Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant atsakovui J. R., atsakovo J. R. ir trečiojo asmens A. R. atstovei advokato padėjėjai S. G.,

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus atstovei K. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovui J. R., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui, A. R. ir A. V., dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovo J. R. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas J. R. ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašymą palaikė.

Trečiojo asmens A. R. atstovė prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinė byla Nr. 2-7-225/2012 iškelta pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovui J. R., III asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriui, A. R. ir A. V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovo J. R. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu ribų nustatymo. Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmetė atsakovo J. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimo.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, vykdoma tik konkrečiai apibrėžtais pagrindais tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama LR CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, tai yra, instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB G. J. , bylos Nr. 3K-3-526/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš aukščiau nurodytos teisės normos, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujinamas esant šioms sąlygoms: naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės turi būti esminės, jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pareiškėjas pateikė teismui duomenis iš VĮ Registrų centras, kuriais remdamasis teigia, kad jais remiantis paaiškėjo naujos aplinkybės dėl ko teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra klaidingos, o argumentai neatitinka bylos dokumentuose esančios informacijos.

Pagal CPK 12 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Kaip ir nurodo pareiškėjas nagrinėjant bylą Plungės rajono apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme, buvo vadovaujamasi tuo metu civilinėje byloje buvusiais įrodymais, kuriuos, laikantis rungimosi principo, teismui pateikia bylos šalys.

2014-09-30 teismo posėdžio metu J. R. pripažino, jog civilinės. bylos Nr.2-7-225-/2012 nagrinėjimo metu turėjo galimybę gauti tuos pačius duomenis, kurie yra nurodyti VĮ „Registrų centras“ 2014-01-31 ir 2014-05-27 raštuose. J. R. paaiškino, jog VĮ „Registrų centras‘ duomenų gavimas užsidelsė, nes jis dirba. 2012-12-14 Klaipėdos apygardos nutartį, kuria Plungės rajono apylinkės teismo 2012-06-29 sprendimas buvo paliktas nepakeistas, gavo mažiausiai po mėnesio po nutarties priėmimo. Po šios nutarties gavimo kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, o 2014-02-21 į VĮ „Registrų centras“ kreipėsi, kad būtų visiškai tiksliai, ir dar kartą (2014-05-19), tai būtų pagrindas keisti sprendimą. Šie paaiškinimai patvirtina, kad J. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą.

Susipažinęs su J. R. pateiktais duomenimis ir jo paaiškinimais 2014-09-30 teismo posėdžio metu, P. Š. atsilepime išdėstytomis aplinkybėmis, kad J. R. teikiami duomenys nėra nauji ar sukeliantys teisines pasekmes, tokius duomenis jis galėjo gauti ir nagrinėjant bylą iš esmės, bei trečiojo asmens atstovas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negalėtų būti laikomos naujomis aplinkybėmis, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo teismui pateiktuose duomenyse iš VĮ Registrų centras nurodytos aplinkybės egzistavo ir bylos nagrinėjimo metu ir jos taip pat galėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, todėl negali būti laikomos tokiomis, kurios negalėjo būti žinomos pareiškėjui, tačiau pareiškėjas šiomis aplinkybėmis nesivadovavo įrodinėdamas tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

Proceso atnaujinimas pareiškėjo nurodytu pagrindu, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, tačiau toks pakartotinis nagrinėjimas nebūtų suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu. Teismo vertinimu J. R. nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių. J.R. nepateikė ir nenurodė esminių aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti kaip pagrindą procesui atnaujinti, neįrodė byloje esant proceso atnaujinimo pagrindų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas, procesą atsisakytina atnaujinti, kadangi nėra proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 str. 1 d. 2 p., bei praleistas CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas.

Iš J. R. priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti P. Š. (LR CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą.

Priteisti iš J. R. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų P. Š..

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Plungės rajono apylinkės teismą.