrindo nėra, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis paliekamas galioti.

Dėl proceso išlaidų

21. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 19). Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį G. S., sudaro 125 eurai, kurios turi būti priteistos iš G. S. valstybei.

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

23. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo G. S. skundą, kuris atmetamas, tačiau, spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad byloje turimais duomenimis nuteistasis nedirba, kad byloje nėra jokių duomenų apie jo turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti proceso išlaidų išieškojimą, taip pat ir tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat nuteistojo G. S. atžvilgiu po šios nutarties paskelbimo bus vykdoma skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, dėl ko G. S. galimybės įsidarbinti ir gauti lėšas bus apribotos. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už G. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. S. apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš G. S. valstybės naudai 125 (vieno šimto dvidešimt penkių) eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 8 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė