- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-1828-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01663-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- P. Š.
- Atsakovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės, Rietavo
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1828-125/2012
2012 m. gruodžio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovui J. R., tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius, A. R. ir A. V., dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovo J. R. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu ribų nustatymo bei atsakovo J. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-06-29 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė nustatyti, jog jis naudojasi 1,6925 ha dydžio žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal sklypo ribas, esančias IĮ „Kageoma“ 2011-10-07 parengtame žemės sklypo plane, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog su atsakovu J. R. yra kaimynai ir nesutaria dėl sklypų ribų nustatymo. Jis žemės sklypą įsigijo iš A. D., dokumentuose yra matyti, jog visas įvažiavimo kelias priklauso jam, kraštinė, kuri ribojasi su J. R. žemės sklypu, yra tiesi ir statmena į kelią Salantai–Plateliai. 2007 m. J. R. atkėlė tvorą pagal savo nuožiūrą ir tokiu būdu užvaldė jo, ieškovo, žemės sklypo dalį, pastumdamas ribas sau naudingu būdu, sumažindamas atstumą tarp jo, ieškovo, pastatų ir ribos su J. R. sklypu. 2008-05-08 komisija padarė išvadas, jog atkuriant nuosavybės teises, nebuvo remtasi J. R. turėtu raudonųjų linijų planu bei A. D. parengtu, bet nepatvirtintu namų valdos planu, buvo parengti ir naudotojų suderinti kiti planai, pagal kuriuos abiems savininkams A. D. ir J. R. įregistruotos nuosavybės teisės, ir tomis ribomis sklypai faktiškai naudojami. Komisija siūlė žemės sklypus naudoti pagal nuosavybės atkūrimo dokumentuose nurodytas bei faktiškai valdomas ribas. Su jo, ieškovo, iniciatyva 2009-10-25 parengtu sklypo planu, kuriame nustatytos žemės sklypo ribos pagal jo, ieškovo, įsigijimo dokumentus ir faktinį naudojimą, atsakovas nesutiko.
Atsakovas priešieškiniu prašė jo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas nustatyti pagal UAB „Profilena“ 2010-09-17 parengtą žemės sklypo planą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškiniu siekiama ne teisingo žemės sklypų ribų nustatymo, o jam, atsakovui, priklausančios žemės sklypo dalies užvaldymo. Nėra jokio teisinio pagrindo keisti naudojamo žemės sklypo ribas, jos yra nustatytos ir suderintos su A. D., ji žemės sklypą su jau nustatytomis ir suderintomis ribomis 1999-04-14 perleido ieškovui. Dar 1999 m. žemės sklypų išorinės ribos buvo suderintos ir patvirtintos pagal AB „Hidroprojektas“ paruoštą planą. Jį pasirašė A. D., A. R. ir jis, atsakovas. Pagal šį projektą jis su A. D. apsikeitė dalimi žemės sklypų ploto, ištiesino žemės sklypų ribas, jos tapo aiškesnės ir patogesnės naudojimui bei valdymui. Žemės sklypų ribos tarp jo ir ieškovo žemės sklypų ne kartą buvo tikrinamos įvairių komisijų, jos nenustatė, kad jis, atsakovas, būtų pažeidęs jam ir ieškovui priklausančių žemės sklypų ribas, patikrinimų aktuose konstatuota, kad jos atitinka jo ir A. D. suderintus planus. Ieškovo pateiktas ribų nustatymo projektas pažeistų jo teises ir nusistovėjusią faktinio naudojimosi tvarką pagal ankstesnius susitarimus su A. D.. IĮ „Kageoma“ atlikti matavimai neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų ir pritaikyti prie ieškovo pageidavimų, planas parengtas nesilaikant jau nustatytų ribų ir neatsižvelgiant į faktiškai naudojamų sklypų padėtį. Dėl šių priežasčių, atsakovo teigimu, turi būti patenkintas jo priešieškinis ir žemės sklypo ribos nustatytos pagal jo pateiktą UAB „Profilena“ 2010-09-17 parengtą žemės sklypo planą pagal anksčiau nustatytas ir suderintas ribas. Jo ir ieškovo žemės sklypų ribos yra nustatytos, aiškios, todėl jų keisti nėra jokios būtinybės.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012-06-29 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, nurodė, jog įvertinus žemės sklypų naudojimo trukmę ir aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, matyti, jog atsakovo J. R. ir ieškovo P. Š. žemės sklypai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, sklypų ribos yra nustatytos pagal preliminarius matavimus, sklypai yra pažymėti Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje, sklypų ribos, užfiksuotos Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje, neprasikeičia ir viena kitos nedengia, tokių įrodymų, kurie turėtų esminės įtakos nustatytoms sklypų riboms ar jas paneigtų, ieškovas nepateikė. Iš ieškovo P. Š. pateikto žemės sklypo plano, kurį prašoma patvirtinti, matyti, jog pagal šį planą riba tarp ieškovo ir atsakovo sklypų yra formuojama laužta linija 2-3, kuri įsiterpia į atsakovo J. R. sklypą. Žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis, kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemę patvirtinančiuose dokumentuose. Tokia nuostata atitinka CK 4.45 str. reikalavimus bei nusistovėjusią teismų praktiką. Ieškovas nepateikė duomenų, jog patvirtinus tokį planą, nesumažės atsakovui J. R. priklausančio žemės sklypo plotas, jo nekompensuojant kitu būdu. Tokio projekto patvirtinimas reikštų vieno asmens interesų gynimą kito asmens sąskaita.
Pagal atsakovo J. R. pateiktą žemės sklypo planą keičiamas atsakovo sklypo ribų išsidėstymas – atsakovo sklypo linija 1-2 sudaro kampą ieškovo sklypui, tokiu būdu suformuojama laužtinė linija pastovaus reljefo objekto – kelio – atžvilgiu, tam nesant objektyvios būtinybės, be to, pažeidžiami turtiniai ieškovo P. Š. interesai – sklypo linija 2-3 kliudo jo statinį, taipogi keičiasi sklypo padėtis kito žemės sklypo savininko A. R. atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pagal bylos medžiagą įvažiavimas į šalių nuosavybės teise valdomus sklypus yra nuo kelio Salantai–Plateliai, nuovaža nuo šio kelio yra suformuota kelio apsauginėje zonoje, nėra nei ieškovui, nei atsakovui nuosavybės teise priklausančio sklypo ribose ir skirta bendram šalių naudojimui. Iš bylos medžiagos matyti, jog iš nuovažos yra susiformavę du atskiri įvažiavimai į ieškovo ir atsakovo valdomus sklypus, abi šalys turi galimybę netrukdomai naudotis įvažiavimu į jiems priklausančius sklypus.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovas ir atsakovas neįrodė, kad jų pateikti planai atitinka nusistovėjusius faktinius žemės naudojimo santykius, nuosavybės dokumentuose užfiksuotus duomenis bei nepažeidžia kitų žemės savininkų interesų. Vieno ar kito projekto patvirtinimas pažeistų kitos šalies interesus ir keltų prielaidas ginčams ateityje. Ieškovo ir atsakovo nuosavybės teise valdomų sklypų ribų nėra pagrindo keisti pagal šalių pateiktų sklypų planų projektus, nes jie neatitinka naudojimosi žeme racionalumo kriterijų, nėra išlaikyta abiejų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, jog nustačius žemės sklypų ribas pagal vienos šalies siūlymą, nebus pažeistos kitų asmenų teisės, todėl ieškinys ir priešieškinis atmestini.
Šalies argumentai
Atsakovas J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-06-29 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – jo priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad teismas, atmesdamas priešieškinį, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. UAB „Profilena“ rengė žemės sklypo planą laikydami visų privalomų reikalavimų, visa kadastrinių matavimų medžiaga buvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriui. Jo nuosavybės teisėmis naudojamo žemės sklypo ribos atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, jo sklypas yra suformuotas teisingai, laikantis visų abrisų, o P. Š. sklypas iš šiaurinės, vakarinės ir dalies pietinės pusės neturi abrisų, todėl sklypo linijos gali būti braižomos įvairiai. Jis savo sklypo ribų nekeičia, gyvena pagal tokias ribas apie 30 metų. Jis nesutinka su teismo sprendimu, nes faktinės jo sklypo ribos ir nuosavybės dokumentuose nurodytos ribos atitinka, nesikerta su kaimyninių sklypų ribomis, taip pat ir su P. Š. sklypo ribomis.
Atsiliepimas
Ieškovas P. Š. atsiliepimu prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas ir teisėtas.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius atsiliepime nurodo, kad negali suderinti UAB „Profilena“ 2010-09-17 parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, nes žemės sklypo planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypo ribų ir jų ilgių, o gretimo sklypo savininkas P. Š. matavimo metu nustatytas ribas ginčija, todėl atsakovo apeliacinio skundo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra aiškiai ir išsamiai motyvuotas, teismas teisingai nustatė ir įvertino visas reikšmingas teisingam bylos išsprendimui faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas.
CK 4.45 str. 1 d. numato, kad atvejais, kai sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Šios įstatymo nuostatos taikymui būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, įvertinus šių aplinkybių visumą, sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos teismo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CK 4.45 str. 1 d. normą, pripažįstama, kad sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovo J. R. ir ieškovo P. Š. žemės sklypai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, sklypų ribos yra nustatytos pagal preliminarius matavimus, sklypai yra pažymėti Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje, sklypų ribos, užfiksuotos Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje, neprasikeičia ir viena kitos nedengia, tokių įrodymų, kurie turėtų esminės įtakos nustatytoms sklypų riboms ar jas paneigtų, nepateikta. Atsakovas pats pripažįsta, kad jo ir ieškovo žemės sklypų ribos yra nustatytos, aiškios, todėl jų keisti nėra jokios būtinybės. Teismas teisingai sprendė, kad pagal atsakovo pateiktą UAB „Profilena“ 2010-09-17 parengtą žemės sklypo planą keičiamas atsakovo sklypo ribų išsidėstymas – atsakovo sklypo linija 1-2 sudaro kampą ieškovo sklypui, tokiu būdu suformuojama laužtinė linija pastovaus reljefo objekto – kelio – atžvilgiu, tam nesant objektyvios būtinybės, be to, pažeidžiami turtiniai ieškovo P. Š. interesai – sklypo linija 2-3 kliudo jo statinį, taipogi keičiasi sklypo padėtis kito žemės sklypo savininko A. R. atžvilgiu. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovo ir atsakovo nuosavybės teise valdomų sklypų ribų nėra pagrindo keisti pagal šalių pateiktų sklypų planų projektus, nes jie neatitinka naudojimosi žeme racionalumo kriterijų, nėra išlaikyta abiejų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, jog nustačius žemės sklypų ribas pagal vienos šalies siūlymą, nebus pažeistos kitų asmenų teisės. Byloje nepateikta duomenų, kad patvirtinus atsakovo pateiktame žemės sklypo plane nurodytas žemės sklypo ribas, nebus pažeisti kitų žemės savininkų interesai ir nekils prielaidų ginčams ateityje. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal atsakovo teismui pateiktą planą tvirtinti jo žemės sklypo ribas nėra galimybės.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neturi jokios įtakos apeliacine tvarka skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui, ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, laikytina, kad sprendimas priimtas ieškovo naudai. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 600 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apmokėti, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina prašoma bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2012-06-29 sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovui P. Š. iš atsakovo J. R. priteisti 600 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.